SDĮ dėl prietasų nuomos išlaidų kompensavimo Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas nustato sveikatos draudimo rūšis, valstybinio
socialinio privalomojo sveikatos draudimo sistemą: privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir išlaidų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms paslaugų išlaidų apmokėjimo, ir vaistams vaistų bei ir medicinos pagalbos priemonėms kompensavimo priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pagrindus, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančias institucijas, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų ir sveikatos priežiūros įstaigų teises bei pareigas vykdant privalomąjį sveikatos draudimą, ginčų nagrinėjimo tvarką, tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo pagrindus, papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo pagrindus.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės
nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, vaistus taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą.“ 2.
Pakeisti 2 straipsnio11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra –
kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje sveikatos priežiūros specialistų apdraustiesiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, siekiant įvertinti, palaikyti ar pagerinti jų sveikatos būklę, taip pat vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir medicinos priemonių (prietaisų) išrašymas ir išdavimas. Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra neapima socialinių paslaugų ir patarnavimų, nepriskirtų asmens sveikatos priežiūrai, transplantacijai skirtų audinių, ląstelių ir (arba) organų paskirstymo bei gavimo ir skiepijimo paslaugų pagal gyventojų skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų programas.“3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 5 punktu: „5) medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensacijos.“4 straipsnis. 12¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 12¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas ir apimančios šio Įstatymo
priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones (prietaisus), išlaidos. Šios išlaidos kompensuojamos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių (prietaisų) ir sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, neviršijant faktinių apdraustojo išlaidų. Apdraustojo išlaidas tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensuoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos, jeigu apdraustasis arba jo atstovas, siekiantis gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į teritorinę ligonių kasą ne vėliau kaip per vienus metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir (arba) vaistų, ir (arba) medicinos pagalbos priemonių, ir (arba) medicinos priemonių (prietaisų) išdavimo.“5 straipsnis. Įstatymo papildymas 12² straipsniu Papildyti Įstatymą 12² straipsniu:
„12² straipsnis. Medicinos priemonių (prietaisų), būtinų
apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimas
priemonių (prietaisų) nuomos išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apdraustiesiems, kuriems šios medicinos priemonės (prietaisai) pagal gydytojų konsiliumo išvadą yra būtinos sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti. 2.
kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, turi būti įrašytos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nuomojamų medicinos priemonių (prietaisų), būtinų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, sąrašą. Šį sąrašą ir nurodytų medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimo tvarką tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. 3. Medicinos priemonės (prietaisai) į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą įrašomos ir iš jo išbraukiamos įvertinus Valstybinės ligonių kasos bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones ir vadovaujantis visais šiais kriterijais:
1) medicinos priemonė (prietaisas) turi būti skirta apdraustųjų gyvybinėms funkcijoms namuose palaikyti ar ilgalaikei medicininei intervencijai namuose atlikti;
2) medicinos priemonės (prietaisai) turi atitikti Sveikatos sistemos įstatyme, sveikatos apsaugos ministro ar jo įgaliotos institucijos patvirtintuose teisės aktuose nustatytus medicinos priemonių (prietaisų) pateikimo rinkai ir platinimo reikalavimus;
3) turi būti finansinės galimybės kompensuoti medicinos priemonės (prietaiso) nuomos išlaidas (jos įvertinamos atsižvelgiant į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą). 4. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktų medicinos priemonių (prietaisų) nuomos bazines kainas ir bazinių kainų nustatymo metodiką tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 5. Apdraustiesiems medicinos priemonių (prietaisų), įrašytų į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos bazinė kaina kompensuojama 100 procentų, neviršijant faktinių medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų.“
Papildyti 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą d papunkčiu: „d) iš ūkio subjektų, su kuriais sudarytos medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo sutartys, išieškotos ar jų grąžintos lėšos;“. 7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 9 punktu: „9) medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimas.“8 straipsnis. Įstatymo papildymas 26¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 26¹ straipsniu: „26¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo
medicinos priemonių (prietaisų), įrašytų į šio Įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos išlaidų kompensavimo pasirašomos tarp Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų ir to pageidaujančių ūkio subjektų. 2. Valstybinė ligonių kasa ar jos įgaliotos teritorinės ligonių kasos sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektu, jei šis užtikrina įrašytos į Įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą medicinos priemonės (prietaiso) tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką, garantinį aptarnavimą, nuolatinę priežiūrą ir keičiamųjų dalių tiekimą. 3.
ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų.“9 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Papildyti 27 straipsnį 5 dalimi:
„5. Šio straipsnio 2–4 dalys mutatis mutandis taikomos Valstybinei
ligonių kasai ar jos įgaliotoms teritorinėms ligonių kasoms atsiskaitant su ūkio subjektais už medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomą.“
straipsnio pakeitimas
10 punktu: „10) tvirtina šio Įstatymo 26 ir 26¹ straipsniuose nurodytų sutarčių tipines formas, kuriose įtvirtinamos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktų reikalavimai asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones ar reikalavimai medicinos priemonių (prietaisų) nuomai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas;“. 2. Papildyti 30 straipsnį 11 punktu: „11) įstatymų nustatyta tvarka išieško Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą iš ūkio subjektų, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo, jei šios funkcijos nepaveda teritorinėms ligonių kasoms;“. 3. Buvusį 30 straipsnio 10 punktą laikyti 12 punktu. 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2.
Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos direktorius iki 2017 m. rugsėjo 30 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
SDĮ dėl prietasų nuomos išlaidų kompensavimo Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas nustato sveikatos draudimo rūšis, privalomojo
sveikatos draudimo sistemą: privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir išlaidų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms paslaugų išlaidų apmokėjimo, ir vaistams vaistų bei ir medicinos pagalbos priemonėms kompensavimo priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pagrindus, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančias institucijas, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų ir sveikatos priežiūros įstaigų teises bei pareigas vykdant privalomąjį sveikatos draudimą, ginčų nagrinėjimo tvarką, tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo pagrindus, papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo pagrindus.“
2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių
priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, vaistus taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą.“ 2.
Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra – kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje sveikatos priežiūros
specialistų apdraustiesiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, siekiant įvertinti, palaikyti ar pagerinti jų sveikatos būklę, taip pat vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir medicinos priemonių (prietaisų) išrašymas ir išdavimas. Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra neapima socialinių paslaugų ir patarnavimų, nepriskirtų asmens sveikatos priežiūrai, transplantacijai skirtų audinių, ląstelių ir (arba) organų paskirstymo bei gavimo ir skiepijimo paslaugų pagal gyventojų skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų programas.“
Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 5 punktu: „5) medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensacijos.“
pakeitimas Pakeisti 12¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – Sveikatos sistemos įstatymas)
priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones (prietaisus), išlaidos. Šios išlaidos kompensuojamos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių (prietaisų) ir sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, neviršijant faktinių apdraustojo išlaidų. Apdraustojo išlaidas tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensuoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos, jeigu apdraustasis arba jo atstovas, siekiantis gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į teritorinę ligonių kasą ne vėliau kaip per vienus metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir (arba) vaistų, ir (arba) medicinos pagalbos priemonių, ir (arba) medicinos priemonių (prietaisų) išdavimo.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 12² straipsniu: „12² straipsnis. Medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimas
nuomos išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apdraustiesiems, kuriems šios medicinos priemonės (prietaisai) pagal gydytojų konsiliumo išvadą yra būtinos sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti. 2.
biudžeto lėšomis kompensuojamos tik tų medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidos apdraustiesiems, kurios įrašytos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nuomojamų medicinos priemonių (prietaisų), būtinų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, sąrašą. Šį sąrašą ir nurodytų medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimo tvarką tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. 3. Medicinos priemonės (prietaisai) į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą įrašomos ir iš jo išbraukiamos įvertinus Valstybinės ligonių kasos bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones ir vadovaujantis visais šiais kriterijais:
1) medicinos priemonė (prietaisas) turi būti skirta apdraustųjų gyvybinėms funkcijoms namuose palaikyti ar ilgalaikei medicininei intervencijai namuose atlikti;
2) medicinos priemonės (prietaisai) turi atitikti Sveikatos sistemos įstatyme, sveikatos apsaugos ministro ar jo įgaliotos institucijos patvirtintuose teisės aktuose nustatytus medicinos priemonių (prietaisų) pateikimo rinkai ir platinimo reikalavimus;
3) turi būti finansinės galimybės kompensuoti medicinos priemonės (prietaiso) nuomos išlaidas (jos įvertinamos atsižvelgiant į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą). 4. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktų medicinos priemonių (prietaisų) nuomos bazines kainas ir bazinių kainų nustatymo metodiką tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 5. Apdraustiesiems medicinos priemonių (prietaisų), įrašytų į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos bazinė kaina kompensuojama 100 procentų, neviršijant faktinių medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų.“
Papildyti 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą d papunkčiu: „d) iš ūkio subjektų, su kuriais sudarytos medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo sutartys, išieškotos ar jų grąžintos lėšos;“. 7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 9 punktu: „9) medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimas.“
pakeitimas Papildyti 26 straipsnį 3 dalimi:
„3. Šiame straipsnyje nurodytų sutarčių tipines formas,
kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 26¹ straipsniu: „26¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo
į šio Įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos išlaidų apmokėjimo pasirašomos tarp Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų ir to pageidaujančių ūkio subjektų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. 2.
straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektu, jei šis užtikrina įrašytos į šio Įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą medicinos priemonės (prietaiso) tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką, garantinį aptarnavimą, nuolatinę priežiūrą ir keičiamųjų dalių tiekimą. 3. Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, o šių sutarčių tipinę formą, kurioje nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti medicinos priemonių (prietaisų) nuomos reikalavimai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 27 straipsnį 5 dalimi: „5. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei ligonių kasai ar jos įgaliotoms teritorinėms ligonių kasoms atsiskaitant su ūkio subjektais už medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomą.“11 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauju 10 punktu: „10) tvirtina šio Įstatymo 26 ir 26¹ straipsniuose nurodytų sutarčių tipines formas;“ 2.
Papildyti 30 straipsnį 11 punktu: „11) sudaro 26¹straipsnyje nurodytas sutartis su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių (prietaisų), įrašytų į šio Įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos išlaidų apmokėjimo;“
straipsnį 12 punktu: „12) įstatymų nustatyta tvarka išieško Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą iš ūkio subjektų, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo, jeigu šios funkcijos nepaveda teritorinėms ligonių kasoms;“. 4. Buvusį
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio
apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos direktorius iki 2017 m. gruodžio31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė
Aiskinamasis SDĮ dėl prietasų nuomos išlaidų kompensavimo
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) projekto tikslas yra nustatyti naują sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo rūšį – medicinos priemonių (prietaisų), būtinų pacientų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – pacientai arba apdraustieji), sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. Stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos gydymo metu aprūpina pacientus reikiamomis medicinos priemonėmis (prietaisais). Tam tikrų ligų atvejais pacientas po gydymo turi likti stacionare, nes tik ligoninėje gali būti palaikomos jo gyvybinės funkcijos, pvz., kvėpavimo funkcija, atliekant dirbtinę plaučių ventiliaciją (toliau – DPV), ir pan. Visų šių pacientų gydymui būtinų medicinos priemonių (prietaisų) naudojimo išlaidos yra įskaičiuotos į stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainą. Tačiau tam tikrais atvejais PSDF biudžeto lėšos galėtų būti naudojamos efektyviau, t. y. remiantis pagrįsta gydytojų konsiliumo išvada, tam tikros paslaugos, kai naudojamos atitinkamos medicinos priemonės (prietaisai), pvz., DPV paslaugos, galėtų būti teikiamos ir namuose, jei tik pacientas namuose būtų aprūpintas reikiama medicinos priemone (prietaisu). 2015 m. pacientų, kuriems namuose buvo taikoma DPV, buvo apie 40, tačiau jų galėtų būti apie 200. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus naujiems pacientams nėra galimybės namuose taikyti DPV.
Atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, vidutinės mėnesio DPV aparato nuomos išlaidos ir jo keičiamųjų dalių įsigijimo išlaidos bei kitų paciento būklei stebėti būtinų medicinos priemonių (prietaisų) (pulsoksimetro, gyvybinių funkcijų stebėjimo monitoriaus, aktyviosios drėkinimo sistemos) nuomos išlaidos sudarė nuo 90 Eur iki 1200 Eur. Šie pacientai, jei juos artimieji atidžiai slaugo namuose ir jų būklė yra stabili, gali gyventi ilgus metus, kai kurie iš jų toliau mokosi ir dirba. Tad medicinos priemonių (prietaisų) ilgalaikės nuomos išlaidos (jei jos nebūtų kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis) sudarytų didelę dalį (nuo 1080 Eur iki 14 400 Eur per metus) jų namų ūkio išlaidų. Įstatymo projektu siekiama reglamentuoti, kad pacientai, kurių gyvybinėms funkcijoms palaikyti yra reikalingi tokie medicinos prietaisai, galėtų jais naudotis ir namuose, o ne tik gydymo įstaigose. Gydytojų konsiliumui konstatavus, kad paciento gyvybines funkcijas galima palaikyti ir namuose, būtų parenkamas jam tinkamas medicinos prietaisas, įrašytas į PSDF biudžeto lėšomis nuomojamų medicinos priemonių (prietaisų), skirtų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, sąrašą. Tokiu atveju ūkio subjektas, pasirašęs sutartį su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ar jos įgaliota teritorine ligonių kasa, aprūpintų pacientą reikiamu prietaisu. Ūkio subjektui būtų mokama šio prietaiso nuomos bazinė kaina, neviršijant faktinių medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų. Jei prietaiso nuomos kaina (dėl jo funkcionalumo, patogumo ar kitų priežasčių) būtų didesnė nei nustatyta bazinė kaina, bazinės kainos ir faktinių išlaidų skirtumą pacientas turėtų padengti savo lėšomis. Įstatymo projekto nuostatos būtų taikomos teisiniams santykiams, kurie atsirastų priėmus Įstatymo projektą ir įsigaliojus pakeitimams.
Šiuo metu pacientai, naudojantys tokius prietaisus, jais buvo aprūpinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1566 „Dėl Sprendimų dėl labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo priėmimo tvarkos aprašo ir šių išlaidų kompensavimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“. Naujų pacientų aprūpinti minėtais prietaisais nėra galimybės, nes jų susirgimai nepriskiriami labai retoms žmogaus sveikatos būklėms.
Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti medicinos priemonių (prietaisų), būtinų pacientų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis tvarką:
VLK ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones;
nustatytais nediskriminuojančiais kriterijais;
asmenų žalą, padarytą PSDF biudžetui. Taip pat tikslinami kiti Įstatymo straipsniai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. VLK. 3.
santykiai. Šiuo metu medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto nenumato nei Įstatymas, nei kiti įstatymai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatyme numatyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo sistema garantuoja apdraustiesiems teikiamų paslaugų išlaidų kompensavimą. Sutarčių pasirašymas su ūkio subjektais ir jų pateiktų sąskaitų apmokėjimas – tai priemonės, padedančios užtikrinti viešosios paslaugos teikimą. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 5 dalis papildomos nuostata apie naują sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo rūšį – medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnio 5 dalyje įvardijus naują sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo rūšį, atitinkamai keičiamas ir 21 straipsnis. Taip pat atitinkamai keičiamos ir kitos Įstatymo nuostatos, siekiant jas suderinti su projektu, t. y. Įstatymas papildomas 12² straipsniu, kuriame reglamentuojami esminiai su išlaidų kompensavimu susiję aspektai:
(i) 12² straipsnio 1 dalis reglamentuoja teisės į kompensaciją atsiradimo sąlygas: medicinos priemonės (prietaiso) nuomos išlaidos bus kompensuojamos iš PSDF biudžeto apdraustiesiems, kuriems pagal gydytojų konsiliumo išvadą šios medicinos priemonės (prietaisai) yra būtinos sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti. Pagrindas kompensuoti medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidas apdraustiesiems bus gydytojų, diagnozavusių atitinkamus sveikatos sutrikimus ar sveikatos būklę, išvada ir medicinos priemonės (prietaiso) įrašymas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą PSDF biudžeto lėšomis nuomojamų medicinos priemonių (prietaisų) sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti sąrašą (toliau – Sąrašas).
Pagrindas priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimu, yra įtvirtintas Įstatymo 5 straipsnyje, apibrėžiančiame, kas yra privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai: „Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra gydytojo diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė, kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims teikti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.“;
(ii) 12² straipsnio 2 dalyje numatytas medicinos priemonių (prietaisų) skyrimo pagrindas, t. y. gydytojų konsiliumo išvada skiriama medicinos priemonė (prietaisas) turi būti įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Sąrašą bei paskiriama laikantis sveikatos pasaugos ministro patvirtintos medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimo tvarkos ir sąlygų;
(ii) 12² straipsnio 2 ir 3 dalys reglamentuoja, kad sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs VLK ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, tvirtina Sąrašą ir šių priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimo tvarką. VLK ir Privalomojo sveikatos draudimo taryba, kaip kompetentingos Privalomąjį sveikatos draudimą vykdančios institucijos, teikia sveikatos apsaugos ministrui nuomonę (pvz., Įstatymo 9 str. 6 d., 10 str. 1 d., 11 str. 3 d., 12 str., 25 str. 1 d.).
medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimo tvarkoje bus reglamentuota nuomos išlaidų kompensavimo proceso įgyvendinimo tvarka. Taigi, Įstatyme bus įtvirtintos esminės sąlygos, kurioms esant kompensuojamos medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidos: 1) asmuo turi būti draustas privalomuoju sveikatos draudimu; 2) gydytojų konsiliumas turi būti konstatavęs, kad apdraustajam yra būtinos tokios medicinos priemonės (prietaisai); 3) medicinos priemonė (prietaisas) turi būti įrašyta į Sąrašą. Į Sąrašą medicinos priemonės (prietaisai) įtraukiamos ir iš jo išbraukiamos vadovaujantis šiais kriterijais:
funkcijoms namuose palaikyti ar ilgalaikei medicininei intervencijai namuose atlikti;
įstatyme nustatytus pateikimo rinkai ir platinimo reikalavimus, taip bus užtikrinamos teisėtumo ir kokybiškumo sąlygos;
galimybės nustatomos atsižvelgiant į PSDF biudžetą. Vadovaujantis Įstatymo 14 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, PSDF biudžeto projektą rengia VLK. PSDF biudžeto projektą ir PSDF biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius teikia Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada. Vyriausybė apsvarsto atitinkamų metų PSDF biudžeto projektą ir PSDF biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius ir ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. PSDF biudžetas tvirtinamas Lietuvos Respublikos įstatymu.
PSDF biudžeto lėšos planuojamos sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir kt. Į Sąrašą medicinos priemonės (prietaisai), kurių nuomos išlaidas siūloma kompensuoti PSDF lėšomis, galės būti įrašytos tik įvertinus PSDF biudžeto išlaidas šių priemonių (prietaisų) nuomai. PSDF biudžetas turi būti subalansuotas – taip numato Įstatymas. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime pabrėžė, jog medicinos pagalbos apimtis turi būti nustatoma įvertinus valstybės finansines galimybes: „<...> valstybės biudžetui negali būti užkraunama valstybės finansinių galimybių neatitinkanti našta, dėl kurios valstybė negalėtų įgyvendinti kitų savo funkcijų arba jai taptų daug sunkiau jas vykdyti; valstybinėse gydymo įstaigose piliečiams teikiamos nemokamos, iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamos, medicinos pagalbos apimtį turi nustatyti įstatymų leidėjas, įvertinęs inter alia valstybės finansines galimybes – kurios nėra ir negali būti beribės – ir paisydamas konstitucinių vertybių pusiausvyros, socialinės darnos, atsakingo valdymo, protingumo, asmenų lygiateisiškumo principų, kitų konstitucinių imperatyvų.“
(iii) 12² straipsnio 4, 5 dalys nustato, kad į Sąrašą įtrauktų medicinos priemonių (prietaisų) nuomos bazines kainas ir bazinių kainų nustatymo metodiką tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Bazinių kainų nustatymo kriterijai ir tvarka bus patvirtinti Įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu – sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Įstatymas turi būti sistemingas, t. y. jos nuostatos turi sutapti su Įstatymo 25 straipsnyje reglamentuojama asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto, bazinių kainų nustatymo tvarka. Taip pat akcentuotina, kad nustatyta medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų bazinė kaina bus kompensuojama 100 procentų.
Įstatymo projektas papildomas 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto d papunkčiu, nustatančiu, kad PSDF biudžeto pajamas gali sudaryti ir iš ūkio subjektų išieškotos ar gražintos lėšos už neteisėtai nuomojamas medicinos priemones (prietaisus) ar neteisėtai už juos pateiktas sąskaitas. Įstatymo projektu keičiamas 21 straipsnis, papildant, jog PSDF biudžeto išlaidas sudarys medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidos. Įstatymo projekto 26¹ straipsnyje įtvirtinamos esminės nuostatos dėl sutarčių, sudaromų tarp VLK ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų ir ūkio subjektų dėl medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis. Pagrindinės sąlygos sudaryti minėtą sutartį yra šios: (i) medicinos priemonė (prietaisas) turi būti įrašyta į Sąrašą; (ii) ūkio subjektas, pageidaujantis teikti nuomos paslaugą, turi būti medicinos priemonės (prietaiso) gamintojas ar gamintojo įgaliotasis atstovas ir užtikrinti tiekiamų į Lietuvos Respublikos rinką medicinos priemonių (prietaisų) kokybę, jų garantinį aptarnavimą, nuolatinę priežiūrą bei keičiamųjų dalių tiekimą medicinos priemonės (prietaiso) nuomos laikotarpiu; (iii) ūkio subjektas turi kreiptis į VLK ar jos įgaliotas teritorines ligonių kasas dėl sutarties sudarymo.
Taip pat 26¹ straipsnyje yra nustatyti sutarčių sudarymo principai (sutartys bus sudaromos su visais norinčiais ir galinčiais (turinčiais teisę) teikti medicinos priemonių (prietaisų) nuomos paslaugas ūkio subjektais, sutartį sudaryti galima bet kuriuo metu, apie sudaromas sutartis bus skelbiama viešai, sutartys sudaromos laikantis nediskriminavimo ir vienodo vertinimo principų), kuriais vadovaujantis bus užtikrinta sąžininga konkurencijos laisvė, kiti konstituciniai Lietuvos ūkio principai. Kiti aspektai, tokie, kaip dokumentų pateikimas, sutarties terminas, sutarties pasirašymas, šalių teisės ir pareigos, bus reglamentuoti sveikatos apsaugos ministro sutarčių sudarymo tvarkoje ir VLK direktoriaus tvirtinamoje tipinėje sutarčių formoje. PSDF biudžeto lėšos šioms reikmėms bus planuojamos kiekvienais metais. Sudarant sutartis su ūkio subjektais, į jas įrašomos tos lėšų sumos, kurios buvo numatytos PSDF biudžete. Ūkio subjektas, sudaręs sutartį dėl medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimo, negalės viršyti PSDF biudžete numatytų asignavimų. Numatoma, kad kol kas į Sąrašą bus įrašytos tik kelios medicinos priemonės (prietaisai). Atsižvelgiant į tai ir siekiant, kad ūkio subjektams tektų mažesnė administracinė našta, šias sutartis sudarys VLK.
Kita vertus, VLK, siekdama, kad šios sutarys būtų sklandžiai pasirašomos, pasilieka teisę įgalioti teritorines ligonių kasas sudaryti minėtas sutartis, kai į Sąrašą bus įrašyta daugiau medicinos priemonių (prietaisų) (atitinkamai bus didesnis šias priemones naudojančių pacientų ir jas nuomojančių ūkio subjektų skaičius). Skaidrumo, viešumo, nediskriminavimo principais grindžiamas siūlymas Įstatyme reglamentuoti, kad sutarties tipinę formą tvirtina VLK direktorius. Taigi vienodo turinio sutartys bus pasirašomos su visais ūkio subjektais. Siekiant įstatymo sistemiškumo, 30 straipsnis papildomas 10 punktu, nustatant, kad VLK direktorius turi patvirtinti Įstatymo 26 ir 26¹straipsniuose nurodytas sutarčių formas. Įstatymo 33 straipsnio 9 punktas reglamentuoja, kad teritorinės ligonių kasos privalo reikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Įstatyme VLK tokia teisė nenumatyta. Įstatymo
teritorinėmis ligonių kasomis, pareigą atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, nuostata, kad neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala privalo būti atlyginta, turi būti taikoma visiems privalomojo sveikatos draudimo santykiams. Tuo tikslu Įstatymo 30 straipsnis papildomas 11 punktu. Medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimas užtikrintų pacientų aprūpinimą šiomis priemonėmis (prietaisais). Pacientai jomis naudotųsi namuose, o VLK ar jos įgaliotos teritorinės ligonių kasos kompensuotų šių medicinos priemonių (prietaisų) tiekėjui nuomos išlaidas (pagal į Sąrašą įtrauktų medicinos priemonių (prietaisų) nuomos bazines kainas) pagal sudarytą nuomos sutartį, atitinkančią Įstatyme numatytas sąlygas.
Toks teisinis reguliavimas pagerintų pacientų gyvenimo kokybę, t. y. jie ambulatoriškai (namuose, o ne gydymo įstaigoje) galėtų naudotis tam tikromis medicinos priemonėmis (prietaisais). Dar kartą norėtųsi pabrėžti, kad medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimas duotų teigiamų rezultatų: pirma, pacientams už jas nereikėtų mokėti ir šiomis priemonėmis (prietaisais) jie naudotųsi namuose; antra, PSDF biudžeto lėšos būtų naudojamos efektyviau ir racionaliau, nes pacientams neprireiktų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių bazinės kainos yra kur kas didesnės nei medicinos priemonės (prietaiso) nuomos išlaidos; trečia, sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, galėtų priimti atitinkamai daugiau pacientų, kuriems būtinos stacionare teikiamos paslaugos. Reglamentavus Įstatyme medicinos priemonių (prietaisų), kurios užtikrintų sveikatos apsaugos ministro nustatytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą apdraustiesiems namuose, nuomos išlaidų kompensavimą iš PSDF biudžeto lėšų, būtų pagerintas tam tikrų namuose teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Įstatymo projekte numatyta, kad įstatymas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. Įsigaliojus įstatymui ir patvirtinus PSDF biudžetą, medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidos galėtų būti pradėtos kompensuoti nuo 2018 metų. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymas neturės neigiamų padarinių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Sveikatos apsaugos ministras turi patvirtinti Sąrašą ir medicinos priemonių (prietaisų), įtrauktų į Sąrašą, nuomos išlaidų kompensavimo tvarką, taip pat minėtų medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų bazines kainas, šių kainų nustatymo metodiką ir sutarčių tarp VLK ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų bei ūkio subjektų sudarymo tvarką. VLK direktorius turi patvirtinti medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo sutarties tipinę formą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės, savivaldybės biudžetų nereikės, nes medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidos bus kompensuojamos iš PSDF biudžeto. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad šis įstatymas nustato valstybinio socialinio privalomojo draudimo sistemą, t.y. privalomąjį sveikatos draudimą siūloma vadinti valstybiniu socialiniu. Tokio siūlymo tikslas yra neaiškus dėl kelių priežasčių. Pirma, keičiamame Sveikatos draudimo įstatyme sąvoka „valstybinis socialinis sveikatos draudimas“ apskritai nėra nei apibrėžiama, nei vartojama. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, sąvoka „valstybinis socialinis draudimas“ apibrėžiama kaip valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos. Kitaip sakant, Lietuvos teisės sistemoje valstybinis socialinis draudimas yra suprantamas kaip socialinės apsaugos sistemos, o ne sveikatos sistemos, dalis ir reglamentuoja tokias draudimo rūšis kaip pensijų socialinį draudimą, ligos socialinį draudimą, motinystės socialinį draudimą, nedarbo socialinį draudimą bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte taip pat nenurodyta tokio pakeitimo priežastis bei tikslas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei turint omenyje, kad teikiamas pakeitimas iš esmės jokios teisinės reikšmės neturėtų (o galimai tik klaidintų dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo bei Sveikatos draudimo įstatymo tarpusavio santykio bei taikymo) siūlytina projekto
socialinio“ išbraukti. 2. Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 12² straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotės suponuoja, kad po gydytojų konsiliumo išvados apie būtinumą užtikrinti asmens sveikatos priežiūrą namuose, medicinos priemonės (prietaisai), reikalingi nuomoti ir šiai priežiūrai užtikrinti, turi būti įrašyti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nuomojamų medicinos priemonių (prietaisų) sąrašą. Atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte išdėstytus naujo reguliavimo motyvus ir tikslus bei siekiant teisinio aiškumo, pildomo įstatymo 12² straipsnio 2 dalį siūlome tikslinti, nurodant, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis gali būti kompensuojamos tik tų medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidos apdraustiesiems, kurios įrašytos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nuomojamų medicinos priemonių (prietaisų), būtinų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, sąrašą. 3. Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „lėšomis nuomojamų“ įrašytinas žodis „biudžeto“. 4.
išlaidos pagal siūlomą reguliavimą būtų kompensuojamos apdraustiesiems, o ne ūkio subjektams, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies
medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimo sutartys“ teisingiau būtų vartoti formuluotę „ūkio subjektai, su kuriais sudarytos medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų apmokėjimo sutartys“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, kuriose nurodoma, kad su ūkio subjektais bus pasirašomos nuomos išlaidų kompensavimo, o ne apmokėjimo, sutartys. 5. Atsižvelgiant, kad pagal esamą įstatyminį reguliavimą, sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis bei vaistinėmis sudaro bei šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones tik teritorinės ligonių kasos (ši jų funkcija įtvirtina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 punkte), o taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal projektą siūloma nustatyti, kad atitinkamas sutartis dėl medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų apmokėjimo galėtų sudaryti ne tik teritorinės ligonių kasos, o ir pati Valstybinė ligonių kasa, siūlytina papildyti ir keičiamo įstatymo 30 straipsnį, reglamentuojantį Valstybinės ligonių kasos funkcijas (papildant funkcijų sąrašą aukščiau minėta funkcija dėl sutarčių su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų apmokėjimo sudarymo. 6.
straipsnio 2 dalies, sutartys dėl medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo gali būti sudaromos tik su ūkio subjektais, atitinkančiais šioje dalyje nurodytas sąlygas, todėl projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 26¹ straipsnio 1 dalyje po žodžių „to pageidaujančių ūkio subjektų“ įrašytini žodžiai „atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas“. 7. Projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 26¹ straipsnio 2 dalyje prieš žodį „įstatymo“ įrašytinas žodis „šio“. 8. Projekto 10 straipsniu keičiamame įstatymo 30 straipsnio 10 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė ligonių kasa tvirtina šio įstatymo 26 ir 26¹ straipsniuose nurodytų sutarčių tipines formas, kuriose įtvirtinamos esminės sutarties sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal esamą įstatyminį reguliavimą, keičiamo įstatymo 26 straipsnyje nurodytos sutartys, t.y. sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka (keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Siekiant teisinio aiškumo , o taip pat suderinti šias dvi nuostatas tarpusavyje, įstatymo 26 straipsnio 2 dalį siūlome papildyti, nurodant, kad šiame straipsnyje nurodytų sutarčių tipinę formą tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Be to, svarstytina, ar projekto 8 straipsniu pildomame įstatymo 26¹ straipsnyje atitinkamai nereikėtų nustatyti, kad sveikatos apsaugos ministras tvirtina sutarčių tarp ūkio subjektų ir Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų dėl medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų apmokėjimo sudarymo tvarkos aprašą (kas šiuo metu nustatyta sutarčių tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sudarymui).
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, kai teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių
„Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsniu keičiamo
įstatymo 12¹ straipsnio 2 dalyje papildomai įvedama toliau tekste minimo Sveikatos sistemos įstatymo pavadinimo santrumpa yra perteklinė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
2017-10-25
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Širinskienė, Komiteto nariai D. Kaminskas, D. Kepenis, A. Kubilienė, J. Liesys, A. Matulas, I. Rozovą pavaduojanti Seimo narė
V. Kravčionok. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, padėjėja S. Šimonienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja A. Mečėjienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė L. Vaičiulienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai J. Sabalienė, V. Griškova, D. Berūkštienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato valstybinio socialinio privalomojo draudimo sistemą, t.y. privalomąjį sveikatos draudimą siūloma vadinti valstybiniu socialiniu. Tokio siūlymo tikslas yra neaiškus dėl kelių priežasčių. Pirma, keičiamame Sveikatos draudimo įstatyme sąvoka „valstybinis socialinis sveikatos draudimas“ apskritai nėra nei apibrėžiama, nei vartojama.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, sąvoka „valstybinis socialinis draudimas“ apibrėžiama kaip valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos. Kitaip sakant, Lietuvos teisės sistemoje valstybinis socialinis draudimas yra suprantamas kaip socialinės apsaugos sistemos, o ne sveikatos sistemos, dalis ir reglamentuoja tokias draudimo rūšis kaip pensijų socialinį draudimą, ligos socialinį draudimą, motinystės socialinį draudimą, nedarbo socialinį draudimą bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte taip pat nenurodyta tokio pakeitimo priežastis bei tikslas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei turint omenyje, kad teikiamas pakeitimas iš esmės jokios teisinės reikšmės neturėtų (o galimai tik klaidintų dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo bei Sveikatos draudimo įstatymo tarpusavio santykio bei taikymo) siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje žodžius „valstybinio socialinio“ išbraukti. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotės suponuoja, kad po gydytojų konsiliumo išvados apie būtinumą užtikrinti asmens sveikatos priežiūrą namuose, medicinos priemonės (prietaisai), reikalingi nuomoti ir šiai priežiūrai užtikrinti, turi būti įrašyti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nuomojamų medicinos priemonių (prietaisų) sąrašą.
Atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte išdėstytus naujo reguliavimo motyvus ir tikslus bei siekiant teisinio aiškumo, pildomo įstatymo 12² straipsnio 2 dalį siūlome tikslinti, nurodant, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis gali būti kompensuojamos tik tų medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidos apdraustiesiems, kurios įrašytos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nuomojamų medicinos priemonių (prietaisų), būtinų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, sąrašą. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „lėšomis nuomojamų“ įrašytinas žodis „biudžeto“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-09-20 6,
nuomos išlaidos pagal siūlomą reguliavimą būtų kompensuojamos apdraustiesiems, o ne ūkio subjektams, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto d papunktyje vietoj formuluotės
„ūkio subjektai, su kuriais sudarytos medicinos priemonių (prietaisų) nuomos
išlaidų kompensavimo sutartys“ teisingiau būtų vartoti formuluotę „ūkio subjektai, su kuriais sudarytos medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų apmokėjimo sutartys“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, kuriose nurodoma, kad su ūkio subjektais bus pasirašomos nuomos išlaidų kompensavimo, o ne apmokėjimo, sutartys. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 5.
Atsižvelgiant, kad pagal esamą įstatyminį reguliavimą, sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis bei vaistinėmis sudaro bei šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones tik teritorinės ligonių kasos (ši jų funkcija įtvirtina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 punkte), o taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal projektą siūloma nustatyti, kad atitinkamas sutartis dėl medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų apmokėjimo galėtų sudaryti ne tik teritorinės ligonių kasos, o ir pati Valstybinė ligonių kasa, siūlytina papildyti ir keičiamo įstatymo 30 straipsnį, reglamentuojantį Valstybinės ligonių kasos funkcijas (papildant funkcijų sąrašą aukščiau minėta funkcija dėl sutarčių su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų apmokėjimo sudarymo. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 2 dalies, sutartys dėl medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo gali būti sudaromos tik su ūkio subjektais, atitinkančiais šioje dalyje nurodytas sąlygas, todėl projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 26¹ straipsnio 1 dalyje po žodžių „to pageidaujančių ūkio subjektų“ įrašytini žodžiai „atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas“. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje prieš žodį „įstatymo“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
91141 8.
Projekto 10 straipsniu keičiamame įstatymo 30 straipsnio 10 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė ligonių kasa tvirtina šio įstatymo 26 ir 26¹ straipsniuose nurodytų sutarčių tipines formas, kuriose įtvirtinamos esminės sutarties sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal esamą įstatyminį reguliavimą, keičiamo įstatymo 26 straipsnyje nurodytos sutartys, t.y. sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka (keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Siekiant teisinio aiškumo , o taip pat suderinti šias dvi nuostatas tarpusavyje, įstatymo 26 straipsnio 2 dalį siūlome papildyti, nurodant, kad šiame straipsnyje nurodytų sutarčių tipinę formą tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Be to, svarstytina, ar projekto 8 straipsniu pildomame įstatymo 26¹ straipsnyje atitinkamai nereikėtų nustatyti, kad sveikatos apsaugos ministras tvirtina sutarčių tarp ūkio subjektų ir Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų dėl medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų apmokėjimo sudarymo tvarkos aprašą (kas šiuo metu nustatyta sutarčių tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sudarymui). Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nebuvo paskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos reikalų komitetas, 2017-10-25 T Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad siūloma įstatymo projektą papildyti nauju 8 straipsniu, kuriuo keičiamas įstatymo 26 straipsnis, siūloma patikslinti ir įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
N Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastaboje išdėstytus argumentus, siūloma papildyti įstatymo projektą 8 straipsniu, kuriuo patikslinamas keičiamo įstatymo
8 straipsniu: „8 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Papildyti 26 straipsnį 3 dalimi:
„3. Šiame straipsnyje nurodytų sutarčių tipines formas,
kuriose įtvirtinamos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktų reikalavimai asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius.“ Pritarti 3.
Sveikatos reikalų komitetas, 2017-10-25
4 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: papildyti 9 straipsnį 4 dalimi:
„4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina
sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, o šių sutarčių tipinę formą, kurioje įtvirtinamos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktų reikalavimai medicinos priemonių (prietaisų) nuomai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius.“
Argumentai: pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuria, siekiant teisinio aiškumo, siūloma papildyti keičiamo įstatymo 30 straipsnį, reglamentuojantį Valstybinės ligonių kasos funkcijas (papildant funkcijų sąrašą funkcija dėl sutarčių su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų apmokėjimo sudarymo). Pasiūlymas: pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 30 straipsnį nauju 10 punktu:
„10) tvirtina šio Įįstatymo 26 ir 26¹ straipsniuose nurodytų sutarčių tipines formas, kuriose įtvirtinamos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktų reikalavimai asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones ar reikalavimai medicinos priemonių (prietaisų) nuomai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas;“. 2. Papildyti 30 straipsnį 11 punktu: „11) įstatymų nustatyta tvarka išieško Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą iš ūkio subjektų, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo, jei šios funkcijos nepaveda teritorinėms ligonių kasoms; „11) sudaro 26¹straipsnyje nurodytas sutartis su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių (prietaisų), įrašytų į šio įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos išlaidų apmokėjimo;“
3Papildyti 30 straipsnį 12 punktu:
„12) įstatymų nustatyta tvarka išieško Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą iš ūkio subjektų, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo, jei šios funkcijos nepaveda teritorinėms ligonių kasoms;“
punktu. Pritarti
2 Argumentai: siūloma nustatyti kitą įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datą, nes įstatymo projekte numatyta data - 2017 m. rugsėjo 30 d. – jau neaktuali. Pasiūlymas: pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos direktorius iki 2017 m. rugsėjo gruodžio 301 d. priima šio Įįstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Širinskienė, R. Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė