Projekto Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2.40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.40 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas
sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę., raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių. 2. Juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Sudarant juridinio Juridinio asmens pavadinimą pavadinimas lietuvių kalba, turi būti sudarytas laikomasi laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų,. ir Juridinio asmens pavadinimas negali būti sudaromas sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio. 3. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.“
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 2.40 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„2.40 straipsnis. Juridinio asmens, filialo ar atstovybės pavadinimo sudarymas“. 2. Pakeisti 2.40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis. Sudarant juridinio asmens pavadinimą lietuvių kalba, turi būti sudarytas laikomasi laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme nustatytų reikalavimų,. ir Juridinio asmens pavadinimas negali būti sudaromas sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.“
3Papildyti 2.40 straipsnį 4 dalimi:
„4. Juridinio asmens filialo ar juridinio asmens atstovybės pavadinime privalo būti steigėjo – juridinio asmens – pavadinimas ir žodis „filialas“ arba „atstovybė“.“
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio. Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą. Pagal minėtas Civilinio kodekso nuostatas juridinių asmenų pavadinimai turi būti sudaromi laikantis lietuvių bendrinės kalbos reikalavimų. Galimybė bet kuriam juridiniam asmeniui sudaryti pavadinimą užsienio kalba nenumatyta. Išimtis nustatoma tik sudarant juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimą. Taip sudaromos nevienodos sąlygos verslui, t. y. juridinis asmuo, kuris nėra susijęs su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, negali sudaryti pavadinimo užsienio kalba.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (toliau – Valstybinės kalbos įstatymas)
įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Pagal šią nuostatą, sudaryti juridinio asmens pavadinimą užsienio kalba neleidžiama. Minėtos Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo nuostatos nėra suderintos tarpusavyje, nes Valstybinės kalbos įstatyme nenustatyta išimtis dėl juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimo sudarymo, kaip numatyta Civiliniame kodekse, todėl atsiranda teisinis neaiškumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – JAR nuostatai), 109 punktu, valstybės įmonė Registrų centras kreipiasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją konsultacijos dėl juridinio asmens pavadinimo atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms. Pažymėtina, kad 2016 m. duomenimis, 11 proc. netinkamų juridinių asmenų pavadinimų sudarė ne lietuvių kalbos arba begalūniai dirbtiniai žodžiai. Be to, vis daugiau įmonių veiklą vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Plečiantis verslo interesams, lietuvių kalba sudaryti juridinių asmenų pavadinimai yra sunkiau suprantami, atpažįstami užsienyje, o tai turi įtakos mažesnėms verslo plėtros galimybėms užsienyje, konkurencingumui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant nustatyti aiškų, nedviprasmišką teisinį reguliavimą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymų projektai) siekiama nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas galėtų būti sudarytas užsienio kalba lotyniškais rašmenimis, o lietuvių kalbos normomis ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais reikėtų vadovautis sudarant lietuviškus Lietuvos Respublikoje registruojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimus. Pažymėtina, kad lotyniški rašmenys pasirinkti, nes lotynų kalbos abėcėlė yra universali, plačiausiai paplitusi pasaulyje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento (direktorė Milda Kaupelienė, tel. 8 706 64 747, el. paštas [email protected]) Įmonių teisės skyriaus (vedėja Jurgita Staneikaitė, tel. 8 706 64 885, el. paštas [email protected]) vyriausioji specialistė Jūratė Rasimavičienė (tel. 8 706 64 699, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje.
Tai reiškia, kad, pvz., trumpinys
„ES“ yra nusistovėjęs visuomenėje, todėl jis gali būti vartojamas sudarant
juridinio asmens pavadinimą. Tačiau asmuo, norintis juridinio asmens pavadinimą sudaryti iš savo vardo ir pavardės pirmųjų raidžių (pvz., Vardenis Pavardenis – VP), to padaryti negali, nes toks pavadinimas nėra nusistovėjęs visuomenėje. Tokiu reguliavimu sukuriamos nevienodos sąlygos sudaryti juridinių asmenų pavadinimus, naudojant raides, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenis arbą jų derinius. Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus arba panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą. Tačiau kitais atvejais sudaryti juridinio asmens pavadinimą užsienio kalba nenumatyta. Pagal Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnį galimybė juridinio asmens pavadinimą sudaryti užsienio kalba taip pat nenumatyta, nes Lietuvoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai turi būti sudaromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reikalavimų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Lietuvių bendrinės kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų būtų reikalaujama laikytis sudarant juridinio asmens pavadinimą lietuvių kalba.
Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusia galios Civilinio kodekso 2.40 straipsnio
ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą. Minėta nuostata būtų perteklinė, nes pagal siūlomus Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 2 dalies pakeitimus būtų galimybė juridinio asmens pavadinimą sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Kartu pažymėtina ir tai, kad šiuo metu sudarant juridinių asmenų pavadinimus gali būti vartojami ne tik lietuviški, bet ir, pvz., tarptautiniai žodžiai. Tačiau toks reguliavimas įpareigoja juridinius asmenis, norinčius sudaryti pavadinimą užsienio kalba, rinktis tarptautinį žodį. Jei būtų galimybė juridinio asmens pavadinimą sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis, juridinių asmenų pavadinimai būtų lengviau įsimenami ir suprantami tarptautinėje rinkoje, verslo subjektams būtų sudarytos vienodos sąlygos šioje srityje. Be to, siūlomu reguliavimu suvienodinus Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo nuostatas būtų įgyvendintas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, taip pat Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio
normos turi derėti tarpusavyje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visiems juridinių asmenų pavadinimams, tiek sudaromiems lietuvių kalba, tiek naudojant tarptautinius žodžius, galioja Civilinio kodekso
prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei. Ši nuostata galiotų ir tuo atveju, jeigu juridinio asmens pavadinimas būtų sudaromas užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Be to, pagal šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso
asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų panašus ar tapatus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą. Tokiu atveju nereikalaujama, kad nelietuviškiems pavadinimams būtų taikomi kokie nors kalbos patikrinimo reikalavimai ir ši funkcija nėra paskirta kokiai nors institucijai. Todėl nesiūlome nustatyti naujų reikalavimų, kuriais vadovaujantis turėtų būti tikrinami juridinių asmenų pavadinimai sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų Įstatymų projektų pasekmių nenumatoma.
Priešingai, priimti pakeitimai turės teigiamos įtakos verslui, nes užsienio kalba sudarytas juridinio asmens pavadinimas bus lengviau atpažįstamas, įsimenamas tarptautinėje rinkoje. Be to, pritarus Įstatymų projektams, bus nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo vadovaujantis juridinio asmens pavadinimas galės būti sudaromas užsienio kalba, taip pat bus suderintos Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo nuostatos. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų projektų nuostatos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti Įstatymų projektai teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes bus sudaryta galimybė užsienio kalba lotyniškais rašmenimis sudaryti juridinio asmens pavadinimą, kuris būtų lengviau suprantamas, atpažįstamas, įsimenamas tarptautiniu mastu. Taip būtų suteikiamos platesnės galimybės įmonių konkurencingumui didinti. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus siūlomus Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus, kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikia. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujų sąvokų neteikiama. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Įstatymų projektus, reikės atitinkamai pakeisti Juridinių asmenų registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymams įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos terminų žodyną „Eurovoc“:
„juridinio asmens pavadinimas”, „užsienio kalba”, „lotyniški rašmenys“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pasiūlė įvertinti, ar Įstatymų projektų nuostatos nepaneigia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto valstybinės kalbos vartojimo ir svarbos. Atlikus vertinimą, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnio nuostatą valstybinė kalba – lietuvių kalba.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis teismas) 1999 m. spalio 21 d. nutarimu konstatavo, kad lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti skelbiami valstybine kalba; raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai dokumentai privalo būti tvarkomi lietuvių kalba; valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės bei organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba. Taigi, vadovaujantis Konstitucinio teismo išaiškinimu, nereikalaujama, kad juridinių asmenų pavadinimai būtų sudaromi tik lietuvių kalba. Atsižvelgiant į tai, Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimai neprieštarauja Konstitucinio teismo išaiškinimui, konstitucinis valstybinės kalbos statusas išlaikomas. Rengiant Įstatymų projektus, be kita ko, analizuota juridinio asmens pavadinimo sąsaja su prekės ženklu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad juridiniai asmenys savo teikiamoms paslaugoms ar gaminamoms prekėms gali naudoti prekės ženklą, suprantamą kaip bet kokį žymenį, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai (Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tačiau prekės ženklas nėra privalomas juridinio asmens veikloje, o pavadinimą juridiniai asmenys įpareigojami turėti (Civilinio kodekso 2.33 straipsnio 1 dalis ir 2.39 straipsnio 1 dalis).
Juridiniai asmenys identifikuojami pagal turimą pavadinimą, santykiai su kitais asmenimis vyksta juridinio asmens vardu (Civilinio kodekso 2.33 straipsnio 1 dalis), Juridinių asmenų registre registruojamas juridinio asmens pavadinimas (Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies 1 punktas, JAR nuostatų 18.2 papunktis). Prekės ženklas nėra pagrindinis juridinio asmens atpažinimo kriterijus, prekės ženklo sudarymas ir naudojimas yra ribotas, palyginti su juridinio asmens pavadinimo sudarymu ir naudojimu. Taigi, prekės ženklo ir juridinio asmens pavadinimo reikšmė, prasmė ir paskirtis turi esminių skirtumų, dėl kurių prekės ženklas negali atlikti juridinio asmens pavadinimo naudojimo funkcijų.
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas ne tik iš žodžių ar žodžių junginių, tačiau ir raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių. Tuo tarpu 2 dalyje nustatoma, kad juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Tokia formuluotė suponuoja, kad juridinio asmens pavadinimas bet kokiu atveju turės turėti lietuvių ar užsienio kalbos prasminę reikšmę, kas nedera su 1 dalies nuostata, kad juridinio asmens pavadinimas gali būti sudaromas ir iš jokios kalbinės reikšmės neturinčių raidžių ir skaičių arba jų derinių. Atsižvelgiant į tai, galbūt tikslinga būtų Kodekso 2.40 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba ne lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis. Be to, derinant Kodekso 2.40 straipsnio 1 ir 2 dalis tarpusavyje, svarstytina, ar 2 dalyje po žodžių „lotyniškais rašmenimis“ nereikėtų įrašyti žodžių „ir arabiškais skaitmenimis“, nes galimą skaitmenų naudojimą pavadinime numato 1 dalis (romėniškų skaitmenų minėti netikslinga, nes jie sudaryti iš tų pačių lotyniškų raidžių). Be to, sudarant juridinio asmens pavadinimą užsienio kalba, turėtų būti įvertinta, ar pavadinimas atitinka Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, t.y., ar jis neprieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei ir pan.
Nėra aišku, kuris konkrečiai subjektas tokį vertinimą atliktų, kiek lėšų pareikalautų tokio vertinimo atlikimas bei kas turėtų už minėtą vertinimą apmokėti. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 2. Projektu siūloma nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome vietoj žodžių „lotyniškais rašmenimis“ įrašyti žodžius „lotyniškos abėcėlės raidėmis“ arba „lotynų kalbos rašmenimis“. Projekte siūloma formuluotė dėl lotyniškų rašmenų suponuoja, kad juridinių asmenų pavadinimuose būtų galima naudoti visų lotynų rašto sistemos kalbose (pvz., danų, norvegų, vokiečių) vartojamus rašmenis, įskaitant ir įvairius rašmenis su diakritiniais ženklais. Svarstytina, ar toks siūlymas yra pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats projekto aiškinamasis raštas suponuoja, kad projekto rengėjai turėjo omenyje lotynų kalbos abėcėlės rašmenis (tą pagrindžia aiškinamojo rašto nuostata – „lotyniški rašmenys pasirinkti, nes lotynų kalbos abėcėlė yra universali, plačiausiai paplitusi pasaulyje“). 3. Svarstytina, ar pagrįstai projektu siūloma atsisakyti galiojančio Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio. Manytina, kad tuo atveju, jeigu juridinio asmens pavadinimas būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, turėtų būti gaunamas šių sutikimas naudoti pavadinimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų atitinkamai papildyti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sudaromas lietuvių kalba arba užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis. Sudarant juridinio asmens pavadinimą lietuvių kalba, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme nustatytų reikalavimų. Juridinio asmens pavadinimas negali būti sudaromas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.“. Vertinant projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio CK 2.40 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas juridinių asmenų pavadinimai Lietuvos Respublikoje užsienio kalba negali būti sudaromi, išskyrus atvejį, kai juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas sudaromas taip, kad jis būtų tapatus arba panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą. Pažymėtina, kad, priėmus įstatymą, lietuvių kalba sudaromi juridinių asmenų pavadinimai turės atitikti bendruosius juridinių asmenų pavadinimų sudarymui keliamus reikalavimus ir reikalavimus, nustatytus Valstybinės kalbos įstatyme. Tuo tarpu užsienio kalba sudaromiems pavadinimams būtų taikomi tik bendrieji juridinių asmenų pavadinimų sudarymui nustatyti reikalavimai. Tokiu būdu projektu būtų sukuriamos palankesnės sąlygos sudaryti juridinių asmenų pavadinimus užsienio kalba nei lietuvių kalba.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad sistemiškai vertinant siūlomą CK 2.40 straipsnio 2 dalies redakciją su galiojančia šio straipsnio 3 dalimi, pagal kurią juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių, bei su galiojančio CK 2.40 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, nustatančiu, kad pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę, siūlomas reguliavimas suponuoja, kad užsienio kalba sudaromi juridinių asmenų pavadinimai ar pavadinimuose vartojami atskiri žodžiai, turėtų turėti kažkurios užsienio kalbos prasminę reikšmę. Vadovaujantis CK 2.39 straipsnio 3 dalies nuostatomis, užsienio kalba sudaromi juridinių asmenų pavadinimai turėtų atitikti geros moralės ir viešosios tvarkos normas ir neturėtų būti panašūs į kitų juridinių asmenų pavadinimus, prekių ir paslaugų ženklus. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad naujų reikalavimų, kuriais vadovaujantis turėtų būti tikrinami juridinių asmenų pavadinimai sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis, nesiūloma, tačiau manome, kad sistemiškai taikant Civilinio kodekso
pavadinimų, kas kaip minėta suponuoja prasminius kažkurios užsienio kalbos žodžius, atitiktis geros moralės ir viešosios tvarkos normoms turės būti vertinama. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti paskirta valstybės institucija, kuri vertintų užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis sudaromų juridinių asmenų pavadinimų atitiktį tiek galiojančiame CK, tiek projekte siūlomiems nustatyti reikalavimams juridinių asmenų pavadinimų sudarymui.
Pažymėtina, kad neįtvirtinus ne lietuvių kalba sudaromų juridinių asmenų pavadinimų patikros mechanizmo, nes neįmanoma bus konstatuoti, ar juridinio pavadinimas yra sudaromas užsienio kalba, ar, vis dėlto, tik iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai. Galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba ne lietuvių kalba lotynų abėcėlės raidėmis, kas netiesiogiai paneigtų reikalavimą sudaryti pavadinimą naudojant prasminius užsienio kalbos žodžius. Iš siūlomo reguliavimo taip pat neaišku, koks praktinis skirtumas būtų tarp juridinio asmens pavadinimo sudarymo užsienio kalba lotynų abėcėlės raidėmis pagal CK 2.40 straipsnio 2 dalį, nuo juridinio asmens pavadinimo sudarymo iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių pagal šio straipsnio 3 dalį, nes praktinio šių nuostatų taikymo skirtumo siūlomas reguliavimas nenumato. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytina, kad ilgainiui Lietuvos Respublikoje galėtų įsivyrauti užsienio kalba lotynų abėcėlės raidėmis sudaromi juridinių asmenų pavadinimai. Dalis jų galėtų neatitikti geros moralės ir viešosios tvarkos imperatyvų, bei būti panašūs į kitų juridinių asmenų pavadinimus, jų prekių ir paslaugų ženklus. Todėl svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka proporcingumo principą, t.y. ar tikrai poreikis nustatyti galimybę juridinių asmenų pavadinimus sudaryti užsienio kalba yra didesnis už galimas tokio nustatymo rizikas valstybinės kalbos statuso, geros moralės ir viešosios tvarkos imperatyvų užtikrinimo atžvilgiu. 2.
nustatyta, kad valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose. Atkreipiame dėmesį, kad aukščiau nurodytuose juridinių asmenų antspauduose, blankuose ir panašiai paprastai nurodomi juridinių asmenų pavadinimai. Atsižvelgiant į teikiamu projektu CK 2.40 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, juridinių asmenų pavadinimai galėtų būti sudaromi ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalba. Atsižvelgus į tai bei siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, svarstytina, ar neturėtų būti keičiamas ir Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnis, nustatant atitinkamą išimtį iš bendros taisyklės tais atvejais, kai juridinio asmens pavadinimas būtų sudarytas užsienio kalba. 3. Valstybinės kalbos įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės kalbos globos kryptis ir uždavinius nustato ir kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL
2019-02-08
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Česlav Olševski, Aušrinė Norkienė, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, Meilė Čeputienė. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras G. Vilda, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento Įmonių teisės skyriaus vedėja R. Jovaišienė, valstybės įmonės Registrų centro l.e. direktoriaus pavaduotojo Juridinių asmenų registrui ir rinkodarai pareigas I. Tarailienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas A. Antanaitis, Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius A. Nikitinas, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ narys K. Garšva. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-06 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 1 ir 2 dalys nedera tarpusavyje. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas ne tik iš žodžių ar žodžių junginių, tačiau ir raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių.
Tuo tarpu
arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Tokia formuluotė suponuoja, kad juridinio asmens pavadinimas bet kokiu atveju turės turėti lietuvių ar užsienio kalbos prasminę reikšmę, kas nedera su 1 dalies nuostata, kad juridinio asmens pavadinimas gali būti sudaromas ir iš jokios kalbinės reikšmės neturinčių raidžių ir skaičių arba jų derinių. Atsižvelgiant į tai, galbūt tikslinga būtų Kodekso 2.40 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba ne lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis. Be to, derinant Kodekso 2.40 straipsnio 1 ir 2 dalis tarpusavyje, svarstytina, ar 2 dalyje po žodžių „lotyniškais rašmenimis“ nereikėtų įrašyti žodžių „ir arabiškais skaitmenimis“, nes galimą skaitmenų naudojimą pavadinime numato 1 dalis (romėniškų skaitmenų minėti netikslinga, nes jie sudaryti iš tų pačių lotyniškų raidžių). Be to, sudarant juridinio asmens pavadinimą užsienio kalba, turėtų būti įvertinta, ar pavadinimas atitinka Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, t.y., ar jis neprieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei ir pan. Nėra aišku, kuris konkrečiai subjektas tokį vertinimą atliktų, kiek lėšų pareikalautų tokio vertinimo atlikimas bei kas turėtų už minėtą vertinimą apmokėti. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Nepritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlome vietoj žodžių „lotyniškais rašmenimis“ įrašyti žodžius „lotyniškos abėcėlės raidėmis“ arba „lotynų kalbos rašmenimis“. Projekte siūloma formuluotė dėl lotyniškų rašmenų suponuoja, kad juridinių asmenų pavadinimuose būtų galima naudoti visų lotynų rašto sistemos kalbose (pvz., danų, norvegų, vokiečių) vartojamus rašmenis, įskaitant ir įvairius rašmenis su diakritiniais ženklais. Svarstytina, ar toks siūlymas yra pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats projekto aiškinamasis raštas suponuoja, kad projekto rengėjai turėjo omenyje lotynų kalbos abėcėlės rašmenis (tą pagrindžia aiškinamojo rašto nuostata – „lotyniški rašmenys pasirinkti, nes lotynų kalbos abėcėlė yra universali, plačiausiai paplitusi pasaulyje“). Nepritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
pagrįstai projektu siūloma atsisakyti galiojančio Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio. Manytina, kad tuo atveju, jeigu juridinio asmens pavadinimas būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, turėtų būti gaunamas šių sutikimas naudoti pavadinimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų atitinkamai papildyti. Nepritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
verslo konfederacija 2017-08-22 Lietuvos verslo konfederacijos Komercinės teisės ir praktikos komisija (Komisija), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos inicijuotus ir Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtus teisės aktų projektus Nr.
17-9450 (Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui), Nr. 17-9451 (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas) ir Nr. 17-9452 (Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas), pareiškia, jog jiems visiškai pritaria ir palaiko. Nepritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 2. Kazimieras Petrauskas 2017-12-04 Manau, įstatymo projektas kenksmingas valstybei, visuomenei ir sąžiningai dirbantiems verslininkams. Argumentai. Pirma, įstatymo projekte nėra dviprasmiškos sąvokos „lotyniškais rašmenimis" išaiškinimo. Vilniaus Universiteto filologijos fakultetas Seimui atsiųstame išaiškinime rašo: „Kiek šiuo metu yra lotyniškų (lotyniško pagrindo) rašmenų, priklauso nuo skaičiavimo metodikos.... Unikode konsorciume šiuo metu registruota iš viso 940 lotyniškų rašmenų (didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant atskirai)". Tuo remiantis turėtume vartoti viso pasaulio šalių, kurių pagrindas yra lotynų abėcėlė, rašmenis. „Lotyniški rašmenys" galima suprasti ir siaura prasme, kad tai tik lotynų abėcėlės rašmenys. Spaudoje prieš kelis metus rašė, kad Vilniaus gatvėmis vaikšto žmonės, apsivilkę marškinėliais, nesuprasdami, kad ant jų užrašyta angliškai lyties organo pavadinimas. Įstatymu norima įteisinti viso pasaulio lotyniško pagrindo kalbų vartojimą be kontrolės. Apsijuoksime prieš visą pasaulį. Fiktyvios firmos tą darys su pasitenkinimu, o gal ir specialiai. Antra, būtų pažeistas Konstitucijos 14 straipsnis.
Visa Lietuva, įskaitant ir Seimą, privalėtų sugebėti vartoti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenis. Dokumentuose svarbus kiekvienas ženklelis. Ūselio ir Uselio firmos skiriasi. Trečia. Bus iškraipoma sąžininga konkurencija. Bloga įmonė, turėdama tokį pat pavadinimą, be sutikimo galės pasinaudoti geros užsienio įmonės reputacija. Siūlau. Kalbos patikrinimo reikalavimas bei turinčios tokį pat pavadinimą juridinio asmens sutikimas Įstatyme turi būti. Būtina pateikti sąvokos „lotyniški rašmenys" išaiškinimą. Tikslinga Seimui išsiaiškinti ar įstatymo rengėjai ir pateikėjai patys nesuprato ką siūlo, ar suprato ir siūlė, turėdami kitus tikslus. Visuomenė laukia paaiškinimo. Kol bus priimtas įstatymas dėl asmenvardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose, o gal ir užsienietiškuose žodžiuose, priiminėti įstatymą nėra prasmės. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 3. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba 2018-12-20 Įstatymų projektuose XIIIP-1459, I-779 16 straipsnio neturi būti pažeidžiamos Konstitucijos 17 str., Konstitucinio Teismo sprendimai, Lietuvos piliečių teisės skaityti teisingą ir suprantamą informaciją valstybine kalba. LR valstybinės kalbos įstatymas rašybos užsienio valstybėse nereguliuoja ir Lietuvos juridiniai asmenys (įmonės, įstaigos ir visos kitos organizacijos) užsienyje gali vartoti norimą kalbą. Įstatymų projektuose juridinių asmenų pavadinimų vartojimą užsienio kalba prašome išbraukti. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 4. Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ 2019-01-08 Piliečių asociacija .,Talka kalbai ir tautai" kviečia atsakingai ir įdėmiai dar kartą apmąstyti šiais įstatymų projektais teikiamus pasiūlymus, kuriais siekiama įstatymiškai pabloginti valstybines lietuvių kalbos pozicijas.
Įstatymo projektu XIIIP-1160 valstybinės lietuvių kalbos įstatymo taikymo sritis pernelyg išplečiama, įstatymiškai imamasi reguliuoti ne valstybės ir piliečių santykį su valstybine kalba, o neva bandoma reglamentuoti visų Lietuvoje registruojamų (taigi ir ne Lietuvos piliečių ir ne Lietuvoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų juridini įteisinimą: ,,Lietuvos Respublikoje registruojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų;", o minėtame Vyriausybės nutarime nurodomas atsitraukimo nuo veikiančių Lietuvoje įstatymų nuostatų kelias: ,.Lietuvos Respublikoje įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis". Tai reiškia, kad siūloma įstatymiškai reglamentuoti dar vieną ar kelias valstybines kalbas dar vienoje valstybės gyvenimo srityje. Asociacija „Talka kalbai ir tautai" siūlo įstatymiškai reglamentuoti Konstitucijoje įteisintą tik vieną valstybinę lietuvių kalbą - ir taikyti tokį reglamentavimą Lietuvos valstybėje registruojamų juridinių asmenų pavadinimams. Siūlymas juridinių asmenų pavadinimus sudaryti lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis diskriminuotų Lietuvos Respublikos piliečius. valstybinę Lietuvos Respublikos kalbą prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimui („lietuvių kalba... privalo būti vartojama visose ... Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose"), Valstybines kalbos įstatymo 4, 7, 16, 17 str., Civilinio kodekso 2.39 str. 1 d., 2.40 str., 2.68 str. 1 d.
1 d. 4 p., Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 str., Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d.6 p. ir kitiems nutarimams. Įsigilinę į Konstitucijos 28 straipsnio esmę, teigiančio, kad: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“, mes manome, kad leidimas Lietuvoje registruoti nelietuviškus, t. y. užsienio kalba, įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimus varžytų Lietuvos piliečių laisvę viešojoje erdvėje susižinoti valstybine lietuvių kalba būtų kuriama tokia atmosfera Lietuvoje, kad lietuvis joje pasijaustų ne namie, ne savo šalyje esantis, o tarsi kažkur svetur, svetimoje šalyje. Įstatymo projekte siūloma įteisinti, jog tik, „Lietuviški Lietuvos Respublikoje registruojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų." Kyla klausimas kaip būtų rūšiuojami lietuviški ir nelietuviški Lietuvos Respublikoje registruojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai. Tuos, kurie sudaryti nesilaikant lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų matyt galima būtų tiesiog priskirti nelietuviškiems? Siūlomos pataisos sudarytų diskriminacines sąlygas sudarant lietuviškus ir nelietuviškus pavadinimus ir tik įneštų teisinę sumaištį. Visuotinai skleidžiami šalį žeminantys gandai, kad lietuviai patys nenorintys pasirinkti lietuviškų pavadinimų komerciniais sumetimais, nes esą Lietuvoje vyraujanti tokia nuomonė, kad viskas, kas nelietuviška, kas užsienietiška, esą geriau. Žinoma, tokių nuotaikų butų atgautos Nepriklausomybės pradžioje, kai buvome toje postsovietinėje erdvėje, kurioje tebevyravo labai menka savivertė. Bet praėjus ketvirčiui amžiaus tai jau nebėra būdingos mūsų visuomenei, bent jau didžiajai jos daliai.
Dar vienas iš viešų argumentų, siekiant įteisinti nelietuviškus pavadinimus, yra skleidžiamas pramanas, neva lietuviški pavadinimai užsienyje nekonkurencingi, nes mūsų šalis esanti menkai žinoma ir dėl to neaukštai kotiruojama tarptautinėje rinkoje, todėl neva mėgstama pasirinkti angliškus ar vokiškus arba panašiai į juos skambančius pavadinimus. Bet tai jau yra tikras valstybės žeminimas, todėl siūlome nesudaryti sąlygų menkinti Lietuvos prestižą tarptautinėje erdvėje. Kai kita kalba užima valstybinės kalbos vietų griaunami kalbos pagrindu sukurtos valstybės pamatai. Kiekvienas įsiterpęs svetimas sakinys, žodis ar raide siaurina valstybines kalbos funkcijas, silpnina mūsų kalbą. Minėtų projektų žala mūsų valstybei, kalbai, tautinei savimonei neabejotinai viršytų kai kurių verslininkų, deja, tik laužant savos valstybės pamatus taip įsivaizduojamą ekonominę naudą tuo labiau, kad verslo konkurencinėje kovoje įmonės pavadinimas nėra svarbiausias dalykas. Atkreipiame dėmesį, kad 2019-01-03 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose dauguma kalbėtojų palaikė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, VLKK, asociacijos „Talka kalbai ir tautai", Vilniaus Sąjūdžio ir kitų siūlymų nekeisti dabartines juridinių asmenų pavadinimų registravimo tvarkos. Siūlome nekeisti dabartinės pavadinimų registravimo praktikos. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 5. Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ 2019-01-16 Siūlymas juridinių asmenų pavadinimus sudaryti lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis diskriminuotų Lietuvos Respublikos piliečius, valstybinę Lietuvos Respublikos kalbą, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimui („lietuvių kalba... privalo būti vartojama visose ...
Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose“), Valstybinės kalbos įstatymo 4, 7, 16, 17 str., Civilinio kodekso 2.39 str. ld., 2.40 str., 2.68 str. ld.4 p., Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 str., Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2d.6p. ir kitiems nutarimams. Jeigu su tais argumentais projektų rėmėjai nesutiktų, dėl to jie turėtų atsiklausti LR Konstitucinio Teismo. Kai kita kalba užima valstybinės kalbos vietą, griaunami kalbos pagrindu sukurtos valstybės pamatai. Kiekvienas įsiterpęs svetimas sakinys, žodis ar raidė siaurina valstybinės kalbos funkcijas, silpnina mūsų kalbą. Minėtų projektų žala mūsų valstybei, kalbai, tautinei savimonei neabejotinai viršytų kai kurių verslininkų galimą ekonominę naudą, tuo labiau, kad verslo konkurencinėje kovoje įmonės pavadinimas nėra svarbiausias dalykas. 2019-01-03 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose dauguma kalbėtojų palaikė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, VLKK, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“, Vilniaus Sąjūdžio ir kitų siūlymą nekeisti dabartinės juridinių asmenų pavadinimų rašymo ir registravimo tvarkos (žr. prof. L.Kalėdienė. Kodėl tie kalbininkai tokie senamadiški.-www.alkas.lt). Galima tartis tik dėl būdų, kaip pateikti Lietuvos juridinių asmenų pavadinimus užsienyje. Kalbų vartojimo užsienyje Lietuvos įstatymai nereguliuoja ir dėl to minėtų įstatymų keisti nereikia. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 6. Vincentas Jasiulevičius 2019-02-07 Lietuvos Respublika 1918 m. atkurta etninėse lietuvių žemėse, kur buvo tebekalbama lietuviškai.
Nutautėjusių LDK plotų atsisakyta dėl to, kad prarasdami gimtąją kalbą lietuviai daug kur prarado ir tautinę savimonę, pilietiškumą. Nereikia dabar skatinti piliečių nutautėjimą.Toks antikonstitucinių įstatymų priėmimas dėl tautinių mažumų, vietovardžių, asmenvardžių, įmonių pavadinimų įstatymų projektuose rašyti ir užsienietiškai privalo būti nepriimtinas visiems toliaregiškai, valstybiškai mąstantiems LR Seimo nariams. Šiais įstatymų projektais bandoma Lietuvoje įvesti ir lenkų, rusų valstybines kalbas. Šie siūlymai diskriminuotų Lietuvos Respublikos piliečius, valstybinę Lietuvos Respublikos kalbą, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimui („lietuvių kalba... privalo būti vartojama visose ... Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose“), Valstybinės kalbos įstatymo 4, 7, 16, 17 str., Civilinio kodekso
5 str., Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2d.6p. ir kitiems nutarimams. Kitoms kalboms prisitaikėliškai užleidus valstybinės kalbos vietą, griaunami kalbos pagrindu sukurtos valstybės pamatai. Prarandama viena valstybiškumo būtinų sąlyga - lietuvių kalba, (Sąlygos: Sava teritorija, vėliava, himnas) Kiekvienas įsiterpęs svetimas sakinys, žodis ar raidė siaurina valstybinės kalbos funkcijas, silpnina mūsų kalbą. Minėtų projektų žala mūsų valstybei, kalbai, tautinei savimonei neabejotinai būtų didelė. Konstitucinis Teismas nurodė, kad dėl svetimų kalbų įtakos lietuvių kalbos sistemai turi spręsti specialistai – profesionalūs kalbininkai. Siūlome nekeisti ir dabartinės juridinių asmenų pavadinimų registravimo tvarkos.
Įsidėmėtina, neretai Seimo nariai siūlo įstatymų pataisas, nepasvėrę tolesnes pasekmes dėl siekiamų rezultatų, pamiršta , kad yra LR Konstitucija, tai ją privaloma vadovautis, atsiklausti Tautos... Pavyzdžiui: Lietuvos valstybinės kalbos statusas įteisinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tai patvirtinta Tautos referendumu. Kodėl tokios problemos neplėtojamos Vokietijoje, Lenkijoje ir kitur? Gal galima būtų sutikti, jeigu asmenvardžiai būtų įrašomi ne valstybinės kalbos rašmenimis tik pase ir jo ne pagrindiniame lape, (pamaloninimui asmenų savo kamieninėse valstybėse - kuriose save laiko tų valstybių tautiečiais ir antrapiliečiais)? Tačiau niekas, (ir
„išmintingieji siūlytojai“), nenagrinėjo, ką iššauktų suniokojus valstybinę
kalbą, išrašant dokumentus-pasus, gimimo, mirimo liudijimus, tvarkant –palaikant visus registrus (asmenų, turto, bankuose, vairuotojų ir kitus pažymėjimus, ir t.t.). Koki būtų reikalingi finansiniai ištekliai bei turėjimas-parengimas specialistų, mokančių rašyti vokiečių, lenkų, rusų, kiniečių, japonų, sirų , arabų ir kitais rašmenimis. Toks noras kils daug kam iš „skriaudžiamųjų“, tačiau istorikų minimų trijų nevalstybinės kalbos rašmenų-ženklų nepakaks visus patekinti... Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 7. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba 2019-02-01 Lietuvos Respublika 1918 m. atkurta etninėse lietuvių žemėse, kur buvo tebekalbama lietuviškai. Nutautėjusių LDK plotų atsisakyta dėl to, kad prarasdami gimtąją kalbą lietuviai daug kur prarado ir tautinę savimonę, pilietiškumą. Prašome atsisakyti siūlymų tautinių mažumų, vietovardžių, asmenvardžių, įmonių pavadinimų įstatymų projektuose rašyti ir užsienietiškai. Šiais įstatymų projektais bandoma Lietuvoje įvesti ir lenkų, rusų valstybines kalbas.
Šie siūlymai diskriminuotų Lietuvos Respublikos piliečius, valstybinę Lietuvos Respublikos kalbą, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimui („lietuvių kalba... privalo būti vartojama visose ... Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose”), Valstybinės kalbos įstatymo 4, 7, 16, 17 str., Civilinio kodekso 2.39 str. ld., 2.40 str., 2.68 str. L d.4 p., Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 str., Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2d.6p. ir kitiems nutarimams. Kai kita kalba užima valstybinės kalbos vietą, griaunami kalbos pagrindu sukurtos valstybės pamatai. Kiekvienas įsiterpęs svetimas sakinys, žodis ar raidė siaurina valstybinės kalbos funkcijas, silpnina mūsų kalbą. Minėtų projektų žala mūsų valstybei, kalbai, tautinei savimonei neabejotinai būtų didelė. Siūlome nekeisti ir dabartinės juridinių asmenų pavadinimų registravimo tvarkos. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
lietuvių kalbos komisija 2017-11-27 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomone, keisti Civilinio kodekso 2.40 straipsnio ir Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio nuostatas dėl juridinių asmenų pavadinimų sudarymo netikslinga, nes lietuvių kalboje pakanka išteklių tokiems pavadinimams sudaryti: galimi ne tik lietuviški, bet ir lietuvių kalboje vartojami tarptautiniai žodžiai, įvairūs dūriniai ir junginiai, dirbtiniai žodžiai, sudaryti su skirtingomis darybos priemonėmis: priešdėliais, priesagomis, galūnėmis. Juridiniai asmenys, veikiantys už Lietuvos ribų, naudojasi galimybe sudaryti pavadinimą lotynų kalba.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teikiamų projektų formuluotės suponuoja juridinių asmenų nelygybę – lietuviški pavadinimai turi atitikti lietuvių kalbos normas ir Kalbos komisijos nutarimų nuostatas, o pavadinimams užsienio kalba nebūtų taikomi jokie kalbiniai reikalavimai. Tai neabejotinai mažintų motyvaciją vartoti lietuvių kalbą aptariamoje srityje. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir mokslo komitetas 2018-11-21 * Atsižvelgiant į tai, kad lietuvių kalboje pakanka išteklių juridinių asmenų pavadinimams sudaryti: galimi ne tik lietuviški, bet ir lietuvių kalboje vartojami tarptautiniai žodžiai, įvairūs dūriniai ir junginiai, dirbtiniai žodžiai, sudaryti su skirtingomis darybos priemonėmis: priešdėliais, priesagomis, galūnėmis, juridiniai asmenys, veikiantys už Lietuvos ribų, naudojasi galimybe sudaryti pavadinimą lotynų kalba, keisti Civilinio kodekso 2.40 straipsnio ir Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio nuostatas dėl juridinių asmenų pavadinimų sudarymo netikslinga, todėl nuspręsta nepritarti projektams XIIIP-1159 ir XIIIP-1160. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto išvadas bei Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos ir asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pastabas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1159 grąžinti projekto iniciatoriams patobulinti. 8.
8Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė
Švietimo IR mokslo komitetas
2018-11-21
pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Arūnas Gelūnas, Arūnas Gumuliauskas, Vytautas Juozapaitis, Dainius Kepenis, Jaroslav Narkevič, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius, Dovilė Šakalienė; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Lina Giriūnienė, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos narė Rita Miliūnaitė, Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Milda Kaupelienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, „Talka kalbai ir tautai“ asociacijos pirmininkas Gintaras Karosas, Lietuvių kalbos ekspertų tarybos narys Kazimieras Garšva. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-061 1, 2 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ir 2 dalys nedera tarpusavyje. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas ne tik iš žodžių ar žodžių junginių, tačiau ir raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių.
Tuo tarpu 2 dalyje nustatoma, kad juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Tokia formuluotė suponuoja, kad juridinio asmens pavadinimas bet kokiu atveju turės turėti lietuvių ar užsienio kalbos prasminę reikšmę, kas nedera su 1 dalies nuostata, kad juridinio asmens pavadinimas gali būti sudaromas ir iš jokios kalbinės reikšmės neturinčių raidžių ir skaičių arba jų derinių. Atsižvelgiant į tai, galbūt tikslinga būtų Kodekso 2.40 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba ne lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis. Be to, derinant Kodekso 2.40 straipsnio 1 ir 2 dalis tarpusavyje, svarstytina, ar 2 dalyje po žodžių „lotyniškais rašmenimis“ nereikėtų įrašyti žodžių „ir arabiškais skaitmenimis“, nes galimą skaitmenų naudojimą pavadinime numato 1 dalis (romėniškų skaitmenų minėti netikslinga, nes jie sudaryti iš tų pačių lotyniškų raidžių). Be to, sudarant juridinio asmens pavadinimą užsienio kalba, turėtų būti įvertinta, ar pavadinimas atitinka Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, t.y., ar jis neprieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei ir pan. Nėra aišku, kuris konkrečiai subjektas tokį vertinimą atliktų, kiek lėšų pareikalautų tokio vertinimo atlikimas bei kas turėtų už minėtą vertinimą apmokėti. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Atsižvelgti Argumentai:
Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 1 ir 2 dalys neprieštarauja viena kitai. Pasakymas „raidės, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai“ reiškia tokias santrumpas, kurių vartotojai negali lengvai iššifruoti (paprastai įmonių steigėjai nori rinktis savo vardo ir pavardės pirmųjų raidžių santrumpas).
Tokios santrumpos, kaip ir lengvai iššifruojamos santrumpos, yra galimos vartoti, yra kalbos dalis, kaip jas sudaryti, reglamentuoja rašybos taisyklės. Pavadinimas lietuvių kalba (ar kita kalba) apima ir tokias santrumpas, ir skaičius. Be to, ir pagal dabartinį teisinį reglamentavimą – pagal Kalbos komisijos nutarimu patvirtintas Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisykles – galimi dirbtiniai pavadinimai, gramatine sandara panašūs į lietuvių kalbos žodžius, bet neturintys apibrėžtos prasminės reikšmės (pvz., „Aksma“, „Afleksas“ir pan.). Jie irgi yra funkcionuojančios lietuvių kalbos dalis. Projektu keičiamo Civilinio kodekso 2.40 straipsnio
sudarymo lietuvių ir užsienio kalba aspektus. Projektu keičiamo Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas gali būti sudaromas ir iš skaitmenų, neįvardinant, kad skaitmenimis laikomi tik romėniški skaitmenys, t. y. skaitmenimis gali būti laikomi tiek romėniški, tiek arabiški skaitmenys. Atsižvelgiant į tai, projektu keičiamo Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 2 dalies papildymas, įrašant „ir arabiškais skaitmenimis“, būtų perteklinis. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
sudaromas lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome vietoj žodžių „lotyniškais rašmenimis“ įrašyti žodžius „lotyniškos abėcėlės raidėmis“ arba „lotynų kalbos rašmenimis“.
Projekte siūloma formuluotė dėl lotyniškų rašmenų suponuoja, kad juridinių asmenų pavadinimuose būtų galima naudoti visų lotynų rašto sistemos kalbose (pvz., danų, norvegų, vokiečių) vartojamus rašmenis, įskaitant ir įvairius rašmenis su diakritiniais ženklais. Svarstytina, ar toks siūlymas yra pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats projekto aiškinamasis raštas suponuoja, kad projekto rengėjai turėjo omenyje lotynų kalbos abėcėlės rašmenis (tą pagrindžia aiškinamojo rašto nuostata – „lotyniški rašmenys pasirinkti, nes lotynų kalbos abėcėlė yra universali, plačiausiai paplitusi pasaulyje“). Atsižvelgti Argumentai:
Tarptautinės standartizacijos organizacijos yra nustatyta tokia šių lotyniškų rašmenų 7 bitų kodų Tarptautinė standartizacija ISO 646:
W X Y Z (iš viso 26 rašmenys)
kanceliarijos Teisės departamentas
Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio. Manytina, kad tuo atveju, jeigu juridinio asmens pavadinimas būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, turėtų būti gaunamas šių sutikimas naudoti pavadinimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo nariai A. Papirtienė, E.
Papirtienė,
1 Argumentai: Valstybinės lietuvių kalbos komisija konsultuoja registruojant juridinių asmenų pavadinimus. Lietuvių kalboje pakanka išteklių juridinių asmenų pavadinimams sudaryti: galimi ne tik lietuviški, bet ir tarptautiniai žodžiai, įvairūs dūriniai ir junginiai, dirbtiniai žodžiai, sudaryti su skirtingomis darybos priemonėmis, – priešdėliais, priesagomis, galūnėmis, o juridinių asmenų pavadinimuose ir dabar gali būti vartojami tarminiai žodžiai, išskyrus svetimybes ir fonetines tarmybes. Projekte siūlomas reguliavimas sudarytų teisines galimybes registruoti valstybės ar savivaldybių įstaigas nelietuviškais pavadinimais. Pasiūlymas:
sudarymas
sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę. Privataus juridinio asmens pavadinimas taip pat gali būti sudaromas ir iš, lotyniškų raidžių rašmenų, kuriose negali būti suprantamosi kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių. Atsiėmė 2018-11-15 Seimo nariai A. Papirtienė,
2
asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba. arba užsienio kalba Privataus juridinio asmens pavadinimas taip pat gali būti sudaromas ir lotyniškais rašmenimis. Sudarant juridinio Juridinio asmens pavadinimą pavadinimas lietuvių kalba, turi būti sudarytas laikomasi laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų,. ir Juridinio asmens pavadinimas negali būti sudaromas sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio
(žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio. Atsiėmė 2018-11-15 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Atsižvelgiant į tai, kad lietuvių kalboje pakanka išteklių juridinių asmenų pavadinimams sudaryti: galimi ne tik lietuviški, bet ir lietuvių kalboje vartojami tarptautiniai žodžiai, įvairūs dūriniai ir junginiai, dirbtiniai žodžiai, sudaryti su skirtingomis darybos priemonėmis: priešdėliais, priesagomis, galūnėmis, juridiniai asmenys, veikiantys už Lietuvos ribų, naudojasi galimybe sudaryti pavadinimą lotynų kalba, keisti Civilinio kodekso
juridinių asmenų pavadinimų sudarymo netikslinga, todėl nuspręsta nepritarti projektams XIIIP-1159 ir XIIIP-1160. 7. Balsavimo rezultatai: Už Vyriausybės teikiamą projektą XIIIP- 1159 – 5, prieš – 6, susilaikė -1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Jovaiša. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: dėl projekto XIIIP-1159 Teikiamo projekto ir XIIIP-1159 nuostatų įgyvendinimas neigiamai veiktų bendrinę lietuvių kalbą: nelietuviški juridinių asmenų pavadinimai, jų vartojimas viešojoje sakytinėje ir rašytinėje kalboje kelia rašybos ir tarimo problemų, tokių pavadinimų gausa veikia lietuviškų pavadinimų vartoseną, nes jie vartojami nebepaisant ne tik lietuvių kalbos tarties, kirčiavimo, bet ir gramatikos normų. Nelietuviški juridinių asmenų pavadinimai viešojoje erdvėje jau dabar stelbia lietuvių kalbą. Jeigu juridinio asmens pavadinimas pagal teikiamus įstatymų projektus gali būti sudaromas ir užsienio kalba, tai gali susidaryti kurioziška situacija, kad net valstybės ar savivaldybių įstaigų oficialūs pavadinimai galės būti sudaromi užsienio kalbomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nuostatą, pažymėjo, kad lietuvių kalba yra ypatinga konstitucinė vertybė, ji yra lietuvių tautos etninio ir kultūrinio savitumo pagrindas, tautos tapatumo ir išlikimo garantija, ji saugo tautos tapatumą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldos įstaigų veikimą; valstybinė kalba – bendrinė lietuvių kalba – yra tautos suvereniteto įteisinimo ir oraus bendravimo su pasauliu priemonė. Lietuvių kalba Konstitucijoje apibrėžta kaip valstybinė kalba. Toks statusas reiškia, kad turi būti užtikrintas lietuvių kalbos funkcionavimas visose viešojo gyvenimo srityse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo nurodė, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas ar jo įgaliota institucija, apibrėždama esminius valstybinės kalbos vartojimo klausimus, turi paisyti konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai ir jos savitumui. Seimo nariai: Aušra Papirtienė, prof. Arūnas Gumuliauskas, akad. Eugenijus Jovaiša Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas