Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 14 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Susitikimų metu turi būti užtikrinamas suimtojo ir jo gynėjo bendravimo
konfidencialumas.“
straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia paskambinti telefonu,
jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo skambinimas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo neleisti suimtajam paskambinti telefonu, jam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti nurodoma šio draudimo trukmė, asmenys, kuriems neleidžiama paskambinti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą būtina taikyti. Šioje dalyje nurodyti suimtojo teisės paskambinti telefonu apribojimai netaikomi suimtojo telefoniniams pokalbiams su savo gynėju.“
2Papildyti 23 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Telefoninių pokalbių su gynėju metu turi būti užtikrinamas suimtojo ir jo gynėjo bendravimo konfidencialumas.“
straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis.
Suimtųjų užsieniečių teisė palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais Suimtieji užsieniečiai turi teisę palaikyti ryšius su savo valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis, įskaitant teisę susitikti, paskambinti telefonu ar susirašinėti su savo valstybės diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos atstovais. Suimtajam pageidaujant, jo valstybės konsulinės įstaigos turi teisę užtikrinti suimtojo teisinį atstovavimą, įskaitant suimtojo teisę į gynybą.“4 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 3 punktu:
„3. 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl
teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL 2013 L 294, p. 1).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-117(2) lyginamasis variantas
1Papildyti 14 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Suimtųjų susitikimų su savo gynėju metu turi būti užtikrinamas suimtojo ir jo gynėjo bendravimo konfidencialumas.“
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo skambinimas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo neleisti suimtajam paskambinti telefonu, jam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti nurodoma šio draudimo trukmė, asmenys, kuriems neleidžiama paskambinti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą būtina taikyti. Šioje dalyje nurodyti suimtųjų teisės paskambinti telefonu apribojimai netaikomi suimtųjų telefoniniams pokalbiams su savo gynėju.“
2Papildyti 23 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Suimtųjų telefoninių pokalbių su savo gynėju metu turi būti užtikrinamas suimtojo ir jo gynėjo bendravimo konfidencialumas.“
3Buvusias 23 straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis. 3 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis.
Suimtųjų užsieniečių teisė palaikyti ryšius su savo valstybiųės atstovais Suimtieji užsieniečiai turi teisę palaikyti ryšius su savo valstybiųės diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis, įskaitant teisę susitikti, paskambinti telefonu ar susirašinėti su savo valstybės diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos atstovais. Suimtojo pageidavimu jo valstybės konsulinės įstaigos turi teisę užtikrinti suimtojo teisinį atstovavimą, įskaitant suimtojo teisę į gynybą.“
Papildyti Įstatymo priedą 3 punktu:
„3. 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL 2013 L 294, p. 1).“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 10, 21, 44, 48, 50, 52, 69, 69¹, 71¹, 72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197 ir 233 straipsnių ir Priedo pakeitimo įstatymo (toliau
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 (toliau – SVĮ) 14, 23 ir
(toliau – Įstatymų projektai) parengti, siekiant į Lietuvos nacionalinę teisę tinkamai perkelti 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (toliau – Direktyva 2013/48/ES) nuostatas. Sisteminė minėto Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės akto ir Lietuvos nacionalinės teisės aktų nuostatų analizė, leidžia teigti, kad esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje tik iš dalies atitinka Direktyvoje 2013/48/ES keliamus reikalavimus. BPK projektu taip pat siekiama tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – Seimo kontrolierius) 2014 m. lapkričio 7 d. pažymoje Nr.
4D-2014/1-707 pateiktas rekomendacijas, susijusias su baudžiamojo proceso įstatymo tobulinimu, siekiant asmeniui, padavusiam skundą, pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (tačiau tuo pačiu nesančiam baudžiamojo proceso dalyviu) įstatymo lygiu numatyti teisę susipažinti su medžiaga ar jos atitinkama dalimi, kurios pagrindu buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, BPK projektu yra siūloma tobulinti BPK 69 straipsnį, užtikrinant aiškesnį teisminio bendradarbiavimo atvejais veikiančių institucijų atsakomybių reglamentavimą ir finansinių išteklių šios atsakomybėms įgyvendinti paskirstymą bei atsisakant teismams nebūdingų funkcijų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento (direktorė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873, el. p. [email protected]) Baudžiamosios justicijos skyriaus (vedėjas Darius Mickevičius, tel. (8 5) 266 2966, el. p. [email protected]) patarėjas Jevgenijus Kuzma (tel. (8 5) 266 2884, el. p. [email protected])). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Direktyvos 2013/48/ES ir baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų susijusių teisės aktų nuostatų analizė leidžia teigti, kad Lietuvos nacionalinės teisės nuostatos apima pagrindines Direktyvos 2013/48/ES reguliavimo sritis bei pakankamai plačiai garantuoja joje įtvirtintas pagrindines teises ir laisves, todėl didžiąja dalimi iš esmės atitinka Direktyvos 2013/48/ES keliamus reikalavimus.
Kita vertus, minėta lyginamoji analizė taip pat parodė, kad esamo teisinio reguliavimo Lietuvoje suderinamumas su Direktyvos 2013/48/ES reikalavimais nėra pakankamas, siekiant konstatuoti visų Direktyvos 2013/48/ES nuostatų tinkamą įgyvendinimą Lietuvoje:
straipsnio 2 dalies a) - d) punktų nuostatos įtvirtina (ir atitinkamai įpareigoja valstybes nares juos užtikrinti) įtariamųjų/kaltinamųjų teisės turėti gynėją privalomus atsiradimo momentus „<...> Bet kuriuo atveju įtariamieji arba kaltinamieji turi teisę turėti advokatą nuo toliau išvardytų momentų, atsižvelgiant į tą, kuris yra anksčiausias <...>“), nuo kada konkrečiai baudžiamajame procese šiems proceso dalyviams turėtų atsirasti teisė į advokatą: 1) prieš (bet kurią) apklausą policijoje, kitoje teisėsaugos institucijoje ar teisme; 2) nedelsiant nuo laisvės atėmimo momento; 3) kai šie asmenys šaukiami atvykti į jurisdikciją baudžiamosiose bylose turintį teismą, deramu laiku prieš jiems atvykstant į tą teismą; 4) atliekant Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodytus tyrimo/įrodymų rinkimo veiksmus (t. y. asmens atpažinimuose (BPK 192 straipsnis), akistatose (BPK 190 straipsnis) ir nusikaltimo atkūrimuose (BPK 196, 197 straipsniai)). Tuo tarpu Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies a) - c) punktų nuostatos nurodo, kokie pagrindiniai elementai turi sudaryti teisės turėti gynėją turinį (t. y. kokius svarbiausius gynėjo veiksmus ši teisė turėtų apimti).
Tuo tarpu BPK 10 straipsnyje (ir atitinkamai BPK 21 ir 50 straipsniuose) nurodyta, kad įtariamajam/kaltinamajam teisė turėti gynėją turi būti užtikrinama nuo sulaikymo momento arba pirmosios apklausos. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad BPK 10 straipsnio nuostatos iš esmės tinkamai įgyvendina tik Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalies c) punkto reikalavimus ir neįtvirtina (arba netinkamai įtvirtina) kitus Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus privalomus teisės į gynėją atsiradimo momentus. Taip, BPK 10 straipsnio nuostatos, vadovaujantis kuriomis, įtariamajam/kaltinamajam teisė turėti gynėją turi būti užtikrinama nuo pirmosios apklausos (t. y. nuo pirmosios apklausos pradžios momento) numato vėlesnį gynėjo dalyvavimo užtikrinimo privalomą momentą, negu reikalauja Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalies a) punktas, nurodantis, kad valstybės narės privalo užtikrinti minėtą teisę dar prieš juos apklausiant (o ne pradedant pirmąją apklausą) policijoje, kitoje teisėsaugos institucijoje ar teisme. Be to, BPK 10 straipsnis kalba tik apie pirmąją apklausą, tuo tarpu Direktyvos 2013/48/ES nuostatos reikalauja užtikrinti teisę turėti gynėją prieš kiekvieną apklausą ikiteisminio tyrimo įstaigoje ar teisme. Papildomai pastebėtina ir tai, kad BPK 10 straipsnio nuostatos neapima ir, pavyzdžiui, tokių atvejų, kai į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas BPK 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą.
