Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos GYVENTOJŲ PAJAMŲ mokesčio įstatymo NR. iX-1007
Pripažinti netekusiais galios 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 6 dalį. 1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki
globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui; „6. Gyvybės draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2004 m. gegužės 1 d., šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos taikomos, jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje.“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. 1. Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2.
Lietuvos gyventojas 2017 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iš pajamų gali atimti savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai sumokėtas gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir kurios sudarytos iki 2016 m. gruodžio 31 d., taip pat nėra pratęstos po 2017 m. sausio 1 d. Tokios įmokos gali būti atimamos visą gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytus apribojimus bendrai atimamoms išlaidoms, ir tik tuo atveju, jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Stasys Jakeliūnas Naglis Puteikis Aušra Maldeikienė Tomas Tomilinas Algirdas Sysas Virgilijus Poderys
Projekto lyginamasis variantas (2) Lietuvos Respublikos GYVENTOJŲ PAJAMŲ mokesčio įstatymo NR. iX-1007
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Papildyti 17 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Šio straipsnio 1 dalies 9, 9¹ ir 10 punktuose nustatytos lengvatos taikomos, jeigu draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties ar dėl santuokos pabaigos, arba jeigu naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m. gruodžio 31 d.“
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip: „3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti
straipsnio 1 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 000 eurų.“
įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2017 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
straipsniO pakeitimo ĮSTATYMo projekto aiškinamasis raštas
Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant iš Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo eliminuoti neefektyviai veikiančią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą - galimybę iš pajamų atimti gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis. Įstatymo projektą parengti paskatino 2015 m. Lietuvos banko atlikta analizė bei pateikti pasiūlymai dėl investicinio gyvybės draudimo reguliavimo ir priežiūros tobulinimo. Analizėje teigiama, jog „parduodamos investicinio gyvybės draudimo produktus, dėl didelių mokesčių ir mažos pridėtinės vertės draudimo įmonės šių produktų naudą vartotojui bando kompensuoti taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Pagrindinis mokesčių lengvatos taikymo tikslas lieka nepasiektas – neskatinama papildomai kaupti ilgesniam laikui, pavyzdžiui, iki senatvės pensijos amžiaus didesnei pensijai, nes susigrąžintos įmokos išleidžiamos, o ne investuojamos papildomai.“ Iš minėtos Lietuvos banko atliktos analizės darytina išvada, jog ši gyventojų pajamų mokesčio lengvata yra neefektyvi, kadangi investicinio gyvybės draudimo grąža yra nulemta ne investicine veikla, o mokestinės lengvatos gaunama nauda. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio lengvata dėl patirtų gyvybės draudimo išlaidų neveikia horizontaliai, nes ja daugiausiai naudojasi didesnes pajamas gaunantys gyventojai, kas nėra socialiai teisinga, o valstybės biudžetas dėl šios lengvatos taikymo kasmet netenka preliminariai apie 24 mln. eurų mokestinių pajamų.
Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai – panaikinti neefektyviai veikiančią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą – galimybę iš pajamų atimti gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo Projektą parengė Seimo nariai: Stasys Jakeliūnas, Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė, Tomas Tomilinas, Algirdas Sysas, Virgilijus Poderys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu galiojančiame Įstatyme nuolatinis Lietuvos gyventojas iš pajamų gali atimti per mokestinį laikotarpį patirtas išlaidas - sumokėtas gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) bei iki 18 metų ir vyresniųjų neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, naudai, ir taip susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, jeigu įmokų gavėjas yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ir jei jos atitinka kitus šio įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma panaikinti galimybę iš pajamų atimti per mokestinį laikotarpį patirtas išlaidas – gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis, t. y. atsisakyti nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos.
Įstatymu projektu siūloma gyventojų pajamų mokesčio lengvatos atsisakyti tik į ateitį sudarytoms sutartims, taip pat panaikinti galimybę iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis pratęsti po 2017 m. sausio 1 d. 5. Galimos neigiamos priimto Įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Nenumatoma. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, galimi poįstatyminių teisės aktų pakeitimai. 9. Ar Įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, Projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11.
kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Dėl tokios lengvatos taikymo, preliminariais duomenimis, valstybės biudžetas kasmet netenka apie 24 mln. eurų pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma gyventojų pajamų mokesčio lengvatos atsisakyti tik į ateitį sudarytoms sutartims, taip pat nepratęstoms sutartims, valstybės biudžeto pajamos didėtų palaipsniui. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų Projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: gyvybės draudimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Stasys Jakeliūnas Naglis Puteikis Aušra Maldeikienė Tomas Tomilinas Algirdas Sysas Virgilijus Poderys
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nurodoma, kad įstatymo projektu siūloma gyventojų pajamų mokesčio lengvatos atsisakyti tik į ateitį sudarytoms sutartims. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu pripažinus keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalį netekusia galios ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinus, kad draudimo įmokos gali būti atimamos „<...> tik tuo atveju, jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje“, gyvybės draudimo sutartims, sudarytoms iki 2004 m. gegužės
organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, nebūtų taikoma lengvata ir taip galimai būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 2. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-4790), kuriame valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos bei asignavimai jau yra suplanuoti, yra pateiktas Seimui svarstyti, manytina, jog turi būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d.
Siūloma data prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio
užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, pripažįstant netekusiais galios keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 6 dalį reikėtų dėstyti projekto 1 straipsnio atskiromis dalimis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-12- Nr. Į 2016-11-30 Nr. S-2016-7565 Lietuvos Respublikos Seimui IŠVADA dėl Lietuvos Respublikos GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX‑1007 21 STRAIPSNIO pakeitimo įstatymo projekto XIIIP‑112 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėjome Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-112 (toliau ‑ Projektas) ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 136 straipsnio 3 dalimi teikiame pastabas dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei, taip pat kitas pastabas ir pasiūlymus. 1. Projektu siūloma iš Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau ‑ įstatymas) išbraukti šiuo metu galiojančią mokestinę lengvatą asmenims, turintiems gyvybės draudimo sutartis. Abejotina, ar šie pakeitimai turės tiesioginę įtaką Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal Europos Sąjungos teisę, kadangi Europos Sąjungos kompetencija tiesioginių mokesčių srityje yra riboto pobūdžio ir paprastai Europos Sąjungos teisėkūros iniciatyvos tiesioginių mokesčių srityje yra susijusios su vidaus rinkos veikimui ir konkurencijos užtikinimui būtinomis priemonėmis. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje egzistuoja valstybių narių tiesioginių mokesčių politiką koordinuojančios priemonės dėl dvigubo asmenų pajamų apmokestinimo draudimo, nediskriminavimo, dividendų, atsitiktinio apmokestinimo atvejų vengimo, piktnaudžiavimo mokesčiais, asmenų taupymo pajamų ir įmonių pelno apmokestinimo. Vis tik konkrečių tiesioginius mokesčius suderinančių priemonių investicinių gyvybės draudimų srityje nėra.
Nepaisant to, mūsų nuomone, siūlomi pakeitimai gali turėti įtaką bendrai Europos Sąjungos mokesčių politikai ir jos keliamiems tikslams[1]. Vertinant anksčiau minėtą mokesčio lengvatą bendros Europos Sąjungos mokesčių politikos kontekste, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju svarbu laikytis gero mokesčių srities valdymo valstybėse narėse sąsajumo stiprinimo ir veiksmų koordinavimo principų. Šie principai taikomi, inter alia, mokestinių lengvatų gyvybės draudimo sutartims srityje ir jais grindžiama Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administravimo geroji praktika. Remiantis 2016 m. EUROSTAT leidinio „Mokesčių tendencijos Europos Sąjungoje“ ir Insurance Europe duomenimis[2] daugelyje[3] Europos Sąjungos ir Europos ekonominė erdvės valstybių narių yra taikomos mokestinės lengvatos pajamoms iš investicinio gyvybės draudimo. Kitaip tariant, Europos Sąjungoje yra aiškiai matoma tendencija taikyti mokestines lengvatas arba atleisti nuo mokesčių minėtas asmenų pajamas, taip skatinant vidaus rinkoje apyvartoje esančių finansinių lėšų investavimą ir ekonomikos augimą, kuriant patrauklesnę teisinę ir mokestinę aplinką[4]. Remdamiesi minėtais motyvais ir gerąja kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių narių praktika, siūlytume išsamiai įvertinti, ar Projektas neturės neigiamų pasekmių mokesčių srities valdymo valstybėse narėse sąsajumui ir veiksmų koordinavimui. Pavyzdžiui, dėl Projekte siūlomo pakeitimo galėtų sumažėti Lietuvos Respublikos konkurencingumas (teisinės ir mokestinės aplinkos patrauklumas) su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, kurios verslui pritraukti taiko įvairių mokesčio lengvatų sistemas. Taip pat svarstytina, ar dėl pasikeitusio reguliavimo Lietuvos Respublikos piliečiai nepradėtų aktyviau naudotis kitų valstybių narių taupymo mechanizmais.
Dėl nurodytų priežasčių, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 3 dalimi, siūlytume atlikti išsamų numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, įvertinti galimas neigiamas priimto įstatymo pasekmes ir iš anksto suplanuoti bei kartu su Projektu pateikti priemones, kurių reikėtų imtis, kad neigiamų pasekmių būtų išvengta. 2. Pažymime, kad šios išvados pirmame punkte apibūdintas mokesčių politikos tendencijas pastebi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau ‑ EBPO) ekspertai. Anot EBPO ekspertų, įvairios priemonės, įskaitant mokestines, kuriomis didinamas asmeninių finansų saugumas ir skatinami gyvybės draudimo mechanizmai, laikomos gerąja praktika[5]. Primename, kad šiuo metu vyksta Lietuvos Respublikos stojimo į EBPO procesas, kurio metu EBPO ekspertai atlieka įvairių ekonomikos sričių reguliavimo peržiūrą. EBPO ekspertai atidžiai vertina Lietuvoje galiojančio teisinio reglamentavimo ir fiskalinės politikos priemonių poveikį ekonomikos augimui, rinkos atvėrimui ir investicijų pritraukimui, vartojimui, asmeninių finansų saugumo užtikrinimui, verslo skatinimui. Atsižvelgdami į tai, kad narystė šioje organizacijoje yra pripažinta prioritetine užsienio politikos kryptimi, o taip pat į tai, kad Projektu siūlomi įstatymo pakeitimai gali turėti įvairių pasekmių verslui ir paslaugų vartotojams, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri koordinuoja Lietuvos stojimo į EBPO procesą ir yra atsakinga už EBPO teisinių instrumentų ir gerosios praktikos įgyvendinimą bei tiesiogiai palaiko ryšį su EBPO ekspertais, vertinančiais Lietuvos pasirengimą narystei, išvados. 3.
dėmesį į tai, kad Projekto iniciatoriai, aiškinamajame rašte dėstydami įstatymo projekto rengimą paskatinusias priežastys, ne visai tiksliai apibūdina 2015 m. Lietuvos banko atliktos analizės „Pasiūlymai dėl investicinio gyvybės draudimo reguliavimo ir priežiūros tobulinimo“[6] išvadas. Iš tiesų, minėtoje analizėje daroma prielaida, kad pagrindinis mokesčių lengvatos investiciniam gyvybės draudimui tikslas lieka nepasiektas, kadangi neskatinamas kaupimas ilgesniam laikui. Tačiau Lietuvos banko analizėje nėra pasiūlymų naikinti gyventojo pajamų mokesčio lengvatą. Priešingai, šios analizės 2.2.5 punkte siūloma inicijuoti diskusijas dėl mokesčių lengvatų sistemos persvarstymo. Kitaip tariant, šioje analizėje neneigiama, kad mokestinės lengvatos gali skatinti papildomą kaupimą ir investavimą, tačiau siūloma įvertinti mokestinių lengvatų sistemos visumą, siekiant rasti optimaliausią skatinamąjį poveikį ilgalaikiam kaupimui ir investavimui. Pavyzdžiui, takyti skirtingas mokestines lengvatas (per įvarius mokesčius, taikant skirtingus tarifus) arba kartu su mokestinėmis lengvatomis taikyti atitinkamus saugiklius (laikotarpius, maksimalias grąžintinų lėšų ribas). Galiausiai norėtume atkreipti įstatymo leidėjo dėmesį į tai, kad Lietuvos banko analizėje, vertinant gyventojų pajamų mokesčių lengvatos skatinamąjį poveikį, iš esmės, remiamasi gyvybės draudimo srityje taikomų draudikų nesąžiningos rinkodaros būdų pavyzdžiais. Manytume, kad tokie atvejai turėtų būti sprendžiami būtent priežiūros įstaigai suteiktų įgaliojimų rėmuose, pavyzdžiui, atliekant draudikų veiklos priežiūrą, apibrėžiant profesinės veiklos etikos taisykles ir pan. 4.
įstatymo įsigaliojimo data neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos taisyklės, kad mokesčių įstatymai, pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgdami į tai, prašome koreguoti įstatymo įsigaliojimo datą, išlaikant pusės metų pereinamąjį laikotarpį. 5. Projektas turės įtakos valstybės biudžetui ir galimai pareikalaus atlikti biudžeto koregavimus. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 145 straipsnio 1 dalimi dėl mokesčių įstatymų, kuriais iš esmės pakeičiama apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarka ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principai, turėtų būti prašoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados. Remdamiesi nurodytais pagrindais, siūlome prašyti Lietuvos Respublikos išvados. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected] [1] Žiūrėti http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2015/549001/EPRS_IDA(2015)549001_EN.pdf ir http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:52001DC0260 [nuorodos aktyvios 2016-12-07]. [2]https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/eco_analysis_report_2015.pdf; ir http://www.insuranceeurope.eu/ [nuorodos aktyvios 2016-12-07]. [3] Austrijoje, Airijoje, Belgijoje, Danijoje, Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Kipre, Lenkijoje, Liuksemburge, Lichtenšteine, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Vokietijoje.
Išsamiau susipažinti su valstybių narių mokestinių sistemų bruožais galima: https://www2.deloitte.com/content/dam/Deloitte/global/Documents/Tax/ [nuoroda aktyvi 2016-12-07]. [4] Plačiau žiūrėti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertinės analizės išvadą „Gyvybės draudimų plėtra besivystančiose ekonomikose“, http://www.oecd.org/finance/insurance/1857819.pdf [nuoroda aktyvi 2016-12-07]. [5] http://www.oecd.org/finance/insurance/1857819.pdf [nuoroda aktyvi 2016-12-07]. [6] https://www.lb.lt/n25519/konsultacinis_dokumentas1.pdf.
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tikslinti projekto 1 straipsniu papildomos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies formuluotę, aiškiau nurodant gyventojų pajamų mokesčio lengvatos taikymo sąlygas. 2. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d. Siūloma data prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams bei teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
DĖL Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007
įstatymo projektO NR. XIIIP-112
Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Andrius Kubilius, Mykolas Majauskas, Aušra Maldeikienė, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-052 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
gyventojų pajamų mokesčio lengvatos atsisakyti tik į ateitį sudarytoms sutartims.
Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu pripažinus keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalį netekusia galios ir projekto 2 straipsnio
tuo atveju, jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje“, gyvybės draudimo sutartims, sudarytoms iki 2004 m. gegužės 1 d. ir pagal kurias įmokų gavėjas nėra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, nebūtų taikoma lengvata ir taip galimai būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Komitetas teikia patobulintą projektą, kuriame minėtų nuostatų nebelieka. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-05
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-4790), kuriame valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos bei asignavimai jau yra suplanuoti, yra pateiktas Seimui svarstyti, manytina, jog turi būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-05
3Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d.
Siūloma data prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti Komitetas projektą siūlo priimti kartu su 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4790
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-05
d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, pripažįstant netekusiais galios keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 6 dalį reikėtų dėstyti projekto 1 straipsnio atskiromis dalimis. Atsižvelgti
teisės departamentas, 2016-12-13 Išnagrinėjome Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-112 (toliau Projektas) ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 136 straipsnio 3 dalimi teikiame pastabas dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei, taip pat kitas pastabas ir pasiūlymus. 1. Projektu siūloma iš Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau įstatymas) išbraukti šiuo metu galiojančią mokestinę lengvatą asmenims, turintiems gyvybės draudimo sutartis. Abejotina, ar šie pakeitimai turės tiesioginę įtaką Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal Europos Sąjungos teisę, kadangi Europos Sąjungos kompetencija tiesioginių mokesčių srityje yra riboto pobūdžio ir paprastai Europos Sąjungos teisėkūros iniciatyvos tiesioginių mokesčių srityje yra susijusios su vidaus rinkos veikimui ir konkurencijos užtikinimui būtinomis priemonėmis. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje egzistuoja valstybių narių tiesioginių mokesčių politiką koordinuojančios priemonės dėl dvigubo asmenų pajamų apmokestinimo draudimo, nediskriminavimo, dividendų, atsitiktinio apmokestinimo atvejų vengimo, piktnaudžiavimo mokesčiais, asmenų taupymo pajamų ir įmonių pelno apmokestinimo. Vis tik konkrečių tiesioginius mokesčius suderinančių priemonių investicinių gyvybės draudimų srityje nėra. Nepaisant to, mūsų nuomone, siūlomi pakeitimai gali turėti įtaką bendrai Europos Sąjungos mokesčių politikai ir jos keliamiems tikslams . Vertinant anksčiau minėtą mokesčio lengvatą bendros Europos Sąjungos mokesčių politikos kontekste, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju svarbu laikytis gero mokesčių srities valdymo valstybėse narėse sąsajumo stiprinimo ir veiksmų koordinavimo principų. Šie principai taikomi, inter alia, mokestinių lengvatų gyvybės draudimo sutartims srityje ir jais grindžiama Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administravimo geroji praktika. Remiantis 2016 m.
Remiantis 2016 m. EUROSTAT leidinio „Mokesčių tendencijos Europos Sąjungoje“ ir Insurance Europe duomenimis daugelyje Europos Sąjungos ir Europos ekonominė erdvės valstybių narių yra taikomos mokestinės lengvatos pajamoms iš investicinio gyvybės draudimo. Kitaip tariant, Europos Sąjungoje yra aiškiai matoma tendencija taikyti mokestines lengvatas arba atleisti nuo mokesčių minėtas asmenų pajamas, taip skatinant vidaus rinkoje apyvartoje esančių finansinių lėšų investavimą ir ekonomikos augimą, kuriant patrauklesnę teisinę ir mokestinę aplinką . Remdamiesi minėtais motyvais ir gerąja kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių narių praktika, siūlytume išsamiai įvertinti, ar Projektas neturės neigiamų pasekmių mokesčių srities valdymo valstybėse narėse sąsajumui ir veiksmų koordinavimui. Pavyzdžiui, dėl Projekte siūlomo pakeitimo galėtų sumažėti Lietuvos Respublikos konkurencingumas (teisinės ir mokestinės aplinkos patrauklumas) su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, kurios verslui pritraukti taiko įvairių mokesčio lengvatų sistemas. Taip pat svarstytina, ar dėl pasikeitusio reguliavimo Lietuvos Respublikos piliečiai nepradėtų aktyviau naudotis kitų valstybių narių taupymo mechanizmais. Dėl nurodytų priežasčių, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 3 dalimi, siūlytume atlikti išsamų numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, įvertinti galimas neigiamas priimto įstatymo pasekmes ir iš anksto suplanuoti bei kartu su Projektu pateikti priemones, kurių reikėtų imtis, kad neigiamų pasekmių būtų išvengta. Nepritarti
Tarptautinis valiutos fondas, atlikęs Lietuvos mokesčių sistemos vertinimą, rekomendavo atsisakyti panašių mokestinių lengvatų, nes jos yra socialiai neteisingos – jomis daugiausia naudojasi didesnes pajamas gaunantys gyventojai: “GPM lengvatos paprastai naudingos dideles, o ne mažas pajamas gaunantiems gyventojams, kurie paprasčiausiai negali sau leisti tokių išlaidų.
Pastebėtina, kad tokių lengvatų vertė priklauso nuo sumokėtos sumos dydžio, padaugintos iš mokestinio tarifo. Tai dar labiau padidina lengvatų naudą aukštas pajamas gaunantiems gyventojams ir todėl mažina (mokesčių sistemos) teisingumą. ... Siekiant padidinti mokestines pajamas į biudžetą, rekomenduojama atsisakyti panašių mokestinių lengvatų. Išanalizavus TVF, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos banko vertinimus bei tyrimus, yra pagrindo manyti, kad savo esme ši lengvata yra neefektyvi (didžiąją dalį jos ekonominės naudos dėl neskaidrios kainodaros ir galimų vartotojų teisių pažeidimų pasisavina gyvybės draudimo įmonės), socialiai neteisinga (ja gali naudotis tik vidutines ir dideles pajamas gaunantys gyventojai, o nuo 2003 metų ir gaunantys dividendus), iškreipia konkurenciją (kitos investavimo valdymo paslaugas teikiančios įmonės ir jų klientai yra nepagrįstai diskriminuojami) ir kainuoja pernelyg brangiai visiems mokesčių mokėtojams. 6. Europos teisės departamentas,
2. Pažymime, kad šios išvados pirmame punkte apibūdintas mokesčių politikos tendencijas pastebi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau EBPO) ekspertai. Anot EBPO ekspertų, įvairios priemonės, įskaitant mokestines, kuriomis didinamas asmeninių finansų saugumas ir skatinami gyvybės draudimo mechanizmai, laikomos gerąja praktika . Primename, kad šiuo metu vyksta Lietuvos Respublikos stojimo į EBPO procesas, kurio metu EBPO ekspertai atlieka įvairių ekonomikos sričių reguliavimo peržiūrą.
ekspertai atidžiai vertina Lietuvoje galiojančio teisinio reglamentavimo ir fiskalinės politikos priemonių poveikį ekonomikos augimui, rinkos atvėrimui ir investicijų pritraukimui, vartojimui, asmeninių finansų saugumo užtikrinimui, verslo skatinimui. Atsižvelgdami į tai, kad narystė šioje organizacijoje yra pripažinta prioritetine užsienio politikos kryptimi, o taip pat į tai, kad Projektu siūlomi įstatymo pakeitimai gali turėti įvairių pasekmių verslui ir paslaugų vartotojams, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri koordinuoja Lietuvos stojimo į EBPO procesą ir yra atsakinga už EBPO teisinių instrumentų ir gerosios praktikos įgyvendinimą bei tiesiogiai palaiko ryšį su EBPO ekspertais, vertinančiais Lietuvos pasirengimą narystei, išvados. Pritarti
teisės departamentas,
įstatymo leidėjo dėmesį į tai, kad Projekto iniciatoriai, aiškinamajame rašte dėstydami įstatymo projekto rengimą paskatinusias priežastys, ne visai tiksliai apibūdina 2015 m. Lietuvos banko atliktos analizės „Pasiūlymai dėl investicinio gyvybės draudimo reguliavimo ir priežiūros tobulinimo“ išvadas. Iš tiesų, minėtoje analizėje daroma prielaida, kad pagrindinis mokesčių lengvatos investiciniam gyvybės draudimui tikslas lieka nepasiektas, kadangi neskatinamas kaupimas ilgesniam laikui. Tačiau Lietuvos banko analizėje nėra pasiūlymų naikinti gyventojo pajamų mokesčio lengvatą. Priešingai, šios analizės 2.2.5 punkte siūloma inicijuoti diskusijas dėl mokesčių lengvatų sistemos persvarstymo.
Kitaip tariant, šioje analizėje neneigiama, kad mokestinės lengvatos gali skatinti papildomą kaupimą ir investavimą, tačiau siūloma įvertinti mokestinių lengvatų sistemos visumą, siekiant rasti optimaliausią skatinamąjį poveikį ilgalaikiam kaupimui ir investavimui. Pavyzdžiui, takyti skirtingas mokestines lengvatas (per įvarius mokesčius, taikant skirtingus tarifus) arba kartu su mokestinėmis lengvatomis taikyti atitinkamus saugiklius (laikotarpius, maksimalias grąžintinų lėšų ribas). Galiausiai norėtume atkreipti įstatymo leidėjo dėmesį į tai, kad Lietuvos banko analizėje, vertinant gyventojų pajamų mokesčių lengvatos skatinamąjį poveikį, iš esmės, remiamasi gyvybės draudimo srityje taikomų draudikų nesąžiningos rinkodaros būdų pavyzdžiais. Manytume, kad tokie atvejai turėtų būti sprendžiami būtent priežiūros įstaigai suteiktų įgaliojimų rėmuose, pavyzdžiui, atliekant draudikų veiklos priežiūrą, apibrėžiant profesinės veiklos etikos taisykles ir pan. Pritarti Komitetas teikia patobulintą projektą, kuriame siekiant, kad šios lengvatos būtų socialiai orientuotos ir nekonkuruotų tarpusavyje, siūloma, kad bendra maksimali iš pajamų atimama gyvybės draudimo įmokų ir pensijų įmokų į pensijų fondus suma neturėtų viršyti 1000 eurų per mokestinį laikotarpį. 8. Europos teisės departamentas,
Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos taisyklės, kad mokesčių įstatymai, pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgdami į tai, prašome koreguoti įstatymo įsigaliojimo datą, išlaikant pusės metų pereinamąjį laikotarpį.
Nepritarti Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos. Šiame straipsnyje taip pat nurodoma, kad šio straipsnio 3 dalis netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Komitetas projektą siūlo priimti kartu su 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4790
teisės departamentas,
turės įtakos valstybės biudžetui ir galimai pareikalaus atlikti biudžeto koregavimus. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 145 straipsnio 1 dalimi dėl mokesčių įstatymų, kuriais iš esmės pakeičiama apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarka ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principai, turėtų būti prašoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados. Remdamiesi nurodytais pagrindais, siūlome prašyti Lietuvos Respublikos išvados. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
draudimo įmonių asociacija, 2016-12-02 Nr.
V-11-843, Seimo narių grupė 2016-11-30 inicijavo GPM įstatymo pakeitimo projektą skubos tvarka, nors nėra jokių ekonominių ar fiskalinių priežasčių nesilaikyti Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų teisės aktų rengimo stadijų, įprastinės įsigaliojimo tvarkos bei kertinių principų. Siūloma naikinti valstybės ilgalaikio taupymo skatinimą susigrąžinant dalį sumokėtų gyvybės draudimo įmokų jau nuo 2017-01-01. Stebina tai, kad priimant sprendimą šiuo jautriu klausimu (tiek socialiai, tiek finansų rinkos, tiek jos stabilumo prasme), iš esmės neanalizuojamas tokio sprendimo tikslingumas, efektyvumas, proporcingumas ir sistemiškumas. Pavyzdžiui, projekto aiškinamajame rašte vertinant, kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, jokių pasekmių nenumatoma, nepateikta ir jokių vertinimų ar analizės. Projektas inicijuotas nesilaikant pagrindinių didžiausią visuomenės pasitikėjimą pelniusių Valstiečių ir žaliųjų lyderių R. Karbauskio, S. Skvernelio ir S. Jakeliūno rinkiminių pažadų nedaryti mokesčių sistemos pertvarkos skubotai - neįvertinus jos kompleksiškai, nesilaikant protingų terminų, nepasikonsultavus su verslo asociacijomis, neįvertinus kitų šalių praktikos ir neatlikus išsamios analizės, nemažinant verslo konkurencingumo. Pabrėžtina, kad įstatymo projekto rengimą paskatinusia priežastimi įvardijama prieš keletą metų Lietuvos banko atlikta analizė, kuri iš esmės buvo skirta vien investiciniam gyvybės draudimui. Kai tuo tarpu rūpinimąsi kaupimu senatvei užtikrina ir kiti draudimo įmonių siūlomi kaupiamieji gyvybės draudimo produktai, tarp jų ir garantuojantys kapitalo grąžą nepriklausomai nuo finansų rinkos padėties. Priėmus ir įgyvendinus siūlomas pataisas remiantis šalutiniais argumentais, bus nepagrįstai apribotos galimybės mažesnes pajamas turintiems gyventojams papildomai kaupti lėšas oriai senatvei.
Atitinkamai įstatymo projekto reikalingumas nėra tinkamai ir kompleksiškai įvertintas, todėl neprognozuojami tokio teisės akto įgyvendinimo padariniai tiek verslo sąlygoms, finansiniam stabilumui, rinkos gyvybingumui, tiek ir socialinei atskirčiai. Naujoji pataisa diskriminuotų atsakingai į ateitį žiūrinčius ir savo šeimos socialine gerove besirūpinančius žmones, pažeistų socialinio teisingumo principus bei teisėtus lūkesčius visų asmenų, kurie pagrįstai tikėjo oficialia valstybės politika, tame tarpe dar 2000 metais Vyriausybės patvirtinta pensijų sistemos reformos koncepcija, kuri gyvybės draudimui suteikė III pensijų pakopos statusą, numatė būtinybę taikyti mokestines paskatas ir skatino privatų kaupimą senatvei. Tokia nepamatuota ir skubi mokesčių bei faktiškai pensijų sistemos reforma negalės būti teigiamai vertinama investuotojų, kadangi ji kelia pagrįstų abejonių dėl valstybės politikos stabilumo ir patikimumo, investicinės aplinkos vertinimo. Ne paslaptis, kad finansų sektorius jau ir taip traukiasi iš Lietuvos rinkos, keldamas grėsmę darbo vietų išsaugojimui, mokestinių pajamų užtikrinimui ir valstybės prestižui. Atkreiptinas dėmesys, kad per gyvybės draudimą savo ateičiai kaupia aštuonis kartus daugiau žmonių nei per panašų produktą - III pakopos pensijų fondus. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl teisės akto atitikties konkurencijos teisės reikalavimams. Manome, kad įstatymo pakeitimas diskriminuotų gyvybės draudimo įmones ir privilegijuotų pensijų fondų valdymo įmones bei iškreiptų konkurenciją taupymo paslaugų rinkoje.
Šio įstatymo priėmimas 2017 m. valstybės finansams neturės jokios įtakos, tuo tarpu galimybės skatinti privatų kaupimą senatvei bei ieškoti sprendimų, kaip optimizuoti gyventojų mokestinį skatinimą taupyti ateičiai, visiškai nėra ieškoma Vienas iš galimų sprendimų-mokestinės lengvatos, kuria gali pasinaudoti konkretus asmuo, ribojimas pagrįstais ir racionaliai parinktais limitais. Atsižvelgdami į aukščiau pateiktus argumentus, prašome nesvarstyti 2016-11-30 GPM įstatymo pakeitimo projekto skubos tvarka, o mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus daryti kompleksiškai ir sistemingai, diskutuojant su visuomene ir verslo asociacijomis, išnagrinėjus kitų šalių praktiką ir įvertinus ilgalaikę valstybės strategiją. Mes esame pasirengę savo poziciją dėl dabartinės redakcijos projekto nepriimtinumo ir pasiūlymus įvardintoms aiškinamajame rašte problemoms spręsti išdėstyti detaliau, todėl prašome skirti tam laiko artimiausiu metu. Pritarti iš dalies Komitetas teikia patobulintą projektą, kuriame siekiant, kad šios lengvatos būtų socialiai orientuotos ir nekonkuruotų tarpusavyje, siūloma, kad bendra maksimali iš pajamų atimama gyvybės draudimo įmokų ir pensijų įmokų į pensijų fondus suma neturėtų viršyti 1000 eurų per mokestinį laikotarpį. 2. Draudėjų asociacija, 2016-12-01 Draudėjų asociacija - institucija atstovaujanti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų interesus (draudimo paslaugų vartotojų) norėtų pareikšti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto. Draudėjų asociacija nepritaria Seimo narių siūlomam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimui. Kaip vienas iš pagrindų, reglamentavimo keitimui yra nurodoma 2015 m.
Lietuvos banko atlikta analizė bei pateikti pasiūlymai dėl investicinio gyvybės draudimo reguliavimo ir priežiūros tobulinimo ir joje pateikti teiginiai, pvz. "parduodamos investicinio gyvybės draudimo produktus, dėl didelių mokesčių ir mažos pridėtinės vertės draudimo įmonės šių produktų naudą vartotojui bando kompensuoti taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Pagrindinis mokesčių lengvatos taikymo tikslas lieka nepasiektas - neskatinama papildomai kaupti ilgesniam laikui, pavyzdžiui, iki senatvės pensijos amžiaus didesnei pensijai, nes susigrąžintos įmokos išleidžiamos, o ne investuojamos papildomai." Draudėjų asociacija įsitikinusi, kad GPM lengvata yra naudinga ir skirta būtent investicinio gyvybės draudimo vartotojams, o ne draudimo kompanijoms. Jeigu draudimo kompanijos netinkamai naudoja šią priemonę, kaip ataskaitoje nurodo Lietuvos bankas, dėl to neturėtų būti baudžiami vartotojai, priešingai - atsakomybę turėtų prisiimti draudimo kompanijos, taip pat draudimo priežiūrą vykdančios institucijos, įstatymų leidėjai, kurie netinkamai reglamentuoja šią sritį. GPM lengvata skatina sąmoningus žmones rūpintis savo ateitimi, investicinis gyvybės draudimas yra įprasta praktika Vakarų pasaulio šalyse. Draudėjų asociacija taip pat nesutinka su visuomenės informavimo priemonėse pasirodžiusiais teiginiais, jog "gyventojų pajamų mokesčio lengvata dėl patirtų gyvybės draudimo išlaidų neveikia horizontaliai, nes ja daugiausiai naudojasi didesnes pajamas gaunantys gyventojai, kas nėra socialiai teisinga." Net ir mažesnes nei vidutines pajamas gaunantis asmuo gali apsidrausti investiciniu gyvybės draudimu tai priklauso nuo paties žmogaus sąmoningumo, jo apsisprendimo, kaip panaudoti pinigus.
Atsižvelgiant į tai, manome, kad šiuo Seimo narių pasiūlymų yra baudžiami vartotojai, tokie sprendimai atitolina stiprios vidurinės klasės atsiradimą Lietuvoje, nėra sprendžiamas draudimo kompanijų galimai netinkami veiksmai. Pritarti iš dalies Komitetas teikia patobulintą projektą, kuriame siekiant, kad šios lengvatos būtų socialiai orientuotos ir nekonkuruotų tarpusavyje, siūloma, kad bendra maksimali iš pajamų atimama gyvybės draudimo įmokų ir pensijų įmokų į pensijų fondus suma neturėtų viršyti 1000 eurų per mokestinį laikotarpį. 3. Lietuvos maklerių asociacija 2016-12-12 Lietuvos finansų maklerių asociacija savo 2016-12-12 rašte nurodo, kad nėra aišku, kodėl mokestinės paskatos taikomos tik dviejų tipų taupymo produktams (kaupiamojo arba investicinio gyvybės draudimo sutartys). Tai iškreipia rinką ir sukuria nelygias konkurencines sąlygas kitų investavimo ir taupymo produktų atžvilgiu. Taip pat, Lietuvos finansų maklerių asociacijos nuomone, GPM lengvata neatlieka savo paskirties (skatinti gyventojus kaupti lėšas pensijai), nes nėra nustatyti saugikliai, kurie užtikrintų, jog lėšos sukaupiamos būtent šiam tikslui. Pritarti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
bankas, 2016-12-06 Atsakydamas į Jūsų paklausimą dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo Nr.
IX-1007 21 straipsnio pakeitimo projekto (XIIIP-112) Lietuvos bankas teikia nuomonę dėl pasiūlymo atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatos gyvybės draudimui. Lietuvos bankas, rengdamas pasiūlymus dėl investicinio gyvybės draudimo reguliavimo ir priežiūros tobulinimo, yra atkreipęs dėmesį į tai, kad gyvybės draudimo įmonės, siūlydamos investicinio gyvybės draudimo produktus, dėl didelių mokesčių, mokėtinų draudimo įmonei, ir mažos pridėtinės vertės menką šių produktų naudą klientams bando kompensuoti taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos banko išvada dėl mokesčių lengvatos įtakos vartotojų priimamiems sprendimams ir atitinkami pasiūlymai buvo pateikti remiantis tik investicinio gyvybės draudimo rinkos praktikos analize. Lietuvos banko atlikta analizė neapėmė kitų ilgalaikių gyvybės draudimo produktų su kaupimu (kai investavimo riziką prisiima draudimo bendrovė), kuriems taip pat taikoma mokesčių lengvata, todėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo Nr. K-1007 21 straipsnio pakeitimo projekte (XIIIP-112) pateikto pasiūlymo atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatos visam gyvybės draudimui tikslingumas negali būti pagrįstas vien tik pirmiau minėta analize. Taip pat pažymėtina, kad mokesčių lengvata yra taikoma ne tik gyvybės draudimo produktams su kaupimu, bet ir įmokoms į papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus. Lietuvos bankas yra atlikęs tyrimą, kurio metu įvertino šio alternatyvaus kaupimo produkto administracinių mokesčių įtaką sukauptam finansiniam kapitalui ir kurio rezultatai parodė, kad papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondai taip pat yra gana brangus produktas vartotojams, nors ir gerokai skaidresnis ir aiškesnis vartotojui.
Pažymime, kad tam tikroms draudimo bendrovėms tie produktai, kuriems galioja mokestinė lengvata, sudaro itin reikšmingą veiklos dalį. Lengvatos panaikinimas šioms įmonėms bus verslo aplinkos pasikeitimas, kuris laikui bėgant dėl mažesnio naujų įmokų srauto gali lemti kai kurių Įmonių pasitraukimą iš rinkos. Šis procesas neturėtų būti labai greitas, nes pajamos iš jau tarimo gyvybės draudimo produktų portfelio, tikėtina, mažės palaipsniui, todėl staigios neigiamos įtakos draudimo bendrovių finansiniam stabilumui neturėtų būti. Svarbu pažymėti, kad verslo modelis, kurio sėkmė yra perdėm priklausoma nuo valstybės lėšomis finansuojami} lengvatų, nėra tvarus ir efektyvus ilguoju laikotarpiu. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, neįžvelgiame finansinio stabilumo problemų, galinčių susidaryti draudimo sektoriuje, jei siūlomiems pakeitimams bus pritarta. Kartu norėtume atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos (išskyrus šio straipsnio 4-oje dalyje numatytas išimtis). Staigūs mokesčių pakeitimai taip pat turi neigiamą įtaką Lietuvos, kaip jurisdikcijos, investicinės aplinkos patrauklumui, o tai yra svarbus veiksnys Baltijos regiono konkurencinėje aplinkoje, ypač kai kalbama apie konkrečios jurisdikcijos pasirinkimą investicijoms į finansų sektorių tarp trijų Baltijos valstybių (pvz., renkantis vieną iš trijų šalių kaip pagrindinę buveinę, o kitose dviejose steigiant tik filialus).
Kita vertus, kaip rodo patirtis, kuo ilgesnis pereinamasis laikotarpis būtų paliktas, tuo ilgiau draudikai galimai išskirtinai aktyviai siūlytų įsigyti draudimą su vis dar galiojančia mokestine lengvata gyventojams, motyvuodami tuo, kad tai paskutinė galimybė įsigyti draudimą su mokestine lengvata. Tai, tikėtina, paskatintų gyventojus įsigyti finansinį produktą, kuris gali būti brangus, kurio jiems nebūtinai reikia arba kuris jiems nelabai tinkamas. Pritarti 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė, 2016-12-14 Nr. 1256 1, 2 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-37 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-112 (toliau
Nustatyti maksimalią per mokestinį laikotarpį sumokėtų gyvybės draudimo įmokų ir pensijų įmokų į pensijų fondus sumą, kuri galėtų būti atimama iš nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, ir taip užtikrinti, kad šios lengvatos būtų socialiai orientuotos ir nekonkuruotų tarpusavyje. Siekiant šių tikslų, siūloma maksimaliai atskaitomą sumą sieti su vidutiniu darbo užmokesčio dydžiu Lietuvoje ir pripažinta finansine rekomendacija, kad taupymui turėtų būti skiriama iki 20 procentų uždirbamų pajamų. Atsižvelgiant į tai, siūloma, kad bendra maksimali iš pajamų atimama gyvybės draudimo įmokų ir pensijų įmokų į pensijų fondus suma neturėtų viršyti 2000 eurų per mokestinį laikotarpį, o atsižvelgiant į konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, tokį apribojimą nustatyti atitinkamoms gyvybės draudimo sutartims ar pensijų kaupimo sutartims, kurios sudarytos nuo 2017 m. sausio 1 d., taip pat po šio termino yra pratęstos. Pritarti iš dalies
ir finansų komiteto pasiūlymą
Respublikos Vyriausybė, 2016-12-14 Nr. 1256 1,2 2.
1256
tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta lengvata, pagal kurią draudimo išmoka neapmokestinama, jeigu naudos gavėjas yra jaunesnis nei 26 metų, skatina draudėjus praėjus 10 metų po sutarties sudarymo pakeisti naudos gavėją arba nutraukti sutartį ir taip pasinaudoti numatyta lengvata, o tai neskatina papildomai kaupti ilgesniam laikui, siūloma apriboti šios lengvatos taikymą gyvybės draudimo sutartims, sudarytoms po 2016 m. gruodžio 31 d., ir išmokoms pagal tokias sutartis taikyti bendrą apmokestinimo režimą (pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą). Pritarti iš dalies Komitetas siūlo palikti galiojančią GPM lengvatą jaunesniems nei 26 metai naudos gavėjams, tačiau siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, pakeičiant sutartyje nustatytas sąlygas bei pakeičiant naudos gavėją, kuriam taikomos išmokų apmokestinimo lengvatos (neapmokestinamos pajamos), siūloma papildyti GPMĮ 17 str. nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Šio straipsnio 1 dalies 9, 9¹ ir 10 punktų lengvatos taikomos, jeigu išmoką gaunantis gyventojas naudos gavėju buvo paskirtas nuo sutarties sudarymo datos“. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-12-14 Nr. 1256 1, 2 Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti Įstatymo projekto 1 ir 2 straipsnių redakciją, papildyti projektą 3 straipsniu ir Įstatymo projekto 1–3 straipsnius išdėstyti taip: „1 straipsnis.
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau, kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos, ir išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų;“. 2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti
straipsnio 1 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 2 000 eurų.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos taikomos išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis, kurios sudarytos iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir nėra pratęstos po 2017 m. sausio 1 d. 3.
įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl išlaidų sumos apribojimo 2 000 eurų netaikomos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punkte nurodytas sąlygas atitinkančioms įmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis ar pensijų kaupimo sutartis, kurios sudarytos iki 2016 m. gruodžio 31 d., taip pat nėra pratęstos po 2017 m. sausio 1 d.“ Pritarti iš dalies
teikia patobulintą projektą
paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta
sprendimas:
projektui Nr. XIIIP-112 (2) bei Komiteto pasiūlymams ir išvadoms. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Biudžeto ir finansų komitetas N Argumentai: Praktikoje nustatomi piktnaudžiavimo atvejai, pakeičiant sutartyje nustatytas sąlygas bei pakeičiant naudos gavėją, kuriam taikomos išmokų apmokestinimo lengvatos (neapmokestinamos pajamos) (GPMĮ 17 str. 1 d. 9-10 p.). Pasiūlymas: Komitetas siūlo palikti galiojančią GPM lengvatą jaunesniems nei 26 metai naudos gavėjams, tačiau siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, pakeičiant sutartyje nustatytas sąlygas bei pakeičiant naudos gavėją, kuriam taikomos išmokų apmokestinimo lengvatos (neapmokestinamos pajamos), siūloma papildyti GPMĮ 17 str. nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Šio straipsnio 1 dalies 9, 9¹ ir 10 punktuose nustatytos lengvatos taikomos, jeigu draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties ar dėl santuokos pabaigos arba, kai naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m. gruodžio 31 d.“. Pritarti 2.
Biudžeto ir finansų komitetas N Argumentai: Siūloma, kad bendra maksimali iš pajamų atimama gyvybės draudimo įmokų ir pensijų įmokų į pensijų fondus suma neturėtų viršyti 1000 eurų per mokestinį laikotarpį. Be kita ko, Komiteto nuomone, minėta maksimali iš pajamų atimama gyvybės draudimo įmokų ir pensijų įmokų į pensijų fondus suma, turėtų būti taikoma visoms sutartims, t.y. tiek galiojančioms, tiek naujai sudaromoms. Dėl Konstitucinio teisėtų lūkesčio principo galimo pažeidimo, Komiteto nuomone, šis principas nebūtų pažeistas, kadangi lengvata nebūtų naikinama, būtų tik apribojama jos taikymo apimtis. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dėl mokesčių lengvatų 2015-09-22 Nutarime Nr. KT24-N14/2015 yra pažymėjęs, kad „mokesčių išimčių ir lengvatų nustatymas yra socialinio ir ekonominio tikslingumo dalykas, kuris priklauso įstatymų leidėjo kompetencijai. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi diskreciją įstatymu nustatyti mokesčių išimtis ir lengvatas atsižvelgdamas į valstybės ir visuomenės išteklius, materialines ir finansines galimybes, ekonominės ir socialinės politikos prioritetus, paisydamas kitų svarbių veiksnių. Tai darydamas, jis negali pažeisti Konstitucijos normų ir principų.“ mokesčių išimčių ir lengvatų nustatymas yra socialinio ir ekonominio tikslingumo dalykas, kuris priklauso įstatymų leidėjo kompetencijai.
Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi diskreciją įstatymu nustatyti mokesčių išimtis ir lengvatas atsižvelgdamas į valstybės ir visuomenės išteklius, materialines ir finansines galimybes, ekonominės ir socialinės politikos prioritetus, paisydamas kitų svarbių veiksnių.>“ „<Nustatydamas mokesčio lengvatas, įstatymų leidėjas privalo paisyti visuomenės ir valstybės išgalių, nepažeisti Konstitucijos normų ir principų.“ Pažymėtina, kad pagal pateiktus 2015 m. mokestinio laikotarpio Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, nustatyta, kad net 85 proc. visų gyventojų, deklaravusių išlaidas gyvybės draudimui, sudarė gyventojai, kurių išlaidos gyvybės draudimui sudarė 0 – 1000 eurų per mokestinį laikotarpį. Sumine išraiška tai sudarė 73 485 156 eurų. Tuo tarpu, nustatyta, kad gyventojų, kurių išlaidos gyvybės draudimui sudarė daugiau nei 2500 eurų per mokestinį laikotarpį, buvo vos 3 proc., tačiau sumine išraiška, deklaruota išlaidų suma buvo 49 812 187 eurų. Minėti skaičiai parodo, kad gyventojų pajamų mokesčio lengvata (valstybės parama) gyvybės draudimui naudojasi ir gyventojai, turintys dideles finansines išgales, dėl ko valstybės biudžetas netenka reikšmingų pajamų kasmet. Nustačius patiriamų išlaidų pagal gyvybės draudimo ir pensijų įmokų į pensijų fondus sumą (ne daugiau 1000 eurų), mokesčio lengvata pasinaudotų absoliuti dauguma gyvybės draudimo naudotojų, gaunantys nedideles pajamas ir, kuriems gyventojų pajamų mokesčio lengvata būtų socialiai teisinga. Tokiu būdu, būtų atsižvelgta į valstybės ir visuomenės išteklius, materialines ir finansines galimybes, ekonominės ir socialinės politikos prioritetus. Pasiūlymas:
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip: „3.
Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1000 eurų.“
Biudžeto ir finansų komitetas Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo siūlytina atitinkamai Projektą papildyti nuostatomis „Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas“ Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį išdėstyti taip:
įsigaliojimas ir taikymas
įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2017 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.“
pranešėjai: Andrius Palionis, Andrius Kubilius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-112 (2) ir lyginamasis variantas Nr. XIIIP-112 (2). Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas (Komiteto biuro patarėja, Dalia Mudėnienė)