Projektas Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607
Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Privatizuotini valstybinėje žemėje esantys miškai, medžių
savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas (toliau - medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė) ir vandens telkiniai, įsiterpę į žemės ūkio paskirties žemės sklypus, gali būti parduodami šių žemės sklypų savininkams, o besiribojantys su žemės ūkio paskirties žemės sklypais valstybinėje žemėje esantys miškai, medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė ir vandens telkiniai gali būti parduodami šių žemės sklypų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus, ne didesnius kaip 1 ha masyvus, medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė sudaro atskirus, ne didesnius kaip 10 ha sklypus, o vandens telkiniai yra iki 1 ha. Šiais atvejais miškai, medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė ir vandens telkiniai parduodami be aukciono žemės sklypų savininkams, nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos eilės.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima teisės aktus, kurie reikalingi šio įstatymo įgyvendinimui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andriejus Stančikas
Projektas Projekto Nr. XIIIP-1101(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607
2019 m. d. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Privatizuotini valstybinėje žemėje esantys miškai, medžių savaiminukais
apaugusi ne miško žemė, inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas (toliau – medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė), ir vandens telkiniai, įsiterpę į žemės ūkio paskirties žemės sklypus, gali būti parduodami šių žemės sklypų savininkams, o besiribojantys su žemės ūkio paskirties žemės sklypais valstybinėje žemėje esantys miškai, medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė ir vandens telkiniai gali būti parduodami šių žemės sklypų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus, ne didesnius kaip 1 ha masyvus, medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė sudaro atskirus, ne didesnius kaip 3 ha sklypus, o vandens telkiniai yra iki 1 ha. Šiais atvejais miškai, medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė ir vandens telkiniai parduodami be aukciono žemės sklypų savininkams, nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos eilės.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314
ūkininkų prašymus ir siekiant racionaliau ir efektyviau panaudoti žemės ūkio paskirties žemę. Tuo tikslu siūloma nustatyti, kad teisę pirkti be aukciono turi ūkininkai (savininkai) šio įstatymo nustatyto dydžio įsiterpusius į jų žemę, taip pat besiribojančius su ja valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Pagrindinis uždavinys yra padidinti galimybes žemės ūkio paskirties žemės sklypų konsolidacijai mažesnėse kaip 100 ha teritorijose. Šiuo įstatymo projektu, reglamentuojant įsiterpusių ir besiribojančių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimą ir nustatant jų dydžius, siūloma patikslinti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, nustatant, kad be aukciono parduodami Vyriausybės nustatyto dydžio įsiterpę ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai, taip pat papildyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalį nauju punktu dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo nuostatų. Siekiant suvienodinti žemės ūkio paskirties žemės ir medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės, apskaitytos kaip miškas, įsiterpusios į žemės ūkio paskirties žemės sklypus ar besiribojančios su jais pardavimo šių žemės sklypų savininkams sąlygas, atsižvelgus į ūkininkų pasiūlymus, siūloma pakeisti ir Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 5 dalį. 2. 3. 2.
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Andriejus Stančikas. Projektai parengti pagal ūkininkų pasiūlymus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Galiojančiame Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta, kad teisę be aukciono įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turi privačių žemės sklypų savininkai tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, jeigu juose negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Žemės įstatyme nustatyta, kad įsitepusių žemės sklypų dydžius (ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų) nustato Vyriausybė. Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (nauja redakcija nuo 2015-09-03, Nr. 918, 2015-08-26) nustatyti parduodamų įsiterpusių sklypų dydžiai yra: ne didesni kaip 0,04 ha, esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse. Žemės reformos įstatyme yra reglamentuojamas privatizuotinų valstybinėje žemėje esančių miškų, įsiterpusių į žemės ūkio paskirties žemės sklypus, taip pat besiribojančių su jais, pardavimas šių sklypų savininkams, tačiau Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme tokios nuostatos nėra. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma suteikti privačių žemės sklypų savininkams teisę be aukciono pirkti ne tik įsiterpusius tarp savininkams nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, bet ir besiribojančius su jais valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir nustatyti tokių sklypų dydžius.
Siūloma nustatyti šiuos parduodamų sklypų dydžius: ne didesnius kaip 0,04 ha, esančius po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesnius kaip 10 ha, esančius kaimo gyvenamosiose vietovėse, taip pat didesnius kaip 10 ha, esančius kaimo gyvenamosiose vietovėse, jeigu šiuose žemės plotuose nustatyta tvarka negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Ryšium su tuo siūloma pakeisti atitinkamas Žemės ir Žemės reformos įstatymų nuostatas. Kadangi žemės konsolidacijos projektai rengiami, jeigu to pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų savininkai ir ne mažiau kaip100 ha teritorijoje, todėl siūlomais įstatymų pakeitimais būtų sudarytos sąlygos spartesniam žemės sklypų sujungimui, racionalesniam ir efektyvesniam žemės ūkio paskirties žemės panaudojimui, kelių tinklo ir išlaidų privažiavimams prie kiekvieno atskiro žemės sklypo mažinimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų projektų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymų projektus reikės tikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintas Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles dėl įsiterpusių tarp privačių žemės sklypų, taip pat besiribojančių su jais pardavimo nuostatų ir jų dydžių tikslinimo. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymų projektus Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 29 d. turės patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (nauja redakcija Nr. 918, 2015-08-26) patvirtintas Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymams įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: ,,žemės ūkio paskirties žemė“, ,,įsiterpę žemės sklypai“, „besiribojantys žemės sklypai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Andriejus Stančikas
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-15 Nr. S-2017-8146 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos
PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto Nr. XIIIP-1101 ATITIKTIES EUROPOS
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. S-2017-8146 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1101, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. rugsėjo 20 d. išvadoje „Dėl Žemės reformos įstatymo Nr. I‑1607 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XIIIP-1101 pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
rašytini atskirų eilučių centre. 2. Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu Žemės reformos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas, įsiterpusi į žemės ūkio paskirties žemės sklypus ar su jais besiribojanti gali būti be aukciono parduodama šių žemės sklypų savininkams, jeigu medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė sudaro atskirus ne didesnius kaip 10 ha sklypus. Taigi projektu siūloma išplėsti atvejų, kai valstybinėje žemėje esantis miškas parduodamas privačių žemės sklypų savininkams, ratą, taip pat padidinti parduodamo valstybinio miško ploto dydį. Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, nuostata ,,medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas“ (pabraukta mūsų) kelia abejonių dėl jos logikos. Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad miškas
Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos derintinos su Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 18 dalių nuostatomis. Antra, sąvoka ,,medžių savaiminukai“ nėra aiški. Keičiamame įstatyme ji nėra apibrėžta. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgiant į tai ir siekiant galimo nevienodo šios sąvokos aiškinimo taikant įstatymą, keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti šios sąvokos turinį. Trečia, nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis siūloma nustatyti, kad būtent ne didesni kaip 10 ha, o ne kito dydžio medžių savaiminukais apaugę žemės sklypai turėtų būti parduodami besiribojančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams. Ketvirta, nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su Miškų įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pagal kurias laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose. Svarstytina, ar nereikėtų projekto nuostatas suderinti su minėtomis Miškų įstatymo nuostatomis. Penkta, teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas tik tada, kai juo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius/interesus. Toks perdavimas – ir atlygintinis, ir neatlygintinis – konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai). Iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar projekte nurodytų valstybinės žemės sklypų pardavimas duotų didesnę naudą visuomenei ir kokie konkrečiai konstituciškai pagrįsti visuomenės poreikiai (interesai) būtų tenkinami. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 2 straipsnį reikėtų tikslinti:
formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 dalį, o žodis „nuo“ brauktinas kaip perteklinis;
reikalingi šio įstatymo įgyvendinimui“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto -valstybinės žemės sklypų pardavimą, o Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 5.
5Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta,
kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo) 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas, įsiterpusi į žemės ūkio paskirties žemės sklypus ar su jais besiribojanti gali būti be aukciono parduodama šių žemės sklypų savininkams, jeigu medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė sudaro atskirus ne didesnius kaip 3 ha sklypus. Taigi projektu siūloma išplėsti atvejų, kai valstybinėje žemėje esantis miškas parduodamas privačių žemės sklypų savininkams, ratą, taip pat padidinti parduodamo valstybinio miško ploto dydį. Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, nuostata ,,medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas“ kelia abejonių dėl jos santykio su Miškų įstatymo nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Pagal Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
Taigi, pagal Miškų įstatymo nuostatas projekto nuostata „medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas“, manytina, iš esmės atitinka sąvokos „miškas“ kriterijus. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų įgyvendinamos projekto nuostatos, t. y., nėra aišku, kokiais atvejais miškas būtų traktuojamas kaip medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė, o kada miško masyvu, nes nuo to priklauso parduodamo sklypo dydis. Taip pat nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis, projekte nustatomos skirtingos miško „kategorijos“ (masyvai ir medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė) ir kodėl šioms kategorijoms siūloma nustatyti skirtingus pardavimo (dydžio) reikalavimus. Antra, sąvoka ,,medžių savaiminukai“ nėra aiški. Keičiamame įstatyme ji nėra apibrėžta. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgiant į tai ir siekiant galimo nevienodo šios sąvokos aiškinimo taikant įstatymą, keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti šios sąvokos turinį. Trečia, projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - medžių savaiminukais apaugusios valstybinės žemės (miško) pardavimą.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas tik tada, kai juo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius/interesus. Toks perdavimas – ir atlygintinis, ir neatlygintinis – konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai). Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projekte nurodytų valstybinės žemės sklypų pardavimas duotų didesnę naudą visuomenei ir kokie konkrečiai konstituciškai pagrįsti visuomenės poreikiai (interesai) būtų tenkinami. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, nei numatyta projekte - 2019 m. spalio 1 d., nes įstatymo priėmimo metu ši data jau bus praėjusi. Atitinkamai turėtų būti tikslinama ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyta data, iki kurios Vyriausybė turėtų priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2019-07-17
Stančikas – Komiteto pirmininkas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius, padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Evaldas Gustas – žemės ūkio viceministras, Neringa Tamonienė, Irena Brazienė – Žemės ūkio ministerijos atstovės, Laimonas Čiakas – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius, Zita Kvietkienė, Algis Bagdonas - Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovai, Ignas Jankauskas – Lietuvos gyvulių augintojų asociacijos administracijos vadovas, Jonas Talmantas – LŪS pirmininkas, Sigitas Dimaitis – LR ŽŪR direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-20) * Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos“ ir „įstatymas“ rašytini atskirų eilučių centre. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-20) 1(10)
Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu Žemės reformos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas, įsiterpusi į žemės ūkio paskirties žemės sklypus ar su jais besiribojanti gali būti be aukciono parduodama šių žemės sklypų savininkams, jeigu medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė sudaro atskirus ne didesnius kaip 10 ha sklypus. Taigi projektu siūloma išplėsti atvejų, kai valstybinėje žemėje esantis miškas parduodamas privačių žemės sklypų savininkams, ratą, taip pat padidinti parduodamo valstybinio miško ploto dydį. Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, nuostata ,,medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas“ (pabraukta mūsų) kelia abejonių dėl jos logikos. Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu žemė yra inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas ji, atsižvelgiant į Miškų įstatymo 2 straipsnio 18 dalies nuostatas, laikytina miško žeme. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos derintinos su Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 18 dalių nuostatomis. Antra, sąvoka ,,medžių savaiminukai“ nėra aiški. Keičiamame įstatyme ji nėra apibrėžta.
Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgiant į tai ir siekiant galimo nevienodo šios sąvokos aiškinimo taikant įstatymą, keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti šios sąvokos turinį. Trečia, nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis siūloma nustatyti, kad būtent ne didesni kaip 10 ha, o ne kito dydžio medžių savaiminukais apaugę žemės sklypai turėtų būti parduodami besiribojančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams. Ketvirta, nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su Miškų įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pagal kurias laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose. Svarstytina, ar nereikėtų projekto nuostatas suderinti su minėtomis Miškų įstatymo nuostatomis. Penkta, teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto – medžių savaiminukais apaugusios valstybinės žemės pardavimą. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas tik tada, kai juo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius/interesus.
Toks perdavimas – ir atlygintinis, ir neatlygintinis – konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai). Iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar projekte nurodytų valstybinės žemės sklypų pardavimas duotų didesnę naudą visuomenei ir kokie konkrečiai konstituciškai pagrįsti visuomenės poreikiai (interesai) būtų tenkinami. Pritarti iš dalies. Įstatymo projektas patobulintas, nustatant, kad leistinas įsigyti medžių savaiminukais apaugęs ne miško žemės plotas negali viršyti 3 ha (buvo
(2017-09-20)2
taisykles, projekto 2 straipsnį reikėtų tikslinti:
„įstatymas“ reikėtų įrašyti formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 dalį, o
žodis „nuo“ brauktinas kaip perteklinis;
formuluotės „teisės aktus, kurie reikalingi šio įstatymo įgyvendinimui“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti Įstatymo projektas patobulintas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-20) 1(10)
įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - valstybinės žemės sklypų pardavimą, o Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Atsižvelgti.
Atsižvelgti. Vyriausybės išvada gauta. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-20) 1(10)
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą. Atsižvelgti. STT antikorupcinis vertinimas atliktas. 6. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-09-28) 1(10)
Seimo 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. S-2017-8146 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1101, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. rugsėjo 20 d. išvadoje „Dėl Žemės reformos įstatymo Nr. I‑1607 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XIIIP-1101 pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2017-11-03) 1(10)
vertinimą nenustatyta, kad jie sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai, tačiau kai kurie projektų pasiūlymai gali būti suvokiami ir taikomi nevienodai, tam tikrais atvejais būtų neaišku, kaip juos įgyvendinti.
Be to, priėmus minėtų teisės aktų projektus gali nebūti pasiekti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo tikslai, pavyzdžiui, valstybinę žemę naudoti racionaliai, o kai kurių asmenų grupėms sudarytų išskirtines galimybes neskelbiant aukciono įsigyti didelius valstybinės žemės ir miškų plotus. Dėl Projekto Nr. XIIIP-1101 teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
reformos įstatymo 10 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad „privatizuotini valstybinėje žemėje esantys miškai, medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas (toliau – medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė) ir vandens telkiniai, įsiterpę į žemės ūkio paskirties žemės sklypus, gali būti parduodami šių žemės sklypų savininkams, o besiribojantys su žemės ūkio paskirties žemės sklypais valstybinėje žemėje esantys miškai, medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė ir vandens telkiniai gali būti parduodami šių žemės sklypų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus, ne didesnius kaip 1 ha masyvus, medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė sudaro atskirus, ne didesnius kaip 10 ha sklypus, o vandens telkiniai yra iki 1 ha. Šiais atvejais miškai, medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė ir vandens telkiniai parduodami be aukciono žemės sklypų savininkams, nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos eilės.“ Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto Nr. XIIIP-1101 siūlymai svarstytini: 3.1. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-1101 siūlymuose vartojama sąvoka (formuluotė) „medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė, inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas“ atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatytos „miško“ sąvokos kriterijus, todėl manome, kad Projekto Nr. XIIIP-1101 siūlymai yra tiesiogiai susiję su valstybinėje žemėje esančių miškų pardavimu. Šią nuomonę patvirtina Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo[¹], patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331, 7 punkto nuostatos, pagal kurias kaip miškas medžių savaiminukais apaugę ne miško žemės plotai inventorizuojami tik tais atvejais, kai medžių savaiminukų vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, o žemės plotai atitinka Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus miškui. Taigi, jei būtų priimtas Projektas Nr. XIIIP-1101, asmenims, į kurių žemės ūkio paskirties žemės sklypus yra įsiterpę arba su jais besiriboja savaiminukais apaugę miškai, būtų sudaromos galimybės be aukciono įsigyti iki 10 ha ploto valstybinėje žemėje esančius miškus. 3.2. Atsižvelgdami į tai, kad Projekto Nr. XIIIP-1101 siūlymų esmė yra miško pardavimo galimybių išplėtimas tam tikrai asmenų grupei, atkreipiame dėmesį, kad priėmus Projektą Nr. XIIIP-1101 susidarytų sąlygos nevienodai interpretuoti Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi vienos minėto straipsnio dalies nuostatos reglamentuotų atskirų ne didesnių kaip 1 ha miškų masyvų, o kitos – savaiminukais apaugusių ne didesnių kaip 10 ha miško sklypų pardavimą. Taigi, priėmus Projektą Nr. XIIIP-1101, nebūtų aišku, kurios konkrečios nuostatos ir kuriais atvejais turėtų būti tiesiogiai taikomos. 3.3. Aukščiau išdėstyta (3.2) pastaba suponuoja nuomonę, kad priėmus Projektą Nr.
XIIIP-1101 ir siekiant įgyvendinti Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas ir priimti sprendimus dėl valstybinėje žemėje esančių miškų pardavimo kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti konstatuojamas faktas, ar miškas yra „savaiminukais apaugusi miško žemė“, ar ne. Nei iš Projekto Nr. XIIIP-1101, nei iš jo lydimųjų dokumentų neaišku, ar tokia procedūra bus taikoma ir kas (jeigu bus taikoma) priims atitinkamus sprendimus. Be to, jeigu įgyvendinant Projekto Nr. XIIIP-1101 nuostatas tokia procedūra bus taikoma, nenurodoma, kaip bus išvengiama rizikos dėl sprendimus priimančių asmenų neobjektyvaus elgesio, pavyzdžiui, kai pasodintas miškas iš esmės neatitinka „savaiminukais apaugusio miško“ kriterijaus. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2017-12-13, nutarimas Nr. 1093) 1(10)
ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1100 (toliau – projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1101 (toliau – projektas Nr. 2) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 10 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1102 dėl šių priežasčių:
(10 ha ir daugiau) įsigyti valstybinės žemės turės neigiamų pasekmių sąžiningos konkurencijos apsaugai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. KT3-N1/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio (2009 m. gruodžio 17 d. redakcija) 2 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“. 2. Projektu Nr. 1 ir projektu Nr. 2 suteikiant teisę tik privačių žemės sklypų savininkams, kurių sklypai ribojasi ar tarp kurių yra įsiterpę
plotus, bus pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Kiti asmenys ne tik neturės teisės į pirmumą, kaip yra valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos atveju, bet jiems apskritai bus draudžiama įsigyti valstybinės žemės. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose, aiškindamas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo turinį, žmogus turi prigimtinę teisę būti traktuojamas vienodai su kitais.
Pagal minėtą principą neleidžiama asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija)
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). 3. <...>
principinio valstybės apsisprendimo, jog likusi laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama (pasiūlymai nebėra susiję tik su išimtiniais, pagrįstais valstybinės žemės įsigijimo atvejais tam tikrai asmenų grupei, kaip, pavyzdžiui, galiojanti išimtis: tik įsiterpę žemės plotai, tik iki 1 ha ir tik tais atvejais, kai šių plotų negalima suformuoti kaip racionalių ribų ir dydžių sklypų), gali turėti neigiamos įtakos valstybės interesams: valstybės negautos pajamos, parduodant laisvą valstybinę žemę ne aukcione, taip pat prarasta valstybės teisė iškilus poreikiui naudoti turimą turtą – laisvą valstybinę žemę savo reikmėms. Pagal valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų turinį valstybės ir savivaldybių turtu turi būti ne tik disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (visuomenės naudos principas), bet ir sprendimais, susijusiais su tokio turto disponavimu, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (efektyvumo principas). Pritarti iš dalies. Įstatymo projektas patobulintas, nustatant, kad leistinas įsigyti medžių savaiminukais apaugęs ne miško žemės plotas negali viršyti 3 ha (buvo 10 ha). 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir
pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1101(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Andriejus Stančikas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1101(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.424370/gZVefDPQAP.