Galiausiai pažymėtina tai, kad Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalies b) ir d) punktuose nurodyti momentai (t. y., kai įtariamieji/kaltinamieji šaukiami atvykti į jurisdikciją baudžiamosiose bylose turintį teismą, deramu laiku prieš jiems atvykstant į tą teismą, arba atliekant Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodytus tyrimo/įrodymų rinkimo veiksmus) BPK 10 straipsnyje apskritai nėra nurodyti. Dėl šios priežasties teigtina, kad įtariamojo/kaltinamojo teisės turėti gynėją užtikrinimo momentai baudžiamojo proceso įstatyme apibrėžti nepakankamai išsamiai ir suprantami siauriau negu to reikalauja Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalies a), b) ir d) punktų nuostatos ir todėl neužtikrina tinkamo Direktyvos 2013/48/ES reikalavimų įgyvendinimo.
Pabrėžtina ir tai, kad Direktyvos 2013/48/ES nuostatos (Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalies a), d) punktai) ne tik akcentuoja aplinkybę, kad įtariamajam/kaltinamajam teisė turėti gynėją privalo būti užtikrinta prieš apklausą ikiteisminio tyrimo įstaigoje ar teisme arba deramu laiku prieš jam atvykstant į teismo posėdį, į kurį pastarasis yra kviečiamas, bet ir 3 straipsnio 3 dalies a) punkte, detalizuodamos teisės turėti gynėją turinio elementus, taip pat įtvirtina įpareigojimą valstybėms narėms garantuoti, kad teisė turėti gynėją šiuo aspektu apimtų garantiją prieš apklausą arba prieš teismo posėdį be pašalinių susitikti su savo gynėju (siekiant apsitarti dėl apklausos ar teismo posėdžio eigos ar pasikeitusių bylos aplinkybių, trumpai aptarti gynybos taktiką ar pan.), tačiau BPK 48 straipsnio
turėti gynėją turinio pagrindinius elementus) tokia procesinė garantija atskirai nėra išskirta, o minėto straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma tik bendra gynėjo teisė dalyvauti jau pačioje įtariamojo apklausoje (teisė dalyvauti kaltinamojo apklausoje gynėjui apskritai nenumatyta).
Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad BPK 48 straipsnio nuostatos nėra visiškai suderintos su Direktyvos 2013/48/ES reikalavimais, todėl, siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso taisyklių visišką suderinamumą su Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies a) punkto (kartu su 3 straipsnio 2 dalies a) ir d) punktų) nuostatomis, BPK 48 straipsnyje yra būtina atskirai įtvirtinti Direktyvoje 2013/48/ES nurodytą galimybę gynėjui dar prieš apklausą (teisėsaugos institucijoje ar teisme) arba prieš teismo posėdį be pašaliečių pasimatyti su savo gynėju. 1.2.
straipsnio 3 dalies a) punkto (ir atitinkamai 10 straipsnio 2 dalies b) punkto) nuostatos įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad įtariamasis/kaltinamasis (ir pagal Europos arešto orderį išduodami asmenys) turėtų teisę be pašalinių susitikti ir nevaržomai bendrauti su jam atstovaujančiu advokatu. Pažymėtina, kad Direktyvoje 2013/48/ES yra pabrėžiama, kad šios svarbios įtariamojo/kaltinamojo procesinės teisės (t. y. teisė be pašalinių susitikti ir teisė nekliudomai bendrauti su savo gynėju), kurios kartu laikytinos vienais iš esminių teisės turėti gynėją turinio elementų, egzistuoja savarankiškai ir turi būti garantuojamos lygiagrečiai ir nepriklausomai viena nuo kitos (žr., pavyzdžiui, Direktyvos 2013/48/ES preambulės 22 - 23 punktus). Tuo tarpu baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 48 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kaip ir, pavyzdžiui, AĮ (45 straipsnis) numato, kad įtariamojo/kaltinamojo teisės turėti gynėją turinys apima tik teisę be pašaliečių susitikti su savo gynėju, tačiau (nepaisant to, kad praktikoje įtariamasis/kaltinamasis neabejotinai turi teisę ir kitais būdais nevaržomai bendrauti su savo gynėju, t. y. nebūtinai tik susitinkant su juo) nenumato ir tinkamai neapibrėžia kito Direktyvoje 2013/48/ES įtvirtintos teisės turėti gynėją turinio elemento – t. y. teisės ir kitomis formomis (t. y. ne tik susitinkant) nekliudomai bendrauti su savo gynėju. Be to, BPK 48 straipsnio 1 dalies 3 punktas, atskirai nenumatydamas teisės įtariamajam/kaltinamajam nekliudomai bendrauti su savo gynėju ir siedamas teisę turėti gynėją tik su gynėjo susitikimais su savo klientu, papildomai dar labiau susiaurina ir taip apribotą procesinę garantiją, papildomai nurodydamas, kad gynėjas turi teisę matytis tik su sulaikytu ar suimtu įtariamuoju, nors Direktyvos 2013/48/ES nurodytos garantijos turi būti taikomos visiems įtariamiesiems ir kaltinamiesiems, nepriklausomai nuo to, ar jų laisvė apribota (Direktyvos 2013/48/ES 2 straipsnio 1 dalis).
Atitinkamai, analogiški esamo teisinio reguliavimo trūkumai pritaikytini ir asmenims, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, kas savo ruožtu leidžia papildomai konstatuoti BPK nuostatų nesuderinamumą ir su 2013/48/ES 2 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 2 dalies reikalavimais. Aptariamuoju aspektu pažymėtina ir tai, kad SVĮ nuostatos savo ruožtu taip pat tik iš dalies atitinka ir užtikrina Direktyvoje 2013/48/ES nurodytus įtariamojo/kaltinamojo bendravimo su gynėju standartus, t. y. nepaisant to, kad, vadovaujantis SVĮ 14 ir 16 straipsnių nuostatomis, suimtajam garantuojama nevaržoma teisė susitikti su savo gynėju (t. y. tokių susitikimų su gynėju skaičius ir trukmė neribojami), taip pat kaip ir iš esmės nevaržoma suimtojo teisė susirašinėti su savo gynėju (t. y. suimtojo susirašinėjimas su gynėju netikrinamas ir nestabdomas), SVĮ 23 straipsnio 1 dalyje suimtojo bendravimui su savo gynėju telefonu netaikomos panašaus pobūdžio garantijos ir netgi priešingai – gali būti pritaikomi nepagrįsti suimtojo teisės paskambinti savo gynėjui telefonu suvaržymai, kurie savo ruožtu tuo pačiu skiriasi ir nuo Direktyvoje 2013/48/ES 3 straipsnio
su savo gynėju gali būti laikinai (ir tik ikiteisminio tyrimo metu) apribota.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje vertintinas kaip nepakankamas ir tik iš dalies atitinkantis Direktyvos 2013/48/ES 2 straipsnio 1 ir 2 dalių, 3 straipsnio 3 dalies a) punkto, 3 straipsnio 6 dalies ir 10 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dėl šios priežasties yra būtina kompleksiškai tikslinti BPK, AĮ ir SVĮ atitinkamas nuostatas, atsižvelgiant į Direktyvos 2013/48/ES reikalavimus. 1.3. Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies b) punkto nuostatos nurodo, kad įtariamasis/kaltinamasis turi teisę, kad į jo apklausą atvyktų ir joje veiksmingai dalyvautų jo gynėjas. Tuo tarpu Direktyvos 2013/48/ES preambulės 25 punktas, detalizuojantis minėtą nuostatą, numato, kad gynėjo veiksmingas dalyvavimas apklausoje suprantamas kaip įtariamojo/kaltinamojo apklausos metu gynėjo galimybės užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų ir daryti pareiškimus ir pan.
Lyginamoji BPK 48 straipsnio 1 dalies ir Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies b) punkto nuostatų analizė leidžia teigti, kad, nepaisant aplinkybės, kad praktikoje gynėjas įtariamojo/kaltinamojo apklausos metu turi teisę efektyviai naudotis Direktyvos 2013/48/ES preambulės 25 punkte nurodytomis veiksmingo dalyvavimo apklausoje teisėmis, tokios gynėjo teisės, dalyvaujant įtariamojo/kaltinamojo apklausose ar kituose atliekamuose tyrimo ar įrodymų rinkimų veiksmuose (t. y. BPK 48 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktuose nurodytuose veiksmuose) baudžiamojo proceso įstatyme formaliai nėra detalizuotos ir atitinkamai įtvirtintos. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad BPK 48 straipsnis nėra visiškai suderintas su Direktyvos 2013/48/ES nuostatomis. 1.4. Direktyvos 2013/48/ES 4 straipsnio įpareigoja valstybes nares besąlygiškai gerbti įtariamųjų/kaltinamųjų ir jų gynėjo bendravimo konfidencialumą. Vadovaujantis Direktyvos 2013/48/ES nuostatomis, toks bendravimas apima susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu ir kitų pagal nacionalinę teisę leidžiamų formų bendravimą. Lietuvos teisės aktai tik iš dalies įgyvendina minėtą Direktyvos 2013/48/ES reikalavimą. Įtariamųjų/kaltinamųjų ir jų gynėjo bendravimo konfidencialumo užtikrinimo garantija (ir pareiga) šalia kitų BPK 44 straipsnyje nurodomų visuotinai pripažįstamų ir garantuotinų asmens procesinių teisių baudžiamojo proceso įstatyme apskritai nėra atskirai įtvirtinta.
Atitinkamą draudimą klausytis gynėjo pokalbių su įtariamuoju ar kaltinamuoju, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais tarp jų perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti numato BPK 154 straipsnio 7 dalis, tačiau, atsižvelgiant į Direktyvos 2013/48/ES 4 straipsnio nuostatas (kuriose įtariamųjų/kaltinamųjų ir jų gynėjo bendravimas suprantamas žymiai plačiau), toks draudimas yra akivaizdžiai per siauras. Taip pat Direktyvos 2013/48/ES 4 straipsnio reikalavimų pilna apimtimi neįgyvendina ir AĮ 46 straipsnis, kuris nustato advokato veiklos garantijas, jo veiklos konfidencialumą apskritai, tačiau neakcentuoja ir juolab nedetalizuoja advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo. Be to, SVĮ 14 ir 23 straipsniai, garantuodami suimtiesiems teises susitikti su savo gynėju ir paskambinti jam telefonu, lygiagrečiai neįtvirtina jokių nuostatų, įpareigojančių tokių susitikimų ir pokalbių telefonu metu užtikrinti suimtojo ir jo gynėjo bendravimo konfidencialumą. 1.5. Sisteminė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad BPK įtvirtintas pranešimo apie asmens sulaikymą, taip pat apie įtariamojo, kaltinamojo (įskaitant nepilnamečio asmens) arba asmens, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, suėmimą mechanizmas apibrėžtas nepakankamai išsamiai ir dėl šios priežasties nėra tinkamai suderintas su Direktyvos 2013/48/ES 5 straipsnio ir 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
Pirma, Direktyvos 2013/48/ES 5 straipsnis įpareigoja valstybes nares apie įtariamojo/kaltinamojo suėmimą nedelsiant informuoti bent vieną iš jo nurodytų asmenų (t. y. bet kurį asmenį, kurį nurodo įtariamasis/kaltinamasis). Nuodugni BPK 128 straipsnio 1 dalies analizė leidžia teigti, kad BPK nuostatos pranešimo apie įtariamojo suėmimą procedūroje nepagrįstai koncentruojasi į įtariamojo/kaltinamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių informavimą ir tik tais atvejais, kai šių asmenų nėra, yra leidžiama pranešti kitam suimtojo nurodytam asmeniui. Toks mechanizmas taikomas net tais atvejais, kai suimtasis apskritai nenori informuoti savo giminaičių, o, pavyzdžiui, apie savo suėmimą norėtų pranešti tik savo darbdaviui – tokiais atvejais, vadovaujantis BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darbdavio nebūtų galimybės informuoti, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad suimtasis turi šeimos narius/artimuosius giminaičius, jie aptariamu atveju ir turėtų pirmumo teisę būti informuotiems. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tokios BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatos laikytinos nepagrįstai siaurinančiomis Direktyvos 2013/48/ES 5 straipsnyje nurodytas įtariamojo teises. Antra, BPK apskritai nereglamentuoja pranešimo apie nepilnamečių įtariamųjų suėmimą tvarkos, įskaitant ir Direktyvos 2013/48/ES 5 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytų procedūrų.
Pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į tai, kad BPK nereglamentuoja pranešimo apie nepilnamečių įtariamųjų suėmimą tvarkos, BPK 140 straipsnyje (kurio 7 dalis daro nuorodą į BPK 128 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką) taip pat nėra įtvirtinta (ir taikoma praktikoje) Direktyvoje 2013/48/ES nurodyta pranešimo apie nepilnamečių asmenų sulaikymą procedūra. Trečia, BPK visiškai nereglamentuoja pranešimo apie kaltinamojo, įskaitant ir nepilnamečio, suėmimą teisminio nagrinėjimo metu. Ketvirta, nepaisant to, kad BPK 72 straipsnyje blanketinių nuostatų pagalba nurodyti aiškūs asmenų, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, suėmimo paskyrimo, trukmės nustatymo ir apskundimo pagrindai, tame pačiame straipsnyje nėra reglamentuota pranešimo apie tokio asmens suėmimą tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BPK įtvirtintas pranešimo apie asmens sulaikymą, taip pat apie įtariamojo, kaltinamojo (įskaitant nepilnamečio asmens) arba asmens, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, suėmimą mechanizmas turi būti peržiūrėtas ir, siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2013/48/ES reikalavimus, tikslinamas iš esmės. 1.6. Lyginamoji baudžiamojo proceso įstatymo ir Direktyvos 2013/48/ES 6 straipsnio (ir atitinkamai 10 straipsnio 3 dalies), įpareigojančio valstybes nares užtikrinti, kad įtariamieji/kaltinamieji, kurių laisvė atimta, turėtų teisę nedelsiant susisiekti su bent vienu jų nurodytu trečiuoju asmeniu, nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatos tokios teisės suimtam įtariamajam nenumato.
Galiojančios BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatos numato suimtam įtariamajam tik galimybę pačiam pranešti šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, o kai jų nėra, – kitiems asmenims apie suėmimo paskyrimą, kas savo ruožtu sietina su Direktyvos 2013/48/ES 5 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis pranešimo apie įtariamojo suėmimo tvarką (be to, minėta galimybė neatitinka ir Direktyvos 2013/48/ES 5 straipsnio reikalavimų, kadangi pagal Direktyvos 2013/48/ES nuostatas apie įtariamojo suėmimą turi pranešinėti teisėsaugos institucijos, o ne pats suimtasis, pranešama turi būti bet kuriam asmeniui, o ne būtent šeimos nariams ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatos nereglamentuoja suimto įtariamojo teisės susisiekti bet kuriuo suimtojo nurodytu trečiuoju asmeniu, BPK 140 straipsnyje (kurio 7 dalis daro nuorodą į BPK 128 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką) tokia teisė taip pat nėra įtvirtinta bei atitinkamai užtikrinama ir asmens sulaikymo atveju. Direktyvos 2013/48/ES 6 straipsnyje nurodytos asmens galimybės susisiekti su nurodytu trečiuoju asmeniu BPK atitinkamai nenumato ir kaltinamojo suėmimo (teisminio nagrinėjimo metu) arba asmens, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, suėmimo atvejais (kadangi, kaip ir pranešimo apie šių asmenų suėmimą atvejais, BPK apskritai nereglamentuoja šių procedūrų). Tuo tarpu SVĮ nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų galimybes bendrauti su trečiaisiais asmenimis, manytina, yra tinkamai suderintos su Direktyvos 2013/48/ES reikalavimais. 1.7.
proceso įstatymo nuostatų analizė leidžia konstatuoti, kad BPK 128 straipsnio 3 dalis iš esmės tinkamai įgyvendina Direktyvos 2013/48/ES 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, susijusias su valstybės narės pareiga apie įtariamojo suėmimą nedelsiant informuoti jo pilietybės valstybės konsulinę įstaigą. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad BPK 140 straipsnio 7 dalyje nėra nuorodos į BPK 128 straipsnio 3 dalį, Direktyvos 2013/48/ES 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas konsulinių įstaigų informavimo mechanizmas nepritaikomas asmens sulaikymo atvejais. Taip pat BPK visiškai nereglamentuoja pranešimo atitinkamai konsulinei įstaigai apie kaltinamojo suėmimą teisminio nagrinėjimo metu tvarkos, kaip ir nenumato analogiškos garantijos suimtam asmeniui, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį. Galiausiai, BPK (visais atvejais – t. y. asmens sulaikymo, įtariamojo, kaltinamojo ar asmens, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, suėmimo atvejais) nėra įtvirtintos Direktyvos 2013/48/ES 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, susijusios su atitinkamos konsulinės įstaigos informavimu, kai asmuo turi dvi ar daugiau pilietybių. Pažymėtina ir tai, kad BPK nuostatos, kaip ir Direktyvos 2013/48/ES 6 straipsnyje įtvirtintos teisės atžvilgiu (ir dėl analogiškų priežasčių), apskritai nenumato galimybės sulaikytam asmeniui arba suimtam įtariamajam ar kaltinamajam, taip pat ir suimtam asmeniui, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, pačiam susisiekti su savo valstybės konsulinės įstaigos atstovais ir dėl šios priežasties laikytinos nepakankamomis, siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2013/48/ES 7 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BPK nuostatos, susijusios su pranešimu asmens pilietybės valstybės konsulinei įstaigai apie asmens sulaikymą arba įtariamojo, kaltinamojo ar asmens, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, suėmimą bei su šių asmenų teise patiems susisiekti su savo valstybės konsulinės įstaigos atstovais turi būti peržiūrėtos ir, siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2013/48/ES reikalavimus, tikslinamos iš esmės. 1.8. Direktyvos 2013/48/ES 7 straipsnio 2 dalies nuostatose detalizuojama suimtųjų teisė bendrauti su savo valstybės konsulinėmis įstaigomis, nurodant, kad minėti asmenys turi teisę būti lankomi jų konsulinių įstaigų atstovų, teisę su jais bendrauti žodžiu bei susirašinėti ir netgi teisę, kad jų konsulinės įstaigos pasirūpintų šių asmenų teisiniu atstovavimu. Tuo tarpu SVĮ 34 straipsnio nuostatos teapsiriboja labai bendro pobūdžio ir pakankamai neaiškaus ir neapibrėžto turinio formuluote, nurodančia, kad suimtieji užsieniečiai turi teisė palaikyti ryšius su savo valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis. Atsižvelgiant į tai, siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2013/48/ES 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, SVĮ 34 straipsnyje įtvirtinta garantija turi būti labiau išgryninta ir atitinkamai detalizuota. 1.9.
BPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatos (kaip ir BPK projekto nuostatos) numato atitinkamas galimybes laikinai nukrypti nuo Direktyvos 2013/48/ES 5 ir 6 straipsnyje nurodytų teisių. Minėtų laikinų nukrypimų sąlygos ir pagrindai savo turiniu visiškai atitinka Direktyvos 5 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio
šios priežasties šios laikinos išimtys yra leistinos ir toleruotinos Direktyvoje įtvirtintų reikalavimų kontekste. Kita vertus, BPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuo Direktyvoje 2013/48/ES nurodytų teisių nukrypti leidžiančios nuostatos neatitinka Direktyvos 2013/48/ES 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, vadovaujantis kuriais, taikyti laikinai nukrypti leidžiančias nuostatas pagal 5 straipsnio 3 dalį kiekvienu konkrečiu atveju gali leisti tik teismas arba kita kompetentinga valdžios institucija, su sąlyga, kad pastarajam sprendimui gali būti taikoma veiksminga tiesioginė teisminė kontrolė. Atsižvelgiat į tai, kas išdėstyta ir turint omeny aplinkybę, kad BPK 128 straipsnio 1 dalyje nuo Direktyvoje 2013/48/ES nurodytų teisių nukrypti leidžiančius atvejus sankcionuoja prokuroras, kurio sprendimams atsisakyti pranešti apie įtariamojo suėmimą (kurie savo ruožtu nėra įforminami jokiu formaliu procesiniu dokumentu) šiuo metu teisminė kontrolė apskritai nėra taikoma, yra būtina tikslinti minėtų laikinų išimčių sankcionavimo procedūrą, įvedant galimybę prokuroro sprendimus (įforminant juos atitinkamais motyvuotais nutarimais) greitai apskųsti tiesiogiai ikiteisminio tyrimo teisėjui. 1.10. Lyginamoji BPK
gynėjo, ir Direktyvos 2013/48/ES 9 straipsnio nuostatų analizė leidžia teigti, kad minėtos baudžiamojo proceso įstatymo normos didžiąja dalimi atitinka Direktyvos 2013/48/ES reikalavimus.
Kita vertus, BPK 52 straipsnio nuostatos nėra visiškai suderintos su Direktyvos 2013/48/ES 9 straipsnio 1 dalies a) punkto ir 3 dalies reikalavimais, įpareigojančiais valstybes nares prieš gynėjo atsisakymą įtariamajam/kaltinamajam suteikti aiškios ir paprastai suprantamos informacijos apie gynėjo atsisakymo galimas pasekmes bei galimybę bet kuriame baudžiamojo proceso etape atšaukti atsisakymą ir vėl prašyti paskirti gynėją. 1.11. Direktyvos 2013/48/ES 10 straipsnio 4 – 6 dalių nuostatos įpareigoja Europos arešto orderį vykdančiosios valstybės narės kompetentingas valdžios institucijas nedelsiant po išduoti prašomo asmens suėmimo minėtą asmenį informuoti apie tai, kad iki jo perdavimo Europos arešto orderį išdavusiai valstybei jie turi teisę reikalauti, kad toje valstybėje narėje jam būtų paskirtas advokatas.
Taip pat, vadovaujantis Direktyvos 2013/48/ES nuostatomis, jeigu išduoti prašomas asmuo pageidauja pasinaudoti šia teise (t. y. kad jam Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje narėje būtų užtikrintas gynėjo dalyvavimas), Europos arešto orderį vykdančiosios valstybės narės kompetentinga valdžios institucija nedelsdama apie tai informuoja Europos arešto orderį išdavusios valstybės narės kompetentingą valdžios instituciją, kuri savo ruožtu nedelsdama išduoti prašomam asmeniui suteikia minėtai teisei tinkamai realizuoti reikalingą praktinę informaciją (pavyzdžiui, pateikia praktikuojančių advokatų sąrašą ar suteikia panašią būtiną informaciją, padėsiančią minėtam asmeniui veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybą), kad minėtam asmeniui būtų sudarytos tinkamos sąlygos Europos arešto orderį išdavusios valstybės narės teisės aktų nustatytomis priemonėmis pasinaudoti teise turėti gynėją. Kompleksinė baudžiamojo proceso įstatymo ir kitų su asmens perdavimu pagal Europos arešto orderį susijusių teisės aktų analizė neleidžia identifikuoti nuostatas, leidžiančias konstatuoti Direktyvos 2013/48/ES 10 straipsnio 4 – 6 dalių nuostatų tinkamą įgyvendinimą Lietuvoje. 2. BPK 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Generalinė prokuratūra arba Teisingumo ministerija kreipiasi į užsienio valstybės įstaigą prašydama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį arba kitą asmenį, jeigu pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis. To paties straipsnio 2 dalyje detalizuojamas prašymo turinys ir nurodomi pridedami dokumentai.
Tačiau nei BPK, nei kituose teisės aktuose nenurodoma, kokios būtent institucijos kreipiasi į Generalinę prokuratūrą ar Teisingumo ministeriją ir pateikia reikalingą informaciją ar dokumentus ekstradicijos prašymui parengti. Praktikoje taip pat neretai yra keliamas klausimas, kuri institucija turi pateikti Teisingumo ministerijai reikalingus dokumentus. Taip pat pasitaikydavo ir tokių atvejų, kai teismai atsisakydavo pateikti dokumentų vertimą (ypatingai kai dokumentų apimtis didesnė) ir tekdavo ilgai aiškintis, kuri institucija atsakinga už dokumentų vertimą. Atsižvelgiant į tai, 2015 m. Teisėjų Taryba kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir pasiūlė spręsti klausimą dėl teisinio reguliavimo tobulinimo, siekiant užtikrinti tiek aiškų teisminio bendradarbiavimo atvejais veikiančių institucijų atsakomybių reglamentavimą ir finansinių išteklių šios atsakomybėms įgyvendinti paskirstymą, tiek 16-osios Vyriausybės programoje įtvirtinto siekio atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų įgyvendinimą. Teisėjų Tarybos nuomone, Teisingumo ministerija, kaip institucija, atsakinga už prašymo išduoti asmenį pateikimą ir tolesnį bendradarbiavimą su kompetentingomis užsienio valstybės įstaigomis, siekiant užtikrinti, kad šis prašymas būtų tenkinamas, turi prisiimti atsakomybę už tinkamą ekstradicijos prašymo bei kitų dokumentų parengimą, įskaitant dokumentų vertimą į reikiamą kalbą, o teismai privalo pateikti Teisingumo ministerijai visą jos funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją ir dokumentus. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, neturi nei teisės, nei pareigos vykdyti veiksmų, skirtų užtikrinti kitoms institucijoms priskirtų funkcijų įgyvendinimą, išskyrus atvejus, kai tų veiksmų atlikimas priskirtinas išimtinei teismo kompetencijai.
Atsižvelgiant į Teisėjų tarybos nuomonę ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei nuoseklumo, manytina, jog pareiga užtikrinti dokumentų vertimą abiem atvejais, tiek kai ekstradicijos prašymą teikia Teisingumo ministerija, tiek ir kai jis teikiamas Generalinės prokuratūros, neturėtų būti reglamentuojama skirtingai, o turėtų tekti tai institucijai, kuri teikia ekstradicijos prašymą. 3. Pažymėtina, kad Seimo kontrolierius 2014 m. lapkričio 7 d. pažyma Nr. 4D-2014/1-707 kreipėsi į Vyriausybę nurodydamas, kad galiojančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos įstatymo lygiu nenumato asmeniui, padavusiam skundą, pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, teisės susipažinti su medžiaga (ar jos atitinkama dalimi), kurios pagrindu buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 168 straipsnis). Be to, minėtam asmeniui taip pat nėra suteikta ir teisė darytis šios medžiagos kopijas ar išrašus. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad minėtas asmuo baudžiamojo proceso įstatymo prasme negali būti laikomas baudžiamojo proceso dalyviu, tuo tarpu medžiaga, kurios pagrindu, vadovaujantis BPK 168 straipsnyje nurodyta tvarka, buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, savo ruožtu nelaikytina ikiteisminio tyrimo medžiaga ir dėl šių priežasčių asmuo BPK 181 straipsnyje nurodytais pagrindais taip pat negali susipažinti su tokia medžiaga.
Kartu pastebėtina, kad, nepaisant to, kad BPK 168 straipsnio nuostatos nenumato asmeniui, padavusiam skundą, pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, teisės susipažinti su medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jos tuo pačiu jam leidžia (asmeniui net nežinant visų tokio sprendimo priėmimą įtakojusių aplinkybių arba atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą priežasčių bei pan.) per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos apskųsti patį nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kas savo ruožtu kelia pagrįstų abejonių dėl veiksmingo pasinaudojimo šia procesine garantija praktinių galimybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierius minėtose rekomendacijose ragino Vyriausybę spręsti susidariusią teisinio reguliavimo problemą ir inicijuoti atitinkamus baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
su BPK projekto 2 ir 5 straipsniais), siekiant tinkamai suderinti baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas su Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalies a) ir
d) punktų (kartu su 3 straipsnio 3 dalies a) punkto) reikalavimais, baudžiamojo proceso įstatyme, t. y.
BPK 10 straipsnyje yra siūloma tinkamai ir aiškiai apibrėžti visus Direktyvoje 2013/48/ES nurodytus gynėjo dalyvavimo užtikrinimo privalomus momentus, nurodant, kad teisė turėti gynėją įtariamajam/kaltinamajam turi būti užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo arba nuo šaukimo į apklausą ar teismo posėdį įteikimo momento, arba prieš juos apklausiant. Minėtais baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimais būtų visapusiškai padengti Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalies a), c) ir d) punktuose nurodyti atvejai, savo ruožtu leisiantys efektyviai naudotis (ir tinkamai užtikrinti) teisę į gynybą nedelsiant nuo sulaikymo momento, prieš kiekvieną apklausą ikiteisminio tyrimo įstaigoje ar teisme, arba, kai įtariamieji/kaltinamieji būtų šaukiami atvykti į jurisdikciją baudžiamosiose bylose turintį teismą, deramu laiku prieš jiems atvykstant į tą teismą, taip pat tais atvejais, kai į apklausą būtų šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas BPK 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą. Atskirai pabrėžtina, kad, vadovaujantis Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalies b) punkto (kartu su Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies c) punkto) reikalavimais, baudžiamojo proceso įstatyme taip pat yra būtina įtvirtinti nuostatas (t. y. gynėjo dalyvavimo užtikrinimo privalomus momentus), kad, atliekant Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodytus tyrimo/įrodymų rinkimo veiksmus (t. y. asmens atpažinimuose, akistatose ir nusikaltimo atkūrimuose), įtariamajam/kaltinamajam taip pat turi būti užtikrinama teisė turėti gynėją.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 2 dalies b) punkto (kartu su Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies c) punkto) reikalavimus, bet tuo pačiu metu vengiant sistemiškai nepagrįsto kazuistinio vos kelių Direktyvoje 2013/48/ES nurodytų atskirų tyrimo/įrodymų rinkimo veiksmų įtvirtinimo BPK 10 straipsnio 1 dalyje (kas savo ruožtu numatytų teisėsaugos institucijų pareigą, atliekant būtent šiuos procesinius veiksmus, užtikrinti įtariamojo/kaltinamojo teisę turėti gynėją), BPK projekto 14 – 17 straipsniuose yra siūloma atskirai nurodyti, kad, atliekant BPK 190, 192, 196 ir 197 straipsniuose nurodytus veiksmus (kurie savo pobūdžiu visiškai atitinka Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodytus veiksmus), kuriuose dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas. 2. Atsižvelgiant į Direktyvos 2013/48/ES 2 straipsnio 1 ir 2 dalių, 3 straipsnio 3 dalies a) punkto ir 10 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Įstatymų projektais (BPK projekto 4 straipsniu, AĮ projekto 1 straipsniu ir SVĮ projekto 2 straipsniu) yra siūloma suderinti BPK 48 straipsnio 1 dalies 3 punkto, AĮ 45 straipsnio ir SVĮ 23 straipsnio nuostatas su Direktyvoje 2013/48/ES nurodytais įtariamojo/kaltinamojo (ir asmens, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį) bendravimo su savo gynėju standartais.
BPK projekto 4 straipsniu, derinant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas su Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies b) punkto reikalavimais, BPK 48 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinami gynėjo aktyvaus ir veiksmingo dalyvavimo atitinkamuose (minėtoje dalyje nurodomuose) veiksmuose įgaliojimai – gynėjo teisės užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų ir daryti pareiškimus . Be to, siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 3 dalies a) punkto (kartu su 3 straipsnio 2 dalies a) ir d) punktų) reikalavimus, BPK projekto 4 straipsniu yra siūloma BPK 48 straipsnio 1 dalies 2 punkte atskirai įtvirtinti Direktyvoje 2013/48/ES nurodytą atitinkamą gynėjo teisę (ir atitinkamą galimybę įtariamajam/kaltinamajam) dar prieš apklausą (teisėsaugos institucijoje ar teisme) arba prieš teismo posėdį be pašaliečių pasimatyti su įtariamuoju ar kaltinamuoju. 3.
nuostatas tinkamai suderinti su Direktyvos 2013/48/ES 4 straipsnyje nurodyta įtariamųjų, kaltinamųjų (ir asmenų, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį) bei jų gynėjo bendravimo konfidencialumo apsaugos garantija, Įstatymų projektais (BPK projekto 3 straipsniu, AĮ projekto 2 straipsniu ir SVĮ projekto 1 – 2 straipsniais) yra siūloma BPK 44 straipsnyje šalia kitų nurodomų visuotinai pripažįstamų asmens procesinių teisių ir garantijų atskirai įtvirtinti (savo turiniu Direktyvos 2013/48/ES reikalavimus atitinkančią) įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ir jų gynėjo bendravimo konfidencialumo užtikrinimo garantiją (ir pareigą) baudžiamojo proceso metu, taip pat AĮ 46 straipsnyje šalia advokato veiklos garantijų ir konfidencialumo labiau akcentuoti bei detalizuoti ir advokato bei jo kliento bendravimo konfidencialumą, o SVĮ 14 ir 23 straipsniuose atskirai akcentuoti pareigūnų pareigą suimtojo ir jo gynėjo susitikimų ir pokalbių telefonu metu užtikrinti suimtojo ir jo gynėjo bendravimo konfidencialumą. 4. Siekiant tinkamai suderinti Direktyvos 2013/48/ES 5 straipsnyje (ir atitinkamai 10 straipsnio 3 dalyje) ir baudžiamojo proceso įstatyme numatytus pranešimo apie asmens sulaikymą, taip pat apie įtariamojo, kaltinamojo (įskaitant nepilnamečio asmens) ar asmens, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, suėmimą mechanizmus, BPK projekto 11 straipsniu yra tikslinama BPK 128 straipsnyje nurodyta pranešimo apie įtariamojo suėmimo procedūra, taip pat, vadovaujantis Direktyvos 2013/48/ES 5 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytais reikalavimais (ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatas) papildomai reglamentuojama pranešimo apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą tvarka.
Be to, siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2013/48/ES 8 straipsnio 3 dalies reikalavimus, minėtais BPK projekto pakeitimais taip pat patikslinama (savo turiniu Direktyvos 2013/48/ES
įtvirtinta nuo Direktyvos 2013/48/ES 5 straipsnyje nurodytos teisės nukrypti leidžianti laikinoji išimtis, BPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinant prokuroro sprendimų (juo baudžiamajame procese įforminant kaip motyvuotus nutarimus) veiksmingą ir operatyvų tiesioginės teisminės kontrolės mechanizmą. Taip pat BPK projekto 10 (BPK 72 straipsnio pakeitimai), 12 (BPK 140 straipsnio pakeitimai) ir 18 (BPK 233 straipsnio pakeitimai) straipsniais analogiški pakeitimai blanketinių normų pagalba yra daromi ir pranešimo apie asmens (įskaitant nepilnamečio asmens) sulaikymą, pranešimo apie kaltinamojo (įskaitant nepilnamečio asmens) suėmimą teisminio nagrinėjimo metu bei pranešimo apie asmens, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, suėmimą mechanizmuose. 5.
straipsnio 1 ir 3 dalies pakeitimai), 10 (BPK 72 straipsnio pakeitimai), 12 (BPK 140 straipsnio pakeitimai) ir 18 (BPK 233 straipsnio pakeitimai) straipsniais sulaikytam asmeniui, suimtam įtariamajam, suimtam kaltinamajam bei suimtam asmeniui, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, yra numatomos Direktyvos 2013/48/ES 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje (bei atitinkamai 10 straipsnio 3 dalyje) garantuojamos teisės nedelsiant pačiam susisiekti su vienu iš šio asmens nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių arba kitu jo nurodytu asmeniu (įskaitant ir nuo šios Direktyvoje 2013/48/ES nurodytos teisės nukrypti leidžiančią laikinąją išimtį) bei nedelsiant pačiam (asmeniui pageidaujant) susisiekti su savo valstybės konsulinės įstaigos atstovais. 6. BPK projekto 10 (BPK 72 straipsnio pakeitimai), 12 (BPK 140 straipsnio pakeitimai) ir 18 (BPK 233 straipsnio pakeitimai) straipsniais blanketinių normų pagalba yra įtvirtinami Direktyvos 2013/48/ES 7 straipsnio 1 dalyje (ir atitinkamai 10 straipsnio 3 dalyje) numatyti sulaikyto asmens, suimto kaltinamojo bei suimto asmens, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, pranešimo jų pilietybės valstybės konsulinei įstaigai apie asmens sulaikymą arba suėmimą mechanizmai. Tuo tarpu, BPK projekto 11 (BPK 128 straipsnio 3 dalies pakeitimai), BPK įtvirtinama Direktyvos 2013/48/ES 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisyklė (kuri savo ruožtu taip pat būtų taikoma ne tik įtariamųjų, bet ir visų kitų aukščiau nurodytų asmenų atžvilgiu), susijusi su atitinkamos konsulinės įstaigos informavimu, kai asmuo turi dvi ar daugiau pilietybių. 7.
2013/48/ES 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas suimtųjų užsieniečių bendravimo su savo pilietybės valstybės konsuline įstaiga garantijas, SVĮ projekto 3 straipsniu yra tikslinama ir atitinkamai detalizuojama SVĮ 34 straipsnyje įtvirtinta analogiško pobūdžio, bet labai abstraktaus ir neapibrėžto turinio suimtųjų garantija. 8. Atsižvelgiant į Direktyvos 2013/48/ES 9 straipsnio 1 dalies a) punkto ir 3 dalies reikalavimus, BPK projekto 6 straipsniu BPK 52 straipsnyje yra įtvirtinama prieš įtariamojo/kaltinamojo gynėjo atsisakymą privaloma šių asmenų informavimo procedūra. 9. Vadovaujantis Direktyvos 2013/48/ES 10 straipsnio 4 – 5 dalyse nurodytais įpareigojimais valstybėms narėms, BPK projekto 9 straipsniu BPK 71¹ straipsnyje yra įtvirtinama asmens, kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, teisė prašyti, kad iki jo perdavimo iš Lietuvos Respublikos Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje jam būtų paskirtas gynėjas. Taip pat šalia minėtos teisės minėtame BPK straipsnyje lygiagrečiai įtvirtinama ir Europos arešto orderį vykdančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos (Generalinės prokuratūros) pareiga nedelsiant po perduoti prašomo asmens suėmimo minėtą asmenį informuoti apie pastarąją asmens teisę (t. y. prašyti, kad Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje jam būtų užtikrintas gynėjo dalyvavimas) ir, esant tokiam šio asmens pageidavimui, apie šį pageidavimą nedelsiant informuoti kompetentingą Europos arešto orderį išdavusios valstybės instituciją. Be to, vadovaujantis Direktyvos 2013/48/ES 10 straipsnio 6 dalies nuostatomis, BPK 71¹ straipsnyje taip pat įtvirtinama taisyklė, vadovaujantis kuria, minėtas asmens prašymas Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje paskirti gynėją nesustabdytų klausimo dėl asmens perdavimo iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį nagrinėjimo ir/ar įsiteisėjusios teismo nutartis minėtą asmenį perduoti iš Lietuvos Respublikos vykdymo. 10.
siūlomais pakeitimais BPK 69 straipsnyje yra siekiama aiškiai nurodyti, kad sprendimą dėl kreipimosi dėl asmens išdavimo priima teismas ir būtent jis pateikia visus reikalingus dokumentus ir informaciją Teisingumo ministerijai, kad ši galėtų pateikti ekstradicijos prašymą atitinkamai užsienio valstybei. Taip pat minėtais baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimais įtvirtinama aiški taisyklė, vadovaujantis kuria, ekstradicijos prašymo ir prie jo pridedamų dokumentų vertimus į reikalingą užsienio valstybės kalbą atliktų ta institucija, kuri kreipėsi dėl asmens išdavimo į užsienio valstybę (t. y. Teisingumo ministerija arba Generalinė prokuratūra). Taip pat, atsižvelgiant į tai siūlomas BPK 69 straipsnio papildymas 4 dalimi yra susijęs su nenumatytomis vertimo išlaidomis, BPK projekto 20 straipsniu papildomai siūloma atidėti BPK projekto 7 straipsniu siūlomų 69 straipsnio pakeitimų įsigaliojimą iki 2018 m. sausio 1 d., siekiant laiku suplanuoti papildomų lėšų poreikį. 11. Vadovaujantis Seimo kontrolieriaus 2014 m. lapkričio 7 d. pažymoje Nr. 4D-2014/1-707 pateiktomis rekomendacijomis dėl baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimo tikslingumo, BPK projekto 13 straipsniu tikslinamos BPK 168 straipsnio nuostatos, nurodant, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga (arba jos dalimi), kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat teisę susipažinimo metu daryti minėtos medžiagos kopijas ar išrašus.
BPK projektu siūloma, kad rašytinis prašymas susipažinti su bylos medžiaga būtų pateikiamas prokurorui, kuris, siekiant tinkamai užtikrinti BPK 168 straipsnio 4 dalyje nurodytą asmens teisę per septynias dienas apskųsti patį nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. y. neužkertant kelio tokiai paties nutarimo apskundimo galimybei pernelyg ilgu svarstymu dėl asmens susipažinimo su bylos medžiaga) operatyviai (t. y. per 3 dienas nuo tokio prašymo gavimo) privalėtų išnagrinėti prašymą ir nurodyti minėtam asmeniui, kokia apimtimi jam būtų leidžiama susipažinti su bylos medžiaga. Pastebėtina, kad, atsižvelgiant į šiuos baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimus ir vadovaujantis minėtomis Seimo kontrolieriaus rekomendacijomis, manytina, būtų tikslinga atitinkamai pakoreguoti ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr.
I-58 patvirtintas Rekomendacijas dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu (kartu praplečiant rekomendacijas asmens, padavusiam skundą, pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, susipažinimo su bylos medžiaga mechanizmu), pavyzdžiui, labiau detalizuojant prokuroro sprendimo dėl asmens supažindinimo su bylos medžiaga priėmimo procedūrą, išgryninant kriterijus (pavyzdžiui, faktinis asmens suinteresuotumas baudžiamuoju procesu ir pačiu tyrimu, suteiktinų duomenų pobūdis, kitų asmenų teisėtų interesų apsauga ir pan.), vadovaujantis kuriais, būtų nustatoma supažindintinos bylos medžiagos apimtis ir pan. 12. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai padaryti, siekiant į nacionalinę teisę tinkamai perkelti Direktyvos 2013/48/ES nuostatas, Įstatymų projektais taip pat yra siūloma papildyti BPK, AĮ ir SVĮ priedus atitinkamais naujais punktais, patvirtinančiais šių įstatymų nuostatų suderinamumą su paminėtu ES instrumentu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių, kadangi jų nuostatomis siekiama užtikrinti Lietuvos nacionalinės teisės aktų ir Direktyvos 2013/48/ES nuostatų visišką suderinamumą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektais atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais (įgyvendina Direktyvos 2013/48/ES reikalavimus, susijusius su įtariamųjų ir kaltinamųjų teisės į gynybą turinio esminių elementų užtikrinimu). 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įsigaliojus BPK projekto 9 straipsniu siūlomiems BPK 71¹ straipsnio pakeitimams, būtų tikslinga atitinkamai papildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr.
1R-195/I-114 „Dėl Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių patvirtinimo“, įtvirtinant minėtame įsakyme Direktyvos 2013/48/ES 10 straipsnio 5 dalies nuostatas atitinkančią taisyklę, vadovaujantis kuria, tais atvejais, kai pagal išduotą Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai prašomas perduoti asmuo reikalautų Lietuvos Respublikoje užtikrinti gynėjo dalyvavimą, Europos arešto orderį išdavusi institucija minėtam asmeniui suprantama kalba skubiai privalėtų išaiškinti jo teisės turėti gynėją įgyvendinimo tvarką ir užtikrintų galimybę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytomis priemonėmis šia teise pasinaudoti. Taip pat, įsigaliojus BPK projekto 13 straipsniu siūlomiems BPK 168 straipsnio pakeitimams ir asmeniui, padavusiam skundą, pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, baudžiamojo proceso įstatyme numačius teisę susipažinti su medžiaga (ar jos atitinkama dalimi), kurios pagrindu buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Generalinei prokuratūrai, manytina, būtų tikslinga (pagal Seimo kontrolieriaus 2014 m. lapkričio 7 d. pažymoje Nr. 4D-2014/1-707 pateiktas rekomendacijas) atitinkamai pakoreguoti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtintas Rekomendacijas dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) BPK projekto pakeitimams, susijusiems su BPK 69 straipsnio koregavimu, įgyvendinti Generalinei prokuratūrai ir Teisingumo ministerijai reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų ekstradicijos prašymų ir prie jų pridedamų dokumentų vertimo į reikalingą užsienio valstybės kalbą išlaidoms padengti. Šiuo metu nėra aiškiai nustatyta, kam tenka pareiga versti tokius dokumentus, todėl juos versdavo ir vertimo išlaidas padengdavo skirtingos institucijos (Teisingumo ministerija, teismai, Generalinė prokuratūra ar ikiteisminio tyrimo įstaigos). Preliminariai prognozuojamas valstybės biudžeto lėšų poreikis ekstradicijos prašymų vertimo išlaidoms padengti Teisingumo ministerijoje – 15 000 EUR, Generalinėje prokuratūroje – 20
atidėti BPK projekto 7 straipsniu siūlomų 69 straipsnio pakeitimų įsigaliojimą iki 2018 m. sausio 1 d., siekiant laiku suplanuoti papildomų lėšų poreikį. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektai suderinti su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos advokatūra ir Nacionaline teismų administracija. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamojo proceso kodeksas“, „gynėjas“, „įtariamasis“, „kaltinamasis“, „teisė į gynyba“, „Europos arešto orderis“, „Europos Sąjunga“. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
RESPUBLIKOS SUĖMIMŲ VYKDYMO ĮSTATYMO NR. I-117514, 23 IR 31 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, siūlytina apsvarstyti, ar nėra pagrindo analogiškų garantijų suteikti ne tik suimtiesiems Suėmimo vykdymo įstatymo pataisomis, bet ir nuteistiesiems, atitinkamai koreguojant Bausmių vykdymo kodeksą (pavyzdžiui, dėl nuteistojo ir jo advokato susitikimų ir pokalbių telefonu konfidencialumo užtikrinimo, taip pat detalizuojant nuteistųjų užsieniečių teisės palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais turinį). Derėtų atsižvelgti į tai, kad kartu teikiamame Baudžiamojo proceso kodekso pataisų projekto Reg. Nr. XIIIP-115 3 straipsnyje įtvirtinamas draudimas kontroliuoti gynėjo bendravimą ne tik su įtariamuoju ar kaltinamuoju, bet ir nuteistuoju. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5)
RESPUBLIKOS SUĖMIMO VYKDYMO ĮSTATYMO NR. I-1175 14, 23, 31 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-05-03 Nr. XIIIP-117(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
2017 m. kovo 29 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Algimantas Salamakinas, Rokas Žilinskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Donatas Matuiza ir ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus patarėjas Jevgenijus Kuzma, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Rozita Požarskienė ir Arvydas Kuzminskas, Lietuvos advokatūros Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto nariai Rolandas Tilindis ir Artūras Gutauskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-121 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, siūlytina apsvarstyti, ar nėra pagrindo analogiškų garantijų suteikti ne tik suimtiesiems Suėmimo vykdymo įstatymo pataisomis, bet ir nuteistiesiems, atitinkamai koreguojant Bausmių vykdymo kodeksą (pavyzdžiui, dėl nuteistojo ir jo advokato susitikimų ir pokalbių telefonu konfidencialumo užtikrinimo, taip pat detalizuojant nuteistųjų užsieniečių teisės palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais turinį).
Derėtų atsižvelgti į tai, kad kartu teikiamame Baudžiamojo proceso kodekso pataisų projekto Reg. Nr. XIIIP-115 3 straipsnyje įtvirtinamas draudimas kontroliuoti gynėjo bendravimą ne tik su įtariamuoju ar kaltinamuoju, bet ir nuteistuoju. Nepritarti Siūlomas BVK nuostatų pakeitimas yra nesusijęs su Direktyvos nuostatų perkėlimu į Lietuvos nacionalinę teisę, t. y. su pagrindiniu pateiktų Įstatymų projektų tikslu. Teikiamais Įstatymų projektais nesiekiama spręsti atskirų BVK ar kitų įstatymų galimų reglamentavimo problemų, o siekiama, tinkamai įgyvendinti Direktyvos reikalavimus. Pažymėtina, kad Direktyvos nuostatos yra skirtos tik įtariamųjų ir kaltinamųjų atitinkamų procesinių teisių apsaugai užtikrinti baudžiamojo proceso metu. Kaip ir draudimas kontroliuoti gynėjo bendravimą su nuteistuoju BPK projekte Nr. XIIIP-115 taip pat siejamas būtent su nuteistojo dalyvavimu baudžiamajame procese, o ne su bausmės atlikimo stadija. Abejotina, ar galima tapatinti nuteistojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, procesines teises ir garantijas su nuteistojo, atliekančio paskirtą bausmę, teise gauti teisinę pagalbą pagal BVK (kuri teikiama bausmių vykdymo, administraciniuose, civiliniuose teisiniuose santykiuose). Atitinkamai abejotinas ir šių teisių turinio suvienodinimo tikslingumas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos suėmimų vykdymo įstatymo Nr. I-1175 14, 23 IR 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-117 ES. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Valerijus Simulik, Algimantas Salamakinas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
2017-
pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Teisingumo viceministras Donatas Matuiza, Teisingumo ministerijos atstovas Jevgenijus Kuzma. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-13 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, siūlytina apsvarstyti, ar nėra pagrindo analogiškų garantijų suteikti ne tik suimtiesiems Suėmimo vykdymo įstatymo pataisomis, bet ir nuteistiesiems, atitinkamai koreguojant Bausmių vykdymo kodeksą (pavyzdžiui, dėl nuteistojo ir jo advokato susitikimų ir pokalbių telefonu konfidencialumo užtikrinimo, taip pat detalizuojant nuteistųjų užsieniečių teisės palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais turinį). Derėtų atsižvelgti į tai, kad kartu teikiamame Baudžiamojo proceso kodekso pataisų projekto Reg. Nr. XIIIP-115 3 straipsnyje įtvirtinamas draudimas kontroliuoti gynėjo bendravimą ne tik su įtariamuoju ar kaltinamuoju, bet ir nuteistuoju.
Nepritarti Siūlomas Bausmių vykdymo kodekso (toliau-BVK) nuostatų pakeitimas yra nesusijęs su Direktyvos nuostatų perkėlimu į Lietuvos nacionalinę teisę, t. y. su pagrindiniu teikiamų įstatymų projektų tikslu. Teikiamais įstatymų projektais nesiekiama spręsti atskirų BVK ar kitų įstatymų galimų reglamentavimo problemų, o siekiama, tinkamai įgyvendinti Direktyvos reikalavimus, kurios nuostatos yra skirtos tik įtariamųjų ir kaltinamųjų atitinkamų procesinių teisių apsaugai užtikrinti baudžiamojo proceso metu. Kaip ir draudimas kontroliuoti gynėjo bendravimą su nuteistuoju Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo projekte Nr. XIIIP-115 taip pat siejamas būtent su nuteistojo dalyvavimu baudžiamajame procese, o ne su bausmės atlikimo stadija. Diskutuotina ar apskritai galima tapatinti nuteistojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, procesines teises ir garantijas su nuteistojo, atliekančio paskirtą bausmę, teise gauti teisinę pagalbą pagal BVK (kuri teikiama bausmių vykdymo, administracinių nusižengimų, civiliniuose teisiniuose santykiuose). Šiame kontekste atitinkamai abejotinas ir šių teisių turinio suvienodinimo tikslingumas. Pažymėtina, kad papildomų konkrečių garantijų suteikimas nuteistiesiems, atliekantiems paskirtą bausmę BVK nustatyta tvarka, negalėtų būti vertintina, kaip viena iš teikiamų Įstatymų projektų rengimą paskatinusių priežasčių ar šių teikiamų projektų tikslas. Tai turėtų būti atskirų studijų ir diskusijų objektas, po kurių, identifikavus būtinumą ir poreikį, galėtų būti diskutuojama dėl atitinkamų ir konkrečių BVK pakeitimų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
prokuratūra 2017-04-13 <..> Dėl kitų įstatymų pakeitimo ar papildymo projektų: Nr. XIIIP-116 ES, Nr. XIIIP- l17 ES, Nr. XIIIP -317 ES, Nr. XIIIP-318 ir Nr. XIIIP-319, pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
teismas 2017-04-13 Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Jūsų raštas, kuriuo prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl:
1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10, 21, 44, 48, 50, 52, 69, 691, 71l, 72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197 ir 233 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. X1IIP-115 ES;
2) Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 45 ir 46 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-116 ES;
3) Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. 1175 14, 23 ir 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-117 ES;
4) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66, 67, 77 straipsnių, priedo pakeitimo ir 41 772 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-317 ES;
5) Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. 1-1175 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-318ES;
6) Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 5² straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-319 ES. Susipažinę su nurodytais įstatymų projektais, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
institutas 2017-04-18
pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Žmogaus teisių komitetas 2017-03-29 iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos suėmimų vykdymo įstatymo Nr. I-1175 14, 23 IR 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-117 ES. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 14, 23, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-117(2) ir komiteto išvadoms, kurioms komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė –nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo Nr. XIIIP-117(2) projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė