Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 22 straipsnio 5 dalį, išdėstant taip:
5) nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, nesimoko pagal bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus asmenis, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, gali dirbti ir niekas netrukdo jiems tai atlikti mažiausiai 4 valandas kiekvieną darbo dieną ir vidutiniškai 20 valandų per savaitę, ar asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, ar asmenis, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis; Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narė Gintarė Skaistė
Projekto lyginamasis variantas (2)
1Papildyti 22 straipsnio 1 dalies 5 punktą, išdėstant taip:
5) nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, nesimoko pagal bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus asmenis, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, gali dirbti ir niekas netrukdo jiems tai atlikti mažiausiai 4 valandas kiekvieną darbo dieną ir vidutiniškai 20 valandų per savaitę, ar asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, ar asmenis, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis;
1Papildyti 24 straipsnio 4 dalies 4 punktą, išdėstant taip:
4) bedarbis pradeda studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas arba mokytis pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus bedarbius, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, gali dirbti ir niekas netrukdo jiems tai atlikti mažiausiai 4 valandas kiekvieną darbo dieną ir vidutiniškai 20 valandų per savaitę, bedarbius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, bedarbius, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis, ar bedarbius, kurie dalyvauja paramos mokymuisi priemonėse; Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narė Gintarė Skaistė
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Dabartiniame LR Užimtumo įstatyme Nr. XII-2470 egzistuoja nuostata, kad darbo netekęs asmuo negali įgyti bedarbio statuso arba jį praranda vos tik pradėjęs studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, bendrojo ugdymo ar pagal formaliojo profesinio mokymo programas. Tokia nuostata skatina atsisakyti studijų vien dėl galimos nedarbo draudimo išmokos. Situacija darbo rinkoje keičiasi, vis didesnė dalis studentų derina studijas ir darbą. Aukštosios ir profesinės mokyklos dažnai siūlo nuolatinės formos studijas, kuomet paskaitos vyksta vakarais. Studijuojančių asmenų galimybės derinti darbą ir studijas keičiasi ir dėl naujų technologijų, kurios leidžia dirbti nuotoliniu būdu ar laisvu grafiku. Todėl šiandien didelė dalis nuolatinės formos studijas pasirinkusių asmenų dirba. Nors dirbdami nuosekliai moka socialinio draudimo mokesčius (tame tarpe nedarbo draudimo), tačiau praradę darbą ir pajamas, nedarbo draudimo išmokų negauna. Siekiant teisingesnės socialinio draudimo sistemos, svarbu užtikrinti ne tik studijuojančių asmenų galimybes prisidėti prie socialinio draudimo sistemos mokant mokesčius, bet užtikrinti ir visas garantijas praradus darbą ir ieškant naujo. Rengiant šį įstatymo projektą buvo apžvelgti analogiški nedarbo draudimo įstatymai kitose Europos Sąjungos šalyse. Pvz., Estijoje pagal Darbo rinkos paslaugų ir išmokų įstatymo 6 straipsnio 6 dalį asmuo negali būti įregistruojamas kaip bedarbis, jei jis yra dieninių studijų studentas, išskyrus atvejus, kai asmuo besimokantis dieninėse studijose arba dieniniuose profesiniuose mokymuose per paskutinius 12 mėnesių ne mažiau kaip 180 dienų dirbo arba yra akademinėse atostogose.
Pažymėtina, kad pagal minėto įstatymo 26 straipsnio nuostatas nedarbo išmoka Estijoje yra skiriama bedarbiams, kurie iki įsiregistravimo bedarbiu per paskutinius 12 mėnesių ne mažiau kaip 180 dienų dirbo arba vykdė veiklą prilyginamą darbui, ir kurių pajamos yra mažesnės nei bedarbio pašalpos dienos norma, padauginta iš 31. Veikla prilyginama darbui yra ir dieninės studijos švietimo įstaigoje, jei studijos yra baigtos (26 str. 3 d. 4 p.). Pagal Švedijos nedarbo draudimo įstatymą nedarbo išmokas gali gauti asmenys, kurie neteko darbo, prarado pajamas, gali dirbti ir niekas netrukdo jiems tai atlikti mažiausiai 3 valandas kiekvieną darbo dieną ir vidutiniškai 17 valandų per savaitę. Atsižvelgiant į šių dviejų šalių patirtį, šiuo įstatymo projektu siūloma užtikrinti bedarbio statusą tiems pagal nuolatinę studijų formą studijuojantiems asmenims, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, gali dirbti ir niekas netrukdo jiems tai atlikti mažiausiai 4 valandas kiekvieną darbo dieną ir vidutiniškai 20 valandų per savaitę. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Seimo narė Gintarė Skaistė. 3.
Galiojantis įstatymas nustato, kad bedarbio statusą, o tuo pačiu ir teisę į nedarbo draudimo išmokas, praranda arba jo neįgyja studijuojantys aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, ar besimokantys pagal bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Šiuo įstatymo projektu siūloma užtikrinti bedarbio statusą tiems pagal nuolatinę studijų formą aukštojoje mokykloje studijuojantiems ir besimokantiems pagal bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas asmenims, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, gali dirbti ir niekas netrukdo jiems tai atlikti mažiausiai 4 valandas kiekvieną darbo dieną ir vidutiniškai 20 valandų per savaitę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo pakeitimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo pakeitimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9.
9Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Užtikrinus bedarbio statusą didesnei grupei asmenų, reikėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Užtikrinus bedarbio statusą didesnei grupei asmenų, būtų reikalingos papildomos lėšos nedarbo draudimo išmokoms finansuoti. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Bedarbis, studijos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Gintarė Skaistė
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Dabartiniame LR Užimtumo įstatyme Nr. XII-2470 egzistuoja nuostata, kad darbo netekęs asmuo negali įgyti bedarbio statuso arba jį praranda vos tik pradėjęs studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, bendrojo ugdymo ar pagal formaliojo profesinio mokymo programas. Tokia nuostata skatina atsisakyti studijų vien dėl galimos nedarbo draudimo išmokos. Situacija darbo rinkoje keičiasi, vis didesnė dalis studentų derina studijas ir darbą. Aukštosios ir profesinės mokyklos dažnai siūlo nuolatinės formos studijas, kuomet paskaitos vyksta vakarais. Studijuojančių asmenų galimybės derinti darbą ir studijas keičiasi ir dėl naujų technologijų, kurios leidžia dirbti nuotoliniu būdu ar laisvu grafiku. Todėl šiandien didelė dalis nuolatinės formos studijas pasirinkusių asmenų dirba. Nors dirbdami nuosekliai moka socialinio draudimo mokesčius (tame tarpe nedarbo draudimo), tačiau praradę darbą ir pajamas, nedarbo draudimo išmokų negauna. Siekiant teisingesnės socialinio draudimo sistemos, svarbu užtikrinti ne tik studijuojančių asmenų galimybes prisidėti prie socialinio draudimo sistemos mokant mokesčius, bet užtikrinti ir visas garantijas praradus darbą ir ieškant naujo. Rengiant šį įstatymo projektą buvo apžvelgti analogiški nedarbo draudimo įstatymai kitose Europos Sąjungos šalyse. Pvz., Estijoje pagal Darbo rinkos paslaugų ir išmokų įstatymo 6 straipsnio 6 dalį asmuo negali būti įregistruojamas kaip bedarbis, jei jis yra dieninių studijų studentas, išskyrus atvejus, kai asmuo besimokantis dieninėse studijose arba dieniniuose profesiniuose mokymuose per paskutinius 12 mėnesių ne mažiau kaip 180 dienų dirbo arba yra akademinėse atostogose.
Pažymėtina, kad pagal minėto įstatymo 26 straipsnio nuostatas nedarbo išmoka Estijoje yra skiriama bedarbiams, kurie iki įsiregistravimo bedarbiu per paskutinius 12 mėnesių ne mažiau kaip 180 dienų dirbo arba vykdė veiklą prilyginamą darbui, ir kurių pajamos yra mažesnės nei bedarbio pašalpos dienos norma, padauginta iš 31. Veikla prilyginama darbui yra ir dieninės studijos švietimo įstaigoje, jei studijos yra baigtos (26 str. 3 d. 4 p.). Pagal Švedijos nedarbo draudimo įstatymą nedarbo išmokas gali gauti asmenys, kurie neteko darbo, prarado pajamas, gali dirbti ir niekas netrukdo jiems tai atlikti mažiausiai 3 valandas kiekvieną darbo dieną ir vidutiniškai 17 valandų per savaitę. Atsižvelgiant į šių dviejų šalių patirtį, šiuo įstatymo projektu siūloma užtikrinti bedarbio statusą tiems pagal nuolatinę studijų formą studijuojantiems asmenims, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, gali dirbti ir niekas netrukdo jiems tai atlikti mažiausiai 4 valandas kiekvieną darbo dieną ir vidutiniškai 20 valandų per savaitę. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Seimo narė Gintarė Skaistė. 3.
Galiojantis įstatymas nustato, kad bedarbio statusą, o tuo pačiu ir teisę į nedarbo draudimo išmokas, praranda arba jo neįgyja studijuojantys aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, ar besimokantys pagal bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Šiuo įstatymo projektu siūloma užtikrinti bedarbio statusą tiems pagal nuolatinę studijų formą aukštojoje mokykloje studijuojantiems ir besimokantiems pagal bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas asmenims, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, gali dirbti ir niekas netrukdo jiems tai atlikti mažiausiai 4 valandas kiekvieną darbo dieną ir vidutiniškai 20 valandų per savaitę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo pakeitimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo pakeitimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9.
9Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Užtikrinus bedarbio statusą didesnei grupei asmenų, reikėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Užtikrinus bedarbio statusą didesnei grupei asmenų, būtų reikalingos papildomos lėšos nedarbo draudimo išmokoms finansuoti. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Bedarbis, studijos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Gintarė Skaistė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-15 Nr. S-2017-8146 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1099 (toliau
Europos Sąjungos teisei neturime. Siekiant teisės akto vientisumo, siūlytume atkreipti dėmesį į kitas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 nuostatas, kurios, priėmus Projektą, būtų keistinos, pavyzdžiui, 22 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 24 straipsnio 4 dalies 4 punktas. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
būtų laikomas asmuo, kuris, be kita ko, ,,iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, gali dirbti ir niekas netrukdo jiems tai atlikti mažiausiai 4 valandas kiekvieną darbo dieną ir vidutiniškai 20 valandų per savaitę“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokiu būdu siekiama sudaryti galimybę išsaugoti bedarbio statusą, o tuo pačiu ir teisę į nedarbo draudimo išmoką aukštojoje mokykloje studijuojantiems asmenims, kurie dirba, tačiau iš įstatymo projekte dėstomos formuluotės nėra aišku, kokią konkrečiai teisinio reguliavimo išimtį siekiama nustatyti ir kokiems asmenims ji būtų taikoma. Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Pagal Švedijos nedarbo draudimo įstatymą nedarbo išmokas gali gauti asmenys, kurie neteko darbo, prarado pajamas, gali dirbti ir niekas netrukdo jiems tai atlikti mažiausiai 3 valandas kiekvieną darbo dieną ir vidutiniškai 17 valandų per savaitę.“ Galima preziumuoti, kad šia nuostata ir yra pasinaudota formuluojant įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą. Tačiau toks normų perkėlimas nėra priimtinas, neaišku, kokiems asmenis jis taikomas pagal nurodytą Švedijos nedarbo draudimo įstatymą.
Lietuvos nacionalinėje teisėje ir keičiamo įstatymo reguliuojamų teisinių santykių kontekste sąlyga „gali dirbti ir niekas netrukdo jiems tai atlikti“ yra nesuprantama, neaišku kaip ją patikrinti ir kokiu aspektu ji taikytina. Trečia, siūloma nuostata tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame jokių išimčių dėl bedarbio statuso suteikimo studijuojantiems asmenims, kurie dirba pagal darbo sutartį, nenumatyta. Todėl siekiant įstatymo projekto aiškumo ir apibrėžtumo bei siekiant išvengti projektu siūlomų nuostatų dviprasmiško aiškinimo, siūlytina projektą tobulinti. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bedarbio teisinis statusas ne tik suteikia teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, bet ir suponuoja tam tikras pareigas bei teisines pasekmes. Siūlomos įtvirtinti nuostatos būtų niekinės, nes pagal keičiamo įstatymo 24 straipsnio normas, suteiktas bedarbio statusas turėtų būti stabdomas arba naikinamas. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
,,Lietuvos Respublikos“ rašytini atskiroje eilutėje bei vietoj žodžio ,,papildymo“ rašytinas žodis ,,pakeitimo“;
vienintelė dalis nenumeruotina;
straipsnio pavadinimas ir pakeitimo esmė, kadangi nepriklausomai nuo straipsnio dalies keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimo“, o pakeitimo esmėje – ,,pakeisti“. Be to, pakeitimo esmėje turėtų būti nurodoma, kad keičiamas 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas , o keičiamo punkto tekstas rašomas kabutėse. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I.
Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-11- Nr. Į 2017-11-20 Nr. S-2017-10444 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1099(2) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių papildymo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1099(2)) turėtų būti tobulinamas atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, pateiktas
siūlomo teisinio reguliavimo trūkumai neištaisyti, įstatymo projektas neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų teisės technikos reikalavimų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2020-04-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis,
P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: G. Skaistė – Seimo narė. E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-11-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470
turėtų būti tobulinamas atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, pateiktas 2017 m. rugsėjo 14 d. išvadoje dėl projekto Nr. XIIIP-1099, nes esminiai siūlomo teisinio reguliavimo trūkumai neištaisyti, įstatymo projektas neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų teisės technikos reikalavimų. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-11-22 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1099(2) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2019-12-10 Dėl nuomonės pateikimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2019 m. gruodžio 6 d. raštą Nr. S-2019–7574 „Dėl nuomonės pateikimo“, teikia Komitetui nuomonę dėl Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių papildymo įstatymo Nr. XIIIP-1099
(2) (toliau - Įstatymo projektas Nr. 1) ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5 straipsnio papildymo įstatymo Nr. XIIIP-2570 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) nuostatų pakeitimo, atsižvelgiant į 2019 m. spalio
Teismo nutarimas). Įstatymo projekte Nr. 1 siūlomas teisinis reguliavimas išimtine teise suteikti bedarbio statusą ir jį išsaugoti asmenims, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar mokosi pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas, jeigu jie iki įsiregistravimo užimtumo tarnyboje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo
politikos priemonės ir užimtumo didinimo programos, todėl Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų sąlygas anksčiau minėtas priemones ir programas taikyti išimtinei studentų ir moksleivių grupei, todėl manytina, kad gali būti pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas.
Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi nedarbo socialiniu draudimu drausti ir Užimtumo tarnyboje užsiregistravę asmenys, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas, jei Užimtumo tarnyba nepasiūlė jiems tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jei jie iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje turi sukaupę ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių arba yra baigę privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad dabartinis teisinis reguliavimas teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką sieja su bedarbio teisiniu statusu ir iš jo kylančiomis bedarbio teisėmis ir pareigomis bei bedarbiams Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatyta tvarka taikomomis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis ir užimtumo didinimo programomis. Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turėtų ne tik asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, bet ir nedarbo socialinio draudimo stažą turintys asmenys, studijuojantys aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar besimokantys pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas, nesiūlant jiems tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių. Pažymime, kad Įstatymo projektu Nr.2 siūlomas teisinis reguliavimas neįgyvendintų Konstitucinio Teismo nutarimo bei prieštarautų Konstitucinio Teismo suformuluotai konstitucinei doktrinai.
Konstitucinio Teismo nutarime pažymima, kad pasirinkęs socialinės paramos nedarbo atveju teikimo modelį, grindžiamą nedarbo socialiniu draudimu, įstatymų leidėjas privalo užtikrinti, kad konstitucinė teisė į socialinę paramą nedarbo atveju, įtvirtinta Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje, 52 straipsnyje, būtų veiksmingai užtikrinta prisidėjusiems įstatymo nustatytu mastu prie šio socialinio draudimo asmenims, kai jie netenka darbo, bet aktyviai jo ieško ir dėl objektyvių priežasčių negali rasti. Iš Konstitucijos (48 straipsnio 1 dalies, 52 straipsnio) taip pat kyla reikalavimas įstatymų leidėjui sureguliuoti socialinės paramos nedarbo atveju teikimą tokiu būdu, kad netekęs darbo asmuo negalėtų kliautis tik valstybės laiduojama socialine parama, bet būtų sudarytos prielaidos ir paskatos jam aktyviai ieškoti darbo, kartu valstybei prisidedant prie žmogaus orumą atitinkančių jo ir jo šeimos gyvenimo sąlygų užtikrinimo. Toks Įstatymo projektu Nr.2 siūlomas teisinis reguliavimas, kuomet išskiriama tam tikra asmenų grupė ir jai nenumatoma su bedarbio statusu susijusi pareiga aktyviai ieškoti darbo ir operatyviai reaguoti į Užimtumo tarnybos teikiamus pasiūlymus, neskatintų šios asmenų grupės užimtumo, efektyvios integracijos į darbo rinką bei prieštarautų konstituciniams principams. Nepagrįstas tam tikros asmenų grupės išskyrimas ir lengvatinių sąlygų jai suteikimas prieštarautų ir Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, kuris suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, nesistengti ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas (2013 m. vasario 7 d. nutarimas). Atkreipiame dėmesį, kad 2019 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau – Komitetas) posėdyje buvo nagrinėtas klausimas
Teismo nutarimui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Seimui būtų tikslinga svarstyti Vyriausybės pateiktus Konstitucinio Teismo nutarimui įgyvendinti reikalingus teisės aktų projektus, parengtus įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus dėl Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimo. Atsižvelgta Vyriausybė 2020-03-12 pateikė Seimui svarstyti Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 8, 10, 13, 22, 24, 25, 37, 44, 47,
įgyvendina 2019 m. spalio 31 d. Nr.
Nr. KT41-N12/2019 Konstitucinio Teismo nutarimą dėl studijuojančiųjų aukštojoje mokykloje teisės į socialinę paramą nedarbo atveju, kad būtų užtikrintas teisinis reguliavimas, atitinkantis Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias kiekvienas asmuo turi teisę gauti socialinę paramą nedarbo atveju, 52 straipsnio nuostatas, pagal kurias valstybė laiduoja asmenų teisę gauti socialinę paramą nedarbo atveju. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-01-24 Nr. 82 nutarimas Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. SV-S-488 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.6 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1099(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl toliau nurodytos priežasties.
Siekiant įgyvendinti Įstatymo projekto tikslą – suteikti galimybę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką (toliau – nedarbo draudimo išmoka) studijuojantiems aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programas asmenims, turintiems Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme (toliau – Nedarbo socialinio draudimo įstatymas) nustatytą nedarbo socialinio draudimo stažą, turėtų būti keičiamas Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, nustatant, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turi ne tik asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, bet ir asmenys, studijuojantys aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar besimokantys pagal formaliojo profesinio mokymo programas, jeigu jie atitinka Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytas sąlygas. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad tokiu atveju būtų didinamas asmenų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, skaičius. Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2017–2018 metais Lietuvoje pagal nuolatinės formos studijų programas aukštosiose mokyklose studijuoja 94,5 tūkst. studentų ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas mokosi
analizės centro 2017 metais atlikto nacionalinio tyrimo „EUROSTUDENT“ duomenimis, Lietuvoje dirba apie 40 proc. besimokančiųjų. Įvertinus tai, kad registruojasi darbo biržoje ir nedarbo draudimo išmokas gauna apie 10 proc. visų dirbusių asmenų, daroma prielaida, kad iš 53 tūkst. besimokančiųjų apie 5,3 tūkst. netekę darbo galėtų kreiptis dėl nedarbo draudimo išmokos gavimo, kuriai išmokėti papildomai reikėtų iki 5 mln. eurų nedarbo socialiniam draudimui skirtų lėšų per metus.
Nedarbo socialinio draudimo lėšų, reikalingų papildomiems įsipareigojimams įgyvendinti, 2018 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete nėra numatyta. Nepritarti Vyriausybė 2020-03-12 pateikė Seimui svarstyti Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 8, 10, 13, 22, 24, 25, 37, 44, 47,
įgyvendina 2019 m. spalio 31 d. Nr. KT41-N12/2019 Konstitucinio Teismo nutarimą dėl studijuojančiųjų aukštojoje mokykloje teisės į socialinę paramą nedarbo atveju, kad būtų užtikrintas teisinis reguliavimas, atitinkantis Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias kiekvienas asmuo turi teisę gauti socialinę paramą nedarbo atveju, 52 straipsnio nuostatas, pagal kurias valstybė laiduoja asmenų teisę gauti socialinę paramą nedarbo atveju. Komitete pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-4520(2). 2. Seimo narė Gintarė Skaistė, 2018-09-191 Argumentai: pritarus šiame pasiūlyme išdėstytai nuostatai, dirbę ir darbą praradę studentai būtų traktuojami kaip ir visi kiti darbo rinkos dalyviai, gautų nedarbo socialinio draudimo išmokas bei visas kitas garantijas. Pirminiame įstatymo projekte įrašyta nuostata yra perteklinė ir ją siūloma išbraukti abiejuose įstatymo projekto straipsniuose. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “1 straipsnis. 22 straipsnio papildymas 1.
1Papildyti 22 straipsnio 5 dalį, išdėstant taip:
nesimoko pagal bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus asmenis, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, gali dirbti ir niekas netrukdo jiems tai atlikti mažiausiai 4 valandas kiekvieną darbo dieną ir vidutiniškai 20 valandų per savaitę, ar asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, ar asmenis, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis;” Nepritarti Argumentai: pritarta iš dalies Seimo narės G. Skaistės 2019-12-10 pasiūlymui ir projektą Nr. XIIIP-1099(2) siūloma sujungti su Vyriausybės inicijuotu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4520(2), pritariant šiame įstatymo projekte siūlomoms formuluotėms, įgyvendinančioms Konstitucinio Teismo nutarimą. 3. Seimo narė Gintarė Skaistė, 2018-09-192 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 24 straipsnio papildymas
straipsnio 4 dalies 4 punktą, išdėstant taip:
4) bedarbis pradeda studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas arba mokytis pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus bedarbius, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, gali dirbti ir niekas netrukdo jiems tai atlikti mažiausiai 4 valandas kiekvieną darbo dieną ir vidutiniškai 20 valandų per savaitę, bedarbius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, bedarbius, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis, ar bedarbius, kurie dalyvauja paramos mokymuisi priemonėse;“ Nepritarti Argumentai: pritarta iš dalies Seimo narės G.
Skaistės 2019-12-10 pasiūlymui ir projektą Nr. XIIIP-1099(2) siūloma sujungti su Vyriausybės inicijuotu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4520(2), pritariant šiame įstatymo projekte siūlomoms formuluotėms, įgyvendinančioms Konstitucinio Teismo nutarimą. 4.1. Seimo narė Gintarė Skaistė, 2019-12-10 Argumentai:
Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo sprendimą, kuris nustatė, kad nuostata, jog bedarbio statutas panaikinamas ar nesuteikiamas, kai bedarbis pradeda studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą, prieštarauja Konstitucijai, todėl siūlau išbraukti šią nuostatą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“1. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1.
Bedarbis yra asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:
1) nedirba pagal darbo sutartį ar nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas;
2) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 3–7 punktuose nurodytomis veiklomis, asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos, ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir ūkinius gyvūnus įregistravusį asmenį, kuris neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris arba nėra įregistravęs žemės ūkio valdos ar nėra žemės ūkio valdos partneris;
3) yra asmuo nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
4) yra asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą galintis būti darbuotoju, išskyrus asmenį, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažintą nedarbingu;
5) nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, nesimoko pagal bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, ar asmenis, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis; 5)6) tiek savarankiškai, tiek naudodamasis Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieško darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. “ Pritarti iš dalies Argumentai: projektą Nr.
Bedarbis yra asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:
1) nedirba pagal darbo sutartį ar nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas;
2) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 3–7 punktuose nurodytomis veiklomis, asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos, ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir ūkinius gyvūnus įregistravusį asmenį, kuris neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris arba nėra įregistravęs žemės ūkio valdos ar nėra žemės ūkio valdos partneris;
3) yra asmuo nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
4) yra asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą galintis būti darbuotoju, išskyrus asmenį, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažintą nedarbingu;
5) nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, nesimoko pagal bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, ar asmenis, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis; 5)6) tiek savarankiškai, tiek naudodamasis Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieško darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. “ Pritarti iš dalies Argumentai: projektą Nr. XIIIP-1099(2) siūloma sujungti su Vyriausybės inicijuotu įstatymo projektu Nr.
XIIIP-4520(2), pritariant šiame įstatymo projekte siūlomoms formuluotėms, įgyvendinančioms Konstitucinio Teismo nutarimą. 4.2. Seimo narė Gintarė Skaistė, 2019-12-10 Argumentai: analogiški kaip ir pirmoje dalyje. Pasiūlymas:
1) Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“1. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
4.
Bedarbio statusas panaikinamas atsiradus bent vienai iš šioje dalyje nurodytų aplinkybių:
1) atsiranda neterminuoti arba ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai, išskyrus dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėse, arba bedarbis pradeda vykdyti individualią veiklą ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį, arba įsteigia individualią įmonę, tampa mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos nariu, arba atnaujina individualiosios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos veiklą, kuri buvo laikinai nevykdoma, arba kitaip pradeda vykdyti šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytą veiklą įsteigęs juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;
2) bedarbis įregistruoja ūkininko ūkį Ūkininkų ūkių registre ar tampa ūkininko partneriu arba įregistruoja žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ar tampa žemės ūkio valdos partneriu;
3) bedarbis sukanka teisės aktais nustatytą senatvės pensijos amžių arba pripažįstamas nedarbingu;
4) bedarbis pradeda studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas arba mokytis pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus bedarbius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, bedarbius, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis, ar bedarbius, kurie dalyvauja paramos mokymuisi priemonėse;”
2) Įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5,6,7,8,9,10,11,12,13,14 punktus atitinkamai laikyti 4,5,6,7,8,9,10,11,12,13 punktais. Pritarti iš dalies Argumentai: projektą Nr. XIIIP-1099(2) siūloma sujungti su Vyriausybės inicijuotu įstatymo projektu Nr.
XIIIP-4520(2), pritariant šiame įstatymo projekte siūlomoms formuluotėms, įgyvendinančioms Konstitucinio Teismo nutarimą. Komitete pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-4520(2). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų/komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui ir jį sujungti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuotu Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 8, 10, 22, 24, 25, 37, 44, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4520(2), kuriam pritarta Komitete, pritariant šiame įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui, kuriuo įgyvendinamas 2019 m. spalio 31 d. Nr. KT41-N12/2019 Konstitucinio Teismo nutarimas dėl studijuojančiųjų aukštojoje mokykloje teisės į socialinę paramą nedarbo atveju. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėja: Monika Navickienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė