priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) Strateginio komiteto 2014 m. rugsėjo 22 d. protokolą Nr. 10, kuriuo pritarta vartotojų saugos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklos pertvarkai ir nuspręsta įsteigti daugiasektorinį reguliuotoją, sujungiant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – Energetikos inspekcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 1 d. pasitarimo protokolu Nr. 31 „Dėl daugiasektorinio reguliuotojos įsteigimo“ suformuluotus pavedimus, tokiu būdu sukuriant infrastruktūrų reguliavimo institucinę sąrangą, kuri padėtų užtikrinti konkurencingesnę, skaidresnę ir vartotojų lūkesčius atitinkančią rinką bei visuose infrastruktūrų paslaugų sektoriuose vienodai veiksmingai gintų vartotojų teises. Kartu su Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projektu parengti šie lydintieji įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 4, 11, 13, 14, 16, 20, 21, 25, 30, 35, 46, 64 straipsnių pakeitimo ir 11¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 328, 329, 465, 469, 479, 589 ir 685 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Konvencijos dėl Europos ryšių biuro (ECO) įsteigimo ratifikavimo Nr.
XII-1276 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo projektas;
6) Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 2, 5, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 24, 28, 28¹ ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
7) Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
8) Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projektas;
9) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo Nr. XI-2052 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
10) Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 4, 8, 15, 16, 19¹, 22, 26, 31, 32, 34, 34¹, 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas;
11) Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
12) Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 pakeitimo įstatymo projektas;
13) Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
14) Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 4, 9, 10, 13, 14, 27, 28, 29, 30, 33, 34, 37 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
15) Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 4, 8, 10, 15, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
16) Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
17) Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr.
IX-986 4 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
18) Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
19) Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas;
20) Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 pakeitimo įstatymo projektas;
21) Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 2, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
22) Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
23) Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
24) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
25) Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. I-1565 2, 3, 10, 12, 15, 18, 20, 21, 22, 26, 30, 31, 32, 33, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
26) Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
27) Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
28) Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 31 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projektas iš dalies perkelia 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 337) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94), 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32), nuostatas dėl nacionalinės reguliavimo institucijos valdymo organų paskyrimo. Įstatymų projektai parengti siekiant konsoliduoti infrastruktūrų reguliavimo bei rinkos priežiūros funkcijas, nuo 2018 m. sausio 1 d. sukuriant nepriklausomą daugiasektorinę instituciją – Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybą (toliau – Infrastruktūrų reguliavimo taryba), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 4 dalyje numatytu sujungimo būdu reorganizuojant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Energetikos inspekciją.
Infrastruktūrų reguliavimo taryba vykdytų elektroninių ryšių, kibernetinio saugumo, energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pašto paslaugų ir geležinkelių transporto sektorių reguliavimą bei priežiūrą pagal reguliuojamų sektorių įstatymus ir energetikos objektų techninės saugos, energetikos įrenginių eksploatavimo, energijos išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir (ar) efektyvumo kontrolę. Įstatymo projektai parengti įvertinant ir tai, Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. birželio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4¹, 7, 11, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 6¹, 7¹ straipsniais, ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymą Nr. XII-2488, kuriuo inter alia Konkurencijos tarybos vykdomos geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijos perduotos Ryšių reguliavimo tarnybai.
Įstatymų projektais siekiama šių uždavinių:
1) sukurti infrastruktūrų reguliavimo institucinę sąrangą, kuri padėtų užtikrinti konkurencingesnę, skaidresnę ir vartotojų lūkesčius atitinkančią rinką bei visuose infrastruktūrų paslaugų sektoriuose vienodai veiksmingai gintų vartotojų teises;
2) sukurti labiau prognozuojamą, skaidresnę ir stabilesnę verslo aplinką, kurioje būtų geriau numanomas, stabilus reguliavimo sprendimų pobūdis ir poveikis bei kurioje būtų sumažinta administracinė našta verslui;
3) užtikrinti mažesnę finansinę reguliavimo institucijos išlaikymo naštą ir valstybės biudžeto lėšų taupymą;
4) supaprastinti, efektyvinti ir optimizuoti infrastruktūrų reguliavimą ir priežiūrą Lietuvos Respublikoje;
5) efektyviau panaudoti žmogiškuosius, materialiuosius ir finansinius išteklius;
6) visose infrastruktūrų reguliavimo srityse taikyti tuos pačius reguliavimo principus ir panašius metodus;
7) skatinti investicijas infrastruktūrų sektoriuje, užtikrinti investicinės aplinkos stabilumą ir aiškumą;
8) geriau išnaudoti bendros infrastruktūros statybos, plėtros ir naudojimo galimybes;
9) sukurti stipresnę ir labiau nepriklausomą reguliavimo instituciją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Teisės skyrius (vedėja Agnė Petravičienė, tel. 8 706 64698, el. p. [email protected]), tiesioginis rengėjas – vedėjo pavaduotoja Ramunė Mikalauskienė, 8 706 64905, el. p. [email protected]) ir Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamentas (L. e. Elektroninių ryšių skyriaus vedėjo pareigas Albertas Turonis, tel.85 2393870, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje infrastruktūrų reguliavimo srityje veikia trys skirtingos institucijos: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Energetikos inspekcija. Šios institucijos sprendžia panašius ekonominio reguliavimo klausimus, susijusius su: tarifų reguliavimu, veiksmingos konkurencijos, prieigos prie infrastruktūros bei nediskriminacinių sąlygų, skaidrumo užtikrinimu, santykių su rinkos dalyviais ir vartotojais valdymu. Visuose infrastruktūrų paslaugų sektoriuose siekiama panašių tikslų – paslaugų prieinamumo, paslaugų tiekimo tęstinumo, tinkamos kokybės, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos. Visose šiose infrastruktūrų reguliavimo srityse taikomos panašios administracinio-ekonominio poveikio priemonės, rengiami panašūs teisės aktai, egzistuoja panašios vartotojų teisių apsaugos užtikrinimo procedūros. Ryšių reguliavimo tarnybos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto ir rinkos dalyvių mokamų užmokesčių už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, kurių konkrečius objektus ir dydžius nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto ir iš įmokų pagal nustatytą energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriams procentą nuo rinkos dalyvių veiklos metinių pajamų. Energetikos inspekcija yra finansuojama biudžeto lėšomis (pvz. 2015 m. skirta 1588 tūkst. eurų), taip pat pajamų įmokų (2015 metais – 290 tūkst. eurų), kurios gaunamos už Energetikos inspekcijos teikiamas paslaugas pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m liepos 14 d. įsakymu Nr. 1-190
„Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos teikiamų
mokamų paslaugų fiziniams ir juridiniams asmenims įkainių patvirtinimo“ patvirtintus įkainius.
Ryšių reguliavimo tarnybos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos valstybės pareigūnų darbo apmokėjimą šiuo metu nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (toliau – Apmokėjimo įstatymas). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1807 (toliau – Pakeitimo įstatymas), šiuo metu Priedėlio IV nurodytų valstybės pareigūnų algos skaičiuojamos vadovaujantis Pakeitimo įstatyme nustatyta tvarka, tačiau Pakeitimo įstatymas galios tik iki 2017 m. gruodžio 31 d., o vėliau bus taikomi iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo Apmokėjimo įstatymo Priedėlio IV skirsnio 7 punktu nustatyti pareiginės algos koeficientai: institucijos pirmininkui (ar direktoriui) – 12,3, pavaduotojui – 11, ir nariams – 9,5. Energetikos inspekcijos viršininkas yra valstybės tarnautojas-įstaigos vadovas, kurio darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte ir Lydimuosiuose projektuose numatoma, kad infrastruktūrų reguliavimo, rinkos priežiūros elektroninių ryšių, kibernetinio saugumo, energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pašto paslaugos ir geležinkelių transporto sektoriuose ir energetikos objektų techninės saugos, energetikos įrenginių eksploatavimo, energijos išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir (ar) efektyvumo kontrolės funkcijas vykdys Infrastruktūrų reguliavimo taryba.
Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte numatyta, kad Infrastruktūrų reguliavimo taryba – savarankiška nacionalinė valstybės institucija. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo
pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, tačiau įvertinant tai, kad Europos Sąjungos teisės aktai kelia aukštus reikalavimus dėl reguliavimo institucijos nepriklausomumo, Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte nustatyta, kad infrastruktūrų reguliavimo tarybos savininkė – valstybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Infrastruktūrų reguliavimo tarybos funkcijos nustatytos sektoriniuose įstatymuose, t. y.
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme, Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatyme, Lietuvos Respublikos pašto įstatyme, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir kituose įstatymuose, kuriuose nustatoma Infrastruktūrų reguliavimo tarybos kompetencija vykdyti infrastruktūrų reguliavimą. Dėl Infrastruktūrų reguliavimo tarybos narių ir pirmininko skyrimo tvarkos pažymėtina, kad Europos Sąjungos lygmeniu ypatingas dėmesys yra skiriamas nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumui ir jo užtikrinimui. Pagal reguliavimo ir veiklos funkcijų atskyrimo principą, valstybių narių nustatytas nacionalinis reglamentavimas privalo garantuoti nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumą ir sprendimų nešališkumą, apsaugoti nacionalines reguliavimo institucijas nuo bet kokios viešųjų ar privačiųjų subjektų įtakos ir (ar) kišimosi į nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimų priėmimo procesą. Pažymėtina, kad tiek elektroninių ryšių, tiek energetikos sektorių reglamentuojančiose Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose yra pabrėžiama, kad nacionalinės reguliavimo institucijos vienasmenis vadovas ar kolegialaus valdymo organo nariai gali būti atleidžiami iš pareigų tik tuo atveju, kai nebeatitinka šioms pareigoms vykdyti nustatytų sąlygų, griežtai apibrėžtų nacionalinėje teisėje.
Jokiais kitais pagrindais (pvz., nepritarus nacionalinės reguliavimo institucijos metinei veiklos ataskaitai (Lietuvos Respublikos Seimo statuto 206 straipsnio 6 dalis) ar pan.) nacionalinės reguliavimo institucijos vienasmenis vadovas ar kolegialaus valdymo organo nariai negali būti atleidžiami iš pareigų. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo sąlygomis, siekiant užtikrinti Infrastruktūrų reguliavimo tarybos, kaip nacionalinės reguliavimo institucijos, nepriklausomumą, atitinkantį Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose vidaus rinkos kūrimą reguliuojamuose sektoriuose, reikalavimus, Infrastruktūrų reguliavimo tarybos narius ir pirmininką turėtų skirti Lietuvos Respublikos Prezidentas (toliau – Prezidentas). Todėl Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte nustatoma, kad Infrastruktūrų reguliavimo taryba veiks kaip kolegiali 7 narių institucija, kurios 6 narius ir pirmininką Ministro Pirmininko teikimu skirtų Prezidentas 5 metų kadencijai, bet ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Infrastruktūrų reguliavimo taryba kaip institucija būtų atskaitinga Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei, t. y. šioms institucijoms Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininkas teiktų pranešimą apie Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pagrindinių veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą. Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte numatyta ir asmeninė Infrastruktūrų reguliavimo tarybos narių ir pirmininko atsakomybė už priimtus sprendimus ir pareigų netinkamą vykdymą.
Siūlymus dėl atsakomybės Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininkui ir nariams už pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą taikymo Prezidentui turi teisę teikti Ministras Pirmininkas savo iniciatyva arba gavęs oficialią informaciją apie nustatytus įstatymų pažeidimus, susijusius su Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininko ir (ar) narių pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisingumo teismas (toliau – ESTT) bylose C-288/12, C-424/15 yra nusprendęs, kad valstybės narės yra laisvos nustatyti tokį savo priežiūros institucijų institucinį modelį, kokį mano esant tinkamiausią, ir jį atitinkamai pakeisti, tačiau tai darydamos jos turi užtikrinti, kad tai nekeltų grėsmės priežiūros institucijos nepriklausomumui, neatsiejamam nuo pareigos nekeisti jos pirmininko ir (ar) jos valdybos narių kadencijos trukmės. Tai taikytina net tiems atvejams, kai pirmalaikę kadencijos pabaigą lemia institucinio modelio restruktūrizacija arba pakeitimas. Atsižvelgiant į ESTT pratiktą bei siekiant išvengti nesuderinamumo su Europos Sąjungos teise, siūloma Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekto baigiamąsias nuostatas papildyti nuostata, numatančia, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtieji Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariai, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Energetikos inspekcijos viršininkas po šio įstatymo įsigaliojimo eina Infrastruktūrų reguliavimo tarybos narių pareigas Infrastruktūrų reguliavimo taryboje tol, kol baigiasi jų kadencija, kuriai jie paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nariai iš esamų narių išsirenka Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininką, kuris eina Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininko pareigas tol, kol baigiasi jo kadencija, kuriai jis skirtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą paskiriamas Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininkas. Pažymėtina, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarybos kompetencija bus susijusi ir su veiklos sritimis (pvz., radijo dažnių (kanalų) valdymas, elektromagnetinis suderinamumas, aparatūros ir įrenginių priežiūra, tinklų ir informacijos saugumas, kt.), kuriose aktualus ne tik socialinių mokslų srities (pvz., ekonominis ar teisinis) išsilavinimas, bet ir fizinių ar technologinių mokslo sričių (pvz., fizikinis, informatikos) išsilavinimas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant neapriboti galimų kandidatūrų pasirinkimo, Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte numatyta, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininku ar nariu gali būti asmuo, turintis aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilygintą) išsilavinimą.
Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininko darbo užmokestis – 5 (penki) šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių dydžiai, kuriuos skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Kitų Infrastruktūrų reguliavimo tarybos narių atžvilgiu siūloma nustatyti darbo užmokestį, lygų 90 procentų Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininko darbo užmokesčio. Akcentuotina, kad siūlomas darbo užmokesčio nustatymo modelis nesukurtų precedento neturinčios praktikos teisėkūros srityje, kadangi išskirtinė darbo užmokesčio formavimo tvarka šiuo metu taikoma ir kitiems specifines funkcijas vykdančių institucijų vadovaujantiems asmenims, pvz., Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos vadovams (Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 23 straipsnio 4 dalis), Lietuvos banko valdymo organų nariams (Lietuvos banko įstatymo 10 straipsnio 7 dalis), t. y. šių asmenų darbo užmokesčio teisiniai pagrindai nustatyti ne Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, o šių institucijų veiklos pagrindus apibrėžiančiame teisės akte. Įvertinus plačią Infrastruktūrų reguliavimo tarybos veiklos specifiką, manytina, kad siūlomas darbo apmokėjimo mechanizmas leistų užtikrinti pakankamą šios institucijos valstybės pareigūnų atlyginimą už atitinkamo sudėtingumo ir didelės atsakomybės darbą, pritraukti tokias atsakingas pareigas eiti itin aukštos kvalifikacijos asmenis bei užtikrinti jų nepriklausomumą.
Numatyta, kad Infrastruktūrų reguliavimo taryba veiks kolegialiai, tačiau, siekiant užtikrinti savalaikį ir greitą aktualių einamųjų klausimų sprendimą, Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte numatyta galimybė Infrastruktūrų reguliavimo tarybai dalį funkcijų pavesti vykdyti Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pirmininkui (su Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte nustatytomis išimtimis). Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte nustatyta, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamos iš reguliuojamų sektorių, nustatytos ir naudojamos reguliuojamų sektorių įstatymuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, taip pat nustatyta, kad naudojant iš reguliuojamų sektorių gaunamas Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamas, kryžminis subsidijavimas tarp reguliuojamų sektorių draudžiamas. Atsižvelgiant į reguliuojamų sektorių įvairovę bei siekiant išvengti vieno reguliuojamo sektoriaus finansavimo iš kito sektoriaus, finansavimo klausimai apsprendžiami reguliuojamų sektorių įstatymuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Ryšių reguliavimo taryba ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra finansuojamos iš rinkos surenkamomis pajamomis, ir įvertinus tai, kad vienai institucijai (Infrastruktūrų reguliavimo tarybai) turėtų būti taikoma vieninga finansavimo sistema, pakoreguotos Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Infrastruktūrų reguliavimo tarybos finansavimo šaltinius ir surinkimo tvarką. Įvertinus tai, kad Energetikos inspekcija šiuo metu didžiąja dalimi finansuojama iš valstybės biudžeto (pvz. 2015 m. skirta 1588 tūkst. eurų), taip pat iš pajamų įmokų (2015 metais – 290 tūkst. eurų), kurios gaunamos už Energetikos inspekcijos teikiamas paslaugas pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m liepos 14 d. įsakymu Nr. 1-190 „Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos teikiamų mokamų paslaugų fiziniams ir juridiniams asmenims įkainių patvirtinimo“ patvirtintus įkainius, patikslintos Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios įmokų, surenkamų ir rinkos dalyvių, dydžius. Siekiant nuoseklumo tarp sektorių, iš kurių finansuojama Infrastruktūrų reguliavimo taryba, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte atsisakoma nuostatos, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarybos pajamos iš geriamojo vandens tiekėjų ir (ar) nuotekų tvarkytojų neturi viršyti 15 proc. Infrastruktūrų reguliavimo tarybos skiriamų valstybės biudžetų asignavimų. Pažymėtina, kad siūlomi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimai, nustatantys pakoreguotus įmokų dydžius, įvertinus Energetikos inspekcijos funkcijų perėmimą, įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 d.
Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitime siūlomą įtvirtinti reguliavimą, energetikos įmonės įmokas į Infrastruktūrų reguliavimo tarybos sąskaitą privalo pervesti kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti nenutrūkstamą institucijos finansavimą bei išvengti situacijos, kai perimamos Energetikos inspekcijos funkcijos 2018 m. pirmąjį ketvirtį būtų finansuojamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Ryšių reguliavimo tarybos už praeitus periodus iš ūkio subjektų surinktomis lėšomis, Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo įstatymo baigiamosiose nuostatose siūloma įtvirtinti, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarybos funkcijų, perimtų iš Energetikos inspekcijos, vykdymo finansavimui reikalingos lėšos 2018 metų pirmajam ketvirčiui skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skaičiavimais, įvertinus 2017 m. pajamų poreikį, papildomai reiktų surinkti 869 000,00 eurų numatytiems Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos projektams įgyvendinti.
Šiuo metu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimo dydis neužtikrina Europos Sąjungos teisės aktais pavestų naujų funkcijų vykdymo (būtina brangi IT įranga pagal REMIT (Reglamentas dėl didmeninės energijos rinkos skaidrumo ir vientisumo) vykdomai didmeninės energijos rinkos priežiūrai, vertinant sudaromus didmeninius ūkio subjektų sandorius, ir papildomi žmogiškieji ištekliai Europos Sąjungos tinklų kodeksuose numatytos funkcijoms vykdyti bei regioniniam bendradarbiavimui ir dalyvavimui ACER (Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra)/CEER (Europos energetikos reguliuotojų taryba) darbo grupių veikloje). Įvertinus funkcijoms atlikti reikalingų lėšų sumą bei atsižvelgus į tai, kad dauguma specifinių vykdomų priemonių (projektų) užtikrina visų sektorių reguliavimo principų suderinamumą, galimos išlaidos ir nauda padalinta proporcingai visiems reguliuojamiems sektoriams (lentelė Nr. 1 „Įmokų didėjimas iš rinkos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos poreikiams, skaičiavimai“). Nr. 1. Įmokų didėjimas iš rinkos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos poreikiams, skaičiavimai (EUR) Pavadinimas Galiojantis procentas
proc. Didintina suma 2017 m. poreikiams įgyvendinti VKEKK biudžetas
didėjimas iš rinkos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos poreikiams, skaičiavimai“ pateikti skaičiavimai, kaip didėtų įmokų procentas, užtikrinant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos poreikius atitinkantį biudžetą (t. y. papildomai 869 000,00 eurų), pridedant reikalingas pajamas Energetikos inspekcijos funkcijų perėmimui (kaip minėta, šiuo metu Energetikos inspekcija finansuojama iš Valstybės biudžeto ir pajamų už paslaugas įmokų). Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus Įstatymų projektus, didės Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytos įmokos iš rinkos dalyvių, kurios atitinkamai sudarys: 1) 2,02 (vietoje 1,1) procento nuo šilumos perdavimo veiklos pajamų, 2) 0,46 (vietoje 0,25) procento nuo elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų, 3) 1,29 (vietoje 0,7) procento gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų,
4) 0,55 (vietoje 0,3) procento nuo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos pajamų. Kadangi iš įmonių surenkamos pajamos pripažįstamos įmonių pagrįstomis sąnaudomis, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, atlikti siekiant sukurti vieningą naujos institucijos finansavimo iš rinkos dalyvių mechanizmą ir įvertinus funkcijoms atlikti reikalingų lėšų sumą, turės įtakos vartotojų tarifams. Nr. 2.
2Įmokų didėjimas iš rinkos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos poreikiams, skaičiavimai (EUR) Pavadinimas Siūlomas įstatymo pakeitimui VKEKK procentas 2017 m. didesnės VKEKK pajamos, atitinkančios poreikius proc. VEI valstybės biudžeto pajamos, kurias būtina finansuoti iš rinkos Bendros VKEKK ir VEI pajamos Gautinas galutinis procentas Esamo procento didėjimas Vidutinis tarifo augimas 4.100.000,00 100,00 1.821.000,00 5.921.000,00 Šiluma 1,4 1.710.554,01 41,72 759.736,31 2.470.290,32 2,02 44,41 0,01 euro ct/kWh Dujos 0,89 934.509,93 22,79 415.059,17 1.349.569,10 1,29 44,41 0,02 euro ct/kubui Elektra 0,32 899.319,96 21,93 399.429,67 1.298.749,63 0,46 44,41 0,002 euro ct/kWh Vanduo 0,38 555.616,10 13,55 246.774,86 802.390,96 0,55 44,41 0,002 euro ct/kubui Institucijų pateiktas bendras lėšų poreikis 2017 m. pateikiamas lentelėje Nr. 3 „Finansavimas pagal sritis“. Nr. 3. Finansavimas pagal sritis Finansavimo šaltinis Procentas VKEKK 2017 m. planuojamos pajamos VEI 2017 m. planuojamos pajamos RRT 2017 m. planuojamos pajamos 4.100.000,00 Šiluma 1,4 1.710.554,01 Dujos 0,89 934.509,93 Elektra 0,32 899.319,96 Geriamasis vanduo ir nuotekos 0,38 555.616,10 2.111.000,00 Valstybės biudžetas 1.821.000,00 Pajamos iš paslaugų 290.000,00 7.900.000,00 Valstybės biudžetas 1.159.000,00 Pajamos iš paslaugų 6.741.000,00 Iš viso 2017 m.
pajamų 14.111.000,00 Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projektą lydinčiajame Lietuvos Respublikos pašto įstatymo projekte atsisakoma dalies nuostatų, įvertinus tai, kad šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, kuris reglamentuoja Ryšių reguliavimo tarnybos statusą ir kitus veiklos aspektus (žr. galiojančio Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį), yra numatytas kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos organas – Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (žr. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnio 3 dalį).
Pagal atliekamas funkcijas (žr. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnio 8 dalį), Ryšių reguliavimo tarnybos taryba yra iš esmės patariamasis, o ne valdymo, organas, kuris be kita ko, teikia siūlymus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui dėl ekonominių sankcijų skyrimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte nėra numatoma Ryšių reguliavimo tarnybos tarybai analogiško organo, kuris atliktų Infrastruktūrų reguliavimo tarybos patariamąsias funkcijas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo projekto 29 straipsnio 1-2 dalyse atsisakoma dalies nuostatų, susijusių su šiuo metu veikiančios Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos teikiamomis išvadomis dėl ekonominių sankcijų. Infrastruktūrų reguliavimo tarybai numatomų perduoti funkcijų, kurias šiuo metu įgyvendina trys valstybės institucijos, tęstinumą ir nuoseklumą siūloma užtikrinti pasirenkant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 4 dalyje numatytą sujungimo būdą. Numatomo teisinio reglamentavimo laukiami teigiami rezultatai:
1) sukurta proporcinga tais pačiais principais veikiančių sektorių reguliavimo sistema, užtikrintas palankus investicinis klimatas ir valstybės politikos infrastruktūriniuose sektoriuose tęstinumas bei nuoseklumas. Sudarytos sąlygos konkurencijos formavimuisi bei technologinei plėtrai per reguliacinės aplinkos stabilumą.
Vienodų infrastruktūrų reguliavimo principų įgyvendinimas teigiamai paveiks tiek energetikos, tiek ryšių sektoriuje veikiančius subjektus, tiek valstybę, tiek vartotojus;
2) sumažinta administracinė našta verslui, labiau prognozuojama, skaidresnė ir stabilesnė verslo aplinka, neiškraipyti investiciniai sprendimai, spartesnis ir kompleksiškai ekonomiškai efektyvesnis suformuotų tikslų pasiekimas;
3) sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, efektyvesnis institucinių išteklių naudojimas, optimizuotas darbuotojų skaičius;
4) veiksmingai ginamos vartotojų teisės per aiškią, prieinamą ir konsoliduotą ginčų sprendimo bei skundų nagrinėjimo procedūrą;
5) tolygus reguliavimo sprendimų privalomumas; užtikrintas „vieno langelio“ principas vartotojų ir reguliuojamų rinkų dalyvių aptarnavime;
6) užtikrintas reguliavimo institucijos nepriklausomumas, nes apima didesnį sektorių skaičių ir ūkio subjektams sunkiau paveikti sprendimus;
7) geriau užtikrintos vartotojų teisės ir teisėti interesai infrastruktūrų paslaugų sektoriuje, užtikrintas teisinis tikrumas nuosekliai bei tais pačiais principais reguliuojant infrastruktūras. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priimti įstatymai užtikrins labiau prognozuojamą, skaidresnę ir stabilesnę verslo aplinką, neiškraipytus investicinius sprendimus, konkurencingesnę rinką, spartesnį ir kompleksiškai ekonomišką bei efektyvesnį suformuotų tikslų pasiekimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymų projektus, atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, vietoje Ryšių reguliavimo tarnybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Energetikos inspekcijos turėtų atsirasti naujas asignavimų valdytojas – Infrastruktūrų reguliavimo taryba. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų ir Terminų banko įstatymų ir kitų teisės norminių aktų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymų projektus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kuriuose minima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Energetikos inspekcija.
Priėmus įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Ryšių reguliavimo tarnybos ir Energetikos inspekcijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reorganizavimo sujungimo būdu sąlygų aprašą ir Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nuostatus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Numatoma, kad egzistuojant vienai infrastruktūrų reguliavimą ir rinkos priežiūrą vykdančiai institucijai, bus efektyviau naudojami instituciniai ištekliai, optimizuotas bendrąsias funkcijas atliekančių darbuotojų skaičius. Įvertinant tai, kad Ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – efektyvios institucijos, ir tai, kad Infrastruktūrų reguliavimo taryba vykdys naujas – geležinkelių rinkos priežiūros – funkcijas, kurias Ryšių reguliavimo tarnyba perėmė iš Konkurencijos tarybos, dėl specialiųjų funkcijų vykdymo lėšų neplanuojama sutaupyti. Galimai bus sutaupoma apie 5 proc. (apie
institucijoms darbo užmokesčiui skirtus asignavimus). Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad iki šiol Energetikos inspekcija buvo finansuojama iš valstybės biudžeto, o pereinama prie vieningos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos finansavimo sistemos iš rinkos dalyvių, perspektyvoje galimai bus sutaupyta apie 1,8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, kurios buvo skiriamos Energetikos inspekcijai.
Įvertinus galimą 1,35 mln. eurų sutaupymą dėl Energetikos inspekcijos funkcijų finansavimo iš rinkos dalyvių (įvertinta tai, kad pirmąjį ketvirtį po Įstatymų projektų įsigaliojimo Energetikos inspekcijos funkcijos, perduotos Infrastruktūrų reguliavimo tarybai, bus finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų (apie 450.000 eurų ketvirčiui), taip pat galimą 300.000 eurų sutaupymą dėl bendrųjų funkcijų optimizavimo, ir atsižvelgiant į tai, kad reorganizavimo kaštai (darbuotojų sukauptų atostogų rezervas, išeitinės išmokos, perregistravimo sąnaudos, inventorizacija, iškabos, blankai, anspaudai, logotipai, informacinių sistemų pritaikymo sąnaudos, investicijos ir pan.). gali siekti 2,5 mln. eurų, Įstatymų projektų įgyvendinimas iš valstybės biudžeto lėšų pirmais metais gali papildomai pareikalauti 850.000 eurų. Įgyvendinus Įstatymų projektus, nuo antrų po Įstatymo projektų įgyvendinimo biudžetinių metų prasidės valstybės biudžeto lėšų taupymas dėl bendrųjų funkcijų optimizavimo ir ta suma, kuri buvo reikalinga Energetikos inspekcijos išlaikymui (apie 2,1 mln. eurų). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant įstatymų projektus negauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Infrastruktūrų reguliavimo taryba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
suderinti projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 1 straipsnio 1 dalį, kurioje dėstoma įstatymo paskirtis, siūlome derinti su projekto skirsnių pavadinimais, kuriuose apibendrintas šiuose skirsniuose reglamentuojamų nuostatų turinys, pvz. projekto 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos (toliau išvadoje - Taryba) valdymą, kai tuo tarpu projekto III skyrius reguliuoja žymiai platesnę sritį, t.y. bendrąjį Tarybos veiklos organizavimą. 2. Derinant projekto terminiją tarpusavyje bei atsižvelgiant į tai, kad ne pačios reguliuojamų sektorių infrastruktūros teikia paslaugas, projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „jų infrastruktūrų paslaugų“ siūlome įrašyti žodžius „su jų infrastruktūromis susijusių paslaugų“. 3. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalies redakcija neturėtų būti patikslinta, po žodžio „transportavimo“ įrašant žodžius
„ir (ar)“, nes siūloma projekto redakcija suponuoja, kad infrastruktūrų
reguliavimas apima bendrąją energijos išteklių ar energijos transportavimo priežiūrą, o ne energijos išteklių ar energijos transportavimo patikimumo ir
(ar) efektyvumo priežiūrą. 4. Projekto
siūloma redakcija suponuoja, kad šioje dalyje išvardintuose reguliuojamų sektorių įstatymuose Tarybos kompetencija vykdyti infrastruktūrų reguliavimą nenustatoma. 5.
į projekto 3 straipsnio turinį bei siekiant aiškaus ir nuoseklaus įstatymo normų dėstymo, siūlome:
II skyriaus pavadinimą dėstyti taip: „Tarybos statusas ir bendrieji veiklos pagrindai“. 6. Projekto
valstybės institucija“. Mūsų nuomone, formuluotės „savarankiška valstybės institucija“ turinys yra nesuprantamas ir neturintis jokios teisinės reikšmės. Atkreiptinas dėmesys, kad visos valstybės institucijos ir įstaigos savo steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos ribose veikia ir sprendimus priima savarankiškai, todėl tokio veiklos pagrindo, kaip valstybės institucijos savarankiškumas, įtvirtinimas įstatyme turėtų būti vertinamas kaip deklaratyvus ir perteklinis. Be to, tokia nuostata ydinga ir tuo, jog suponuoja, kad valstybės valdžią įgyvendinančių valstybės institucijų ir įstaigų sistemoje yra ir „nesavarankiškų“ valstybės institucijų. 7. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 5 dalis, įtvirtinanti Tarybos finansavimo pagrindus, atsižvelgiant į jos turinį bei teisinio reguliavimo svarbą, neturėtų būti dėstoma atskiru straipsniu. Tuo tarpu šio straipsnio 6 dalį, reguliuojančią Tarybos metinės veiklos ataskaitos viešą skelbimą interneto svetainėje ir Tarybos pirmininko pranešimų teikimą valdžios institucijoms, siūlome kelti į projekto 16 straipsnį, reglamentuojantį Tarybos veiklos viešumą. 8. Projekto
įrašytini žodžiai „pajamos, gaunamos“. Atitinkamai ketvirtajame šios dalies sakinyje vietoj žodžių „surinktų lėšų“ įrašytini žodžiai „gautų lėšų“. 9.
teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 5 dalyje reikėtų atskleisti šioje dalyje minimų Tarybos programų turinio santykį su reguliuojamais sektoriais ir
(ar) Tarybos veiklos tikslų įgyvendinimu, nes nėra aišku, ar Taryba turės tvirtinti atskirą programą kiekvienam reguliuojamam sektoriui, ar atskirą programą kiekvieno projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatyto veiklos tikslo įgyvendinimui, ar vis dėlto programos turinys būtų nustatomas remiantis kitais kriterijais. Taip pat reikėtų aiškiau atskleisti reguliuojamų sektorių įstatymų nustatyta tvarka gautų pajamų naudojimo tam tikroms programoms finansuoti bei programų finansavimo iš gaunamų pajamų santykį su šioje dalyje įtvirtintu kryžminio subsidijavimo draudimu. 10. Nėra aiškus projekto 3 straipsnio 5 dalies pirmojo sakinio, numatančio, kad Tarybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir pajamos už teikiamas paslaugas bei pajamos, gaunamos reguliuojamų sektorių įstatymuose nustatyta tvarka, santykis su šios dalies paskutiniuoju sakiniu, kuriame nustatoma, kad kitoms įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti ar tais atvejais, kai nepakanka sektoriniuose įstatymuose nustatyta tvarka gaunamų lėšų, Taryba gali būti finansuojama ir kitomis valstybės biudžeto lėšomis. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų aiškiai nurodyti, kokiomis dar valstybės biudžeto lėšomis (be aukščiau nurodytų valstybės biudžeto asignavimų) gali būti finansuojama Taryba. 11. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti kryžminį subsidijavimą gaunamomis lėšomis tarp reguliuojamų sektorių, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 2 dalyje nereikėtų aiškiau atskirti Tarybos reguliuojamus sektorius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra jokių nuostatų, atskleidžiančių kryžminio subsidijavimo draudimo praktinį įgyvendinimą. 12.
Tarybos pajamas, kryžminis subsidijavimas tarp reguliuojamų sektorių draudžiamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „ <...> priėmus Įstatymų projektus (teikiamą įstatymą ir kitus su juo susijusius projektus – paaiškinimas mūsų) didės Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytos įmokos iš rinkos dalyvių <...>“. Iš aiškinamojo rašto taip pat matyti, kad šiomis padidėjusiomis įmokomis be kita ko bus finansuojamas ir Energetikos inspekcijos funkcijų perėmimas. Pažymėtina, kad Energetikos inspekcija, kurios funkcijas perims Taryba, vykdo tik energetikos objektų ir įrenginių valstybinę kontrolę, t.y. jos funkcijos nėra susijusios su geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo priežiūra. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokiu finansavimo modeliu, kai Energetikos inspekcijos funkcijų perėmimas iš dalies bus finansuojamas geriamojo vandens tiekėjų ir (arba) nuotekų tvarkytojų padidėjusiomis įmokomis, nebus pažeistas aptariamoje projekto 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas kryžminio subsidijavimo tarp reguliuojamų sektorių draudimo principas. 13. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu siekiama konsoliduoti teisės normas, nustatančias visus bendruosius naujai steigiamos valstybės institucijos veiklos aspektus, o taip pat siekiant teisinio reguliavimo sistematikos ir nuoseklumo, manome, kad šios specifinį statusą viešojo administravimo institucijų sąrangoje turinčios įstaigos finansavimo pagrindus ir sąlygas (kurie iš esmės skiriasi nuo bendrųjų valstybės įstaigų finansavimo principų) nustatančios teisės normos turėtų būti ne išdėstytos atskiruose reguliuojamų sektorių įstatymuose, o, jas unifikavus ir apibendrinus, įtvirtintos būtent specialiame Tarybos veiklą reglamentuojančiame įstatyme.
Be to, siekiant teisinio aiškumo bei valstybės biudžeto lėšų naudojimo racionalumo ir skaidrumo, reikėtų aiškiai nurodyti visus Tarybos veiklos finansavimo šaltinius bei apibrėžti ir išskirti iš skirtingų finansavimo šaltinių gautų lėšų naudojimo sritis. Sistemiškai vertinant teikiamo projekto ir kartu teikiamų reguliuojamų sektorių įstatymų projektus, reikėtų išskirti dvi valstybės biudžeto asignavimų Tarybai rūšis: 1) Tarybos pajamų, gaunamų iš reguliuojamų rinkos dalyvių už šios nacionalinės reguliavimo institucijos vykdomą rinkos priežiūros funkciją, įmokos į valstybės biudžetą bei 2) Tarybos pajamų, gaunamų už kitas teikiamas paslaugas, įmokos į valstybės biudžetą. Reglamentuojant Tarybos finansavimą privalomomis ūkio subjektų įmokomis, projekte turi būti aiškiai nurodyti visų reguliuojamų sektorių ūkio subjektai, mokantys šias įmokas, tokių įmokų dydžiai, jų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, apibrėžtos šių lėšų naudojimo sritys, taip pat nurodomos programos, kurių įgyvendinimas finansuojamas iš konkretaus reguliuojamo sektoriaus ūkio subjektų gaunamomis įmokomis.
Tuo tarpu vertinant Tarybos pajamas, gaunamas už kitas paslaugas, apskritai ginčytinas tokias svarbias valstybinio reguliavimo ir priežiūros funkcijas vykdysiančios valstybės institucijos papildomai teikiamų apmokamų paslaugų pagrįstumas ir suderinamumas su pačia paslaugų teikimo priežiūros funkcija. Reikia įvertinti tai, kad Taryba nėra ūkinę veiklą vykdantis subjektas, kurio vienas iš veiklos tikslų yra teikti apmokamas paslaugas ar atlikti apmokamus darbus. Kitaip sakant, mokamų paslaugų teikimas turėtų būti vertinamas ir reguliuojamas ne kaip savitikslė ir savarankiška Tarybos funkcija, kuria tiesiog siekiama gauti papildomų lėšų savo veiklai finansuoti, o kaip betarpiškai iš Tarybos kompetencijos ir jos atliekamų funkcijų kylanti bei tiesiogiai su reguliuojamų sektorių rinkos dalyvių veiklos priežiūra nesusijusi (nes už rinkos priežiūros funkcijas rinkos dalyviai jau mokėtų aukščiau minimas įmokas) paslauga, kurią dėl šios paslaugos turinio ir pobūdžio gali suteikti tik Taryba. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal bendruosius viešojo administravimo principus, viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų
„atlygintinumas“ turi būti siejamas ne su kažkokios finansinės naudos gavimu, o
su teikiant paslaugą institucijos patirtų išlaidų kompensavimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekte reikėtų aiškiai įtvirtinti Tarybos teikiamų apmokamų paslaugų pobūdį (pvz., administracinės, ekspertinės ar kt.), bendrąsias jų teikimo sąlygas bei apmokėjimo už šias paslaugas pagrindus (manome, kad mokamas atlyginimas turėtų būti grindžiamas išimtinai patirtų sąnaudų kompensavimu ir turi užtikrinti, kad ūkio subjektai tokiu būdu papildomai nemokės už Tarybos vykdomą rinkos priežiūros funkciją). Tuo tarpu konkrečios paslaugos ar darbai, už kurių teikimą ar atlikimą subjektai turėtų mokėti Tarybai jos nustatytą bei sąnaudų dydžiu grindžiamą atlygį turėtų būti įtvirtintos reguliuojamų sektorių įstatymuose. 14. Siūlome patikslinti projekto 4 straipsnio 2 dalies formuluotę, nes Tarybos veiklos tikslu reikėtų laikyti ne užtikrintą vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, o vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimą. 15. Atsižvelgiant į tai, kad tokio steigiamos valstybės institucijos – Tarybos, statuso ypatumo kaip veiklos nepriklausomumas, numatyto projekto 5 straipsnio 1 dalyje, turinys projekte nėra iki galo atskleistas bei siekiant tinkamo šios nuostatos aiškinimo ir taikymo, siūlome projekte aiškiau sureglamentuoti Tarybos veiklos nepriklausomumo specifiką. Kartu atkreipiame dėmesį, kad viename iš reguliuojamų sektorių įstatymų, t.y. Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje, mūsų nuomone, yra tinkamai ir aiškiai atskleistas šiuo metu veikiančios valstybinės institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, veiklos nepriklausomumo ir skaidrumo turinys. 16.
teisės akto glaustumo, projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūlome atsisakyti deklaratyvaus turinio nuostatos, nustatančios, kad Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos turi gerbti Tarybos nepriklausomumą, tiesiog įtvirtinant nurodytų subjektų pareigą nesiekti ir nedaryti įtakos Tarybos nariams bei tarnautojams ir darbuotojams. 17. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, tačiau kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas (be žodžių „Lietuvos Respublikos). Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūlome atsisakyti skliausteliuose pateikiamos toliau vartojamos įstatymo santrumpos kaip perteklinės. 18. Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnio 4 dalies 2 punkto paskutinio sakinio turinį, siūlome draudimą dalyvauti politinių partijų veikloje dėstyti atskirame 4 dalies punkte. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra apibrėžtas „dalyvavimo politinių partijų veikloje“ turinys. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra vienas iš įstatyminių pagrindų, kuriam esant Tarybos pirmininkas ir narys negalėtų užimti šių pareigų arba turėtų būti iš jų atleistas, reikėtų įstatyme aiškiai apibrėžti aplinkybes, kurios būtų laikomos kaip dalyvavimas politinių partijų veikloje. 19. Projekto
„reguliuojamų sektorių rinkos dalyvių ūkinės“, nes tokia sąvoka kaip „bendroji
veiklos laisvė“ Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra vartojama. 20.
7 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje brauktinas perteklinis žodis „šešis“, nes formuluotės, pagal kurią Respublikos Prezidentas skiria būtent šešis Tarybos narius, loginė prasmė suponuoja, kad likusius Tarybos narius (nors tokių daugiau tiesiog nebėra) skiria kiti subjektai. 21. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „Tuo atveju, kai Tarybos pirmininkas negali laikinai eiti pareigų, o Tarybos pirmininko pavaduotojas negali jo pavaduoti, Tarybos pirmininkas, o šiam nesant
pareigūnų skyrimo tvarka suponuoja ir skirtingą jų teisių ir pareigų apimtį. Tai reiškia, jog Tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo paskirto Tarybos pirmininką pavaduojančio asmens teisių ir pareigų apimtis negali būti prilyginama Respublikos Prezidento paskirto ir iš jo įgaliojimus gavusio Tarybos pirmininko teisių ir pareigų apimčiai. Siekiant tikslo, kad Tarybos pirmininką pavaduojantis asmuo turėtų tokius pat įgaliojimus kaip ir Tarybos pirmininkas, pavaduotojas įgaliojimus taip pat turėtų gauti iš įstaigos vadovą skiriančio Respublikos Prezidento.
Galbūt tikslinga nustatyti, kad Respublikos Prezidentas, skirdamas Tarybos narius, sprendime nurodytų Tarybos narį, įgaliotą pavaduoti Tarybos pirmininką, jam negalint laikinai eiti pareigų. Taip pat manome, kad tuo atveju, kai Tarybos pirmininką pavaduotų ne Respublikos Prezidento paskirtas, t.y. ne iš Respublikos Prezidento įgaliojimus gavęs Tarybos pirmininko pavaduotojas, projekte reikėtų aiškiai apibrėžti, kurias Tarybos pirmininko funkcijas, kurios, mūsų nuomone, negalėtų būti susijusios su Tarybos pirmininko kaip valstybės įstaigos vadovo, valstybės biudžeto asignavimų valdytojo ir vienasmenio valdymo organo, įgalioto priiminėti administracinius teisės aktus, funkcijomis, galėtų vykdyti pavaduojantis Tarybos narys. 22. Projekto
tokia formuluotė suponuoja ydingą nuostatą, kad yra ir „pareigas neinančių“ Tarybos narių. 23. Projekto
Respublikos Prezidentas naujus Tarybos narius į pareigas skiria dar nesibaigus senųjų Tarybos narių kadencijai, Tarybos pirmininko ir narių kadencija būtų skaičiuojama ne nuo jų paskyrimo dienos, o pasibaigus prieš tai paskirtųjų Tarybos narių kadencijai (projekto 12 straipsnio 2 dalis). 24. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsnio 3 dalį siūlome dėstyti taip: „Tarybos pirmininkas ir Tarybos narys į Tarybos pirmininko ar Tarybos nario pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės“. 25. Derinant projekto nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymu, projekto 7 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „laipsnio“ įrašytinas žodis „laipsnį“. 26.
pareigas negali būti skiriamas asmuo, kuris gali turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų, reguliuojant tų įmonių veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad toks reguliavimas susijęs su asmens teise užimti tam tikras pareigas valstybės institucijoje, manytume, kad formuluotės „tiesioginiai ar netiesioginiai interesai“ turinys turėtų būti aiškiai atskleistas. Neatskleidus šios nuostatos turinio, siūlomas reguliavimas gali lemti gana subjektyvų, skirtingą ir netinkamą šios nuostatos taikymą. 27. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant projekto nuostatas su Biudžeto sandaros įstatymu bei Biudžetinių įstaigų įstatymu, projekto 8 straipsnyje siūlome įtvirtinti, kad Tarybos pirmininkas yra šios biudžetinės įstaigos vadovas ir įstaigai skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, taip pat suderinti projekto terminiją su nurodytų įstatymų terminija. 28. Ginčytina, ar projekto 8 straipsnio 3 punkte įtvirtinta Tarybos pirmininko funkcija tvirtinti Tarybos pajamų apskaitos pagal reguliuojamus sektorius tvarką, pagal savo turinį neturėtų būti priskiriama pačios Tarybos, kaip kolegialios institucijos, kompetencijai. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata taip pat derintina su projekto 16 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad Taryba savo pajamų ir sąnaudų pagal reguliuojamus sektorius apskaitą tvarko laikydamasi Tarybos patvirtintos tvarkos. 29. Projekto
priklauso priimti sprendimus dėl asmenų pateiktų skundų dėl Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų. Vertinant šią nuostatą, yra neaišku, kokio pobūdžio Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų veiksmus (sprendimus) gali skųsti asmenys, nes projekte nenumatyta, kad Tarybos administracijos darbuotojai turėtų galios priiminėti kokius nors administracinius ar kitus privalomojo pobūdžio tretiesiems asmenims sprendimus.
Taip pat neaišku, kokio įstatymo nustatyta tvarka administracijos darbuotojų veiksmai turėtų būti skundžiami įstaigos vadovui ir jo nagrinėjami, nes teikiamame projekte tai reguliuojančių normų nėra. Jeigu turimi omenyje reguliuojamų sektorių įstatymuose nustatyta tvarka skundžiami juose nurodyti Tarybos įgaliotų darbuotojų sprendimai, siekiant teisinio aiškumo taip reikėtų ir nurodyti. 30. Svarstytina, ar projekto 9 straipsnis neturėtų būti papildytas dar viena Tarybos funkcija, numatant, kad Taryba tvirtina projekto 3 straipsnio 5 dalyje numatytas Tarybos programas, įgyvendinamas siekiant įstaigos tikslų ir vykdant infrastruktūrų reguliavimą. Tuo atveju, jei šių programų tvirtinimas nebūtų priskirtas Tarybos kompetencijai, projekte reikėtų nurodyti subjektą, įgaliotą tvirtinti minėtas programas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekte reikėtų nurodyti subjektą, įgaliotą tvirtinti Tarybos strateginius veiklos planus, kurių tvirtinimas bei įgyvendinimas numatytas reguliuojamų sektorių įstatymuose. 31. Projekto 9 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, jog Taryba pagal reguliuojamų sektorių įstatymus priima sprendimus dėl ginčų tarp ūkio subjektų bei ginčų tarp ūkio subjektų ir jų teikiamas paslaugas gaunančių asmenų. Pažymėtina, jog teikiamame įstatymo projekte nėra daugiau jokių nuostatų, susijusių su Tarybos atliekamu ginčų nagrinėjimo procesu. Pasirinktas reguliavimo metodas diskutuotinas. Pažymėtina, jog pagal įstatymo projekto nuostatas įvykdžius kelių institucijų reorganizaciją, liks veikti tik viena institucija – Taryba, tačiau ginčų nagrinėjimo tvarka, nustatyta reguliuojamų sektorių įstatymuose, liks nepakitusi.
Šiame kontekste pažymėtina, jog reguliuojamų sektorių įstatymuose nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka kai kuriais atvejais esmingai skiriasi, o kitais atvejais - tam tikros nuostatos yra kartojamos skirtinguose įstatymuose. Pavyzdžiui, kartu teikiamo Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-128) 43 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog Buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Kitų (ne buitinių) vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami ne teismo tvarka pagal Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatytas atitinkamų ginčų nagrinėjimo taisykles.
To paties straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, jog Infrastruktūrų reguliavimo taryba ne teismo tvarka nagrinėja tarp energetikos įmonių kylančius ginčus ir „Šie ginčai nagrinėjami pagal Infrastruktūrų reguliavimo tarybos patvirtintas energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo taisykles.“ Be to, energetikos įmonės, turi teisę kreiptis į Infrastruktūrų reguliavimo tarybą, prašydamos joms tarpininkauti ir
(ar) jas taikinti, kad ginčas dėl energetikos srities įstatymų reglamentuojamų santykių būtų išspręstas taikiai: „Infrastruktūrų reguliavimo taryba nustato savo taikinamojo tarpininkavimo taisykles.“ Taip pat pastebėtina, jog šio įstatymo projekto 34¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar (ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo ir Infrastruktūrų reguliavimo tarybos nustatyta tvarka. Taigi vien šiame įstatymo projekte siūloma nustatyti, jog Taryba nagrinėtų ginčus pagal dviejų įstatymų nuostatas, pagal trejas skirtingas taisykles ir dar vieną tvarką. Be to, pažymėtina, jog Taryba nagrinės ginčus ir pagal Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIIIP-126) 29 straipsnyje siūlomą nustatyti ginčų nagrinėjimo tvarką ir taisykles, pagal kuriuos bus nagrinėjami ginčai, kylantys iš Elektroninių ryšių įstatyme ir Pašto įstatyme reguliuojamų visuomeninių santykių. Tačiau ši ginčų nagrinėjimo tvarka neturi nieko bendro su jau aptartomis tvarkomis, siūlomomis įtvirtinti Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-128) nuostatose ir esmingai nuo jų skiriasi. Tokia teisinė situacija, kai viena institucija nagrinės panašaus pobūdžio ginčus pagal skirtingas tvarkas ir taisykles kelia abejonių dėl jos atitikties teisinio racionalumo ir proporcingo teisinio reguliavimo principams. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu siekiama konsoliduoti teisės normas, nustatančias visus bendruosius naujai steigiamos valstybės institucijos veiklos aspektus, o taip pat siekiant teisinio reguliavimo sistematikos ir nuoseklumo, manome, kad šios specifinį statusą viešojo administravimo institucijų sąrangoje turinčios įstaigos ginčų ir skundų nagrinėjimo, sankcijų skyrimo, sprendimų apskundimo bendrosios taisyklės turėtų būti išdėstytos Infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatyme, o šios Tarybos reguliuojamų sektorių įstatymuose, esant reikalui, nustatomos tik konkrečiam sektoriui būdingos taisyklės. Be to, pažymėtina, jog reguliuojamų sektorių įstatymuose turėtų būti atsisakoma nuolat kartojamos nuostatos, jog ginčai pagal vartotojų skundus nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, kartojimo. Atskirai pažymėtina, jog skiriasi ir reguliuojamų sektorių įstatymuose nustatyta Tarybos sprendimų apskundimo tvarka, skiriasi teismai, kuriems teikiami skundai, ir net teisena. Teigtina, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir proporcingo teisinio reguliavimo principu, turėtų būti nustatytos aiškios ir bendros sprendimų apskundimų taisyklės. Apibendrinant išdėstytus argumentus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIIIP-126) 29 straipsnyje siūloma nustatyti ginčų nagrinėjimo tvarka ir taisyklės neturėtų būti laikomos pagrindu visų ginčų nagrinėjimų taisyklėms. Pastebėtina, jog ši tvarka išsiskiria iš kituose įstatymuose reguliuojamų teisinių santykių sistemos, kai ginčus ne teismo tvarka nagrinėja tam tikra institucija, nes šioje tvarkoje naudojami tokie terminai kaip ieškovas, atsakovas, laikinosios apsaugos priemonės ir kt. Ypatinga yra ir institucijos veiksmų sistema nagrinėjant ginčus, mokesčio už ginčų nagrinėjimo nustatymo tvarka ir kiti aspektai, kurie sistemiškai nedera su valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė nagrinėti ginčus ne teismo tvarka, statusu. Visas aptartas teisinis reguliavimas yra labiau būdingas teisminio proceso reguliavimui, o ne ginčų sprendimui ne teismo tvarka, todėl manytina, jog ši tvarka nedera su Tarybos teisiniu statusu (išsamesnės pastabos dėl šios ginčų nagrinėjimo tvarkos pateikiamos išvadoje dėl įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-126). Aptartame kontekste taip pat pastebėtina, jog pagal kartu teikiamą Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-124) 14 straipsnį, kuriuo keičiama įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, Taryba taip pat išankstine privaloma tvarka nagrinės tam tikro pobūdžio skundus, tačiau šiuo atveju, būtų taikomos Energetikos įstatyme nustatytos ginčų nagrinėjimo taisyklės. Tai taip pat vertintina kaip vienas iš argumentų, parodančių, jog net privalomas neteisminis ginčų nagrinėjimas gali būti sėkmingai vykdomas be specifinės ir sistemiškai ydingos, Elektroninių ryšių įstatyme nustatytos, ginčų nagrinėjimo tvarkos. 32. Projekto 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog Taryba turi teisę visas arba dalį savo funkcijų, nustatytų šio straipsnio 1 dalies 2, 4, 7, 8 punktuose, pavesti vykdyti Tarybos pirmininkui.
Tokio reguliavimo pagrįstumas yra ginčytinas, nes siūloma nustatyti kolegialios institucijos kompetencijai priklausančių sprendimų priėmimą perduoti vienasmeniam valdymo organui – Tarybos pirmininkui. Pažymėtina, kad dažnai viešojo administravimo funkcijos ir perduodamos būtent kolegialiai institucijai, o ne vienasmeniam valdymo organui, nes pati tokios institucijos veiklos prigimtis, pagal kurią sprendimus priima grupė įgaliotų asmenų balsų dauguma bei vadovas, suponuoja skaidresnių ir kvalifikuotesnių sprendimų priėmimą. Taip pat pažymėtina, kad pagal įstatymo projekto 14 straipsnio nuostatas Taryboje taikomi skirtingi atsakomybės principai dėl kolegialiai ir vienasmeniškai priimtų sprendimų, be to, skiriasi kolegialiai ir vienasmeniškai priimamų sprendimų forma, turinys bei teisinė reikšmė, todėl teigtina, jog toks Tarybos, kaip kolegialios institucijos, funkcijų pavedimas vykdyti Tarybos pirmininkui neatitinka bendrųjų viešojo administravimo principų. 33. Projekto
pažymėtina, kad kadangi projekto 10 straipsnio 1 dalis skirta nustatyti įstatymų taikymo viršenybę vienas kito atžvilgiu normų konkurencijos atveju, reikėtų ne nustatyti tokią neapibrėžtą nuostatą kaip „kiti įstatymai“, o aiškiai nurodyti įstatymus, kuriuose nustatytos taisyklės turėtų viršenybę prieš Darbo kodekso taikymą Tarybos pirmininko ir narių atžvilgiu. 34.
dėmesys, kad projekto 10 straipsnio 2 dalyje numatytas Tarybos pirmininko ir Tarybos narių darbo užmokesčio apskaičiavimas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų iš valstybės biudžeto apmokamų asmenų darbo užmokesčio nustatymo principų, o aukščiau minėtų valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydis yra neproporcingas lyginant su kitų valstybės pareigūnų darbo užmokesčiu. Pažymėtina, kad šiuo metu veikiančių valstybės institucijų, po kurių reorganizavimo būtų įsteigta Infrastruktūrų reguliavimo taryba, pareigūnų darbo užmokestis šiuo metu skaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis bendrosiomis valstybės pareigūnų darbo užmokesčio apskaičiavimo taisyklėmis, todėl nėra aišku kuo grindžiami esminiai naujai steigiamos valstybės įstaigos vadovo ir kolegialaus valdymo organo narių darbo užmokesčio apskaičiavimo reguliavimo pakeitimai. 35. Projekto
pirmininkas ir nariai už pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą yra atsakingi Respublikos Prezidentui. Teikiamas reguliavimas kelia abejonių dėl jo teisinio neapibrėžtumo ir teisinių pasekmių. Pažymėtina, jog neaišku apie kokio pobūdžio atsakomybę aptariamoje straipsnio dalyje kalbama. Neaišku, ar šiuo atveju siekiama reguliuoti, pvz., vieną iš galimų atsakomybės formų -politinę atsakomybę, kai Tarybos pirmininkas ir nariai Respublikos Prezidento sprendimu atleidžiami iš pareigų pagal projekto 12 straipsnio nuostatas, ar, galbūt, siekiam nustatyti vienintelę Tarybos pirmininko ir narių teisinės atsakomybės Respublikos Prezidentui formą, kas turėtų suponuoti, jog Tarybos pirmininkas ir nariai turėtų teisinę neliečiamybę ir, pavyzdžiui, negalėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl kyšininkavimo arba, pavyzdžiui, jog dėl Tarybos pirmininko ir narių neveikimo negalima kreiptis į teismą, siekiant įpareigoti juos atlikti veiksmus, numatytus įstatyme.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas, aptariama nuostata turėtų būti detalizuota ir atskleista jos paskirtis, turinys ir sukeliamos teisinės pasekmės. 36. Projekto
dėl atsakomybės Tarybos pirmininkui ir nariams už pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą taikymo Prezidentui turi teisę teikti Ministras Pirmininkas savo iniciatyva arba gavęs oficialią informaciją apie nustatytus įstatymų pažeidimus, susijusius su Tarybos pirmininko ir (ar) narių pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu. Teikiamo reguliavimo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog iš nuostatos turinio galima daryti išvadą, jog projekto 11 straipsnio 1 dalyje deklaruojama Tarybos pirmininko ir narių atsakomybė Respublikos Prezidentui yra tik formali, nes projektas nenumato galimybės, jog Respublikos Prezidentas pats galėtų inicijuoti atsakomybės taikymo procesą, o, tuo tarpu, aptariama 11 straipsnio 2 dalis nustato išimtinę Ministro Pirmininko teisę teikti Respublikos Prezidentui siūlymus dėl atsakomybės taikymo. Taigi reguliavimas iš esmės nustato Tarybos pirmininko ir narių atsakomybę Ministrui Pirmininkui, o ne Respublikos Prezidentui, kas yra ginčytina teisinio pagrįstumo požiūriu.
Antra, atkreiptinas dėmesys, jog aptariamos nuostatos turinys, joje vartojamos sąvokos, pavyzdžiui, „oficiali informacija dėl netinkamo pareigų atlikimo“, suponuoja, jog turėtų egzistuoti institucija ar pareigūnas, turintys teisę tirti Tarybos pirmininko ir narių pareigų atlikimą. Tačiau nei projekte, nei kituose įstatymuose nėra jokių nuostatų, susijusių su tokiu galimu pareigūnų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo tyrimu, taip pat nėra institucijų ir pareigūnų, kurie turėtų teisę tirti, ar valstybės pareigūnai tinkamai atlieka pareigas. Be to, pažymėtina, jog nėra teisinio reguliavimo, nustatančio kokiais kriterijais derėtų ir būtų galima vadovautis nustatant, jog Tarybos pirmininkas ar narys netinkamai atliko savo pareigas, nustatančio tai, kas laikytina netinkamu pareigų atlikimu. Tokio reguliavimo nebuvimas vertintinas kritiškai, nes šis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise dirbti tam tikrą darbą. Taigi šis reguliavimas turi būti ne tik aiškus, tačiau ir išdėstytas įstatyme, nes yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių apimties reguliavimu. Taip pat siūlome aiškiai nurodyti, ar pareigų neatlikimas gali būti siejamas tik su posėdžių nelankymu be pateisinamos priežasties, ar vis dėlto, yra ir kitų pagrindų, kuriems esant gali būti laikoma, kad šie valstybės pareigūnai neatlieka savo pareigų. 37. Projekto
atvejais Tarybos pirmininką ir narius Respublikos Prezidentas atleidžia Ministro Pirmininko teikimu.
Toks reguliavimas ginčytinas, nes, pirma, projekto
pasibaigimo pagrindai, pavyzdžiui, atsistatydinimas, Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas ar sirgimas ilgą laiką, teisine prasme yra aiškios ir objektyvios aplinkybės, kurių atsiradimo ar buvimo konstatavimas reikalautų papildomo Ministro Pirmininko teikimo. Antra, toks formalus Ministro Pirmininko teikimo reikalavimas gali būti vertintinas kaip Respublikos Prezidento, kuriam atsakingi šie paskirtieji valstybės pareigūnai, įgaliojimų juos atleisti atsiradus įstatyme įtvirtintiems pagrindams ribojimu. 38. Derinant projekto 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas tarpusavyje, reikėtų patikslinti nuo kokio momento pareigas pradėtų eiti naujas Tarybos pirmininkas ar narys, jei Tarybos pirmininkas ar narys per šiame punkte nustatytą vieno mėnesio terminą nebūtų atleistas, o tik būtų laikomas atsistatydinusiu. Toks patikslinimas reikalingas, nes paskutiniajame šio punkto sakinyje imperatyviai nustatoma, jog naujo Tarybos pirmininko ar nario pareigų pradžia siejama su buvusio Tarybos pirmininko ar nario atleidimo diena. 39. Projekto 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte, atsižvelgiant į šio punkto turinį, patikslintina apie kokio pobūdžio ir turinio Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadą dėl negalėjimo eiti pareigų šiame punkte kalbama. 40. Projekto
įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatytos ne veiklos, o tai, kas Tarybos pirmininkui ir nariams draudžiama. 41. Projekto
ir narių įgaliojimai pasibaigia jiems mirus. 42.
derintina su projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojama formuluote
„nevykdo ar netinkamai vykdo nustatytas pareigas“. 43. Projekto
„proporcingai“. 44. Projekto
atleidžiamas iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 2-7 punktuose nustatytais pagrindais, kol bus paskirtas naujas Tarybos pirmininkas, Tarybos pirmininko pareigas vykdo Tarybos pirmininko pavaduotojas, o šiam laikinai negalint eiti pareigų – Tarybos pirmininko pavaduotojo paskirtas vienas iš Tarybos narių. Atkreipiame dėmesį, kad ir nuolatinis, ir laikinas Tarybos pirmininko pareigų užėmimas turi būti nustatomas Respublikos Prezidento, kurio kompetencijai priklauso skirti Tarybos vadovą ir taip suteikti jam biudžetinės įstaigos vadovo įgaliojimus, sprendimu, o ne Tarybos pirmininko pavaduotojo nuožiūra. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, projekto 12 straipsnio 4 dalyje brauktini žodžiai
„pareigas einančių“ bei „pavaduoti Tarybos pirmininką“. 45. Projekto
biudžeto“. 46. Projekto
nustatomos šiame įstatyme ir reguliuojamų sektorių įstatymuose bei Tarybos administracijos nuostatuose, kuriuos tvirtina Taryba. Ši nuostata ginčytina keliais aspektais. Pirma, teikiamame įstatymo projekte nenustatoma nei viena Tarybos administracijos funkcija (išskyrus bendrą nuostatą dėl finansinio, ūkinio ir materialinio aptarnavimo). Antra, Tarybos administracija yra ne atskiras juridinis asmuo, o Tarybos struktūrinis padalinys, todėl nėra aiškus projekte minimų Tarybos administracijos nuostatų turinys ir reikšmė.
Trečia, tuo atveju, jeigu planuojama Tarybos administracijai suteikti tam tikras administracinio pobūdžio funkcijas ar įgaliojimus, tai turėtų būti įtvirtinta ne pačios Tarybos tvirtinamuose administracijos nuostatuose, o Vyriausybės tvirtinamuose Tarybos nuostatuose. 47. Projekto
nutarimais“ siūlome įrašyti žodžius „Taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima nutarimus“. Tuo tarpu šios dalies nuostatą dėl Tarybos nutarimų skelbimo ir įsigaliojimo reikėtų braukti kaip perteklinę, nes Lietuvos Respublikos teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka reglamentuojama Teisėkūros pagrindų įstatyme. Taip pat siūlome nuostatą, kad Tarybos pirmininkas pasirašo Tarybos nutarimus, perkelti į projekto 8 straipsnį, reguliuojantį Tarybos pirmininko, kaip vienasmenio Tarybos valdymo organo, kompetenciją. 48. Projekto
dalyvauti posėdyje, kad jis būtų teisėtas, esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Projekto nuostata „Šis reikalavimas nėra taikomas“ neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl reikiamo Tarybos narių skaičiaus. 49. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad teisės aktų viešas skelbimas yra viena iš teisės aktų įsigaliojimo sąlygų, todėl nėra aišku, koks Tarybos teisės aktų skelbimas (interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, Teisės aktų registre ar kitur) numatytas projekto 16 straipsnio 2 dalyje. 50. Projekto 17 straipsnio 2 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „šios pagrįstai pareikalauja“, nes Taryba visais atvejais turi pateikti informaciją Europos Komisijai, kitoms institucijoms, kai tai numato atitinkami teisės aktai. 51.
institucijos pavadinimas „Infrastruktūrų reguliavimo taryba“. 52. Pastebėtina, jog iš projekto 18 straipsnio, reguliuojančio įstatymo įgyvendinimo ir taikymo nuostatas, turinio nėra aišku, ar Tarybos, kuri įsigaliojus teikiamam įstatymui bus suformuota pagal projekto 18 straipsnio 3 dalį, pirmininko ir narių kadencija bus laikoma kaip pirmoji kadencija projekto 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo daugiau nei dvi kadencijas iš eilės užimti šias pareigas požiūriu. 53. Projekto
Taryba suformuojama iš pareigas einančių Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narių, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko. Be to, siūloma nustatyti, jog „Tarybos nariai iš esamų narių išsirenka Tarybos pirmininką.“ Pasiūlymo turinys ginčytinas. Atkreiptinas dėmesys, jog tokia tvarka, kai valstybės institucijos darbuotojai iš savo tarpo išsirenka vadovą, neatitinka nei teisinės valstybės principo, nei pripažintų administracinių įgaliojimų suteikimo principų. Teisė vadovauti valstybės institucijai, kurios vadovas tiek pagal galiojančią analogišką tvarką, tiek ir pagal projekte numatomą tvarką, yra skiriamas aukščiausiųjų valstybės vadovų, negali kilti iš projekte numatytų veiksmų. Tokia nuostata ne tik paneigtų valstybės, kaip valstybės įstaigos savininkės, teisę skirti valstybės funkcijas įgyvendinančios įstaigos vadovus, bet ir lemtų tokio valstybės įstaigos vadovo atskaitingumo ir atsakomybės prieš jį skyrusį asmenį problemas. Be to, iš projekto nuostatų neaišku, kokia tvarka turėtų būti renkamas Tarybos pirmininkas. 54.
projekto 18 straipsnio 4 dalį „reorganizuojamų įstaigų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebaigtus nagrinėti prašymus, skundus ir kitus nebaigtus priimti reguliuojamų sektorių įstatymuose nustatytus sprendimus iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka baigia nagrinėti ir sprendimus priima Taryba“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad reorganizuojamų įstaigų (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos) teisės ir pareigos priimti tam tikrus sprendimus yra numatytos ne tik reguliuojamų sektorių įstatymuose, o pavyzdžiui, ir Administracinių nusižengimų kodekse (skirti baudas už atitinkamus administracinius nusižengimus). Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti visų teisinių santykių tęstinumą, siūlytume aptariamoje nuostatoje po žodžių „reguliuojamų sektorių“ įrašyti žodžius „ir kituose“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]; D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]; L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected].