Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Papildyti 10 straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„9. Pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 120 VDU, 2019 m. – 110 VDU, 2020 m. – 100 VDU, 2021 m. – 80 VDU, nuo 2022 m. – 60 VDU.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Aušrinė Armonaitė
NR. I-1336 10
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad šiuo metu įstatymai nenumato galimybės apriboti mokamus socialinio draudimo įmokų dydžius (nenustatytos „lubos“), tačiau visos socialinio draudimo išmokos turi nustatytas „lubas“. Toks reglamentavimas lemia tai, jog nemaža dalis dirbančiųjų sumoka kur kas daugiau, nei gauna naudos iš socialinių išmokų. Tokiu būdu „maitinama“ išpūsta „Sodros“ sistema, o ne užtikrinama šių įmokų naudojimo tiesioginė paskirtis. Pažymėtina, kad nustačius socialinio draudimo įmokų „lubas“, verslas galėtų didinti ir oficialiai rodyti faktinį darbo užmokestį, darbuotojai turėtų realų pilną draudimą, darbdaviai neieškoti būdų, kaip darbuotojams atsilyginti kitaip, kadangi būtų sutaupytos lėšos, kurios anksčiau buvo skiriamos socialinio draudimo įmokoms sumokėti. Visa tai leistų ir objektyviai, o ne iškreiptai palyginti privačiame ir viešajame sektoriuje realiai mokamų atlyginimų dydžius. Be to, sumažinus mokestinę naštą darbo pajamoms, išaugtų Lietuvos patrauklumas verslo plėtrai ir investicijoms, kvalifikuotai ir gerai apmokamai darbo jėgai. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio draudimo įmokos turi užtikrinti darbuotojo apdraudimą nuo visų galimų jo darbingumą ribojančių veiksnių: ligos, motinystės ar tėvystės, senatvės ar nedarbo, todėl dėl šios priežasties visos įmokos „Sodrai“ net nėra priskiriamos mokesčių kategorijai. Visgi Lietuvoje socialinio draudimo sistema grindžiama progresyvumo principu, t.y. draudimo įmokos tik didėja, tačiau išmokos ribojamos.
Pabrėžtina, kad socialinių išmokų „lubos“ (senatvės pensijos, nedarbo išmokos ar motinystės pašalpos) yra žemos, todėl daugiau sumokantys asmenys tiesioginės naudos dėl tokio progresyvaus įmokų mokėjimo negauna, kas lemia egzistuojančios socialinio draudimo sistemos neteisingumą. Įvertinus tai, kad nustačius socialinio draudimo įmokų „lubas“, ne tik padidėtų Lietuvos konkurencingumas investicinės aplinkos atžvilgiu, bet ir atsirastų paskatos skaidriai mokėti didesnius atlyginimus, atsisakant „vokelių“, būtina keisti šiuo metu egzistuojantį teisinį reglamentavimą, kai socialinio draudimo įmokų skaičiavimas yra neribojamas jokiais darbo užmokesčio dydžiais. Pasaulio šalių konkurencingumo tyrime IMD World Competitiveness Ranking, kurį kasmet nuo 1989 m. atlieka Šveicarijos Tarptautinis vadybos institutas, Lietuva užima 33-čią poziciją tarp 63 šalių. Nepaisant ekonomikos augimo, Lietuvos reitingas sumažėjo trimis pozicijomis, lyginant su 2016 m. Konkurencingumo žemėjimui įtaką turėjo rodikliai, kurie apibūdina verslo aplinką, darbo rinką, o tai neatsijama ir su mokestine aplinka ir nemažėjančia „šešėline“ ekonomika. Lietuvos Laisvosios rinkos institutas yra pažymėjęs, kad protingų socialinio draudimo įmokų „lubų“ įvedimas savo ruožtu skatintų aukštą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų steigimą Lietuvoje. Esama tvarka nepagrįstai didina mokesčių naštą darbo pajamoms ir todėl atgraso nuo aukštą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų steigimo. „Sodros“ „lubų“ įvedimas padėtų pritraukti aukštą pridėtinę vertę sukuriančius naujus investuotojus, kadangi kurti brangiai apmokamas darbo vietas jiems būtų pigiau. Kartu, „Sodros“ „lubų“ įvedimas mažintų paskatas minimizuoti mokesčius legaliais būdais (uždirbant dalį pajamų ne pagal darbo santykius, o pagal kitas legalias veiklos formas; uždirbant dalį pajamų kitoje šalyje).
Įvedus „Sodros“ įmokų „lubas“, pirmąkart atsirastų paskata rodyti kuo aukštesnį atlyginimą, t.y. būtų atsisakoma nepiniginių atlygių ar kitų būdų, skirtų parodyti oficialų atlyginimą kuo mažesnį. Vietoje „lenktynių žemyn“ (t.y. kuomet stengiamasi, kad oficialus atlyginimas atrodytų kuo mažesnis), turėtume „lenktynes aukštyn“ (t.y. būtų stengiamasi, kad oficialus atlyginimas būtų kuo aukštesnis). Dėl naujų darbo vietų ir augančio vartojimo, praradimai viešiesiems finansams būtų minimalūs, o įvertinus naujų investuotojų mokamus pelno, nekilnojamojo turto ir kitus mokesčius, bendras efektas viešiesiems finansams gali būti teigiamas. Projekto tikslas – įstatyme nustatyti viršutinę darbo užmokesčio ribą, nuo kurios socialinio draudimo įmokos nebebūtų skaičiuojamos. Projekto uždaviniai – sumažinti darbo pajamų apmokestinimą, taip skatinant šalies ekonomikos plėtrą, t.y. pritraukiant investuotojus ir aukštos kvalifikacijos specialistus. Taip pat siekiama užtikrinti sumokėtų įmokų bei gaunamų išmokų proporcingumą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja yra Seimo narė Aušrinė Armonaitė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą socialinio draudimo įmokos nėra ribojamos, t.y. jos didėja priklausomai nuo darbo užmokesčio dydžio. „Lubos“ nustatytos tik individualia veikla besiverčiantiems gyventojams ir ūkininkams. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Projekte siūloma numatyti, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įvardintus asmenis, draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 120 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio (toliau – VDU), 2019 m. –
siūloma, kad nuo 2018 metų mėnesinis bruto atlygis, nuo kurio būtų skaičiuojamos įmokos sodrai, būtų ne didesnis kaip 10 VDU mėn., o po reinamojo laikotarpio jis siektų 5 VDU mėn. Skaidrinant atlyginimų mokėjimą ir oficialiai teikiant duomenis apie realiai mokamą tikrąjį darbo užmokestį natūraliai pakils ir pats VDU, o tai reiškia, kad net nustačius
„Sodros“ „lubas“ įplaukos biudžetą didės proporcingai didėjančiam (viešinamam)
atlyginimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto priėmimas skatintų aukštą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų kūrimą Lietuvoje bei pritrauktų naujus investuotojus. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Turės įtakos korupcijos mažinimui, kadangi siūlomas reglamentavimas sumažintų paskatas vengti mokesčių ir mokėti atlyginimus „vokeliuose“, mažins „šešėlinę“ ekonomiką. 7.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įvedus socialinio draudimo įmokų „lubas“ sumažės mokestinė našta darbo pajamoms, kas lems Lietuvos verslo aplinkos patrauklumą investicijoms. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka ir užtikrina, kad būtų įgyvendinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos ir Europos Sąjungos teisės aktai. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikės pakeisti jos 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Prognozuojama, kad biudžetas iš pradžių neteks dalies pajamų, kadangi sumažės socialinio draudimo įmokų dalis, tačiau padidėjus darbo užmokesčiui bei daugiau uždirbančių gyventojų skaičiui ir išaugus gyventojų vartojimui, prognozuojamos papildomos biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir pridėtinės vertės mokesčių. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant projektą konsultuotasi su Lietuvos laisvosios rinkos institutu. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Socialinio draudimo įmokų lubos“, „valstybinio socialinio draudimo įmokų bazė“,
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Socialinio draudimo įmokų „lubas“ taiko tokios Europos Sąjungos valstybės kaip Lenkija (metinės „Sodros“ „lubos“ sudaro 30 VDU, t.y. 2,5 VDU/mėn.), Čekija (72 VDU/metus, t.y. 6 VDU/mėn.), Slovakija (3 076 €/mėn.), Slovėnija (2,4 VDU/mėn.), Austrija (4 320 €/mėn.), Vokietija (67 200 €/metus, t.y. 5 600 €/mėn.), Ukraina (5,2 VDU/mėn.) Teikia Seimo nariai Aušrinė Armonaitė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-09 Nr. S-2017-8884 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1168 pažymime, kad pastabų dėl projekto ir Europos Sąjungos teisės atitikties neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnį nauja 9 dalimi ir nustatyti, kad „Pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 120 VDU, 2019 m. – 110 VDU, 2020 m. – 100 VDU, 2021 m. – 80 VDU, nuo 2022 m. – 60 VDU.“ Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas. Šios dalies formuluotė
„išskyrus šio straipsnio 5 dalį“ nėra tiksli, nes neaišku kam šią išimtį
siūloma nustatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytoms draudžiamųjų asmenų grupėms taip pat yra suformuluota taisyklė ir jos išimtis. Negana to, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytų šeimynų dalyvių socialinio draudimo įmokų bazė nustatyta keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje, todėl, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina teikti ne nuorodą į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, o nurodyti draudžiamųjų asmenų grupes (draudžiamuosius asmenis), kuriems siekiama nustatyti (ar jau yra nustatytos) išimtys. Įstatymo projekte siūloma nustatyti kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazę.
Atsižvelgiant į tai, kad socialinio draudimo įmokos apdraustiesiems, kuriems būtų taikoma siūloma socialinio draudimo įmokų bazė, skaičiuojamos kaip mėnesio (o ne metų) įmoka, siūlytina socialinio draudimo įmokų bazės dydį nurodyti kaip mėnesio, o ne metų dydį arba kaip metinio socialinio draudimo įmokų bazės dydžio proporcingą dalį (žiūr.: keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo nutrūkus darbo, tarnybos santykiams ar dėl kitų priežasčių tam tikrą laiką gali būti nedraudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, todėl palikus įstatymo projekte siūlomą formuluotę, galėtų kilti neaiškumų dėl įmokų bazės taikymo, jos dydis galėtų būti įvairiai interpretuojamas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnį, šis įstatymas įsigalios 2018 m. sausio 1 d., ir į tai, kad įstatymo projekte nurodoma konkrečių metų socialinio draudimo įmokų bazė, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje prieš žodžius „kalendoriniais metais“ siūlytina įrašyti skaičių „2018“. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, projekto pavadinime brauktinas žodis ,,PROJEKTAS“, vietoj žodžio
„ĮSTATYMO“ įrašytinas žodis „ĮSTATYMAS“ bei 1 straipsnio pakeitimo esmėje
brauktini žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas sumažintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas, manytina, kad reikėtų gauti Vyriausybės, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto planuotojos, išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]