Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 141 straipsnį: „141 straipsnis. Minimalusis darbo užmokestis
mažesnis, negu šio straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis. 2. Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. 3. Minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Lietuvos Respublikos trišalė taryba savo išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kiekvienais metais iki birželio 15 dienos arba iki kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašomos datos. Minimalios mėnesinės algos dydis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į paskutinių trejų metų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje ir negali būti mažesnis negu pusė vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje vidurkio, apskaičiuoto per paskutinius trejus metus. 4. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni, negu šio straipsnio 3 dalyje nustatyti minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžiai.“
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Gražulis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvoje minimalus mėnesinis darbo užmokestį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Didžioji dauguma gyventojų nėra patenkinti tokia sistema, todėl manytina, kad ją reikia tobulinti, susiejant minimalų darbo užmokestį su vidutiniu atlyginimu šalies ūkyje. Įstatymo projektu siekiama, kad minimalios mėnesinės algos dydis būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į paskutinių trejų metų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje ir negalėtų būti mažesnis negu pusė vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje vidurkio, apskaičiuoto per paskutinius trejus metus. Tokiu būdu, būtų sudaromos prielaidos algų didėjimui Lietuvoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai:
Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Petras Gražulis. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyme minimali mėnesinė alga nėra susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte siūloma kad minimalios mėnesinės algos dydis būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į paskutinių trejų metų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje ir negalėtų būti mažesnis negu pusė vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje vidurkio, apskaičiuoto per paskutinius trejus metus. Įgyvendinus šią nuostatą, minimalus mėnesinis atlyginimas būtų susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu ir būtų sudaromos prielaidos algų didėjimui Lietuvoje. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus šį įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projektas neturi įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įgyvendinus įstatymo projekte numatytą nuostatą, tikėtinas atlyginimų padidėjimas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų teisės aktų keisti nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti lydimųjų aktų nereikia. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įgyvendinant įstatymo pakeitimus, reikalingas lėšas apskaičiuoti bus pavesta fiannsų ministerijai. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų neprireikė. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Minimalus mėnesinis atlyginimas; MMA. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Petras Gražulis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-15 Nr. S-2017-8146 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1110 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Taip pat informuojame, jog pritariame 2017 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje Nr. XIIIP-1110 ,,Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
siūloma pakeisti Darbo kodekso 141 straipsnį ir jo 3 dalyje nustatyti, kad ,,minimalios mėnesinės algos dydis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į paskutinių trejų metų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje ir negali būti mažesnis negu pusė vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje vidurkio, apskaičiuoto per paskutinius trejus metus.“ Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Visų pirma pažymėtina, kad siūloma nuostata galimai būtų perteklinė keičiamo įstatymo 141 straipsnio toje pačioje 3 dalyje įtvirtintų minimaliosios mėnesinės algos nustatymo taisyklių atžvilgiu, nes šioje dalyje jau yra nustatyta, kad minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Kartu svarstytina, ar toks siūlymas neapribotų socialinių partnerių ir Trišalės tarybos teisės tartis dėl minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Antra, paskutinių trejų metų vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje dydžio tvirtinimo tvarka nėra nustatyta jokiu įstatymu. Lietuvos statistikos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 409 „Dėl darbo užmokesčio statistinės informacijos rinkimo, apdorojimo ir skelbimo kas ketvirtį“, kas ketvirtį skelbia praėjusio ketvirčio šalies ūkio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. 2.
Darbo kodeksas įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d., todėl siūlomas pakeitimas svarstytinas ir teisinio stabilumo bei teisinio tikrumo principų kontekste, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo stabilumą ir tikrumą, kad būtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. 3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tikėtina, jog siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų lėšų iš valstybės biudžeto išlaikomoms įstaigoms. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašytini atskiroje eilutėje centre;
įstatymo įsigaliojimo laike termino skirtingo interpretavimo;
3) įstatymo projekto 1 straipsniu, atsižvelgiant į daromus pakeitimus, reikėtų keisti tik keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalį ir pakeitimo esmę dėstyti taip: „Pakeisti 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]