Projektas Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų
žemės sklypų įsiterpusius, ir/arba su jais besiribojančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 10 ha, taip pat didesnius kaip 10 ha, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, ir neviršijančius Žemės reformos įstatyme nustatyto dydžio, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto bendro ploto.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima teisės aktus, kurie reikalingi šio įstatymo įgyvendinimui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andriejus Stančikas
Projektas Projekto Nr. XIIIP-1100(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha neviršijančius Žemės reformos įstatyme nustatyto dydžio, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314
ūkininkų prašymus ir siekiant racionaliau ir efektyviau panaudoti žemės ūkio paskirties žemę. Tuo tikslu siūloma nustatyti, kad teisę pirkti be aukciono turi ūkininkai (savininkai) šio įstatymo nustatyto dydžio įsiterpusius į jų žemę, taip pat besiribojančius su ja valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Pagrindinis uždavinys yra padidinti galimybes žemės ūkio paskirties žemės sklypų konsolidacijai mažesnėse kaip 100 ha teritorijose. Šiuo įstatymo projektu, reglamentuojant įsiterpusių ir besiribojančių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimą ir nustatant jų dydžius, siūloma patikslinti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, nustatant, kad be aukciono parduodami Vyriausybės nustatyto dydžio įsiterpę ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai, taip pat papildyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalį nauju punktu dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo nuostatų. Siekiant suvienodinti žemės ūkio paskirties žemės ir medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės, apskaitytos kaip miškas, įsiterpusios į žemės ūkio paskirties žemės sklypus ar besiribojančios su jais pardavimo šių žemės sklypų savininkams sąlygas, atsižvelgus į ūkininkų pasiūlymus, siūloma pakeisti ir Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 5 dalį. 2. 3. 2.
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Andriejus Stančikas. Projektai parengti pagal ūkininkų pasiūlymus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Galiojančiame Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta, kad teisę be aukciono įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turi privačių žemės sklypų savininkai tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, jeigu juose negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Žemės įstatyme nustatyta, kad įsitepusių žemės sklypų dydžius (ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų) nustato Vyriausybė. Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (nauja redakcija nuo 2015-09-03, Nr. 918, 2015-08-26) nustatyti parduodamų įsiterpusių sklypų dydžiai yra: ne didesni kaip 0,04 ha, esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse. Žemės reformos įstatyme yra reglamentuojamas privatizuotinų valstybinėje žemėje esančių miškų, įsiterpusių į žemės ūkio paskirties žemės sklypus, taip pat besiribojančių su jais, pardavimas šių sklypų savininkams, tačiau Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme tokios nuostatos nėra. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma suteikti privačių žemės sklypų savininkams teisę be aukciono pirkti ne tik įsiterpusius tarp savininkams nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, bet ir besiribojančius su jais valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir nustatyti tokių sklypų dydžius.
Siūloma nustatyti šiuos parduodamų sklypų dydžius: ne didesnius kaip 0,04 ha, esančius po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesnius kaip 10 ha, esančius kaimo gyvenamosiose vietovėse, taip pat didesnius kaip 10 ha, esančius kaimo gyvenamosiose vietovėse, jeigu šiuose žemės plotuose nustatyta tvarka negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Ryšium su tuo siūloma pakeisti atitinkamas Žemės ir Žemės reformos įstatymų nuostatas. Kadangi žemės konsolidacijos projektai rengiami, jeigu to pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų savininkai ir ne mažiau kaip100 ha teritorijoje, todėl siūlomais įstatymų pakeitimais būtų sudarytos sąlygos spartesniam žemės sklypų sujungimui, racionalesniam ir efektyvesniam žemės ūkio paskirties žemės panaudojimui, kelių tinklo ir išlaidų privažiavimams prie kiekvieno atskiro žemės sklypo mažinimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų projektų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymų projektus reikės tikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintas Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles dėl įsiterpusių tarp privačių žemės sklypų, taip pat besiribojančių su jais pardavimo nuostatų ir jų dydžių tikslinimo. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymų projektus Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 29 d. turės patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (nauja redakcija Nr. 918, 2015-08-26) patvirtintas Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymams įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: ,,žemės ūkio paskirties žemė“, ,,įsiterpę žemės sklypai“, „besiribojantys žemės sklypai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Andriejus Stančikas
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi „privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius, ir/arba su jais besiribojančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 10 ha, taip pat didesnius kaip 10 ha, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, ir neviršijančius Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto ploto“. Taigi projektu siūloma išplėsti atvejų, kai valstybinė žemės ūkio paskirties žemė parduodama privačių žemės sklypų savininkams, ratą, taip pat padidinti parduodamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės dydį. Šių projekto nuostatų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - žemės ūkio paskirties žemės pardavimą.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas tik tada, kai juo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius/interesus. Toks perdavimas – ir atlygintinis, ir neatlygintinis – konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos
pakankamai aišku, ar projekte nurodytų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimas duotų didesnę naudą visuomenei ir kokie konkrečiai konstituciškai pagrįsti visuomenės poreikiai (interesai) būtų tenkinami. Antra, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą privačių žemės sklypų savininkams tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę ir/arba su jų žemės sklypais besiribojantys ne didesni kaip 10 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai galėtų būti parduodami nepriklausomai nuo to, ar juose galėtų būti suformuoti racionalių ribų ir dydžių žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų valstybės interesus, nes visus besiribojančius ir (arba) įsiterpusius tarp privačios žemės sklypų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 10 ha valstybė be aukciono turėtų parduoti privačių žemės sklypų savininkams, o pati valstybė tokiuose žemės plotuose suformuoti žemės sklypus ir juos naudoti savo reikmėms negalėtų.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nurodytus šio įstatymo tikslus bei 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama. Trečia, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą privačių žemės sklypų savininkai be aukciono galėtų pirkti ir tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius ir/arba su jais besiribojančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, kurie yra didesni kaip 10 ha, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl didesniuose kaip 10 ha žemės plotuose negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Kartu pažymėtina, kad įstatymu nenustačius maksimalaus protingo įsiterpusio ar besiribojančio žemės ploto dydžio, kurį galėtų įsigyti privačių žemės sklypų savininkai, būtų sudaromos prielaidos įvairiai aiškinti teisės aktų nuostatas bei jas taikyti. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Vyriausybė 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr.
žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3.3. punktu nustatė, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, ne didesni kaip 0,04 ha, esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų.“ Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu yra teikiamas susijęs Žemės įstatymo Nr. I-446 10 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1102), kurio 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 10 straipsnio
be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio (išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypus) – šių sklypų savininkams. Taigi, projektu (reg. Nr. XIIIP-1102) siūloma atsisakyti nuostatos, kad Vyriausybė nustatytų įsiterpusių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų dydį, o minėtų žemės sklypų dydžius (kuris būtų vienodas tiek kaimo gyvenamojoje vietovėje, tiek po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje) nustatytų Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos. Pažymėtina, kad Žemės reformos įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius, kurie yra mažesnio dydžio nei teikiamu projektu siūlomų nustatyti įsiterpusių ar besiribojančių žemės sklypų dydžiai (pvz., pagal Žemės reformos 9 straipsnio 2 dalį kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai).
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas, kai privačių sklypų savininkams gali būti parduodami didesnio dydžio įsiterpę ar besiribojantys valstybinės žemės sklypai nei jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dydis, atitinka teisėkūros aiškumo, sistemiškumo, efektyvumo principus. Penkta, nėra aiškus projekto nuostatų tarpusavio santykis su Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies bei Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pagal kurias valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės plotai. Šešta, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo“ reikėtų įrašyti žodį „šio“. Septinta, projekte ir jo lyginamajame variante reikėtų suderinti naujų nuostatų redakciją. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 2 straipsnį reikėtų tikslinti:
formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 dalį, o žodis „nuo“ brauktinas kaip perteklinis;
reikalingi šio įstatymo įgyvendinimui“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. 3. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu - valstybine žemės ūkio paskirties žeme.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados. 4. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1902(3)), kuriuo siūloma šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti kitokį teisinį reguliavimą nei teikiamame projekte. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-15 Nr. S-2017-8146 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto Nr. XIIIP-1100 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. S-2017-8146 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX‑1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1100 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau atkreipiame dėmesį į toliau nurodytus aspektus. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento
žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XIIIP-1100 nurodytoms pastaboms. Papildomai pabrėžiame, kad abejonių kelia Projektu siekiamas įteisinti reguliavimas, pagal kurį privačių žemės sklypų savininkai be aukciono galėtų pirkti tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius ir (arba) su jais besiribojančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, kurie yra didesni kaip 10 ha. Šiuo požiūriu pritarime Teisės departamento pastabai, kad nenustačius maksimalaus žemės ploto dydžio būtų sudaromos prielaidos įvairiai aiškinti teisės aktų nuostatas bei jas taikyti. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau - keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi „privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha.“ Projektu siūloma panaikinti sąlygą, kad į privačios žemės sklypus įsiterpę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai be aukciono parduodami, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Taigi projektu siūloma išplėsti atvejų, kai valstybinė žemės ūkio paskirties žemė parduodama privačių žemės sklypų savininkams, ratą, taip pat padidinti parduodamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės dydį. Šių projekto nuostatų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - žemės ūkio paskirties žemės pardavimą.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas tik tada, kai juo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius/interesus. Toks perdavimas – ir atlygintinis, ir neatlygintinis – konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai). Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar projekte nurodytų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimas duotų didesnę naudą visuomenei ir kokie konkrečiai konstituciškai pagrįsti visuomenės poreikiai (interesai) būtų tenkinami. Antra, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą privačių žemės sklypų savininkams tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę ne didesni kaip 3 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai galėtų būti parduodami nepriklausomai nuo to, ar juose galėtų būti suformuoti racionalių ribų ir dydžių žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų valstybės interesus, nes visus įsiterpusius tarp privačios žemės sklypų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha valstybė be aukciono turėtų parduoti privačių žemės sklypų savininkams, o pati valstybė tokiuose žemės plotuose suformuoti žemės sklypus ir juos naudoti savo reikmėms negalėtų.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nurodytus šio įstatymo tikslus bei 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama. Trečia, nėra aiškus projekto nuostatų tarpusavio santykis su Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies bei Saugomų teritorijų įstatymo
draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės plotai. Ketvirta, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis, parduodant tarp privačių žemės sklypų įsiterpusią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę siūlomas nustatyti būtent 3 ha, o ne kito dydžio maksimalus parduodamos valstybinės žemės dydis. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, nei numatyta projekte – 2019 m. spalio 1 d., nes ši data įstatymo priėmimo metu jau bus praėjusi. Be to, šio straipsnio 2 dalyje reikėtų įrašyti konkrečią datą, iki kurios Vyriausybė turėtų priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2019-07-17
Stančikas – Komiteto pirmininkas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius, padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Evaldas Gustas – žemės ūkio viceministras, Neringa Tamonienė, Irena Brazienė – Žemės ūkio ministerijos atstovės, Laimonas Čiakas – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius, Zita Kvietkienė, Algis Bagdonas - Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovai, Ignas Jankauskas – Lietuvos gyvulių augintojų asociacijos administracijos vadovas, Jonas Talmantas
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-20) 1(4)
Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 4 straipsnio
žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi „privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius, ir/arba su jais besiribojančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 10 ha, taip pat didesnius kaip 10 ha, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, ir neviršijančius Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto ploto“. Taigi projektu siūloma išplėsti atvejų, kai valstybinė žemės ūkio paskirties žemė parduodama privačių žemės sklypų savininkams, ratą, taip pat padidinti parduodamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės dydį. Šių projekto nuostatų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - žemės ūkio paskirties žemės pardavimą. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas tik tada, kai juo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius/interesus.
Toks perdavimas – ir atlygintinis, ir neatlygintinis – konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai). Iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar projekte nurodytų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimas duotų didesnę naudą visuomenei ir kokie konkrečiai konstituciškai pagrįsti visuomenės poreikiai (interesai) būtų tenkinami. Antra, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą privačių žemės sklypų savininkams tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę ir/arba su jų žemės sklypais besiribojantys ne didesni kaip 10 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai galėtų būti parduodami nepriklausomai nuo to, ar juose galėtų būti suformuoti racionalių ribų ir dydžių žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų valstybės interesus, nes visus besiribojančius ir (arba) įsiterpusius tarp privačios žemės sklypų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 10 ha valstybė be aukciono turėtų parduoti privačių žemės sklypų savininkams, o pati valstybė tokiuose žemės plotuose suformuoti žemės sklypus ir juos naudoti savo reikmėms negalėtų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nurodytus šio įstatymo tikslus bei 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama.
Trečia, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą privačių žemės sklypų savininkai be aukciono galėtų pirkti ir tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius ir/arba su jais besiribojančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, kurie yra didesni kaip 10 ha, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl didesniuose kaip 10 ha žemės plotuose negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Kartu pažymėtina, kad įstatymu nenustačius maksimalaus protingo įsiterpusio ar besiribojančio žemės ploto dydžio, kurį galėtų įsigyti privačių žemės sklypų savininkai, būtų sudaromos prielaidos įvairiai aiškinti teisės aktų nuostatas bei jas taikyti. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Vyriausybė 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr.
valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3.3. punktu nustatė, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, ne didesni kaip 0,04 ha, esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų.“ Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu yra teikiamas susijęs Žemės įstatymo Nr. I-446 10 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1102), kurio 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio (išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypus) – šių sklypų savininkams. Taigi, projektu (reg. Nr. XIIIP-1102) siūloma atsisakyti nuostatos, kad Vyriausybė nustatytų įsiterpusių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų dydį, o minėtų žemės sklypų dydžius (kuris būtų vienodas tiek kaimo gyvenamojoje vietovėje, tiek po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje) nustatytų Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos. Pažymėtina, kad Žemės reformos įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius, kurie yra mažesnio dydžio nei teikiamu projektu siūlomų nustatyti įsiterpusių ar besiribojančių žemės sklypų dydžiai (pvz., pagal Žemės reformos 9 straipsnio
priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai).
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas, kai privačių sklypų savininkams gali būti parduodami didesnio dydžio įsiterpę ar besiribojantys valstybinės žemės sklypai nei jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dydis, atitinka teisėkūros aiškumo, sistemiškumo, efektyvumo principus. Penkta, nėra aiškus projekto nuostatų tarpusavio santykis su Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies bei Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pagal kurias valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės plotai. Šešta, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo“ reikėtų įrašyti žodį „šio“. Septinta, projekte ir jo lyginamajame variante reikėtų suderinti naujų nuostatų redakciją. Pritarti iš dalies. Įstatymo projektas patobulintas, nustatant, kad leistinas įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne 10, o 3 ha. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-20)2 2.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 2 straipsnį reikėtų tikslinti:
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį, o žodis „nuo“ brauktinas kaip perteklinis;
formuluotės „teisės aktus, kurie reikalingi šio įstatymo įgyvendinimui“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti. Įstatymo projektas patobulintas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-20) 1(4)2 (2),
reglamentuoti disponavimą valstybės turtu - valstybine žemės ūkio paskirties žeme. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Atsižvelgti. Vyriausybės išvada gauta. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-20) 1(4)2 (2),
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Atsižvelgti. STT antikorupcinis vertinimas atliktas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-20) 1(4)2 (2),
šiuo metu Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIP-1902(3)), kuriuo siūloma šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti kitokį teisinį reguliavimą nei teikiamame projekte. Atsižvelgti. 6. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-09-28) 1(4)2 (2), Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. S-2017-8146 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX‑1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1100 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atkreipiame dėmesį į toliau nurodytus aspektus: pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. rugsėjo 20 d. išvadoje „Dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XIIIP-1100 nurodytoms pastaboms. Papildomai pabrėžiame, kad abejonių kelia Projektu siekiamas įteisinti reguliavimas, pagal kurį privačių žemės sklypų savininkai be aukciono galėtų pirkti tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius ir (arba) su jais besiribojančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, kurie yra didesni kaip 10 ha. Šiuo požiūriu pritarime Teisės departamento pastabai, kad nenustačius maksimalaus žemės ploto dydžio būtų sudaromos prielaidos įvairiai aiškinti teisės aktų nuostatas bei jas taikyti. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Atlikus minėtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jie sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai.
Tačiau kai kurie projektų pasiūlymai gali būti suvokiami ir taikomi nevienodai, tam tikrais atvejais būtų neaišku, kaip juos įgyvendinti. Be to, priėmus minėtų teisės aktų projektus gali nebūti pasiekti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo tikslai, pavyzdžiui, valstybinę žemę naudoti racionaliai, o kai kurių asmenų grupėms sudarytų išskirtines galimybes neskelbiant aukciono įsigyti didelius valstybinės žemės ir miškų plotus. Atsižvelgti. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2017-11-03) 1(4)
Dėl Projekto Nr. XIIIP-1100 teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas ir nustatyti, kad teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius ir (ar) su jais besiribojančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 10 ha, taip pat didesnius kaip 10 ha, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, ir neviršijančius Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto ploto. Manome, kad minėti Projekto Nr. XIIIP-1100 siūlymai svarstytini: 1.1.Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtose nuostatose vartojama formuluotė „įsiterpę žemės plotai“ gali būti suvokiama ir taikoma nevienodai, pavyzdžiui: „įsiterpusiais žemės plotais“ gali būti laikoma žemė, nors ir įsiterpusi tarp privačių žemės sklypų, tačiau nuo jų nutolusi dideliu atstumu. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į Projektu Nr.
XIIIP-1100 keičiamo įstatymo tikslus (užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai), kadangi, suteikus galimybę be aukciono įsigyti nuo privačių žemės sklypų nutolusius valstybinės žemės plotus, šie tikslai galimai nebūtų įgyvendinti. 1.2.Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžtų „racionalių ribų ir dydžių“ žemės sklypų kriterijų ir, nors dalį iš jų galima identifikuoti iš įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų[¹], šie kriterijai, priėmus Projektą Nr. XIIIP-1100, turėtų būti iš esmės keičiami. Taigi, nei iš Projekto Nr. XIIIP-1100 ar jo lydimųjų dokumentų, nei iš galiojančių teisės aktų neaišku, kurie valstybinės žemės plotai Projekte Nr. XIIIP-1100 siūlomų Žemės įstatymo nuostatų kontekste laikytini „racionalaus dydžio ir ribų“ (ar atvirkščiai, pagal kokius kriterijus žemės plotai pripažįstami neracionalaus dydžio ir ribų[²]),
Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1902(4) (toliau – Projektas Nr. XIIP-1902(4)), kuriame nurodytos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos visiškai atitinka galiojančio įstatymo
siūlymais bus keičiamos galiojančio įstatymo, ar Projektu Nr. XIIP-1902(4) siūlomo įstatymo nuostatos. Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad Projektu Nr.
XIIP-1902(4) siūlomu įstatymu naikinami galiojančio Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turi tik žemės ūkio veiklą vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys. Be to, pagal galiojančio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir Projektu Nr. XIIP-1902(4) siūlomo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį pareiga užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai neprivaloma, kai pagal įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės plotai. Atsižvelgdami į tai, manome, kad kyla rizika, jog Projektu Nr. XIIIP-1100 gali būti siekiama pakeisti Projekte Nr. XIIP-1902(4) siūlomą įstatymą ir žemės ūkio veikla neužsiimantiems asmenims padidinti galimybių be aukciono įsigyti didelius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus. Projekto Nr. XIIIP-1100 siūlymai taip pat gali būti svarstomi įstatymo tikslų (užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį) arba Projekto Nr. XIIP-1902(4) siūlomo įstatymo tikslų (užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai, sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai ir skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą) įgyvendinimo požiūriu. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
R.Žemaitaitis (2017-11-13)
Argumentai: Siūloma numatyti, jog teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turi ūkininkai, kurie jau anksčiau nuomojo ar laikinai naudojo valstybinės žemės plotus ilgiau kaip 5 metus iš eilės, už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius. Pasiūlymas:
2) Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų
žemės sklypų įsiterpusius, ir/arba su jais besiribojančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 10 ha, taip pat didesnius kaip 10 ha, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, ir neviršijančius Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto ploto ir asmenys, nuomojantys ar laikinai naudojantys valstybinės žemės plotus ilgiau kaip 5 metus iš eilės, už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius;“ Nepritarti. Iš esmės pasiūlymu būtų grįžtama į 2013 m. buvusią situaciją, kai valstybinė žemės ūkio paskirties žemė buvo parduodama, tačiau šiuo atveju pareikšti pageidavimą pirkti valstybinę žemę galėtų ne visi asmenys, o tik tie, kurie nuomojo ar laikinai naudojo valstybinę žemę. Toks siūlomas reguliavimas gali sudaryti sąlygas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimui, konkurencijos varžymui bei valstybės interesų paneigimui. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2017-12-13, nutarimas Nr. 1093) 1(4)2 (2), Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1100 (toliau – projektas Nr. 1) <...> dėl šių priežasčių: 1.
Siūlymas sudaryti sąlygas vienai asmenų grupei iš esmės neribotai (10 ha ir daugiau) įsigyti valstybinės žemės turės neigiamų pasekmių sąžiningos konkurencijos apsaugai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. KT3-N1/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio (2009 m. gruodžio 17 d. redakcija) 2 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“. 2. Projektu Nr. 1 <...> suteikiant teisę tik privačių žemės sklypų savininkams, kurių sklypai ribojasi ar tarp kurių yra įsiterpę 10 ha ir didesni valstybinės žemės plotai, įsigyti šiuos valstybinius žemės plotus, bus pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Kiti asmenys ne tik neturės teisės į pirmumą, kaip yra valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos atveju, bet jiems apskritai bus draudžiama įsigyti valstybinės žemės. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose, aiškindamas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo turinį, žmogus turi prigimtinę teisę būti traktuojamas vienodai su kitais.
Pagal minėtą principą neleidžiama asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies ir šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). 3. Projekto Nr. 1 nuostata, kad didesniuose kaip 10 ha žemės plotuose neįmanoma suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės sklypo, yra ydinga, nes tiek pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tiek pagal esamą praktiką yra įmanoma suformuoti net kur kas mažesnius nei 1 ha žemės sklypus, kuriuos galima tinkamai eksploatuoti kaip savarankiškus žemės sklypus. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose mažiausias galimo suprojektuoti žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas yra 0,10 ha (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus). Taigi galiojantis iki 1 ha galimo įsigyti įsiterpusio (jeigu negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų) valstybinės žemės ploto dydis jau yra 10 kartų padidintas. Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamais 2017 m. spalio 1 d. statistiniais duomenimis, 12 402 ūkių (arba 10 procentų visų Lietuvos ūkių) naudojo iki 1 ha žemės. 4. Projektas Nr.
Projektas Nr. 1 <...> 2, kuriuo siūloma atsisakyti principinio valstybės apsisprendimo, jog likusi laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama (pasiūlymai nebėra susiję tik su išimtiniais, pagrįstais valstybinės žemės įsigijimo atvejais tam tikrai asmenų grupei, kaip, pavyzdžiui, galiojanti išimtis: tik įsiterpę žemės plotai, tik iki 1 ha ir tik tais atvejais, kai šių plotų negalima suformuoti kaip racionalių ribų ir dydžių sklypų), gali turėti neigiamos įtakos valstybės interesams: valstybės negautos pajamos, parduodant laisvą valstybinę žemę ne aukcione, taip pat prarasta valstybės teisė iškilus poreikiui naudoti turimą turtą – laisvą valstybinę žemę savo reikmėms. Pagal valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų turinį valstybės ir savivaldybių turtu turi būti ne tik disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (visuomenės naudos principas), bet ir sprendimais, susijusiais su tokio turto disponavimu, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (efektyvumo principas). Pritarti iš dalies. Įstatymo projektas patobulintas, nustatant, kad leistinas įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne 10, o 3 ha. 3. Žemės ūkio ministerija (2019-07-16) 1(4)
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise
valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha,“ Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1100(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Andriejus Stančikas. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo
įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1100(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė [1] Šiuo metu įsiterpusių žemės sklypų, kurie gali būti parduodami be aukciono privačių žemės sklypų savininkams kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) ir juo patvirtintos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), pagal kuriuos parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, ne didesni kaip 0,04 ha, esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų (Nutarimo 2.3.3 ir Taisyklių 5¹ punktai). [2] Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad priėmus Projektą Nr. XIIIP-1100 būtų sudaromos prielaidos įsigyti iki Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto ploto (t. y. nuo 10 ha iki 300 ha) valstybinės žemės sklypus, sunkiai suvokiama, kad tokio dydžio žemės plotuose nebūtų galima suformuoti objektyviai racionalių ribų ir dydžio ūkio paskirties žemės sklypų.