Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINĘ REIKŠMĘ NACIONALINIAM SAUGUMUI TURINČIŲ ĮMONIŲ IR ĮRENGINIŲ BEI KITŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI
1Papildyti 3 straipsnio 1 dalį nauju 10 punktu:
„ 10) valstybės įmonė patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės miškus .“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Saulius Skvernelis
Projekto XIIIP-1150(2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnio 1 dalį nauju 10 punktu: „10) valstybės įmonė patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės miškus .“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. vasario 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymo projektas) tikslas – nustatyti, kad valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės miškus, turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir nuosavybės teise privalo priklausyti valstybei. Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės miškai – Konstitucijos saugoma vertybė, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, svarbą yra ne kartą pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas – „<...> žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Neabejotina, kad miškai yra vienas svarbiausių Lietuvos atsinaujinančių išteklių, teikiančių įvairiapusę naudą valstybei, visuomenei, šalies ūkiui ir žmogui, todėl valstybės konstitucinė pareiga yra užtikrinti, kad jie būtų išsaugoti ateities kartoms.
Šiuo metu valstybinės reikšmės miškus (1 088,5 tūkst. ha) patikėjimo teise valdo 42 valstybės įmonės miškų urėdijos. Atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas dėl valstybės valdomų įmonių veiklos tobulinimo, vykdoma valstybinių miškų valdymo pertvarka, t. y., 42 valstybės įmonės miškų urėdijos reorganizuojamos prijungimo būdu, perduodant visas 42 valstybės įmonių miškų urėdijų teises ir pareigas valstybės įmonei, kuri po reorganizavimo tęs veiklą pavadinimu – valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija. 2017 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-628 3 straipsnio 4 dalimi buvo pakeista Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalis ir joje numatytos valstybinės funkcijos, kurias nuo 2018 m. sausio 1 d. vykdys valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija – patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti įstatymo nustatyta tvarka, vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, įgyvendinti bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą, organizuoti ir (ar) įgyvendinti bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose, diegti pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.
Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija patikėjimo teise valdys ir valstybinius miškus, esančius mūsų šalies karinio mokymo teritorijose (apie
kariuomenės karinių poligonų teritorijose (apie 7,6 tūkst. ha) esančiuose miškuose, t.y. vykdys veiklą iš viso apie 21,6 tūkst. ha valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams ypatingai svarbiose teritorijose. Siekiant užtikrinti tinkamą valstybinės reikšmės miškų apsaugą, siūloma strateginę reikšmę priskirti ir šiuos plotus nuo 2018 m. sausio 1 d. patikėjimo teise valdysiančiai valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Saulius Skvernelis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo
valstybinės reikšmės miškus nėra priskirta prie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių sąrašo.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalies redakcijoje numatyta, kad valstybės įmonė miškų urėdija (-os) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 3 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 10 punktu suteikiant valstybės įmonei patikėjimo teise valdančiai valstybinės reikšmės miškus (valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai) suteikti strateginę reikšmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės gali būti pertvarkytos į akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves arba reorganizuotos tik Lietuvos Respublikos Seimui priėmus atitinkamą įstatymą. Taigi, siūlomas teisinis reguliavimas užtikrins valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos apsaugą nuo galimų privatizavimo grėsmių. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus šį Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „miškas“, ,,strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Saulius Skvernelis (pareigos) (parašas) (vardas, pavardė)
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-10-05
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1150 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1150 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 804 , el. p. [email protected]
Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punkte siūloma nustatyti, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi valstybės įmonė patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės miškus. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, svarstytina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus, nes keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato ūkio sektorių, turinčių svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, baigtinį sąrašą – energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito,- kuriame miškų ūkio sektoriaus nėra numatyta. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Seimo 2017 m. liepos 11 d. priimto Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-628, įsigaliosiančio 2018 m. sausio 1 d. (toliau – Įstatymas Nr. XIII-628), 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalį v alstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo ne tik miškų urėdija (urėdijos), bet ir valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Šie asmenys patikėjimo teise taip pat gali valdyti ir valstybinės reikšmės miškus. Taigi, svarstytina, ar ta aplinkybė, kad valstybės įmonė valdo patikėjimo teise valstybinės reikšmės miškus, yra pakankama, siekiant šiai valstybės įmonei suteikti įmonės, turinčios strateginės reikšmės nacionaliniam saugumui, statusą.
Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „siūlomas teisinis reguliavimas užtikrins valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos apsaugą nuo galimų privatizavimo grėsmių“, nes pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį „šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės įmonės <...>, gali būti pertvarkytos į akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves arba reorganizuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais būdais tik Lietuvos Respublikos Seimui priėmus atitinkamą įstatymą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo Nr. XIII-628 straipsnio 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo
Vyriausybės pavedimu įgyvendina miškų urėdijos (urėdijų) savininko teises ir pareigas. Pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punktą valstybės į monės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą dėl įmonės pertvarkymo į akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo
akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę gali būti priimamas, kai yra Vyriausybės sutikimas pertvarkyti valstybės įmonę, išskyrus atvejus, kai valstybės įmonei pertvarkyti į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę priimamas atskiras įstatymas. Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privatizavimo objektų sąrašą įstatymų nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybė. Taigi, valstybės įmonės, patikėjimo teise valdančios valstybinės reikšmės miškus, pertvarkymo procesas, taip pat pertvarkytos įmonės privatizavimo procesas galėtų būti pradėtas tik tuomet, jeigu jam pritartų Vyriausybė.
Todėl, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisėkūros tikslingumo principą. Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo Nr. XIII-628 nuostatas valstybinius miškus patikėjimo teise gali valdyti tiek viena miškų urėdija (valstybės įmonė), tiek kelios miškų urėdijos (valstybės įmonės) (įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 4 dalis ir kt.), projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos. 2. Reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo (nauja redakcija) įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-885), kurį pateikė Vyriausybė ir, kuriame priimto įstatymo įsigaliojimas, kaip ir teikiamame projekte, numatytas 2018 m. sausio 1d. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės teiktame įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-885) nėra numatyta, kad valstybės įmonė (įmonės) patikėjimo teise valdanti (valdančios) valstybinės reikšmės miškus būtų įrašytos į pirmos, antros ar trečios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą (žr. šio įstatymo projekto 1-3 priedus), taip pat valstybinės reikšmės miškai nėra įrašyti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą (žr. šio įstatymo projekto 4 priedą). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL
2017-12-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Komiteto nariai Kęstutis Bacvinka, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Virginija Vingrienė. komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Milda Kaupelienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-111 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punkte siūloma nustatyti, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi valstybės įmonė patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės miškus.
Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, svarstytina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus, nes keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato ūkio sektorių, turinčių svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, baigtinį sąrašą – energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito,- kuriame miškų ūkio sektoriaus nėra numatyta. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Seimo 2017 m. liepos 11 d. priimto Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-628, įsigaliosiančio 2018 m. sausio 1 d. (toliau
Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „siūlomas teisinis reguliavimas užtikrins valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos apsaugą nuo galimų privatizavimo grėsmių“, nes pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį „šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės įmonės <...>, gali būti pertvarkytos į akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves arba reorganizuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais būdais tik Lietuvos Respublikos Seimui priėmus atitinkamą įstatymą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo Nr. XIII-628 straipsnio 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo
ministerija Vyriausybės pavedimu įgyvendina miškų urėdijos (urėdijų) savininko teises ir pareigas. Pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punktą valstybės į monės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą dėl įmonės pertvarkymo į akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimas pertvarkyti valstybės įmonę į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę gali būti priimamas, kai yra Vyriausybės sutikimas pertvarkyti valstybės įmonę, išskyrus atvejus, kai valstybės įmonei pertvarkyti į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę priimamas atskiras įstatymas. Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privatizavimo objektų sąrašą įstatymų nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybė. Taigi, valstybės įmonės, patikėjimo teise valdančios valstybinės reikšmės miškus, pertvarkymo procesas, taip pat pertvarkytos įmonės privatizavimo procesas galėtų būti pradėtas tik tuomet, jeigu jam pritartų Vyriausybė.
Todėl, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisėkūros tikslingumo principą. Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo Nr. XIII-628 nuostatas valstybinius miškus patikėjimo teise gali valdyti tiek viena miškų urėdija (valstybės įmonė), tiek kelios miškų urėdijos (valstybės įmonės) (įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 4 dalis ir kt.), projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos. Pritarti iš dalies Siūlyti pagrindiniam komitetui papildyti ūkio sektorių, turinčių svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, baigtinį sąrašą valstybinių miškų ūkio sektoriumi . Taip pat - VĮ Valstybinė miškų urėdija (valstybės įmonė (įmonės) patikėjimo teise valdanti (valdančios) valstybinės reikšmės miškus) būtų įrašyta į pirmos, antros ar trečios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą bei valstybinės reikšmės miškus įrašyti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą (žr. į
dalies numeravimo. Pritarti
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo (nauja redakcija) įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-885), kurį pateikė Vyriausybė ir, kuriame priimto įstatymo įsigaliojimas, kaip ir teikiamame projekte, numatytas 2018 m. sausio 1d.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės teiktame įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-885) nėra numatyta, kad valstybės įmonė (įmonės) patikėjimo teise valdanti (valdančios) valstybinės reikšmės miškus būtų įrašytos į pirmos, antros ar trečios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą (žr. šio įstatymo projekto 1-3 priedus), taip pat valstybinės reikšmės miškai nėra įrašyti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą (žr. šio įstatymo projekto 4 priedą). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti
ministerijos 2017-10-11 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1150 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1150 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0 , susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Virginija Vingrienė.
Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Biuro patarėja Jolita Jakučionytė
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a DĖL
: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, Komiteto biuro patarėjai: Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, Agnija Tumkevič, Jolita Vasiliauskaitė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Virginija Vingrienė, aplinkos apsaugos viceministrė Rėda Brandišauskienė, Aplinkos apsaugos ministerijos gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis, Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Milda Kaupelienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-11. 1 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi valstybės įmonė patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės miškus.
Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, svarstytina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus, nes keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato ūkio sektorių, turinčių svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, baigtinį sąrašą – energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito,- kuriame miškų ūkio sektoriaus nėra numatyta. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Seimo 2017 m. liepos
straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-628, įsigaliosiančio 2018 m. sausio 1 d. (toliau – Įstatymas Nr. XIII-628), 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalį valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo ne tik miškų urėdija (urėdijos), bet ir valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Šie asmenys patikėjimo teise taip pat gali valdyti ir valstybinės reikšmės miškus. Taigi, svarstytina, ar ta aplinkybė, kad valstybės įmonė valdo patikėjimo teise valstybinės reikšmės miškus, yra pakankama, siekiant šiai valstybės įmonei suteikti įmonės, turinčios strateginės reikšmės nacionaliniam saugumui, statusą.
Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad
„siūlomas teisinis reguliavimas užtikrins valstybės įmonės Valstybinių miškų
urėdijos apsaugą nuo galimų privatizavimo grėsmių“, nes pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį „šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės įmonės <...>, gali būti pertvarkytos į akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves arba reorganizuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais būdais tik Lietuvos Respublikos Seimui priėmus atitinkamą įstatymą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo Nr. XIII-628 straipsnio 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą Aplinkos ministerija Vyriausybės pavedimu įgyvendina miškų urėdijos (urėdijų) savininko teises ir pareigas. Pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo
įgyvendinanti institucija priima sprendimą dėl įmonės pertvarkymo į akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 23 straipsnio
bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę gali būti priimamas, kai yra Vyriausybės sutikimas pertvarkyti valstybės įmonę, išskyrus atvejus, kai valstybės įmonei pertvarkyti į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę priimamas atskiras įstatymas. Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privatizavimo objektų sąrašą įstatymų nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybė. Taigi, valstybės įmonės, patikėjimo teise valdančios valstybinės reikšmės miškus, pertvarkymo procesas, taip pat pertvarkytos įmonės privatizavimo procesas galėtų būti pradėtas tik tuomet, jeigu jam pritartų Vyriausybė.
Todėl, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisėkūros tikslingumo principą. Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo Nr. XIII-628 nuostatas valstybinius miškus patikėjimo teise gali valdyti tiek viena miškų urėdija (valstybės įmonė), tiek kelios miškų urėdijos (valstybės įmonės) (įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 4 dalis ir kt.), projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos. Atsižvelgti Strategiškai svarbių ūkio sektorių sąrašas yra įtvirtintas tiek keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, tiek ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. Strategiškai svarbių ūkio sektorių sąrašo nustatymas savaime nereiškia, kad kitame sektoriuje veikianti įmonė negali turėti strateginės reikšmės nacionaliniam saugumui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies numeravimo. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-10-11. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo (nauja redakcija) įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-885), kurį pateikė Vyriausybė ir, kuriame priimto įstatymo įsigaliojimas, kaip ir teikiamame projekte, numatytas 2018 m. sausio 1d. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės teiktame įstatymo projekte (reg. Nr.
Nr. XIIIP-885) nėra numatyta, kad valstybės įmonė (įmonės) patikėjimo teise valdanti (valdančios) valstybinės reikšmės miškus būtų įrašytos į pirmos, antros ar trečios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą (žr. šio įstatymo projekto 1-3 priedus), taip pat valstybinės reikšmės miškai nėra įrašyti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą (žr. šio įstatymo projekto 4 priedą). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Atsižvelgti Seime šiuo metu svarstomam Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo (nauja redakcija) įstatymo projektui (reg. Nr. XIIIP-885) yra pateiktas analogiškas Seimo narių Kęstučio Mažeikos, Virginijaus Sinkevičiaus ir Virginijos Vingrienės pasiūlymas. 4. Europos teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2017-10-11. Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1150 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas, 2017-12-13.
Pritarti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1150 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti iš dalies
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui XIIIP-1150(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-12-20. Argumentai: Remiantis 2017 m. liepos 11 d. priimtu Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-628 (įsigaliosiančiu 2018 m. sausio 1 d.) Vyriausybė įgyvendina valstybinių miškų ūkio sektoriaus pertvarką, kuri nėra baigta, todėl siūlytina įstatymo įsigaliojimo datą pakeisti iš 2018 m. sausio 1 d. į 2018 m. vasario 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio vasario
8Balsavimo rezultatai:
už – 6, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-1150(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius