Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai. Gyvenamosios vietos adresą sudarantys duomenys yra: savivaldybės pavadinimas; seniūnijos pavadinimas (išskyrus miestuose esančias seniūnijas); gyvenamosios vietovės pavadinimas; gatvės pavadinimas; žemės sklypo ir (ar) pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje; pastato pavadinimas, jeigu suteiktas tuo adresu esančiam adreso objektui; korpuso numeris, jeigu toks suteiktas; patalpos numeris pastate ar korpuse; pašto kodas.; asmens elektroninio pašto adresas.“
pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Deklaruojant gyvenamąją vietą, išvykimą iš Lietuvos Respublikos ar teikiant prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, pateikiami šie deklaravimo duomenys:
1) Lietuvos Respublikoje suteiktas asmens kodas ar neturinčiųjų asmens kodo gimimo data;
2) vardas (vardai);
3) pavardė (pavardės);
4) gyvenamosios vietos deklaracijos ar prašymo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pateikimo data;
5) pilietybė;
6) asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip pat užsieniečių asmens dokumentų, patvirtinančių jų teisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką ir buvimą joje, kurie gali būti naudojami deklaruojant gyvenamąją vietą, duomenys (asmens dokumentą išdavusios valstybės pavadinimas, asmens dokumento rūšis, serija ir numeris, išdavimo data ir galiojimo data);
7) asmens kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas) asmens elektroninio pašto adresas ir telefono numeris;
8) gyvenamosios vietos adresas arba savivaldybės pavadinimas (kai asmuo pateikia prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), arba valstybės pavadinimas (kai asmuo deklaruoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos);
9) duomenys apie patalpos ar pastato savininką (bendraturčius) (jeigu tai fizinis asmuo, – jo vardas, pavardė, gimimo data ir gyvenamoji vieta; jeigu tai juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas);
10) duomenys apie naudingąjį būsto plotą; unikalus patalpos ar pastato numeris;
11) data, iki kurios galioja deklaravimo duomenys (kai šiame įstatyme nustatytais atvejais gyvenamoji vieta deklaruojama tam tikram laikotarpiui, taip pat kai asmuo įtraukiamas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą);
12) išvykimo iš gyvenamosios vietos data (nurodoma išvykstant iš Lietuvos Respublikos). 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas
DĖL
2.44,
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu galiojančios teisės aktų normos, reguliuojančios teisinius, mokestinius, ekonominius ar kitokius socialinius santykius tarp fizinių ar juridinių asmenų (toliau – Asmenys) ir valstybės institucijų, numato Asmenims prievolę, be kitų anketinių ar kontaktinių duomenų, nurodyti savo buveinės, registracijos, veiklos vykdymo ar gyvenamosios vietos adresą. Šie duomenys reikalingi tam, kad nurodytais Asmenų adresais institucijos galėtu atsiųsti šiems Asmenims adresuotus dokumentus ar informaciją. Pažymėtina, kad šiuo laikmečiu informacijos ir duomenų perdavimo srautas intensyviai vyksta elektroninių (telekomunikacinių) ryšių priemonėmis, tačiau norminiai aktai nenumato prievolės Asmenims nurodyti ir pateikti savo elektroninių pašto adresą, kuris būtų laikomas tinkamas ir teisėtas būdas dokumentų įteikimui. Aptariamu atveju, valstybė vis tik prioritetu laiko įprastą, tiesioginį „popierinio“ dokumento įteikimą Asmeniui per pašto ar siuntų tarnybas. Tradiciškai yra nusistovėjęs įsitikinimas, kad „popierinio“ dokumento siuntimas paštu yra labiau patikimesnis įteikimo būdas. Tačiau įsivaizdavimas, jog „popierinis" įteikimas patvirtinant gavėjo rašytiniu parašu apie įteikimą yra saugesnis įteikimo būdas už elektroninį būdą, yra ne kas kita kaip klaidingas stereotipas, kurį palaiko konservatyvus mąstymas ir menkas elektroninių ryšių technologijų išmanymas. Siunčiant dokumentus įprastu paštu ir reikalaujant raštiško patvirtinimo apie dokumento įteikimą, susidaro dvigubas dokumentų siuntinėjimas. O būtent, pirmiausia siunčiamas pirminis dokumentas adresatui, o vėliau siuntėjui grąžinamas papildomas dokumentas su žyma apie dokumento įteikimą/neįteikimą.
Vykdant dokumentų įteikimą tokiu principu yra nustatyti privalomi terminai, nurodantys kiek laiko korespondencija turi būti laikoma pašte, per kiek laiko ją gavėjas turi atsiimti, per kiek laiko turi būti išsiųsta atgal siuntėjui, bei visame šitame procese betarpiškai dalyvauja žmogiškoji darbo jėga. Akivaizdu, kad toks valstybės pasirinktas dokumentų įteikimo būdas neužtikrina operatyvumo, žmogiškųjų ir finansinių išteklių ekonomiškumo. Šiuo metu dažnai pasitaikanti situacija, kuomet vieni Asmenys už atlygį leidžia pasinaudoti jų registracijos adresu kitiems Asmenims, todėl vienu adresu būna užregistruota keletą ar net keliolika Asmenų. Esant tokiai situacijai dokumentų siuntimas nurodytu adresu nepasiekia arba labai vėlai ir komplikuotai pasiekia adresatus. Taip pat, fiziniai asmenys dažnai deklaruoja vieną gyvenamąją vietą (dėl vaikui palankios mokyklos, darželio ar kitų lengvatų), o realiai gyvena kitur. Todėl tokiam asmeniui yra sudėtinga įteikti dokumentus siunčiant jo nurodytos deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu ir toks „popierinių“ dokumentų įteikimo būdas neužtikrina patikimo dokumentų įteikimo. Tačiau įteisinus reikalavimą, kad fiziniai asmenys deklaruodami savo gyvenamąją vietą, o juridiniai asmenys savo dokumentuose privalomai nurodytu savo elektroninį paštą ir dokumentų siuntimas elektroniniu paštu būtų laikomas tinkamu, tokiu atveju dokumentus būtų galima įteikti adresatui nepriklausomai nuo jo buvimo vietos ar jo galimybių pasiimti dokumentus iš pašto ar siuntų tarnybos. Be to, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, susirašinėjimas juridinio asmens elektroninio pašto adresu, nėra laikomas tinkamu duomenų perdavimu.
Tai, kad dokumentus galima teikti elektroninių ryšių priemonėmis ir galima laikyti kad jie yra tinkamai įteikti, patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintos nuostatos, nurodančios jog procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Kaip matyti, teisminių dokumentų pateikimas elektroninių ryšių priemonėmis jau yra reglamentuotas įstatymo normomis. Taip pat, civiliniame kodekse yra nustatyta, jog visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui ar telegrafui arba perduoti kitomis ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomi atliktais laiku. Iš šio reglamentavimo taip pat matyti, kad asmenys turi teisę perduoti dokumentus elektroniniu paštu ir tai bus laikytina tinkamu dokumentų įteikimu. Be to, jau šiuo metu valstybinės institucijos, juridiniai asmenys ir fiziniai asmenys de fackto vykdo oficialių dokumentų perdavimą elektroniniu paštu. Tokiu atveju, siuntėjas ir gavėjas žodžiu arba raštiškai susitaria, kad dokumentus teiks elektroniniu paštu, o siuntėjas siekdamas įsitikinti, kad adresatas savalaikiai gavo dokumentą, prašo atgalinio atsakymo su patvirtinimu, kad dokumentas buvo įteiktas tinkamai. Kaip matyti, šie procesai jau vyksta, nes visos valstybinės institucijos, juridiniai asmenys ir didžioji dalis fizinių asmenų savo veikloje aktyviai naudojasi elektroniniu paštu ir kitomis telekomunikacijų priemonėmis. Todėl toks operatyvus ir papildomų laiko sąnaudų nereikalaujantis informacijos (dokumentų) perdavimas yra visiems patogus, bei priimtinas.
Tačiau šiems santykiams trūksta teisinio sureguliavimo, kuris aiškiai apibrėžtu ir leistu visiems vienodai suprasti, jog elektroninio pašto adresas yra privalomas Asmenį identifikuojantis požymis, už kurio tikrumą yra atsakingas pats Asmuo, bei kuriuo galima naudotis tarpusavio socialiniuose santykiuose. Šiuo įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad dokumentų įteikimas adresatui jo nurodytu elektroniniu paštu, būtų laikomas tinkamu dokumentų įteikimu. Tokiu būdu tiek valstybinės institucijos, tiek kiti Asmenys galės sutaupyti lėšų skirtų pašto ar kurjerių išlaidoms, kanceliarinėms prekėms, spausdintuvų priežiūrai ir aptarnavimui. Tuo pačiu bus sumažintas perteklinės darbo sąnaudos, bei paspartins procesus užtikrinant operatyvų raštų, pranešimų, reikalavimų ir kitos informacijos pateikimą. Valstybinės institucijos turėdamos teisinį pagrindą dokumentus teikti elektroninio pašto adresu, galėtu pagerinti viešąjį administravimą, o didžiąją „popierinę" korespondencijos dalį perkelti į elektroninę terpę. Minėti duomenys galėtų būtų saugomi institucijų registruose, poįstatyminio lygio aktais reglamentuojant jų saugojimo terminus ir tvarką. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas - Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektais aptarti teisiniai santykiai:. Šiuo metu galiojančios teisės normos nenumato galimybės laikyti tinkamu dokumento įteikimu, kuomet dokumentai yra pateikiami Asmens nurodytu elektroninio pašto adresu. Fiziniai asmenys deklaruodami savo gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai savo adresą nurodo privalomai, tačiau pateikdami anketinius duomenis elektroninio pašto adreso nurodyti neprivalo.
Juridiniai asmenys, turėdami santykių su kitais subjektais, taip pat neprivalo nurodyti elektroninio pašto adreso o susirašinėjimas juridinio asmens elektroninio pašto adresu, nėra laikomas tinkamu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymų projektu siūloma, kad juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais privalomai nurodytu savo elektroninio pašto adresą, o susirašinėjimas su juridiniu asmeniu būtų laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens juridinio asmens elektroninio pašto adresu. Taip pat, fiziniai asmenys deklaruodami savo gyvenamąją vietą turėtu privalomai nurodyti savo elektroninio pašto adresą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymų projektus nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijos rizikai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektas paspartins procesus užtikrinant operatyvų raštų, pranešimų, reikalavimų ir kitos informacijos pateikimą, taip pat bus sumažintos veiklos sąnaudas ir išlaidas, bei pagerins viešąjį administravimą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, nereikės. 9.
parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „Dokumentų pateikimas elektroninio pašto adresu“,
„Gyvenamosios vietos deklaravimas“, „Juridinio asmens elektroninio pašto
adresas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ir nustatyti, kad asmens elektroninio pašto adresas yra gyvenamosios vietos adreso duomuo. Siūlymas kelia abejonių. Vertinama projekto nuostata nedera su gyvenamosios vietos apibrėžimu, įtvirtintu Civilinio kodekso 2.16 straipsnyje ir galiojančio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi. Elektroninis paštas yra būdas kurti, siųsti ir gauti žinutes per elektronines komunikavimo (ryšio) sistemas, todėl manytume, kad elektroninio pašto adresas niekaip nėra susijęs su asmens gyvenamosios vietos adresu ir negali būti vienu iš gyvenamosios vietos adreso požymių. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir elektroninio pašto adresą bei telefono numerį laikyti ne asmens kontaktiniais duomenimis, bet savarankiškais gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis. Siūlymas kelia abejonių. Pirma, pagal projekto 1 straipsnio nuostatas, tik elektroninio pašto adresas turėtų būti laikomas gyvenamosios vietos adreso dalimi. Taigi telefono numeris ir toliau turėtų būti laikomas asmens kontaktiniais duomenimis ir nurodomas tada, kai asmuo jį turi. Be to, neaišku, kodėl elektroninio pašto adresas nurodomas atskirame punkte nuo gyvenamosios vietos adreso, jeigu projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad elektroninio pašto adresas yra sudėtinė gyvenamosios vietos adreso dalis. Antra, pastebėtina, kad pagal galiojančio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytus duomenis turi pateikti ir asmenys, kurie neturi gyvenamosios vietos.
Tokiu būdu, pritarus siūlomai nuostatai, gyvenamosios vietos neturintys asmenys turėtų deklaruoti vieną iš gyvenamosios vietos adreso duomenų – elektroninio pašto adresą. Manytume, kad toks siūlymas nedera su projekto 1 straipsnyje pateiktu siūlymu. Trečia, valstybės registruose turi būti registruojami tik tikslūs duomenys, todėl galiojančio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad deklaravimo duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų ir valstybės registrų duomenis. Neaišku, kaip ši nuostata būtų įgyvendinama registruojant elektroninio parašo adresą kaip vieną iš gyvenamosios vietos adreso duomenų. Ketvirta, pritarus projekto nuostatoms, visi gyvenamąją vietą deklaravę asmenys turėtų pakeisti savo gyvenamosios vietos deklaracijas ir prie gyvenamosios vietos adreso duomenų nurodyti savo elektroninio pašto adresą. Tokiu būdu visi asmenys būtų įpareigoti turėti elektroninio pašto adresą. Atkreiptinas dėmesys, kad tai susiję su papildomomis išlaidomis, nes elektroniniu paštu žinutės gaunamos ir siunčiamos per elektroninio ryšio sistemas, taigi ir tie asmenys, kurie neturi elektroninio įrenginio ir (ar) elektroninio ryšio (interneto), būtų priversti įsigyti elektroninį įrenginį ir kreiptis į elektroninių ryšių paslaugų teikėjus dėl atitinkamų sutarčių sudarymo. Šiame kontekste pastebėtina, kad korespondenciją paštu asmenys gauna per universaliąsias pašto paslaugas, o tokių paslaugų teikėjai, pagal Pašto įstatymą, yra įpareigoti teikti teisės aktų nustatytos kokybės paslaugas už prieinamą kainą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo tarpu elektroninių ryšių paslaugų teikėjai tokios pareigos neturi.
Nepaisant to, kad daugelis elektroninių ryšių paslaugų teikėjų elektroninio pašto paslaugas teikia nemokamai, elektroninių ryšių paslauga yra mokama, šios paslaugos teikimo kainos, kaip ir elektroninių įrenginių kainos, nereguliuojamos ir gali būti ne visiems prieinamos. Penkta, abejotina, ar siūlomos nuostatos sumažins veiklos sąnaudas ir pagerins administravimą, kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte. Elektroniniu paštu siunčiami dokumentai pagal Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalį gali būti laikomi rašytiniais dokumentais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Be to, pagal Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, oficialusis elektroninis dokumentas – Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą. Atsižvelgiant į tai, oficialūs dokumentai nėra siunčiami elektroninio pašto adresu, jie siunčiami ir gaunami naudojantis atitinkamomis informacinėmis sistemomis (Lietuvos teismų informacine sistema, Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema ir kt.). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2017-10-19 Nr. Į 2017-10-05 Nr. S-2017-8777
Įvertinę Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1152, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties ES teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolis Dieninis, tel. (8 5) 266 3697, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2021 m. gegužės 19 d. Nr. 102-P-14
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Agnė Širinskienė. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja E. Tamošiūnienė, Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas A. Jatkevičius, Teisės ir administravimo departamento direktorė J. Vasilionkienė, Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus teisininkė J. Dudoravičiūtė, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras M. Taškūnas, Policijos departamento atstovas K. Stelmokas, Susisiekimo ministerijos atstovai: Susiekimo ministro patarėjas D. Stravinskas, Ateities susisiekimo politikos grupės vyriausioji patarėja K. Semėnė; Teisingumo ministerijos atstovai: Teisinių institucijų grupės vyresnieji patarėjai J. Urbaitė ir Artūras Remeikis, Baudžiamosios justicijos grupės patarėja S. Gendvilaitė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja E. Konopliova-Budrikienė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnysis patarėjas T. Mickevičius, Mokestinių ginčų komisijos prie LRV pirmininkas E. Raistenskis, Administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja E. Bilevičiūtė; Konstitucinio Teismo kancleris V. Lubauskas. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad asmens elektroninio pašto adresas yra gyvenamosios vietos adreso duomuo. Siūlymas kelia abejonių. Vertinama projekto nuostata nedera su gyvenamosios vietos apibrėžimu, įtvirtintu Civilinio kodekso 2.16 straipsnyje ir galiojančio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi. Elektroninis paštas yra būdas kurti, siųsti ir gauti žinutes per elektronines komunikavimo (ryšio) sistemas, todėl manytume, kad elektroninio pašto adresas niekaip nėra susijęs su asmens gyvenamosios vietos adresu ir negali būti vienu iš gyvenamosios vietos adreso požymių. Pritarti Naujos redakcijos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 str. 4 d. Gyvenamosios vietos deklaravimas apibrėžiamas kaip gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai, o 3 dalyje Gyvenamosios vietos adresas – adresas, kurį sudaro šie duomenys: savivaldybės pavadinimas, seniūnijos pavadinimas (išskyrus miestuose esančias seniūnijas), gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas, pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje, pastato pavadinimas (jeigu suteiktas tuo adresu esančiam adreso objektui), korpuso numeris (jeigu suteiktas), patalpos numeris pastate ar korpuse. Atsižvelgiant į tai, pritartina Teisės departamento nuomonei, kad elektroninio pašto adresas niekaip nėra susijęs su asmens gyvenamosios vietos adresu ir negali būti vienu iš gyvenamosios vietos adreso požymių.
Patobulintame jungtiniame projekte (sujungti projektai Nr. XIIIP-4066 ir XIIIP-1152) Nr. XIIIP-4066(2), šio straipsnio pataisų atsisakyta. Pažymėtina, kad patobulintu projektu siekiama paskatinti žmones deklaruojant savo gyvenamąją vietą kartu pateikti ir kontaktinius duomenis, bet jokiu būdu nepadaryti kontaktinius duomenis vienu iš privalomų gyvenamosios vietos deklaravimo atributų. Kaip nurodė Teisingumo ministerijos atstovė, remiantis Gyventojų registro duomenimis 2020 m. birželio 1 d. Lietuvoje buvo virš 18 000 benamių ir beveik 700 000 vyresnio (pensijinio) amžiaus žmonių, iš kurių labai didelė dalis, neskaitant ir kitų čia nepaminėtų atvejų, kai žmogus dėl objektyvių priežasčių neturi ir nesinaudoja nei el. pašto, nei telefono paslaugomis, todėl negalima GVDĮ nurodyti, kad visi be išimčių asmenys, deklaruodami savo gyvenamąją vietą, privalomai nurodytų ir kontaktinius duomenis, nes tokiu būdu bus nepagrįstai apribota šių asmenų teisė pateikti deklaracijas (neužpildžius visų elektroninės ar rašytinės deklaracijos laukų, jos negalima pateikti) bei tokiu būdu dar labiau padidinta visuomenės socialinė atskirtis. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pašto adresą bei telefono numerį laikyti ne asmens kontaktiniais duomenimis, bet savarankiškais gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis. Siūlymas kelia abejonių. Pirma, pagal projekto 1 straipsnio nuostatas, tik elektroninio pašto adresas turėtų būti laikomas gyvenamosios vietos adreso dalimi. Taigi telefono numeris ir toliau turėtų būti laikomas asmens kontaktiniais duomenimis ir nurodomas tada, kai asmuo jį turi.
Be to, neaišku, kodėl elektroninio pašto adresas nurodomas atskirame punkte nuo gyvenamosios vietos adreso, jeigu projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad elektroninio pašto adresas yra sudėtinė gyvenamosios vietos adreso dalis. Pritarti Projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIIIP-4066. Patobulintame jungtiniame projekte (sujungti projektai Nr. XIIIP-4066 ir XIIIP-1152) Nr. XIIIP-4066(2) atsisakyta gyvenamosios vietos deklaravimo sąvokos keitimo. Tuo tarpu jungtinio projekto Nr. XIIP-4066(2) nuostatos patobulintos, visose keičiamose Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatose suvienodinant asmenų kontaktinius duomenis (kurie pateikiami deklaruojant gyvenamąją vietą Lietuvoje, deklaruojant išvykimą iš Lietuvos ar prašant įtraukti į Gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą) apibūdinančias formuluotes, suderinant jas su Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9, 10, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-2975 ir nurodant, kad kontaktiniai asmens duomenys yra pateikiami tik tuo atveju, jeigu asmuo juos turi, t.y. neprivalomai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-202 Antra, pastebėtina, kad pagal galiojančio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytus duomenis turi pateikti ir asmenys, kurie neturi gyvenamosios vietos. Tokiu būdu, pritarus siūlomai nuostatai, gyvenamosios vietos neturintys asmenys turėtų deklaruoti vieną iš gyvenamosios vietos adreso duomenų – elektroninio pašto adresą. Manytume, kad toks siūlymas nedera su projekto 1 straipsnyje pateiktu siūlymu. Pritarti 4.
2017-10-202 Trečia, valstybės registruose turi būti registruojami tik tikslūs duomenys, todėl galiojančio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad deklaravimo duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų ir valstybės registrų duomenis. Neaišku, kaip ši nuostata būtų įgyvendinama registruojant elektroninio parašo adresą kaip vieną iš gyvenamosios vietos adreso duomenų. Pritarti
2017-10-202 Ketvirta, pritarus projekto nuostatoms, visi gyvenamąją vietą deklaravę asmenys turėtų pakeisti savo gyvenamosios vietos deklaracijas ir prie gyvenamosios vietos adreso duomenų nurodyti savo elektroninio pašto adresą. Tokiu būdu visi asmenys būtų įpareigoti turėti elektroninio pašto adresą. Atkreiptinas dėmesys, kad tai susiję su papildomomis išlaidomis, nes elektroniniu paštu žinutės gaunamos ir siunčiamos per elektroninio ryšio sistemas, taigi ir tie asmenys, kurie neturi elektroninio įrenginio ir (ar) elektroninio ryšio (interneto), būtų priversti įsigyti elektroninį įrenginį ir kreiptis į elektroninių ryšių paslaugų teikėjus dėl atitinkamų sutarčių sudarymo. Šiame kontekste pastebėtina, kad korespondenciją paštu asmenys gauna per universaliąsias pašto paslaugas, o tokių paslaugų teikėjai, pagal Pašto įstatymą, yra įpareigoti teikti teisės aktų nustatytos kokybės paslaugas už prieinamą kainą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo tarpu elektroninių ryšių paslaugų teikėjai tokios pareigos neturi. Nepaisant to, kad daugelis elektroninių ryšių paslaugų teikėjų elektroninio pašto paslaugas teikia nemokamai, elektroninių ryšių paslauga yra mokama, šios paslaugos teikimo kainos, kaip ir elektroninių įrenginių kainos, nereguliuojamos ir gali būti ne visiems prieinamos. Pritarti 6.
2017-10-20 Penkta, abejotina, ar siūlomos nuostatos sumažins veiklos sąnaudas ir pagerins administravimą, kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte. Elektroniniu paštu siunčiami dokumentai pagal Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalį gali būti laikomi rašytiniais dokumentais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Be to, pagal Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, oficialusis elektroninis dokumentas – Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą. Atsižvelgiant į tai, oficialūs dokumentai nėra siunčiami elektroninio pašto adresu, jie siunčiami ir gaunami naudojantis atitinkamomis informacinėmis sistemomis (Lietuvos teismų informacine sistema, Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema ir kt.). Pritarti
ministerijos 2017-10-19 * Įvertinę Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1152, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties ES teisei neturime. Atsižvelgti
* Projekto nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. sausio 1 dieną įsigaliojo naujos redakcijos LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 redakcija (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymas Nr. XIII-961). Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Gulbinas Tomas 2018-02-15 * Pasiūlymai LR civilinio kodekso pakeitimo projektui: 1.
Šiuo laikotarpiu priimti teisės aktus, numatančius prievolę asmenims pateikti savo elektroninio pašto adresą yra skubotas, kadangi pirmiausia turi būti įgyvendintas elektroninis parašas, kad būtų galima identifikuoti siunčiamąjį ir, kad identifikuotas gavėjas patvirtintų žinutės gavimą, ko pasekmėje nebūtų galima nuneigti elektroninės žinutės gavimą. 2. Išsiuntus tam tikrus dokumentus elektronine žinute gyventojui, jam tai papildomai kainuotų popieriui ir atsispaudinimui siųstų dokumentų, todėl šiais įstatymo pakeitimais finansinė našta yra perkeliama gyventojams. 3. Pagal vyraujantį protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus elektroniniu paštu būtų galima siųsti gyventojui tik informacinio pobūdžio žinutę, kad jis atsiimtų siunčiamus dokumentus pašto skyriuje, kurie jam nebuvo įteikti, kas leistų konstatuoti apie siuntos gavėjo faktinį informavimą. 4. Už gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimą arba tokių melagingų duomenų pateikimą jau yra numatyta administracinė atsakomybė LR administracinių nusižengimų kodekso 530 straipsnyje, kurio praktiškai policijos pareigūnai netaiko, neįgyvendina. Tai padarius, gyventojai aktyviau deklaruotų savo gyvenamąsias vietas. 5. Suvaržius arba panaikinus dokumentų įteikimą tiesiogiai paštu, būtų mažinamos ar naikinamos kurjerių pareigybės, mažėtų pašto darbuotojų, jų skyrių, todėl atsirastų didesnis nedarbas Lietuvoje. Atsižvelgti Jungtinis Projektas Nr. XIIP-4066(2) (projektas XIIIP-1152 sujungtas su Projektu XIIIP-4066) patobulintas iš esmės. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2017-12-22 1,2 Vidaus reikalų ministerijoje įvertinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas nr. xiiip-1151 ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1152 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-1152). Teikiame savo nuomonę. Pagal įstatymo projekte Nr. XIIIP-1152 keičiamame Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) siūlomus pakeitimus, asmens elektroninio pašto adresas taptų privalomu gyvenamosios vietos deklaravimo duomeniu, bei vienu iš deklaruotą gyvenamąją vietą apibūdinančių duomenų. Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.12 straipsniu fizinio asmens gyvenamoji vieta apibūdinama fiziniu buvimu valstybės teritorijoje ar jos dalyje. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį gyvenamoji vieta, tai pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Gyvenamosios vietos deklaravimo aspektu yra svarbūs asmens tapatybę įrodantys duomenys ir jo fizinio buvimo vietą apibūdinantys duomenys. Todėl asmens elektroninio pašto adreso priskyrimas prie deklaruotą gyvenamąją vietą apibūdinančių duomenų nedera su pačia gyvenamosios vietos samprata. Pastebėtina ir tai, kad asmens elektroninio pašto adreso priskyrimas prie deklaruotą gyvenamąją vietą apibūdinančių duomenų, kartu ir apsunkintų gyvenamosios vietos deklaravimo procesą – asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą, privalėtų turėti elektroninio pašto adresą, tačiau ne visų asmenų galimybės turėti elektroninio pašto adresą yra vienodos, tad asmenims, neturintiems elektroninio pašto adreso, gali būti sudarytos kliūtys deklaruoti gyvenamąją vietą.
Be to, pasiūlymas asmens elektroninio pašto adresą priskirti prie deklaruotą gyvenamąją vietą apibūdinančių duomenų būtų prieštaringas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos atžvilgiu – nežinia kokių dokumentų ir valstybės registrų duomenis galėtų atitikti asmens elektroninio pašto adresas. Kartu kyla klausimas ir dėl komunikacijos elektroniniu paštu saugumo ir patikimumo. Pagal siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas asmens elektroninio pašto dėžutei nekeliami jokie reikalavimai, todėl asmenys galėtų naudotis ir trečiųjų valstybių privačių paslaugų teikėjų teikiamomis elektroninio pašto paslaugomis, kurios gali negarantuoti tinkamo saugumo lygio. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Civilinio kodekso 1.73 straipsnio nuostatą, kad rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą
komunikacija elektroniniu paštu šių reikalavimų netenkintų. Siekiant tikslo gerinti komunikaciją (kaip nurodoma aiškinamajame rašte – paspartinti procesus užtikrinant operatyvų raštų, pranešimų, reikalavimų ir kitos informacijos pateikimą, taip pat sumažinant veiklos sąnaudas ir išlaidas), manome to turėtų būti siekiama kitomis priemonėmis, nesiejant to su gyvenamosios vietos deklaravimo institutu.
Pvz. viena iš svarstytinų galimybių – išnaudoti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos funkcionalumus Atsižvelgti Projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIIIP-4066. Patobulintame jungtiniame projekte (sujungti projektai Nr. XIIIP-4066 ir XIIIP-1152) Nr. XIIIP-1152(2) atsisakyta gyvenamosios vietos deklaravimo sąvokos keitimo. Jungtinio projekto Nr. XIIP-4066(2) nuostatos patobulintos, visose keičiamose Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatose suvienodinant formuluotes apibūdinančias asmenų kontaktinius duomenis (kurie pateikiami deklaruojant gyvenamąją vietą Lietuvoje, deklaruojant išvykimą iš Lietuvos ar prašant įtraukti į Gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą), vieni kurių - Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresas. Teikiamos formuluotės suderintos ir su Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9, 10, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-2975. Be to nurodoma, kad kontaktiniai asmens duomenys yra pateikiami tik tuo atveju, jeigu asmuo juos turi, t.y. neprivalomai. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017-12-14 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017 m. lapkričio 27 d. raštą Nr.
S-2017-10722, pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktus išvadoms gauti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1151 (toliau – CK projektas) ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1152 (toliau – GVDĮ projektas) ir teikia jiems savo pastabas ir pasiūlymus.
<...>
Dėl GVDĮ projekto Iš esmės pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. spalio 20 d. išvadoje Nr. XIIIP-1152 pateiktiems argumentams. Dėl GVDĮ projektu keičiamos Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies papildomai norėtume atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys yra sudedamoji informacijos apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis dalis, t. y. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės dalis. Todėl, jei būtų keičiamas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, sistemiškai turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymas (9 straipsnio 1 dalies 8 ir 19 punktai). 2. Pažymėtina, kad kartu keičiant Gyventojų registro įstatymą turėtų būti numatomas ir gerokai vėlesnis keičiamų įstatymų įsigaliojimo terminas bei skiriami valstybės biudžeto asignavimai, reikalingi Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės pakeitimui. Be to, turėtų būti rengiami šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr.
registro nuostatų patvirtinimo“, kitų teisės aktų, susijusių su gyvenamosios vietos deklaravimu ir deklaravimo duomenų tvarkymu bei gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaita) pakeitimai. 3. Kartu pastebėtina, kad šiuo metu yra vykdomas investicijų projektas „Gyventojų registro modernizavimas ir susijusių elektroninių paslaugų kūrimas“. Pagal jį modernizuojamas ne tik šis valstybės registras, bet ir Metrikacijos paslaugų informacinė sistema, kurioje numatoma tvarkyti ne tik civilinės būklės aktų, bet taip pat ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Planuojama, kad pagal šį projektą atnaujintas Lietuvos Respublikos gyventojų registras pradės veikti 2020 m. sausio 1 d. Neskiriant biudžeto asignavimų anksčiau minėtų įstatymų pakeitimams, reikalingi Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės pertvarkymai galėtų būti finansuojami iš šio projekto lėšų, tačiau būtų atlikti ne anksčiau kaip iki 2020 m. sausio 1 d. Remiantis preliminariais vertinimais, modernizuojamų Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir Metrikacijos paslaugų informacinės sistemos pakeitimai kainuotų apie 12 000 eurų. Apibendrinant pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta toliau svarstyti siūlomus pakeitimus, turėtų būti keičiama šių pakeitimų įsigaliojimo data (2020 m. sausio 1 d.) bei tikslinamas aiškinamasis raštas (nurodant konkretų biudžeto asignavimų poreikį). Atsižvelgti
susisiekimo ministerija 2018-06-13 Susisiekimo ministerija susipažino su įstatymų projektais Nr. XIIIP-1151 ir XIIIP-1152 ir teikia šią informaciją. Vykdydama 2018 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 255 „Dėl Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimo Nr.
įgyvendinimo plano patvirtinimo" pakeitimo“ 3.1.4 darbo „Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas“ 8 veiksmą „Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant procesus: visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema“ (2020 m. III ketv.), Susisiekimo ministerija parengė ir artimiausiu metu pateiks institucijų išvadoms gauti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 18 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 2.44, 2.49, 2.66, 6.166, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.749, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 116, 117, 121, 123 ir 124 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13, 23, 24, 33, 72, 74, 75, 76, 134 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir
įstatymų projektai). Įstatymų projektų tikslas – sudaryti sąlygas asmenims susirašinėti su viešojo administravimo subjektais, teismais ir kitomis valstybės institucijomis (toliau visos kartu – viešojo administravimo subjektai) per vieną langelį elektroninių ryšių priemonėmis (per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą , toliau – E. pristatymo sistema), taip pat didinti viešojo sektoriaus efektyvumą modernizuojant ir skaitmeninant procesus.
Įstatymų projektų uždaviniai:
Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vykstančia sparčia technologijų plėtra ir su tuo susijusiomis galimybėmis ir abipuse nauda, naujų valstybės ir asmenų komunikavimo būdų poreikiu.
Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis nuolat didėja (2016 m. – 72 proc., 2017 m. – 75,2 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis pasieks 85 proc. Atitinkamai gyventojų, kurie nesinaudoja internetu, dalis nuolat mažėja (2016 m. duomenimis tokių buvo 26 proc., 2017 m. –22,4 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis sumažės iki 10 proc. Įmonių, kurios naudojasi sparčiuoju internetu, dalis taip pat nuolat auga (2016 m. – 52 proc., 2017 m. – 59 proc.) ir 2020 m. sieks 95 proc. Viešojo administravimo subjektai, teikdami viešąsias ir administracines paslaugas, keletą pastarųjų metų pakankamai aktyviai naudoja Europos Sąjungos paramos lėšas, kitus finansavimo šaltinius ir savo teikiamas paslaugas perkelia į elektroninę erdvę. Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, skaičius kasmet auga (2016 m. – 45 proc., 2017 – 48 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. šis skaičius pasieks 60 proc. Teismų veiklos 2017 m. apžvalgoje nurodoma, kad beveik
elektroninės, taip pat pastebima tendencija, kad kasmet išnagrinėtų elektroninių bylų skaičius reikšmingai didėja, todėl apžvalgoje daroma išvada, kad tiek teismai, tiek asmenys aktyviai priima skaitmeninimo naujoves ir aktyviai naudojasi jų teikiama nauda. Minėtoje apžvalgoje taip pat teigiama, kad 2017 m. apytiksliai 3 iš 4 (75 proc.) bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėtų civilinių bylų, ir 1 iš 6 administraciniuose teismuose nagrinėtų bylų buvo tvarkomos elektronine forma.
Per 2017 m. naudojantis portalu e.teismas.lt Lietuvos teismams buvo pateikti 462 tūkst. vnt. procesinių dokumentų (civilinėse bylose – 430 036, administracinėse bylose –
Lietuvoje. Pažymėtina, kad įgyvendinus įstatymų projektus, bus taupomos valstybės biudžeto lėšos, nes vis daugiau susirašinėjimo tarp viešojo administravimo subjektų ir asmenų persikels į elektroninę erdvę, viešojo administravimo subjektai nekurs besidubliuojančių elektroninių sprendimų, o naudos vieną valstybės informacinę sistemą. E. pristatymo sistemos nereikėtų tapatinti su įprastu elektroniniu paštu (vardenis. [email protected], [email protected] ir t. t.):
užtikrina visišką duomenų apsaugą – siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik jo siuntėjui ir gavėjui, o visi siunčiami dokumentai yra saugomi duomenų saugyklose. Tai ypač aktualu dėl to, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. visose ES valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, įsigalioja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).
Šis reglamentas sugriežtina asmens duomenų apsaugą, todėl elektroniniu būdu siunčiamų laiškų saugumo aspektas taps vienu iš svarbiausių. 2. E. pristatymo sistema leidžia gerokai sumažinti nepristatytų ar „pasimetusių“ laiškų skaičių. Per E. pristatymo sistemą siųsta elektroninė siunta tikrai pasieks instituciją, teismą ir asmuo matys, kada elektroninė siunta buvo gauta ir kada perskaityta, todėl nebus
„pamestų“, „negautų“, į „šiukšlių dėžę“ įkritusių elektroninių laiškų. 3. Kiekviena e. siunta E. pristatymo sistemoje turi
unikalų kodą, kurį vartotojas gali perduoti suinteresuotajai trečiajai šaliai, taip suteikdamas prieigą prie dokumento originalo. 4. Elektroninių siuntų siuntimas per E. pristatymo sistemą šiuo metu yra nemokamas, ją galima išsiųsti neišeinant iš namų, negaištant laiko (palyginimui, viena registruotas pašto siunta vidutiniškai kainuoja apie 1 Eur). Jeigu asmuo neturi elektroninio pristatymo dėžutės, jam siunta bus atspausdinta ir pristatyta kaip registruotoji pašto siunta (paslauga mokama priklausomai nuo siuntos dydžio – lapų skaičiaus). Planuojama, kad Susisiekimo ministerijos parengtus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti š. m. rudens sesijoje. Atsižvelgdama į šią informaciją, Susisiekimo ministerija informuoja, kad pritaria Seimo nario pateiktiems pasiūlymams dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1151 ir XIIIP-1152 ta apimtimi, kuria siekiama įteisinti tik elektroninio pristatymo dėžutę. Atsižvelgti Projektas XIIIP-1152 sujungtas su Vyriausybės teiktu projektu XIIIP-4066 ir patobulintas iš esmės. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
narys S. Gentvilas 2017-12-191 N Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktas ir užregistruotas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamentas (toliau- Teisės departamentas) pateiktose išvadose, dėl Įstatymo projekto, pažymėjo esminius šio Įstatymo projekto trūkumus, tai - elektroninio pašto adresas niekaip negali būti vienu iš gyvenamosios vietos adreso požymių; gyvenamosios vietos neturintys asmenys turėtų deklaruoti elektroninio pašto adresą; visi asmenys būtų įpareigoti turėti elektroninio pašto adresą. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau
Taigi E. siuntų pristatymo sistema siunčiamos elektroninės siuntos tenkina visus oficialaus susirašinėjimo reikalavimus ir asmenų poreikius, bei prilyginamos registruotajai korespondencijos siuntai, tačiau už pastarąją yra ženkliai patogesnės – siunčiamos nemokamai (tuo tarpu fizinė registruotoji korespondencijos siunta vidutiniškai kainuoja 1 eurą) iš bet kurios asmeniui patogios vietos prisijungus prie E. siuntų pristatymo sistemos, užtikrinamas visiškas siunčiamų duomenų saugumas – siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik jo siuntėjui ir gavėjui, o visi siunčiami dokumentai yra saugomi duomenų saugyklose. Kiekvienai siuntai suteikiamas unikalus kodas, kurį asmuo gali perduoti suinteresuotai trečiajai šaliai, taip suteikdamas prieigą prie dokumento originalo. Be to, siunčiant per E. siuntų pristatymo sistemą užtikrinamas elektroninės siuntos pristatymas gavėjui, t. y. fizinės pašto siuntos ar elektroninės siuntos, siunčiamos kitomis elektroninės komunikacijos priemonėmis (pvz., el. paštu) gali dingti, nebūti pristatytos, priskirtos nepageidaujamam laiškui dėl žmogiškojo faktoriaus ar sistemos nustatymų, tačiau elektroninės siuntos, siunčiamos per E. siuntų pristatymo sistemą, išsiuntimas, gavimas, perskaitymas fiksuojamas laiko žymomis, taip suteikiant vartotojui įrodinėjimo apie siuntos pristatymą priemones – tai ypatingai aktualu bendraujant su valstybės institucijomis ar kitomis institucijomis, įstaigomis ar organizacijomis, kai atsakymų pateikimui yra numatyti konkretūs terminai.
Pažymėtina, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. visose ES valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, įsigalios
„Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR)“, kuris įpareigos subjektus
dar labiau sugriežtinti asmens duomenų saugumą. Dauguma valstybės institucijų ir privačių asmenų laikydamiesi nustatytų reikalavimų bei suprasdami informacijos saugumo svarbą, griežtins informacijos naudojimo, saugojimo ir siuntimo tvarkas ir apribos naudojimąsi bei komunikavimą internetinėmis el. pašto sistemomis (gmail.com, yahoo.com ir kt.), kaip neužtikrinančiomis tinkamo siunčiamos jautrios informacijos saugumo. Jau šiuo metu nemažai didžiųjų bendrovių darbuotojams darbo metu yra apribojusios prieigą prie el. pašto sistemų. Tuo tarpu E. siuntų pristatymo sistema yra saugi ir per ją gautus pranešimus asmuo galėtų skaityti arba siųsti realiuoju laiku, neribojamas vietos ir laiko. Prie E. siuntų pristatymo sistemos jungiasi ir teismai. Fiziniams ir juridiniams asmenims naudojimasis E. siuntų pristatymo sistema yra nemokamas. Visiems juridiniams asmenims E. siuntų pristatymo sistemoje yra sukurtos E. siuntų pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutės (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė), kurias juridiniams asmenims belieka aktyvuoti.
Visi fiziniai asmenys turi teisę naudotis E. siuntų pristatymo sistema susikūrę savo elektroninio pristatymo dėžutę. Taigi E. siuntų pristatymo sistema, kaip oficialaus elektroninio susirašinėjimo erdvė būtų patogi, patikima ir pažangi alternatyva fiziniam
„popierinių“ siuntų siuntimui. Teisės aktais prilyginus
elektroninį susirašinėjimą oficialiam susirašinėjimui, toks operatyvus ir papildomų laiko sąnaudų nereikalaujantis informacijos (dokumentų) perdavimas būtų visiems patogus, bei priimtinas. Tačiau šiems santykiams trūksta teisinio sureguliavimo, kuris aiškiai apibrėžtų ir leistų visiems vienodai suprasti, jog elektroninio pristatymo dėžutė yra privalomas asmenį identifikuojantis požymis, kuriuo galima naudotis tarpusavio socialiniuose santykiuose. Šiuo pasiūlymu siekiama, kad fiziniai asmenys aktyviau naudotųsi šiuolaikinėmis technologijomis, elektroninėmis informacijos bei duomenų perdavimo priemonėmis ar sistemomis, dėl ko, galėtu sutaupyti tiek lėšų, skirtų pašto išlaidoms, kanceliarinėms prekėms, spausdintuvų priežiūrai ir aptarnavimui, tiek laiko kurį sugaištų fiziškai siunčiant/atsiimant korespondenciją. Taip pat, bus sumažintos perteklinės darbo sąnaudos, bei paspartintas operatyvus raštų, pranešimų, reikalavimų ir kitos informacijos pateikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad didelė dalis institucijų jau šiuo metu turi įsidiegusios ir sėkmingai naudojasi E. siuntų pristatymo sistema. Pasiūlymai:
išdėstyti taip:
„6. Elektroninio pristatymo dėžutė - Nacionalinės
elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutė“ Nepritarti Elektroninio pristatymo dėžutės sąvoka nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.
Be to, pažymėtina, kad Projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIIIP-4066. Patobulintame jungtiniame projekte Nr. XIIP-4066(2) (sujungti projektai XIIIP-1152 ir XIIIP-4066), visose keičiamose Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatose, suvienodinus formuluotes apibūdinančias asmenų kontaktinius duomenis (kurie pateikiami deklaruojant gyvenamąją vietą Lietuvoje, deklaruojant išvykimą iš Lietuvos ar prašant įtraukti į Gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą), nurodyta, kad vieni tokių duomenų - Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresas. O projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūlomoje Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 11 punkto redakcijoje nurodomas Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės trumpinys
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Deklaruojant gyvenamąją vietą, išvykimą iš Lietuvos Respublikos ar teikiant prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, pateikiami šie deklaravimo duomenys:
1) Lietuvos Respublikoje suteiktas asmens kodas ar neturinčiųjų asmens kodo gimimo data;
2) vardas (vardai);
3) pavardė (pavardės);
neturinčių asmenų apskaitą pateikimo data;
5) pilietybė;
6) asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip pat užsieniečių asmens dokumentų, patvirtinančių jų teisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką ir buvimą joje, kurie gali būti naudojami deklaruojant gyvenamąją vietą, duomenys (asmens dokumentą išdavusios valstybės pavadinimas, asmens dokumento rūšis, serija ir numeris, išdavimo data ir galiojimo data);
7) asmens kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas) asmens elektroninio pristatymo dėžutė ar asmens elektroninio pašto adresas ir (ar) telefono numeris;
prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), arba valstybės pavadinimas (kai asmuo deklaruoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos);
9) duomenys apie patalpos ar pastato savininką (bendraturčius) (jeigu tai fizinis asmuo,
10) duomenys apie naudingąjį būsto plotą; unikalus patalpos ar pastato numeris;
11) data, iki kurios galioja deklaravimo duomenys (kai šiame įstatyme nustatytais atvejais gyvenamoji vieta deklaruojama tam tikram laikotarpiui, taip pat kai asmuo įtraukiamas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą);
12) išvykimo iš gyvenamosios vietos data (nurodoma išvykstant iš Lietuvos Respublikos).
Deklaruojant gyvenamąją vietą, išvykimą iš Lietuvos Respublikos ar teikiant prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, pateikiami šie deklaravimo duomenys:
1) Lietuvos Respublikoje suteiktas asmens kodas ar neturinčiųjų asmens kodo gimimo data;
2) vardas (vardai);
3) pavardė (pavardės);
neturinčių asmenų apskaitą pateikimo data;
5) pilietybė;
6) asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip pat užsieniečių asmens dokumentų, patvirtinančių jų teisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką ir buvimą joje, kurie gali būti naudojami deklaruojant gyvenamąją vietą, duomenys (asmens dokumentą išdavusios valstybės pavadinimas, asmens dokumento rūšis, serija ir numeris, išdavimo data ir galiojimo data);
7) asmens kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas) asmens elektroninio pristatymo dėžutė ar asmens elektroninio pašto adresas ir (ar) telefono numeris;
prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), arba valstybės pavadinimas (kai asmuo deklaruoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos);
9) duomenys apie patalpos ar pastato savininką (bendraturčius) (jeigu tai fizinis asmuo,
10) duomenys apie naudingąjį būsto plotą; unikalus patalpos ar pastato numeris;
11) data, iki kurios galioja deklaravimo duomenys (kai šiame įstatyme nustatytais atvejais gyvenamoji vieta deklaruojama tam tikram laikotarpiui, taip pat kai asmuo įtraukiamas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą);
12) išvykimo iš gyvenamosios vietos data (nurodoma išvykstant iš Lietuvos Respublikos). Pritarti iš dalies Projektas patobulintas iš esmės, atsižvelgiant į 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusias naujos redakcijos LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatas, į Vyriausybės pateiktą Projektą XIIIP-4066 bei šių Projektų svarstymo metu gautas pastabas ir pasiūlymus.
Patobulintame jungtiniame projekte Nr. XIIP-4066(2) (sujungti projektai XIIIP-1152 ir XIIIP-4066), visose keičiamose Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatose, suvienodinus formuluotes apibūdinančias asmenų kontaktinius duomenis (kurie pateikiami deklaruojant gyvenamąją vietą Lietuvoje, deklaruojant išvykimą iš Lietuvos ar prašant įtraukti į Gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą), nurodyta, kad vieni tokių duomenų - Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresas. Pažymėtina, kad pagal patobulintą reguliavimą, kontaktiniai asmens duomenys būtų pateikiami tik tuo atveju, jeigu asmuo juos turi, t.y. neprivalomai. 3. Seimo narys S. Gentvilas
projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Šis įstatymas įsigalioja
Šis terminas jau praėjęs. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-12-06 Įstatymo projektą Nr. XIIIP-1152 atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir į šiuos argumentus:
gyvenamosios vietos adreso požymių, kadangi jis nėra susijęs su asmens gyvenamąja vieta. Elektroninio pašto adresas yra naudojamas komunikuoti per elektronines ryšio sistemas, t. y. siųsti ir gauti informacija.
Ir šiuo metu Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme yra nuostata, suteikianti galimybę asmeniui, jeigu jis pageidauja, pateikti savo elektroninio pašto adresą kaip kontaktinį duomenį. 2. Visi gyvenamąją vietą deklaravę asmenys būtų įpareigoti turėti elektroninio pašto adresą, t. y. visi būtų priversti įsigyti elektroninį įrenginį ir kreiptis į elektroninių ryšių paslaugų teikėjus dėl atitinkamų sutarčių sudarymo. Įvertinus tai, kad tam tikra dalis šalies gyventojų nesinaudoja elektroninio ryšio paslaugomis, jiems tai būtų didelė finansinė našta. Nepritarti Jungtinis projektas Nr. XIIP-4066(2) (sujungti projektai XIIIP-1152 ir XIIIP-4066), patobulintas iš esmės, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti Komiteto patobulintam jungtiniam Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (projektas XIIIP-1152 sujungtas su Projektu XIIIP-4066) XIIIP-4066(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas jungtinis įstatymo projektas, jungtinio įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2017-12-06 Nr. 113-P-48 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė, Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo ir vertimo skyriaus vyr. specialistė Eglė Jonevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-241 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeisti įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad asmens elektroninio pašto adresas yra gyvenamosios vietos adreso duomuo. Siūlymas kelia abejonių. Vertinama projekto nuostata nedera su gyvenamosios vietos apibrėžimu, įtvirtintu Civilinio kodekso 2.16 straipsnyje ir galiojančio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi. Elektroninis paštas yra būdas kurti, siųsti ir gauti žinutes per elektronines komunikavimo (ryšio) sistemas, todėl manytume, kad elektroninio pašto adresas niekaip nėra susijęs su asmens gyvenamosios vietos adresu ir negali būti vienu iš gyvenamosios vietos adreso požymių. Pritarti
2017-10-242 2.
Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir elektroninio pašto adresą bei telefono numerį laikyti ne asmens kontaktiniais duomenimis, bet savarankiškais gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis. Siūlymas kelia abejonių. Pirma, pagal projekto 1 straipsnio nuostatas, tik elektroninio pašto adresas turėtų būti laikomas gyvenamosios vietos adreso dalimi. Taigi telefono numeris ir toliau turėtų būti laikomas asmens kontaktiniais duomenimis ir nurodomas tada, kai asmuo jį turi. Be to, neaišku, kodėl elektroninio pašto adresas nurodomas atskirame punkte nuo gyvenamosios vietos adreso, jeigu projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad elektroninio pašto adresas yra sudėtinė gyvenamosios vietos adreso dalis. Antra, pastebėtina, kad pagal galiojančio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies
gyvenamosios vietos. Tokiu būdu, pritarus siūlomai nuostatai, gyvenamosios vietos neturintys asmenys turėtų deklaruoti vieną iš gyvenamosios vietos adreso duomenų – elektroninio pašto adresą. Manytume, kad toks siūlymas nedera su projekto 1 straipsnyje pateiktu siūlymu. Trečia, valstybės registruose turi būti registruojami tik tikslūs duomenys, todėl galiojančio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad deklaravimo duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų ir valstybės registrų duomenis. Neaišku, kaip ši nuostata būtų įgyvendinama registruojant elektroninio parašo adresą kaip vieną iš gyvenamosios vietos adreso duomenų. Ketvirta, pritarus projekto nuostatoms, visi gyvenamąją vietą deklaravę asmenys turėtų pakeisti savo gyvenamosios vietos deklaracijas ir prie gyvenamosios vietos adreso duomenų nurodyti savo elektroninio pašto adresą. Tokiu būdu visi asmenys būtų įpareigoti turėti elektroninio pašto adresą.
Atkreiptinas dėmesys, kad tai susiję su papildomomis išlaidomis, nes elektroniniu paštu žinutės gaunamos ir siunčiamos per elektroninio ryšio sistemas, taigi ir tie asmenys, kurie neturi elektroninio įrenginio ir (ar) elektroninio ryšio (interneto), būtų priversti įsigyti elektroninį įrenginį ir kreiptis į elektroninių ryšių paslaugų teikėjus dėl atitinkamų sutarčių sudarymo. Šiame kontekste pastebėtina, kad korespondenciją paštu asmenys gauna per universaliąsias pašto paslaugas, o tokių paslaugų teikėjai, pagal Pašto įstatymą, yra įpareigoti teikti teisės aktų nustatytos kokybės paslaugas už prieinamą kainą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo tarpu elektroninių ryšių paslaugų teikėjai tokios pareigos neturi. Nepaisant to, kad daugelis elektroninių ryšių paslaugų teikėjų elektroninio pašto paslaugas teikia nemokamai, elektroninių ryšių paslauga yra mokama, šios paslaugos teikimo kainos, kaip ir elektroninių įrenginių kainos, nereguliuojamos ir gali būti ne visiems prieinamos. Penkta, abejotina, ar siūlomos nuostatos sumažins veiklos sąnaudas ir pagerins administravimą, kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte. Elektroniniu paštu siunčiami dokumentai pagal Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalį gali būti laikomi rašytiniais dokumentais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Be to, pagal Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, oficialusis elektroninis dokumentas – Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą.
Atsižvelgiant į tai, oficialūs dokumentai nėra siunčiami elektroninio pašto adresu, jie siunčiami ir gaunami naudojantis atitinkamomis informacinėmis sistemomis (Lietuvos teismų informacine sistema,
Teisingumo ministerijos 2017-10-19 Įvertinę Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1152, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties ES teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Įstatymo projekltą Nr. XIIIP-1152 atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir į šiuos argumentus:
pašto adresas negali būti vienu iš gyvenamosios vietos adreso požymių, kadangi jis nėra susijęs su asmens gyvenamaja vieta. Elektroninio pašto adresas yra naudojamas komunikuoti per elektronines ryšio sistemas, t. y. siųsti ir gauti informacija. Ir šiuo metu Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme yra nuostata, suteikianti galimybę asmeniui, jeigu jis pageidauja, pateikti savo elektroninio pašto adresą kaip kontaktinį duomenį. 2.
gyvenamąją vietą deklaravę asmenys būtų įpareigoti turėti elektroninio pašto adresą, t. y. visi būtų priversti įsigyti elektroninį įrenginį ir kreiptis į elektroninių ryšių paslaugų teikėjus dėl atitinkamų sutarčių sudarymo. Įvertinus tai, kad tam tikra dalis šalies gyventojų nesinaudoja elektroninio ryšio paslaugomis, jiems tai būtų didelė finansinė našta. 6.2. Pasiūlymas: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė - 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė