Lyginamasis įstatymo projektas
2017
pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims:
1) pripažintiems netekusiais 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I grupės invalidais), – 8 9,6 valstybinių pensijų bazių dydžio;
2) pripažintiems netekusiais 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. II grupės invalidais), – 6 7,2 valstybinių pensijų bazių dydžio;
3) pripažintiems netekusiais 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. III grupės invalidais), – 4 4,8 valstybinių pensijų bazių dydžio. Jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti asmenys senatvės pensijos amžių sukako iki 2005 m. liepos 1 d. arba šį amžių sukanka po nurodytosios datos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu, jiems paskirtos ir iki pat senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos iki gyvos galvos. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba pripažintoms nedarbingomis ar iš dalies darbingomis (iki 2005 m. liepos 1 d. invalidėmis), taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais). Šiems asmenims mokama 8 9,6 valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.
Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, sužalotiems 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos metu, bet dėl to netapusiems invalidais, 1,2 valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais) dėl susirgimo, nesusijusio su 1991 metų sausio 11-13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos“. 2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), sukakusių senatvės pensijos amžių, kalėjusių ar išbuvusių tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse, valstybinės pensijos Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2–6 ir 8–10 punktuose išvardytiems asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki
pensijos amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija 1,2 valstybinių pensijų bazės dydžio, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2–8 punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais):
1) neteisėto kalinimo ir tremties, pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu;
2) būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos stovyklose;
3) būdami kitokio tipo prievartinėse stovyklose;
4) dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje arba vėliau buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;
5) dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija mokama šio straipsnio antrojoje dalyje išvardytiems asmenims:
1) pripažintiems netekusiais 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais), – 2 2,4 valstybinių pensijų bazių dydžio;
2) pripažintiems netekusiais 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais), – 1,5 1,8 valstybinių pensijų bazės dydžio;
3) pripažintiems netekusiais 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais), – 0,75 0,9 valstybinių pensijų bazės dydžio. Jeigu šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyti asmenys senatvės pensijos amžių sukako iki 2005 m. liepos 1 d. arba šį amžių sukanka po nurodytos datos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu, jiems paskirtos ir iki pat senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos iki gyvos galvos, išskyrus asmenis, kurie sukakę senatvės pensijos amžių įgijo teisę gauti didesnę nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.
Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies
prilygintose vietovėse pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonų ir jiems prilygintų vietovių sąrašą, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama ir mokama likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus. Ši pensija skiriama ir mokama su sąlyga, kad asmeniui nėra mokama jokia Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pensija ar nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11 straipsnio antrosios dalies 2 ir
darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ar II grupės invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra 1,2 valstybinių pensijų bazės dydžio“. 3 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas „14 straipsnis.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių:
1) našlaičiams (vaikams ir įvaikiams) iki
(iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie visą laiką nuo
nustatyta tvarka įregistruotų švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio mokymo programų mokiniai ir dieninių ar nuolatinių studijų programų studentai iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti valstybinę našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai;
2) nesudariusioms kitos santuokos našlėms nepaisant amžiaus. Kiekvienam iš šių asmenų mokama 8 9,6 valstybinių pensijų bazių dydžio našlių ar našlaičių pensija. Teisę į 1,2 valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke, ginkluoto susirėmimo, sulaikymo, suėmimo ar okupacinės valdžios vykdytų slaptų operacijų, baudžiamųjų akcijų metu, GULAG’o politinių kalinių sukilimų ar streikų malšinimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jeigu bausmė įvykdyta, našliai (našlės), taip pat našlaičiai vaikai (įvaikiai), jeigu jie tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai, ir politinių kalinių vaikai (įvaikiai), jeigu jie abiejų kalinčių tėvų mirties metu (taip pat jeigu vienas tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija šioje dalyje nurodytiems asmenims skiriama tik už vieną iš tėvų. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu turintys teisę ją gauti asmenys yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ar II grupės invalidais).
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija taip pat skiriama:
1) mirus asmeniui, pripažintam nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių (12 straipsnio pirmoji dalis);
2) asmeniui žuvus pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, taip pat žuvus ar mirus neteisėto kalinimo ar tremties metu;
3) asmeniui mirus dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio;
4) asmeniui žuvus ar mirus būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22–1991 12 31) metu arba vėliau mirus dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;
5) mirus šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2, 3, 5 ir 10 punktuose nurodytiems asmenims ir 11 straipsnio pirmosios dalies 4 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims, kurie nustatyta tvarka iki mirties buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba kurie mirė nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu. Šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams) nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalimis, kaip nurodyta šio įstatymo 9 straipsnyje.
Mirus asmeniui, kuriam nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija buvo paskirta atsižvelgiant į tai, kad asmuo buvo netekęs 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintas III grupės invalidu), nustatant nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad mirusiam asmeniui priklausė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, kaip asmeniui, netekusiam 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintam II grupės invalidu). Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5 1,8 valstybinių pensijų bazės. Šiame straipsnyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams) nukentėjusiųjų asmenų našlių ir našlaičių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos tais atvejais, kai jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir kai jie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus valstybinę socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį dalies 1 pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti Lietuvos
Respublikoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, kurie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos:“. 2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
išdėstyti ją jį taip:
nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams „Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims:
1) pripažintiems netekusiais 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I grupės invalidais), – 8 8,56 valstybinių pensijų bazių bazės dydžio;
2) pripažintiems netekusiais 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. II grupės invalidais), – 6 6,42 valstybinių pensijų bazių bazės dydžio;
3) pripažintiems netekusiais 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. III grupės invalidais), – 4 4,28 valstybinių pensijų bazių bazės dydžio.“ 3.
Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: Jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti asmenys senatvės pensijos amžių sukako iki 2005 m. liepos 1 d. arba šį amžių sukanka po nurodytosios datos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu, jiems paskirtos ir iki pat senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos iki gyvos galvos. „Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba pripažintoms nedarbingomis ar iš dalies darbingomis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidėmis), taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais). Šiems asmenims mokama
valstybinė pensija.“
12 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
„Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, sužalotiems 1991 metų
sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos metu, bet dėl to netapusiems invalidais, 1,07 valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais) dėl susirgimo, nesusijusio su 1991 metų sausio 11-13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos.“
1.
1Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2–6 ir 8–10 punktuose išvardytiems asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ar II grupės invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija 1,07 valstybinių pensijų bazės dydžio, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.“
straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti ją taip: „Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija mokama šio straipsnio antrojoje dalyje išvardytiems asmenims:
1) pripažintiems netekusiais 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais), – 2 2,14 valstybinių pensijų bazių bazės dydžio;
2) pripažintiems netekusiais 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais), – 1,5 1,605 valstybinių pensijų bazės dydžio;
3) pripažintiems netekusiais 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais), – 0,75 0,8025 valstybinių pensijų bazės dydžio.“
straipsnio 6 dalį ir jį išdėstyti ją taip: „Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11 straipsnio antrosios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ar II grupės invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra 1,07 valstybinių pensijų bazės dydžio“. 4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį straipsnį ir išdėstyti ją jį taip: „14 straipsnis.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos „Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių:
metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai), taip pat nustatyta tvarka įregistruotų švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio mokymo programų mokiniai ir dieninių ar nuolatinių studijų programų studentai iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti valstybinę našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai;
pensijų bazių dydžio našlių ar našlaičių pensija.“ 2.
Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti ją taip:
„Teisę į 1,07 valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų
asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke, ginkluoto susirėmimo, sulaikymo, suėmimo ar okupacinės valdžios vykdytų slaptų operacijų, baudžiamųjų akcijų metu, GULAG’o politinių kalinių sukilimų ar streikų malšinimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jeigu bausmė įvykdyta, našliai (našlės), taip pat našlaičiai vaikai (įvaikiai), jeigu jie tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai, ir politinių kalinių vaikai (įvaikiai), jeigu jie abiejų kalinčių tėvų mirties metu (taip pat jeigu vienas tėvų
(įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija šioje dalyje nurodytiems asmenims skiriama tik už vieną iš tėvų.“ Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu turintys teisę ją gauti asmenys yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais).
I ar II grupės invalidais). Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija taip pat skiriama:
liepos 1 d. – invalidu) dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių (12 straipsnio pirmoji dalis);
veiksmų metu, taip pat žuvus ar mirus neteisėto kalinimo ar tremties metu;
likvidavimo darbų poveikio;
sovietinėje armijoje (1945 07 22–1991 12 31) metu arba vėliau mirus dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;
nurodytiems asmenims ir 11 straipsnio pirmosios dalies 4 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims, kurie nustatyta tvarka iki mirties buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba kurie mirė nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu. 3. Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir jį išdėstyti ją taip:
„Šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir
vaikams (įvaikiams) nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalimis, kaip nurodyta šio įstatymo
buvo paskirta atsižvelgiant į tai, kad asmuo buvo netekęs 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintas III grupės invalidu), nustatant nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad mirusiam asmeniui priklausė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, kaip asmeniui, netekusiam 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintam II grupės invalidu).
Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5 1,605 valstybinių pensijų bazės.“
straipsnio 7 dalį ir jį išdėstyti ją taip: „Šiame straipsnyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams) nukentėjusiųjų asmenų našlių ir našlaičių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos tais atvejais, kai jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, ir kai jie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus valstybinę socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos.“5 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
„Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui,
persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši pensija nemokama.
Asmenys, kuriems paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, jeigu jie nedeklaravę gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui kartą metuose privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad jis faktiškai gyvena Lietuvos Respublikoje. Iki kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 31 d. nepateikus šio dokumento, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimas sustabdomas nuo kitų metų sausio 1 dienos, o šį dokumentą pateikus, – atnaujinamas nuo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu teisė gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją yra išlikusi. 6 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų
gavėjams, kurie iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimas nutraukiamas nuo 2018 m. vasario 1 d., jeigu jie iki 2018 m. sausio 31 d. nedeklaravo savo gyvenamosios vietos arba nebuvo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
DĖL lietuvos respublikos valstybinių pensijų įstatymo
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino ekonominės padėties neatitinkančios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, kurių dydis nekito nuo 2009 metų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas - Seimo Laisvės kovų komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyme numatyta, jog nukentėję asmenys gauna nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją, kuri yra valstybinių pensijų bazės dydžio (ne mažesnė negu
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma 20 proc. didinti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas. Nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų padidinimas užtikrintų didesnes valstybines pensijas politiniams kaliniams, tremtiniams, dėl 1991 m. sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos tapusiems invalidais ir kitiems nukentėjusiems asmenims. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymas Nr. XII-1919, kuriame numatyta, kad asmenys, kurie įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, per 24 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo (iki
prašymą įtraukti juos į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.
Pastebėtina, kad, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą gali būti įtraukiami tik benamiai ir tam tikrų kategorijų asmenys (iš globos namų išėję ar šeimyną palikę asmenys, asmenys, kuriems taikomos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose ar pataisos įstaigose). Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos asmenims deklaravusiems gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (neturintiems gyvenamosios vietos – įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena), gali susidaryti tokia situacija, kad dalis nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų praras teisę gauti šias išmokas, nes neturės galimybės deklaruoti gyvenamosios vietos dėl objektyvių priežasčių (pvz., faktiškai gyvena kitam asmeniui priklausančiame būste, kai gyvenamosios patalpos savininkas nesutinka deklaruoti jų gyvenamosios vietos jam priklausančioje patalpoje ar pastate ir nesudarys dokumento (pvz., nuomos ar panaudos sutarties), patvirtinančio asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate) ir neatitiks sąlygų, kurioms esant jie galėtų būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.
Siekiant, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjai, kurie neturės galimybės deklaruoti savo gyvenamosios vietos, neprarastų teisės gauti šią pensiją, siūloma patikslinti valstybinių pensijų 11 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 7 dalies nuostatas, atsisakant deklaravimo sąlygos, tačiau numatant, kad piliečių duomenys turi būti įrašyti į Lietuvos gyventojų registrą, išskyrus tuos, kurie deklaravo išvykimą iš Lietuvos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai priimtas įstatymas neturės. 7.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą į teisinę sistemą, jokių teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Siūlomam pakeitimui įgyvendinti 2018 m. reiks 7 mln. Eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Valstybinė pensija, valstybinių pensijų bazės dydis. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Laisvės kovų komisija Juozas Olekas Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Arvydas Nekrošius Laurynas Kasčiūnas Stasys Jakeliūnas Arūnas Gumuliauskas
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 11, 12, 13 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžiui apskaičiuoti naudojamą koeficientą, kuris yra siejamas su valstybinių pensijų baze ir tokiu būdu nustatyti didesnes nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijas. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma, įstatymo projekte siūloma nustatyti didesnį valstybinės pensijos dydžiui apskaičiuoti naudojamą koeficientą tik vienai valstybinių pensijų gavėjų grupei, t.y. nukentėjusiems asmenims. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos bei mokslininkų valstybinės pensijos dydis taip pat skaičiuojamas valstybinės pensijos bazės dydžiais, kurių nesiūloma keisti. Todėl manytina, kad siūlomas valstybinių pensijų dydžio nustatymo teisinis reguliavimas nėra nuoseklus ir sistemiškas, nes nustato išimtinę teisę į didesnę valstybinę pensiją tik vienai valstybinių pensijų gavėjų grupei. Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto rengimą paskatino ekonominės padėties neatitikimas nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžiui ir kad šis dydis nekito nuo
vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas, Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymu numatoma indeksuoti socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklius, taip pat ir valstybinių pensijų bazę. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, valstybinių pensijų bazės dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Valstybinių pensijų bazės dydis – 58 eurai paskutinįjį kartą buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1206. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos yra papildomai mokamos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis, todėl siūlomas valstybinių pensijų dydžio teisinis reguliavimas vienai valstybinių pensijų gavėjų grupei neproporcingai, palyginus su kitomis tokių išmokų gavėjų grupėmis, padidintų pensinių išmokų dydį. 2. Tikslintinas įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatos, kadangi neaišku, kokį dokumentą turėtų pateikti asmuo, jeigu jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir neįtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, bet faktiškai gyvena Lietuvos Respublikoje. 3. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo“:
visi keičiami straipsniai;
straipsniu keičiama tik keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa, siūlytina tekste dėstyti tik šią pastraipą iki dvitaškio. 3.3. kadangi projekto 2 straipsniu yra siūloma keisti daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 12 straipsnio nuostatų, siūlytina dėstyti visą 12 straipsnį nauja redakcija. Analogiško turinio pastaba teiktina projekto 4 straipsniui;
projekto 6 straipsnyje nesiūloma jokių nuostatų, susijusių su įstatymo įgyvendinimu, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas. 4. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekto lyginamojo varianto turinys skiriasi nuo įstatymo projekto turinio.
Toks skirtumas neatitinka teisės technikos taisyklių, neaišku kokie įstatymo pakeitimai teikiami, todėl įstatymo projekto ir jo lyginamojo varianto turinys tikslintini. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-21 Nr. S-2017-8343 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1120 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėl to, siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo, siūlytume atkreipti dėmesį į keletą aspektų. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma patikslinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 7 dalies nuostatas, atsisakant gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygos, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjai, kurie neturi galimybės deklaruoti savo gyvenamosios vietos, neprarastų teisės gauti šią pensiją. Projekto aiškinamajame rašte numatyta šiuo metu galiojančias nuostatas patikslinti, nustatant, kad piliečių duomenys turi būti įrašyti į Lietuvos gyventojų registrą, išskyrus tuos, kurie deklaravo išvykimą iš Lietuvos. Tačiau pačiame Projekto tekste 11 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl deklaracijos tiesiog panaikinamos, neįtvirtinant įrašymo į Lietuvos gyventojų registrą bei jo išimties, susijusios su išvykimo deklaravimu.
Projekto
asmenų valstybinė pensija, jeigu jie nedeklaravę gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui kartą metuose pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad jie faktiškai gyvena Lietuvos Respublikoje. Minėtoji nuostata įpareigoja ne išvykstančius asmenis deklaruoti savo išvykimą, o asmenis, kurie neturi galimybės deklaruoti savo gyvenamosios vietos, kasmet kreiptis dėl dokumento, įrodančio jų gyvenamąją vietą Lietuvoje, suteikimo. Toks reguliavimas neatspindi aiškinamajame rašte įtvirtintų tikslų – valstybinės pensijos suteikimas yra apsunkinamas asmenims, negalintiems deklaruoti savo gyvenamosios vietos. Be to, lyginamajame įstatymo projekto variante apskritai nenurodytos 11 straipsnio 1 dalies ir Projekto 5 straipsnio nuostatos. Priėmus Projektu numatytus pakeitimus, siekiant teisės aktų darnos, siūlytume atsižvelgti ir į kitų valstybinių pensijų, kurioms daro poveikį aiškinamajame rašte nurodytas Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymas Nr. XII-1919, reglamentavimą, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą Nr. I-732, kurio 1 straipsnyje įtvirtinta analogiška nuostata dėl gyvenamosios vietos deklaracijos. Taip pat rekomenduotume atkreipti dėmesį ir įvertinti, kokiu pagrindu padarytas skirtumas tarp nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjo, faktiškai gyvenančio Lietuvos Respublikoje ir gavėjo, persikėlusio nuolat gyventi į užsienį bei kaip tai pateisinama, atsižvelgiant į minėtosios pensijos pobūdį ir suteikimo tikslus.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2017-12-06
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė. Kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, S. Gaidamavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus patarėja, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, M. Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas, V. Litvaitienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-25 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
pensijos dydžiui apskaičiuoti naudojamą koeficientą, kuris yra siejamas su valstybinių pensijų baze ir tokiu būdu nustatyti didesnes nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijas. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių.
Visų pirma, įstatymo projekte siūloma nustatyti didesnį valstybinės pensijos dydžiui apskaičiuoti naudojamą koeficientą tik vienai valstybinių pensijų gavėjų grupei, t.y. nukentėjusiems asmenims. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos bei mokslininkų valstybinės pensijos dydis taip pat skaičiuojamas valstybinės pensijos bazės dydžiais, kurių nesiūloma keisti. Todėl manytina, kad siūlomas valstybinių pensijų dydžio nustatymo teisinis reguliavimas nėra nuoseklus ir sistemiškas, nes nustato išimtinę teisę į didesnę valstybinę pensiją tik vienai valstybinių pensijų gavėjų grupei. Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto rengimą paskatino ekonominės padėties neatitikimas nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžiui ir kad šis dydis nekito nuo 2009 metų. Pažymėtina, kad siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas, Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymu numatoma indeksuoti socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklius, taip pat ir valstybinių pensijų bazę. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, valstybinių pensijų bazės dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybinių pensijų bazės dydis – 58 eurai paskutinįjį kartą buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1206. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos yra papildomai mokamos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis, todėl siūlomas valstybinių pensijų dydžio teisinis reguliavimas vienai valstybinių pensijų gavėjų grupei neproporcingai, palyginus su kitomis tokių išmokų gavėjų grupėmis, padidintų pensinių išmokų dydį. Nepritarti. Paskutinį kartą valstybinių pensijų bazė (toliau – VPB) didinta 2008 m. (nuo 172 iki 200 Lt). 2014 m.
litų (200 Lt) į eurus (58 eur). Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos yra pačios mažiausios lyginant su kitomis valstybinėmis pensijomis: 2017 m. sausio mėnesio duomenimis, vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija sudarė 59 eurus, tuo tarpu vidutinė pareigūnų ir karių valstybinė pensija – 286, pirmojo laipsnio valstybinė pensija – 232 eur, antrojo laipsnio valstybinė pensija – 116 eur, vidutinė teisėjų valstybinė pensija
dalies nuostatos, kadangi neaišku, kokį dokumentą turėtų pateikti asmuo, jeigu jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir neįtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, bet faktiškai gyvena Lietuvos Respublikoje. Nepritarti. Pastaba neaktuali. Derinant Įstatymo projekto nuostatas su Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (GVDĮP) Nr. XIIIP-1339, siūloma išvis atsisakyti Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“:
3.1. įstatymo projekto pavadinime nurodytini visi keičiami straipsniai; 3.2. atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiama tik keičiamo įstatymo
pastraipą iki dvitaškio. 3.3. kadangi projekto 2 straipsniu yra siūloma keisti daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 12 straipsnio nuostatų, siūlytina dėstyti visą 12 straipsnį nauja redakcija.
Analogiško turinio pastaba teiktina projekto 4 straipsniui; 3.4. atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 6 straipsnyje nesiūloma jokių nuostatų, susijusių su įstatymo įgyvendinimu, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas. Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
skiriasi nuo įstatymo projekto turinio. Toks skirtumas neatitinka teisės technikos taisyklių, neaišku kokie įstatymo pakeitimai teikiami, todėl įstatymo projekto ir jo lyginamojo varianto turinys tikslintini. Pritarti. Lyginamasis variantas patikslintas pagal pateiktą projektą
departamentas 2017-09-25 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1120 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėl to, siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo, siūlytume atkreipti dėmesį į keletą aspektų. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma patikslinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 7 dalies nuostatas, atsisakant gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygos, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjai, kurie neturi galimybės deklaruoti savo gyvenamosios vietos, neprarastų teisės gauti šią pensiją. Projekto aiškinamajame rašte numatyta šiuo metu galiojančias nuostatas patikslinti, nustatant, kad piliečių duomenys turi būti įrašyti į Lietuvos gyventojų registrą, išskyrus tuos, kurie deklaravo išvykimą iš Lietuvos.
Tačiau pačiame Projekto tekste 11 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl deklaracijos tiesiog panaikinamos, neįtvirtinant įrašymo į Lietuvos gyventojų registrą bei jo išimties, susijusios su išvykimo deklaravimu. Projekto 5 straipsnyje įtvirtinta pareiga asmenims, kuriems paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, jeigu jie nedeklaravę gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui kartą metuose pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad jie faktiškai gyvena Lietuvos Respublikoje. Minėtoji nuostata įpareigoja ne išvykstančius asmenis deklaruoti savo išvykimą, o asmenis, kurie neturi galimybės deklaruoti savo gyvenamosios vietos, kasmet kreiptis dėl dokumento, įrodančio jų gyvenamąją vietą Lietuvoje, suteikimo. Toks reguliavimas neatspindi aiškinamajame rašte įtvirtintų tikslų – valstybinės pensijos suteikimas yra apsunkinamas asmenims, negalintiems deklaruoti savo gyvenamosios vietos. Be to, lyginamajame įstatymo projekto variante apskritai nenurodytos 11 straipsnio 1 dalies ir Projekto 5 straipsnio nuostatos. Priėmus Projektu numatytus pakeitimus, siekiant teisės aktų darnos, siūlytume atsižvelgti ir į kitų valstybinių pensijų, kurioms daro poveikį aiškinamajame rašte nurodytas Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymas Nr. XII-1919, reglamentavimą, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą Nr. I-732, kurio 1 straipsnyje įtvirtinta analogiška nuostata dėl gyvenamosios vietos deklaracijos.
Taip pat rekomenduotume atkreipti dėmesį ir įvertinti, kokiu pagrindu padarytas skirtumas tarp nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjo, faktiškai gyvenančio Lietuvos Respublikoje ir gavėjo, persikėlusio nuolat gyventi į užsienį bei kaip tai pateisinama, atsižvelgiant į minėtosios pensijos pobūdį ir suteikimo tikslus. Atsižvelgti. Įstatymo projekto
valstybinių našlių ir našlaičių pensijų mokėjimo patikslintos. Nuostatų dėl dokumentų pateikimo nebeliko atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto nuostatos derinamos su GVDĮP (atsisakyta Valstybinių pensijų įstatymo 15 str. pakeitimo). Įstatymo projektu siūlomų nuostatų dėl deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitimo tikslas yra sudaryti galimybę gauti valstybines pensijas asmenims, įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (vietoj šiuo metu nustatytos
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybės 2017-11-29 d. nutarimas Nr. 974.
statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. SV-S-439 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1120 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį patikslinti pagal toliau teikiamus siūlymus:
galimybes, 2018 m. valstybės biudžeto projekte nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms pensijoms padidinti numatoma papildomai skirti 2,45 mln. eurų, siūlome atitinkamai tikslinti Įstatymo projektą, numatant nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas (toliau
Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos asmenims, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, ir įvertinus Įstatymo projektu siūlomas naujas teisinio reguliavimo nuostatas ir teigiamus laukiamus rezultatus, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį, kuria keičiama Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 7 dalis, numatant, kad nukentėjusiųjų asmenų našlių ir našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos tais atvejais, kai asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, ir ją išdėstyti taip: „4.
Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Šiame straipsnyje nurodytų asmenų sutuoktiniams
ir vaikams (įvaikiams) nukentėjusiųjų asmenų našlių ir našlaičių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos tais atvejais, kai jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, ir kai jie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus valstybinę socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos.“ 1.3. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį, kuriuo keičiama Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 6 dalis, nurodant atvejus, kada asmuo turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, taip pat įvardyti, koks tai turėtų būti dokumentas ir kas jį galėtų išduoti. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 5 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši pensija nemokama.
Asmenys, kuriems paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, jeigu jie nedeklaravę gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ar neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui iki kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 31 d. privalo pateikti seniūnijos, kurios aptarnaujamoje teritorijoje yra asmens faktinė gyvenamoji vieta, o kur jos neįsteigtos arba tose savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms, ‒ kito savivaldybės administracijos padalinio valstybės tarnautojo išduotą laisvos formos pažymą, patvirtinančią jų faktinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Šią pažymą asmenys turi pateikti tik tuo atveju, jeigu gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje patvirtinančios informacijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nėra galimybės gauti atitinkamuose valstybės, žinybiniuose registruose arba valstybės, savivaldybių informacinėse sistemose, taip pat jeigu jis negauna šios informacijos iš seniūnijos ar savivaldybės administracijos pagal paskutinį nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjo byloje esančiuose dokumentuose nurodytą asmens gyvenamosios vietos adresą. Jeigu nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjas turi pateikti pažymą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius išsiunčia šiam asmeniui informacinį pranešimą.
Toks pranešimas ne vėliau kaip iki kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 1 d. siunčiamas asmeniui telekomunikacijų galiniais įrenginiais (vienu iš šių būdų: į asmens, kuris yra Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos naudotojas, naudotojo sritį; į asmens elektroninių siuntų pristatymo dėžutę Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinėje sistemoje; elektroniniu paštu, jei tai nurodyta asmens prašyme skirti pensiją arba užsisakant Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų Iniciatyvinio informavimo paslaugą), o kai šiuo būdu išsiųsti pranešimą nėra galimybės, – paštu, paskutiniu asmens gyvenamosios vietos adresu, nurodytu dokumentuose, esančiuose nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjo byloje. Šioje dalyje nurodytais atvejais negavus informacijos apie faktinę gyvenamąją vietą, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimas sustabdomas nuo kitų metų sausio 1 d., o šią pažymą pateikus, – atnaujinamas nuo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu teisė gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją yra išlikusi.“ Pritarti Pritarti Pritarti iš dalies. Įstatymo projektas patikslintas numatant nukentėjusių asmenų valstybines pensijas didinti 7 procentais – žr. Komiteto patobulintą projektą. Nuostatos dėl našlių ir našlaičių pensijų mokėjimo sąlygos patikslintos kartu jas suderinant su GVDĮP Atsižvelgiant į
2Kartu atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad:
2.1. Įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siūloma 20 procentų didinti pensijas, įgyvendinti kasmet reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų (preliminariais skaičiavimais, 2018 m. prireiktų 7 mln. eurų).
Šios lėšos Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nenumatytos. 2.2. Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1033 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1033), kuriuo siūloma didinti valstybinių pensijų bazę, kuri yra pensijų, Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų ir mokslininkų valstybinių pensijų dydžio matas. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimas pritartų Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1033 nuostatoms, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos padidėtų 12,07 procento, o tai iš dalies įgyvendintų Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą siūlymą 20 procentų didinti pensijas. Lietuvos Respublikos Seimui pritarus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1033 nuostatoms ir Įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siūloma 20 procentų didinti pensijas, vidutinis pensijos dydis didėtų 34,5 procento (dėl valstybinių pensijų bazės dydžio ir koeficiento padidinimo) ir papildomų lėšų poreikis Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti, preliminariais skaičiavimais, 2018 m. būtų 7,9 mln. eurų. 2.3. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIIP-1339 (toliau – Deklaravimo įstatymo projektas), kurio tikslas – supaprastinti gyvenamosios vietos deklaravimą ir nustatyti galimybę asmenims, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, pagrįsdami savo ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus konkrečioje savivaldybėje ir nurodydami savo faktinę gyvenamąją vietą konkrečioje savivaldybėje, būti įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimas pritartų Deklaravimo įstatymo projektui, būtų pasiektas Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas teigiamas laukiamas rezultatas, kad pensijų gavėjai, kurie neturės galimybės deklaruoti gyvenamosios vietos, neprarastų teisės gauti šią išmoką. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu teikiamas siūlymas skiriant ir mokant pensijas atsisakyti deklaravimo sąlygos ir vietoj jos nustatyti sąlygą gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Seimui pritarus Deklaravimo įstatymo projekto nuostatoms, taptų neaktualus. Atsižvelgti. Įstatymo projektas patikslintas atsižvelgiant į GVDĮP. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komisija 2017-11-15 Pritarti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui NR.XIIIP-1120 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jam pritarti. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. Taip pat kartu su šiuo projektu turi būti pateiktas ir plenariniame Seimo posėdyje svarstomas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr.
I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2514 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1451. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 1, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantė Šalaševičiūtė. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė