NAUJA REDAKCIJA nuo 2004 11 25 Projekto Lyginamasis variantas
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Seimo kontrolieriai taip pat vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal
baudimą fakultatyvų protokolą3 straipsnis. Seimo kontrolierių veiklos tikslai Seimo kontrolierių veiklos tikslai:
1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms;
2) skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, vykdant Lietuvos nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas;
3) vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą.“2 straipsnis. 19 straipsnio 1 dalies 6 punkto pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir išdėstyti jį taip: „6) pasitelkti Vyriausybės įstaigų, taip pat ministerijų, savivaldybių pareigūnus, savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnus bei ekspertus valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas, įmones, viešąsias įstaigas, kurių steigėjas yra valstybė arba savivaldybė, prašyti jų pateikti išvadas;“3 straipsnis. 19¹ straipsnio 4 dalies pakeitimas Pakeisti 19¹straipsnio 4 dalį ir išdėstyti jį taip: „4.
Vykdydami nacionalinę kankinimų prevenciją Seimo kontrolieriai arba, jų pavedimu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai turi teisę:“4 straipsnis. Įstatymo papildymas 19² straipsniu Papildyti Įstatymą 19² straipsniu: „19² straipsnis. Nacionalinė žmogaus teisių institucija Siekdami pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms bei bendradarbiaudami su valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis, pilietine visuomene, socialiniais partneriais, tarptautinėmis organizacijomis žmogaus teisių ir laisvių klausimais Seimo kontrolieriai vykdo šias funkcijas:
1) atlieka žmogaus teisių stebėseną valstybėje ir rengia žmogaus teisių padėties ataskaitas;
2) vykdo informacijos apie žmogaus teises sklaidą ir visuomenės švietimą žmogaus teisių klausimais;
3) pristato žmogaus teisių situacijos Lietuvoje vertinimą tarptautinėse organizacijose bei teikia joms informaciją pagal tarptautinėse sutartyse nustatytus įsipareigojimus;
4) teikia siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms žmogaus teisių klausimais;
5) siekia nacionalinių teisės aktų suderinimo su valstybės tarptautiniais įsipareigojimais žmogaus teisių srityje;
6) inicijuoja tyrimus dėl esminių žmogaus teisių problemų.“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
Teikia: Seimo nariai Valerijus Simulik Justas Džiugelis Sergejus Jovaiša Andrius Navickas
NAUJA REDAKCIJA nuo 2004 11 25 Projekto lyginamasis variantas
SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-950 3, 19, 19¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19²
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Seimo kontrolieriai taip pat vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą
Seimo kontrolierių veiklos tikslai:
1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms;
2) skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, atliekant nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas;
3) vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą.“
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) pasitelkti Vyriausybės įstaigų, taip pat ministerijų, savivaldybių pareigūnus, savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnus bei ekspertus valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas, valstybės ir savivaldybių įmones, viešąsias įstaigas, kurių steigėja ar dalyvė yra valstybė arba savivaldybė, prašyti jų pateikti išvadas pagal kompetenciją;“
Papildyti 19¹straipsnio 4 dalį 9 punktu: „9) pavesti Seimo kontrolierių įstaigos valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams įgyvendinti šios dalies 1–4 punktuose nurodytas teises.“
Įstatymo papildymas 19² straipsniu Papildyti Įstatymą 19² straipsniu:
„19² straipsnis. Nacionalinė žmogaus teisių institucija
žmogaus teisių institucija. 2. Skatindami pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms bei bendradarbiaudami su valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis, pilietine visuomene, socialiniais partneriais, tarptautinėmis organizacijomis žmogaus teisių ir laisvių klausimais, Seimo kontrolieriai atlieka šias funkcijas:
1) atlieka žmogaus teisių stebėseną Lietuvoje ir rengia žmogaus teisių padėties ataskaitas;
2) vykdo informacijos apie žmogaus teises sklaidą ir visuomenės švietimą žmogaus teisių klausimais;
3) pristato žmogaus teisių padėties Lietuvoje vertinimą tarptautinėse organizacijose ir teikia joms informaciją pagal Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytus įsipareigojimus;
4) teikia siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms žmogaus teisių klausimais;
5) siekia nacionalinių teisės aktų suderinimo su Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais žmogaus teisių srityje;
6) inicijuoja tyrimus dėl esminių žmogaus teisių problemų.“
Šis įstatymas įsigalioja
Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
iniciatoriai ir rengėjai Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja 1993 m. rezoliucijoje Nr. 48/134, įtvirtinusioje nacionalinių žmogaus teisių institucijų principus (Paryžiaus principus), paskatino valstybes nares steigti nacionalines žmogaus teisių institucijas. JT Žmogaus teisių tarybos vykdomos visuotinės periodinės peržiūros metu, pristatant pirmąją (2011 m.) ir antrąją (2016 m.) mūsų valstybės ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, šalis sulaukė raginimų steigti nacionalinę žmogaus teisių instituciją. Šis raginimas Lietuvai buvo kartojamas tarptautinėse organizacijose svarstant valstybės ataskaitas žmogaus teisių klausimais. Raginimas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai (toliau vadinama – Seimo kontrolierių įstaiga) siekti nacionalinės žmogaus teisių institucijos statuso buvo suformuluotas Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. XII-527 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2012 m. veiklos ataskaitos“ 2 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. XII–911 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2013 m. veiklos ataskaitos“ 2 straipsnyje. Atsižvelgdama į tai Seimo kontrolierių įstaiga, iškėlusi strateginį veiklos tikslą – tapti A lygiu akredituota nacionaline žmogaus teisių institucija – 2015 metais parengė akreditacijos paraišką ir pateikė JT Nacionalinių žmogaus teisių institucijų koordinavimo komitetui. Globalaus nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljanso (GANHRI) sekretoriatas 2017 m. kovo 23 d. Seimo kontrolierių įstaigą informavo, kad ji akredituojama nacionaline žmogaus teisių institucija, atitinkančia Paryžiaus principus, suteikiant jai A lygio institucijos statusą.
Vienas svarbiausių nacionalinės žmogaus teisių institucijos tikslų – bendradarbiaujant su visuomene, kelti aktualias žmogaus teisių problemas, pasisakyti įvairiais žmogaus teisių klausimais ir atlikti kitas pagrindines nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, apibrėžtas JT Generalinės Asamblėjos priimtoje rezoliucijoje. Pagrindinės nacionalinės žmogaus teisių funkcijos, formuluojamos Paryžiaus principuose, yra šios: a) žmogaus teisių stebėsena; b) patarimai valdžios institucijoms žmogaus teisių klausimais; c) visuomenės švietimas ir informavimas apie žmogaus teises, informacijos apie žmogaus teises sklaida; d) žmogaus teisių situacijos vertinimo pristatymas tarptautinėse organizacijose; e) žmogaus teisių padėties ataskaitų rengimas; f) siekis suderinti nacionalinę teisę su valstybės tarptautiniais įsipareigojimas žmogaus teisių srityje. Tarptautiniu lygmeniu nacionalinė žmogaus teisių institucija dalyvauja JT ir atitinkamos regioninės žmogaus teisių organizacijos (Europoje – Europos Tarybos), kitų tarptautinių organizacijų veikloje: teikia savarankiškas ataskaitas, pasisako įvairiais klausimais tarptautinėse organizacijose, teikia joms informaciją, rūpinasi tarptautinių žmogaus teisių standartų perkėlimu į nacionalinę teisę, ragina valstybę vykdyti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, propaguoja pagarbą žmogaus teisėms šalyje. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, kilo poreikis papildyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymą; pakeitimai pateikiami Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 19¹ straipsnio 4 dalies pakeitimo ir įstatymo papildymo 19² straipsniu įstatymo (toliau vadinama – Įstatymas) projekte (toliau vadinama – Projektas). 2.
Projekte siūlomi pakeitimai būtini, kad Seimo kontrolierių įstaiga galėtų vykdyti nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Projekte aptarti klausimai Šiuo metu Projekte aptarti klausimai yra nereglamentuoti jokiame nacionaliniame teisės akte, bet reglamentuoti JT Generalinės Asamblėjos 1993 m. rezoliucijoje Nr. 48/134, įtvirtinusioje nacionalinių žmogaus teisių institucijų principus (Paryžiaus principus). 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų tikimasi Naujai numatomos teisinio reglamentavimo nuostatos įtvirtins Seimo kontrolierių įstaigą kaip nacionaliniu lygmeniu šalyje veikiančią žmogaus teisių instituciją, atitinkančią JT Generalinės Asamblėjos 1993 m. rezoliucijoje Nr. 48/134 apibrėžtus nacionalinių žmogaus teisių institucijų principus (Paryžiaus principus). Įstatyme nustatytos nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijos Seimo kontrolierių įstaigai sudarys sąlygas siekti pagrindinių nacionalinės žmogaus teisių institucijos tikslų, prisidėti prie tvarios, pagarbą žmogaus teisėms puoselėjančios, šalies kūrimo. Įtvirtinus teisinio reglamentavimo nuostatas tikimasi geresnio nacionalinės teisės suderinamumo su valstybės tarptautiniais įsipareigojimas žmogaus teisių srityje, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, konstruktyvaus dialogo su valdžios institucijų atstovais ir visuomene pagarbos žmogaus teisių skatinimo srityje. 5. Galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus siūlomą Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, priėmus pateiktą Projektą būtų sudarytos prielaidos pagerinti žmogaus teisių situaciją Lietuvoje ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje. 6.
Priėmus Įstatymo pakeitimus pagal Projektą būtų sudarytos prielaidos efektyviau ginti žmogaus teises. Tikėtina, kad tai pagerintų kriminogeninę situaciją Lietuvoje, kadangi Seimo kontrolierių veikla yra tiesiogiai susijusi su valstybės institucijų, teisės aktų nustatyta tvarka atsakingų už kriminogeninės situacijos gerinimą, priežiūra, siekiant, kad šios institucijos veiktų laikydamosi teisės aktų reikalavimų ir nepažeistų žmogaus teisių. Korupcijos lygis Lietuvoje yra susijęs su žmogaus teisių padėtimi: pripažįstama, kad kuo didesnė korupcija valstybėje, tuo prastesnė žmogaus teisių padėtis joje. Priėmus Įstatymo pakeitimą pagal Projektą būtų sudarytos galimybės vertinti žmogaus teisių padėtį atsižvelgiant į korupcijos situaciją Lietuvoje, įgyvendinti bendrus antikorupcinius projektus su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, imtis kitų priemonių, galinčių turėti tiesioginės arba netiesioginės įtakos korupcijos mažinimui. 7. Galima priimto Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus siūlomą Projektą, neigiamų pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. Pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms bei jų apsaugos skatinimas, bendros žmogaus teisių situacijos šalyje gerinimas prisidės įgyvendinant teisinio tikrumo principą ir skatinant verslo plėtrą Lietuvoje. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus Įstatymo Projektą Galiojančių teisės aktų keisti arba naikinti nereikės. 9. Ar Įstatymo Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo Projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti ar susidarys sąlygos susitaupyti Įstatymo įgyvendinimui papildomai reikės 343 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Valstybė, vykdydama prisiimtą tarptautinį įsipareigojimą, turi įsteigti nacionalinę žmogaus teisių instituciją. Nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas pavedus vykdyti Seimo kontrolierių įstaigai, bus sutaupyta valstybės lėšų, nes nereikės steigti naujos institucijos šioms funkcijoms vykdyti.
Papildomos lėšos: lėšos, reikalingos naujoms pareigybėms (minimalus poreikis septyni etatai) steigti, ir lėšos, skirtos nacionalinės žmogaus teisių institucijos nario mokesčiui, atstovauti Lietuvai tarptautinėse organizacijose, bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, kitų valstybių nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis bei ombudsmenų institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, užsienio komandiruotėms, stažuotėms, nacionaliniams ir tarptautiniams personalo mokymams apmokėti, dokumentų vertimo paslaugoms bei ekspertų paslaugoms pirkti, papildomoms darbo vietoms įrengti. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Žmogaus teisės, Paryžiaus principai, nacionalinė žmogaus teisių institucija, pilietinė visuomenė, Seimo kontrolieriai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Valerijus Simulik Justas Džiugelis Sergejus Jovaiša Andrius Navickas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-15 Nr. S-2017-8146 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
ĮSTATYMO PAPILDYMO 19² STRAIPSNIU ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP‑1105 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 3 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 19¹ straipsnio 4 dalies pakeitimo ir įstatymo papildymo 19² straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1105 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Vilnius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavadinime bei straipsnių pavadinimuose keičiamų straipsnių struktūrinės dalys (dalys ir punktai) nenurodytinos. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti Seimo kontrolierių veiklos tikslą „skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, vykdant Lietuvos nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas“ (išskirta – mūsų); projekto 4 straipsniu siūloma keičiamą įstatymą papildyti 19² straipsniu, kurio pavadinime įvardijama „Nacionalinė žmogaus teisių institucija“. Nekvestionuojat projekto aiškinamajame rašte išdėstytų jo parengimo motyvų („Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja 1993 m. rezoliucijoje Nr. 48/134, įtvirtinusioje nacionalinių žmogaus teisių institucijų principus (Paryžiaus principus), paskatino valstybes nares steigti nacionalines žmogaus teisių institucijas“;
Lietuva „sulaukė raginimų steigti nacionalinę žmogaus teisių instituciją“;
„Globalaus nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljanso (GANHRI)
sekretoriatas 2017 m. kovo 23 d. Seimo kontrolierių įstaigą informavo, kad ji akredituojama nacionaline žmogaus teisių institucija, atitinkančia Paryžiaus principus, suteikiant jai A lygio institucijos statusą“), atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolierių įgaliojimai yra sąlygoti ir saistomi Konstitucijos 73 straipsnio pirmosios dalies nuostatos, numatančios, kad „Piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai“.
Tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai, kuriuose įtvirtintos žmogaus teisės, numato, kad šių teisių turi paisyti ne tik valstybės ir savivaldybių pareigūnai, nurodyti Konstitucijos 73 straipsnyje, bet visi asmenys. Todėl svarstytina, ar Seimo kontrolieriai realiai galėtų „skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms“ (kaip nurodoma projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte), nes tiek aukščiau minėta konstitucinė norma, tiek projektu keičiamo įstatymo nuostatos iš esmės nustato Seimo kontrolierių įgaliojimus vertinti viešojo administravimo subjektų veiksmus. Svarstytina ir tai, kokį statusą Seimo kontrolieriai, kaip nacionalinė žmogaus teisių institucija, įgytų kitų ombudsmenų (Lygių galimybių kontrolieriaus, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus) atžvilgiu, nes pastarųjų įgaliojimai tam tikru aspektu taip pat susiję su žmogaus teisių apsauga. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte vartojamas terminas „Lietuvos nacionalinė žmogaus teisių institucija“ ir projekto 4 straipsnyje dėstomo 19² straipsnio pavadinime vartojamas terminas „Nacionalinė žmogaus teisių institucija“ vienodintini. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte įvardijamų subjektų, kuriuos Seimo kontrolierius turi teisę pasitelkti bei prašyti jų pateikti išvadas, ratas sudaro pagrindą teigti, jog turimi mintyje viešojo administravimo subjektai (pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį).
Todėl tikslintina šioje projekto nuostatoje vartojama terminija: vietoje sąvokos „įmonės“ vartotina sąvoka „valstybės ir savivaldybių įmonės“, be to, reikėtų tikslinti dėl kokių klausimų gali būti prašomos ir teikiamos šios išvados. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodant juridinius asmenis, kurių steigėjas yra valstybė ar savivaldybė, akivaizdu, kad turimas omenyje tokių juridinių asmenų valdymas ir kontrolė. Juridinio asmens organas yra jo dalyvių susirinkimas, o steigėjas po juridinio asmens įsteigimo tampa jo dalyviu. Nuostata tikslintina nurodant ne steigėją, o dalyvį. 6. Projekto 3 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 4 dalyje nustatytas Seimo kontrolierių teises suteikti ir „Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams“ (Seimo kontrolierių pavedimu). Keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta nacionalinę kankinimų prevenciją vykdančių Seimo kontrolierių teisė „teikti atitinkamoms valdžios įstaigoms siūlymus (rekomendacijas), kaip pagerinti elgesį su asmenimis, kurių laisvė apribota, šių asmenų laikymo sąlygas, taip pat kaip užkirsti kelią kankinimui ir kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ar baudimui“ (keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 4 dalies 7 punktas), kuri, atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio nuostatą, būtų suteikta ir Seimo kontrolierių pavedimą turintiems Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams.
Pažymėtina, kad, viena vertus, pagal keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 6 dalį, kurios projektu keisti nesiūloma, kompetentingos institucijos privalo išnagrinėti Seimo kontrolierių siūlymus (rekomendacijas), konsultuotis su Seimo kontrolieriais dėl siūlymų (rekomendacijų) galimų įgyvendinimo priemonių ir informuoti Seimo kontrolierius apie jų pateiktų siūlymų (rekomendacijų) įgyvendinimo rezultatus, todėl lieka neaišku, kaip kompetentingos institucijos turėtų reaguoti į ne Seimo kontrolierių, o Seimo kontrolierių įstaigos valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų pateiktus siūlymus (rekomendacijas); kita vertus, kažin, ar apskritai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai galėtų įgyti tapačius įgaliojimus kaip expressis verbis Konstitucijoje įvardyti Seimo skiriami valstybės pareigūnai Seimo kontrolieriai. 7. Projekto
tikslintina ir dėstytina taip, kaip keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio
laikoma nacionaline prevencijos institucija <...>“), nes pagal pateiktą projekto 4 straipsnio tekstą keičiamo įstatymo 19² straipsnio pavadinimas „Nacionalinė žmogaus teisių institucija“ stokoja ryšio su šio straipsnio tekstu. 8.
pavadinime žodžių „ir įgyvendinimas“ atsisakytina, nes jokios su įstatymo įgyvendinimu susijusios nuostatos šiame straipsnyje nedėstomos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Žukauskas, (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodant juridinius asmenis, kurių steigėjas yra valstybė ar savivaldybė, akivaizdu, kad turimas omenyje tokių juridinių asmenų valdymas ir kontrolė. Juridinio asmens steigėjas po juridinio asmens įsteigimo tampa jo dalyviu, o pasikeitus dalyviams (viešosios įstaigos dalininkams) steigėjas gali nebedalyvauti juridinio asmens valdyme ir nebeturėti kitokių sąsajų su juo. Nuostata tikslintina nurodant ne steigėją, o dalyvį.. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Žukauskas, (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
DĖL
2017 m. lapkričio 15 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Algimantas Salamakinas, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė. Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys: Seimo kontrolierius, įstaigos vadovas Augustinas Normantas, Seimo kontrolierius Raimondas Šukys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė, vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-25 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavadinime bei straipsnių pavadinimuose keičiamų straipsnių struktūrinės dalys (dalys ir punktai) nenurodytinos. Pritarti1
kontrolierių veiklos tikslą „skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, vykdant Lietuvos nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas“ (išskirta – mūsų); projekto 4 straipsniu siūloma keičiamą įstatymą papildyti 19² straipsniu, kurio pavadinime įvardijama „Nacionalinė žmogaus teisių institucija“.
Nekvestionuojat projekto aiškinamajame rašte išdėstytų jo parengimo motyvų („Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja 1993 m. rezoliucijoje Nr. 48/134, įtvirtinusioje nacionalinių žmogaus teisių institucijų principus (Paryžiaus principus), paskatino valstybes nares steigti nacionalines žmogaus teisių institucijas“; Lietuva „sulaukė raginimų steigti nacionalinę žmogaus teisių instituciją“; „Globalaus nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljanso (GANHRI) sekretoriatas 2017 m. kovo 23 d. Seimo kontrolierių įstaigą informavo, kad ji akredituojama nacionaline žmogaus teisių institucija, atitinkančia Paryžiaus principus, suteikiant jai A lygio institucijos statusą“), atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolierių įgaliojimai yra sąlygoti ir saistomi Konstitucijos 73 straipsnio pirmosios dalies nuostatos, numatančios, kad „Piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai“. Tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai, kuriuose įtvirtintos žmogaus teisės, numato, kad šių teisių turi paisyti ne tik valstybės ir savivaldybių pareigūnai, nurodyti Konstitucijos 73 straipsnyje, bet visi asmenys. Todėl svarstytina, ar Seimo kontrolieriai realiai galėtų „skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms“ (kaip nurodoma projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte), nes tiek aukščiau minėta konstitucinė norma, tiek projektu keičiamo įstatymo nuostatos iš esmės nustato Seimo kontrolierių įgaliojimus vertinti viešojo administravimo subjektų veiksmus.
Svarstytina ir tai, kokį statusą Seimo kontrolieriai, kaip nacionalinė žmogaus teisių institucija, įgytų kitų ombudsmenų (Lygių galimybių kontrolieriaus, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus) atžvilgiu, nes pastarųjų įgaliojimai tam tikru aspektu taip pat susiję su žmogaus teisių apsauga. Nepritarti Seimo kontrolierių įgaliojimai yra sąlygoti ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau vadinama - Konstitucija) 73 straipsnio pirmosios dalies, tačiau ir pirmiau įvardyto straipsnio antrosios dalies, Konstitucijos 5 ir 18 straipsnių nuostatomis. Konstitucijos 73 straipsnio nuostatą aiškinant neatsiejant nuo Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies bei 18 straipsnio nuostatų, Seimo kontrolieriai turi įgaliojimus vertinti ne tik tai, ar konkrečiu atveju buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, pritaikytas teisės aktas, bet ir ar nebuvo pažeistos žmogaus, kuriam jis buvo neteisėtai pritaikytas, teisės. Seimo kontrolieriai, agrinėdami skundus dėl galimo valdžios institucijų ir įstaigų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, taip pat vertina, ar konkrečiu atveju buvo pažeistos žmogaus teisės.
Pavyzdžiui, Seimo kontrolierių įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo konstitucinę pareigą tarnauti žmonėms (nustatytą Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje); Seimo kontrolierių įstatymo 5 straipsnyje Seimo kontrolierius apibrėžiamas kaip Seimo skiriamas pareigūnas, ginantis žmogaus teises ir laisves, tiriantis asmenų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo bei siekiantis gerinti viešąjį administravimą. Įvertinus Konstitucijos nuostatas sistemiškai galima vienareikšmiškai daryti išvadą, kad gindami žmogaus teises bei užtikrindami, kad žmogaus teisės nebūtų pažeidžiamos valstybės ir savivaldybės institucijose, atlikdami nacionalinę kankinimų prevenciją Seimo kontrolieriai taip pat ir skatina pagarbą žmogaus teisės ir laisvėms. Dėl Seimo kontrolierių įstaigos santykio su kitomis ombudsmenų institucijomis, pastebėtina, kad įstatymo projekto 2 straipsnyje ( keičiančiame Įstatymo 19 straipsnį) numatyta, jog tikslams įgyvendinti Seimo kontrolierių įstaiga gali „pasitelkti valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas...>, prašyti jų pateikti išvadas;“1
„Lietuvos nacionalinė žmogaus teisių institucija“ ir projekto 4 straipsnyje
dėstomo 19² straipsnio pavadinime vartojamas terminas „Nacionalinė žmogaus teisių institucija“ vienodintini. Pritarti2 4.
2
subjektų, kuriuos Seimo kontrolierius turi teisę pasitelkti bei prašyti jų pateikti išvadas, ratas sudaro pagrindą teigti, jog turimi mintyje viešojo administravimo subjektai (pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį). Todėl tikslintina šioje projekto nuostatoje vartojama terminija: vietoje sąvokos „įmonės“ vartotina sąvoka „valstybės ir savivaldybių įmonės“, be to, reikėtų tikslinti dėl kokių klausimų gali būti prašomos ir teikiamos šios išvados. Pritarti2
juridinius asmenis, kurių steigėjas yra valstybė ar savivaldybė, akivaizdu, kad turimas omenyje tokių juridinių asmenų valdymas ir kontrolė. Juridinio asmens organas yra jo dalyvių susirinkimas, o steigėjas po juridinio asmens įsteigimo tampa jo dalyviu. Nuostata tikslintina nurodant ne steigėją, o dalyvį. Pritarti3
nustatytas Seimo kontrolierių teises suteikti ir „Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams“ (Seimo kontrolierių pavedimu). Keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta nacionalinę kankinimų prevenciją vykdančių Seimo kontrolierių teisė „teikti atitinkamoms valdžios įstaigoms siūlymus (rekomendacijas), kaip pagerinti elgesį su asmenimis, kurių laisvė apribota, šių asmenų laikymo sąlygas, taip pat kaip užkirsti kelią kankinimui ir kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ar baudimui“ (keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 4 dalies 7 punktas), kuri, atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio nuostatą, būtų suteikta ir Seimo kontrolierių pavedimą turintiems Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams.
Pažymėtina, kad, viena vertus, pagal keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 6 dalį, kurios projektu keisti nesiūloma, kompetentingos institucijos privalo išnagrinėti Seimo kontrolierių siūlymus (rekomendacijas), konsultuotis su Seimo kontrolieriais dėl siūlymų (rekomendacijų) galimų įgyvendinimo priemonių ir informuoti Seimo kontrolierius apie jų pateiktų siūlymų (rekomendacijų) įgyvendinimo rezultatus, todėl lieka neaišku, kaip kompetentingos institucijos turėtų reaguoti į ne Seimo kontrolierių, o Seimo kontrolierių įstaigos valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų pateiktus siūlymus (rekomendacijas); kita vertus, kažin, ar apskritai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai galėtų įgyti tapačius įgaliojimus kaip expressis verbis Konstitucijoje įvardyti Seimo skiriami valstybės pareigūnai Seimo kontrolieriai. Pritarti4
tikslintina ir dėstytina taip, kaip keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies redakcija („Seimo kontrolierių įstaiga yra laikoma nacionaline prevencijos institucija <...>“), nes pagal pateiktą projekto 4 straipsnio tekstą keičiamo įstatymo 19² straipsnio pavadinimas „Nacionalinė žmogaus teisių institucija“ stokoja ryšio su šio straipsnio tekstu. Pritarti5 8.
5
įstatymo įgyvendinimu susijusios nuostatos šiame straipsnyje nedėstomos. Pritarti
2017-10-03 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 3 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 19¹ straipsnio 4 dalies pakeitimo ir įstatymo papildymo 19² straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1105 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1105. 7. Balsavimo rezultatai: „už“ - bendru sutarimu
pranešėjas: Valerijus Simulik, Leonard Talmont. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1105 ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik J. Savickienė, 239 6808, [email protected]