Projekto lyginamasis variantas
taip: „496 straipsnis. Kino filmų pristatymo
(anonso) kino salėse viešo rodymo reikalavimų, kino filmų, videofilmų ir videoprogramų viešo rodymo, registravimo Filmų registre tiražavimo ar platinimo, erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo, prieigos prie viešųjų kompiuterių tinklų (interneto) vietose privalomų filtravimo priemonių naudojimo tvarkos pažeidimas“
taip:
„1. Kino filmų pristatymo (anonso) kino salėse viešo
rodymo reikalavimų, kino filmų, videofilmų ir videoprogramų viešo rodymo, tiražavimo ar platinimo registravimo Filmų registre tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki keturių šimtų keturiasdešimt eurų.“
išdėstyti taip: „18) Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos – dėl šio kodekso 135, 136 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse dalyje, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“
punktu: „95) Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos – dėl šio kodekso 496 straipsnio 1dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio
įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-1098(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 496 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „496 straipsnis. Kino filmų pristatymo (anonso) kino salėse viešo rodymo reikalavimų, kino filmų, videofilmų ir videoprogramų viešo rodymo, registravimo Filmų registre tiražavimo ar platinimo, erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo, prieigos prie viešųjų kompiuterių tinklų
priemonių naudojimo tvarkos pažeidimas
1Kino filmų pristatymo (anonso) kino salėse viešo rodymo reikalavimų,
kino filmų, videofilmų ir videoprogramų viešo rodymo, tiražavimo ar platinimo registravimo Filmų registre tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki keturių šimtų keturiasdešimt eurų. 2. Erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. 3. Prieigos prie viešųjų kompiuterių tinklų (interneto) elektroninių ryšių tinklų vietose privalomų filtravimo priemonių naudojimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“
1Pakeisti 589 straipsnio 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18) Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos – dėl šio kodekso 135,
136 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse dalyje, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“
2Papildyti 589 straipsnį 99 punktu:
„99) Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos – dėl šio
kodekso 496 straipsnio 1 dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Dabartinė Lietuvos Respublikos kino įstatymo (toliau – Kino įstatymas) redakcija priimta 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1897. Kino įstatymas buvo keičiamas Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 1 d. įstatymu Nr. XI-1897 ir 2014 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. XII-2616. Po paskutinio Kino įstatymo pakeitimo buvo paskelbti šie Europos Sąjungos (toliau – ES) dokumentai:
Europos Komisija 2014 m. birželio 17 d. priėmė reglamentą (EB) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius. Šis reglamentas suteikia galimybę remti nacionalinę kino produkciją lankstesne schema (pavyzdžiui, yra leidžiama nustatyti didesnį pagalbos intensyvumą vien remiantis mažu nacionaline kalba kalbančių žmonių skaičiumi); 2014 m. gegužės 15 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą „Europos kinas skaitmeniniame amžiuje. Kultūrų įvairovės ir konkurencingumo sąsaja“ (COM(2014) 0272), kuriame skatinama nustatyti bendras gaires, kurios padėtų geriau pasinaudoti su perėjimu prie skaitmeninių technologijų susijusiomis galimybėmis ir spręsti atitinkamus uždavinius, o 2015 m. Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai dėl „Europos kino skaitmeniniame amžiuje“; 2015 m. gegužės 6 d.
Europos Komisija patvirtino komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM (2015) 192), kurio tikslas – sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, kuri užtikrintų, kad Europos Sąjungos (toliau – ES) bendrosios rinkos laisvės galiotų ir skaitmeninėje erdvėje; Nuo
Europa“, kurios dalis Media remia ir audiovizualinio sektoriaus plėtrą; 2017 m. sausio 30 d. buvo priimtos Europos konvencijos dėl bendros kino filmų gamybos pataisos, kuriomis pakeičiamos vykdomų projektų finansavimo sąlygos, kurios leis Lietuvos kino filmų gamintojams prisidėti prie didelio biudžeto bendros kino filmų gamybos projektų ir pasisemti vertingos profesinės patirties. Minėti tarptautiniai dokumentai akcentuoja didžiulį kino, kaip kūrybinės industrijos, potencialą. Akcentuojama, kad kokybiškų filmų gamybos ir sklaidos skatinimas ypač svarbus mažesnėms valstybėms dėl ribotų rinkų. Norint išlaikyti kino industrijos konkurencingumą, būtina atitinkamai keisti ir nacionalinį kino srities reglamentavimą. Pastaraisiais metais gaunamas filmų parengiamųjų darbų ir gamybos projektų paraiškų kiekis (kasmet gaunama nuo 90 iki 150 paraiškų) ir galimybės juos paremti (paremiama apie 1/3 paramos prašančių projektų) rodo didelį atotrūkį tarp valstybės skiriamų lėšų apimties ir esamo kino potencialo. 2013 metais Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos (toliau – Lietuvos kino centras) užsakymu kūrybinių industrijų finansavimo konsultacinės bendrovės „Peacefulfish“ (Vokietija) ekspertai atliko Lietuvos kino industrijos konkurencingumo tyrimą. Nacionalinio finansavimo trūkumą ekspertai įvardijo kaip vieną iš reikšmingiausių šalies kino industrijos silpnybių.
Šiuo metu iš valstybės biudžeto lėšų paskirstomas kino projektams valstybinis finansavimas (2,1 milijono eurų) prilygsta vieno gana nedidelio vaidybinio filmo gamybos biudžetui. Finansavimo srityje smarkiai atsiliekama ir nuo kur kas mažesnį industrijos potencialą turinčių kitų Baltijos valstybių: 2016 m. Latvija kino reikmėms skyrė 6,7 milijono eurų, Estija – 10,4 milijono eurų. Mažas kino finansavimas neatitinka ir aiškiai matomo ekonominio industrijos potencialo (per pastaruosius metus naudojantis mokestine lengvata užsienio kino gamintojai išleido Lietuvoje daugiau nei 18 milijonų eurų), nei kino auditorijos poreikių (2016 m. nacionalinio kino dalis kino teatruose sudarė 19,5 proc. – rodiklis, kurį turi tik gana stiprią kino industriją turinčios valstybės). Lietuvos Respublikos kino įstatymo IX-752 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas yra pakeisti galiojantį Kino įstatymą ir nustatyti kino sektoriaus specifiką atitinkantį valstybinio finansavimo modelį, tobulinti valstybinį kino srities valdymą bei sudaryti geresnes sąlygas užtikrinant Lietuvos kino plėtrą ir tarptautinį konkurencingumą. Įstatymo projekto uždavinys – įtvirtinti specifines nuostatas, susijusias su kino politikos formavimu ir įgyvendinimu, sklaida, kino paveldo išsaugojimu ir prieinamumo prie jo užtikrinimu. Kartu su Įstatymo projektu teikiamas lydimasis projektas: Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 496 ir 589 straipsnių pakeitimo projektas (toliau – lydimasis projektas).
Lydimojo projekto tikslas – įtvirtinti nuostatas, kuriomis vadovaujantis Lietuvos kino centras Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso atvejais pradeda teiseną, atlieka tyrimą ir surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, siekiant įtvirtinti administracinę atsakomybę už teisines pasekmes, sukeltas Kino įstatymu nustatytų kino filmų viešo rodymo reikalavimų ir pareigų registruoti filmus Filmų registre nesilaikymų. Taip pat atitinkamai įtvirtinti nuostatas, susijusias su trukdymu Lietuvos kino centrui atlikti lydimuoju projektu pavestas pareigas bei pareigūnų asmens garbės ir orumo pažeminimu. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos kino centras. Įstatymo projektą ir lydimąjį projektą parengė Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Profesionalaus meno skyriaus (vedėja – Elė Ona Vilkienė, tel.:
(85) 219 3438, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Jolita Bečienė (tel.: (8 5) 219 3443, el. p. [email protected]) ir Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas (tel.: (8 5) 213 0734, el. p. [email protected])
aptarti teisiniai santykiai Kino įstatymo 9 straipsnis nustato valstybinio finansavimo pagrindus. Pirma jo dalis įtvirtina 50 ir 75 proc. kino valstybinio finansavimo intensyvumo dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės pagalbos intensyvumas yra apibrėžiamas 2014 m. birželio 17 d. Europos Komisijos Reglamente (ES) Nr.
651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius bei nustatomas tik tam tikram laikotarpiui, o nustatytam laikotarpiui pasibaigus – keičiamas, yra netikslinga valstybės pagalbos intensyvumo dydžius nustatyti Kino įstatyme. Europos Komisija nedraudžia valstybės pagalbos intensyvumą reglamentuoti įgyvendinamaisiais teisės aktais. Kino įstatymo 6 straipsnis nustato kino finansavimo šaltinius ir valstybės pagalbą, kurią per metus sudaro apie 2 milijonus eurų. Vidutinio dydžio vaidybinio filmo gamybai reikia apie 2 milijonų eurų lėšų, todėl esamas valstybinis kino finansavimas nepatenkina Lietuvos kino filmų gamintojų poreikių ir potencialo, kuris leidžia pritraukti ir papildomas lėšas, kurti daugiau ir kokybiškų filmų, kurie yra puikiai įvertinami ne tik Europos, bet ir pasaulinio aukščiausio lygio apdovanojimuose. Kino įstatymo 7 straipsnis įvardina kino valstybinio finansavimo sritis. Valstybinis kino projektų finansavimas skiriamas parengiamiesiems filmų darbams, filmų gamybai, platinimui, rodymui, kino sklaidai bei nacionaliniams filmams kaupti, išsaugoti ir rodyti. Kino įstatyme nenumatyta, kokiam filmui yra skiriamas valstybinis finansavimas, tačiau esama kino valstybinio finansavimo patirtis rodo, kad kino valstybinio finansavimo pareiškėjai teikia kino projektus tik nacionalinių arba bendros gamybos filmų parengiamiesiems darbams, gamybai, sklaidai ar platinimui finansuoti. Būtina įvertinti įgytą patirtį bei siekį skatinti Lietuviško kino industriją ir patikslinti galiojančio Kino įstatymo 7–8 straipsnius, kino valstybės pagalbą skiriant nacionaliniams filmams finansuoti. Taip pat 7 straipsnyje nenumatyta galimybė pretenduoti ir gauti finansavimą tokio pobūdžio kino kultūros sklaidos projektams kaip kino populiarinimas, edukacija, kino leidinių ar specializuotų interneto svetainių kūrimas ir pan.
Siekiant skatinti kino industrijos augimą ir konkurencingumą, būtina Kino įstatyme nustatyti visus galimus remti kino procesus. Kino įstatymo 9 straipsnio 7 dalis nustato atvejus, kai finansavimas juridiniam asmeniui neskiriamas. Šios dalies 1 ir 2 punktai nustato nepagrįstai plačiai taikomus ribojimus: visiems juridinio asmens valdymo organų nariams ir dalininkams šių punktų pagrindu turi būti atlikta galiojančių administracinių nuobaudų ir baudžiamojo teistumo patikra. Tos pačios dalies 5 punktas numato nebeegzistuojančią juridinio asmens sanavimo procedūrą. Galiojančio įstatymo 9 straipsnio 10 dalis dubliuoja to paties straipsnio 7 dalies 4 punktą. Būtina įvertinti galiojančio įstatymo 9 straipsnio 7–11 dalių nuostatas, susijusias su valstybinio finansavimo skyrimo ribojimais, jų aktualumo, teisinės technikos ir ribojimų pagrįstumo požiūriu. Kino įstatymo 5 straipsnio 2 dalis įvardina Lietuvos kino centro funkcijas, tačiau nei Lietuvos kino centro vykdoma veikla, nei Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, kuri saugo ir kaupia Lietuvos kino paveldą, nevykdo koordinuotos veiklos, kuri užtikrintų ne tik nacionalinių filmų kaupimą, bet ir jo prieinamumą ir rodymą bei vystytų nuolatinę kino edukacijos ir kino kultūros sklaidos veiklą, plėstų tarptautinį bendradarbiavimą kino srityje. Šiuo metu šias funkcijas atlieka įvairios įstaigos ir organizacijos, tačiau veikla yra nekoordinuota ir nenuosekli, todėl ilgalaikių tikslų pasiekti yra sudėtinga.
Lietuvoje nėra konkrečios vietos, kur visada būtų galima pamatyti lietuviškus filmus, nėra vietos, kur jie būtų kaupiami kiekvienam prieinamose laikmenose, kur vyktų nuosekli edukacinė veikla, susijusi su lietuvių kinu, nėra vietos, kurioje būtų saugomos knygos, periodiniai leidiniai apie kiną, kino kultūrą iš įvairių pasaulio šalių. Siekiant sudaryti tinkamas/palankias sąlygas lietuvių kino meno bei industrijos funkcionavimui, koordinuotai vykdyti šias funkcijas, papildant Lietuvis kino centro funkcijas bei įsteigiant skyrių, kuris nuosekliai kauptų nacionalinius filmus, užtikrintų galimybę plačiajai visuomenei susipažinti su nacionaliniais filmais, specialistams vykdyti mokslinę ir tiriamąją veiklą, vykdyti kino edukacijos veiklas skirtas studentams ir moksleiviams ir koordinuotai tvarkyti nacionalinių filmų informacinę bazę, kurią sukaupia valstybiniai archyvai ir privačios įstaigos. Kino įstatymo 10 straipsnis skirtas Kino tarybai – kolegialiai Lietuvos kino centro patariamajai institucijai, kuri vertina valstybiniam finansavimui gauti pateiktus kino projektus, teikia pasiūlymus dėl kino projektų valstybinio finansavimo, vertina kino projektų įgyvendinimo rezultatus ir pasiūlymus šiais klausimais teikia Lietuvos kino centro direktoriui. Taryba sudaroma iš kino meno kūrėjų, profesionaliųjų kino meno vertintojų, filmų gamintojų ir Lietuvos kino centro atstovų, tai yra apima įvairaus profilio ir skirtingas sritis atstovaujančius specialistus.
Siekiant šių specialistų darbo efektyvumo, o taip pat valstybės biudžeto lėšų, skirtų jų darbui posėdžiuose apmokėti ekonomiškai pagrįsto panaudojimo, tikslinga būtų pertvarkyti ekspertų darbo reglamentavimą ir nustatyti lankstesnę bei efektyvesnę paraiškų kino valstybiniam finansavimui gauti ekspertavimo sistemą, kai ne visi Kino tarybos nariai vertintų visas gautas kino valstybiniam finansavimui gauti paraiškas, o tik tas, kurios atitinka jų specializaciją (pvz., animacinių filmų paraiškas nevertintų dokumentikos specialistai). Kino įstatymo ketvirtasis skirsnis reglamentuoja filmų platinimą ir rodymą, nustato sąlygas, pagal kurias filmai Lietuvos Respublikoje gali būti platinami ir rodomi. Galiojantis įstatymas siaurai taiko nustatytas sąlygas neįtraukiant filmų padarymo viešai prieinamais kompiuterių tinklais (internete). Būtina įvertinti šias nuostatas ir jas keisti taip, kad apimtų internete platinamus ir rodomus filmus bei sudarytų visiems filmų platintojams ir rodytojams vienodas sąlygas. Kino įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja filmų indeksavimo pagal žiūrovų amžiaus cenzą tvarką ir sąlygas. Šio straipsnio
teatruose rodomi filmai. Šio straipsnio 3 dalis įtvirtina nuostatą, kad Lietuvos kino centro, vadovaujantis Indeksavimo komisijos teikimu, suteiktas indeksas turi būti nurodomas filmų afišose, kitoje reklamoje ir bet kokio pobūdžio informacijoje, skirtoje filmams anonsuoti. Tokiu būdu galiojantis Kino įstatymas siaurai taiko filmo indeksavimo pagal žiūrovų amžiaus cenzą pareigą ir informacijos apie indeksą pateikimo reikalavimą.
Pagal šiuo metu galiojantį Kino įstatymą visi kiti, ne kino teatruose rodomi filmai, neturi būti indeksuojami – įskaitant ir padaromus viešai prieinamais kompiuterių tinklais (internete). Indeksas privalomas nurodyti tik anonsuojant filmą (jo rodymą kino teatre ar per televiziją), tačiau kitais atvejais – neprivalomas. Būtina įvertinti šias nuostatas ir jas keisti taip, kad nesukurdamos nepagrįstų pareigų ar ribojimų, apimtų visą filmų platinimo rinką bei būtų taikomos visiems subjektams. Kino įstatymo 16 straipsnis, skirtas kino paveldo apsaugai, numato, kad originali nacionalinių filmų medžiaga, kaip nacionalinis turtas, yra saugoma valstybės archyvuose bei nustato filmo gamintojo pareigą valstybės archyvams perduoti saugoti originalią nacionalinio filmo medžiagą, tuo atveju, jeigu filmui gaminti buvo skirtas valstybinis finansavimas. Toks reglamentavimas nepagrįstai susiaurina Lietuvos galimybes saugoti ir kaupti filmų medžiagą, kaip nacionalinį valstybės turtą, nes yra taikomas tik filmams, gavusiems valstybės finansavimą. Dabartinio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 496 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, susijusius su kino filmų rodymu ir platinimu, tiria ir protokolus surašo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir policijos pareigūnai. 2012 m. įsteigus Lietuvos kino centrą, ši įstaiga perėmė anksčiau Kultūros ministerijos turėtas funkcijas, susijusias su kino politikos įgyvendinimu, įskaitant ir filmų registravimą. Pažymėtina, kad pagal Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, ministerija formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse, tačiau neatlieka įgyvendinimo funkcijų, tokių kaip administracinių nusižengimų protokolų surašymas.
Dėl šios priežasties yra tikslinga, kad administracinių nusižengimų tyrimas ir protokolų surašymas, susijęs su kino sektoriumi, būtų priskirtas Lietuvos kino centrui, paliekant policiją taip pat atsakingą už Kodekso 496 straipsnio 1 dalies pažeidimų tyrimą ir protokolų surašymą. Lietuvos kino centro buveinė yra Vilniuje, o pažeidimams tirti kituose Lietuvos vietovėse būtų prašoma policijos pagalba ir tarpininkavimas. Įsigaliojus lydimajam projektui bus siūloma Lietuvos kino centrui ir policijai pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą, kuris užtikrintų šių įstaigų bendrą darbą Kodekso 496 straipsnio 1 dalyje, 505, 507 straipsniuose nustatytais atvejais pradedant teiseną, atliekant tyrimą ir surašant administracinių teisės pažeidimų protokolus. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektas turi įsigalioti kartu su Kodeksu ir būti su juo suderintas, būtinas Kodekso
ir platinamų kino filmų tvarką, įtraukiant filmų registravimo ir padarymo viešai prieinamais kompiuterių tinklais (internete) tvarkų pažeidimus. Būtina užtikrinti administracinės atsakomybės instituto taikymą subjektams, nesilaikantiems Kino įstatymu nustatytų kino filmų viešo rodymo reikalavimų ir pareigos registruoti filmus Filmų registre. Siekiant teisinio sistemiškumo ir aiškumo, Kodekso 496 str. 1 dalyje atsisakoma kituose įstatymuose nevartojamų ir apibrėžčių neturinčių sąvokų „videofilmas“ ir „videoprograma“. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma atsisakyti valstybės pagalbos reglamentavimo įstatyme ir tai reglamentuoti valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančiuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (kino valstybinio finansavimo taisyklėse), nes Europos Komisijai pakeitus valstybės pagalbos intensyvumą, Lietuvos teisės aktai turėtų būti keičiami nedelsiant, o įstatymų pakeitimas ir priėmimas įprastai užtrunka. Įstatymo projektu siūloma išimti kino finansavimui skirtų lėšų šaltinius, atsižvelgiant į tai, kad lėšų dydis, kuris kiekvienais biudžetiniais metais turi būti skiriamas atitinkamai sričiai finansuoti, turi būti nustatomas rengiant ir tvirtinant atitinkamų metų valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į augantį valstybinio kino finansavimo poreikį bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-977 „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“ patvirtintų gairių 3 punktu, gerinti esamą kultūros sistemos finansavimą, užtikrinant kultūros sektoriaus uždirbtų pinigų grąžą kultūrai, pabrėžiame būtinybę kino valstybinį finansavimą didinti. Didėjantis finansavimas užtikrintų didesnį kino industrijos konkurencingumą, sudarytų sąlygas įgyvendinti ambicingesnius projektus (pavyzdžiui, istorinių filmų gamyba). Siūlomi pakeitimai padidins kino finansavimui skirtą biudžetą ir tai suteiks galimybę įgyvendinti didesnius projektus ir padidins sukurtų filmų skaičių, bus skatinama Lietuvos kino industrija bei jos konkurencingumas ne tik Europoje, bet ir už jos ribų. Taip pat bus patenkinamas žiūrovų poreikis matyti daugiau kokybiškų lietuviškų filmų. Be to, kino valstybinio finansavimo didinimas – tai dar vienas būdas kovoti su vyraujančia priešiškai nusiteikusių šalių skleidžiama propaganda per kino filmus.
Uždrausti rodyti ir (ar) žiūrėti kitų šalių sukurtus propagandinius filmus yra ypač sudėtinga, o nuolat atsinaujinančių technologijų laikmetyje beveik neįmanoma, todėl būtina tokiai propagandai atsvara – Lietuviški kino filmai (istoriniai, dokumentiniai ir pan.), kurie ypač prisidėtų prie kovos su kitų šalių skleidžiama propaganda. Įstatymo projektu siūloma vietoje Lietuvos kino centro nurodyti Vyriausybės įgaliotą instituciją. Šis pakeitimas ateityje leis atlikti įgaliotos įstaigos pakeitimus nekeičiant įstatymo. Taip pat siūloma atsisakyti Lietuvos kino centro funkcijų, nes pagal turinį tai yra nuostatų reguliavimo dalykas, o Lietuvos kino centro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos kultūros ministro, papildyti naujomis funkcijomis bei įsteigti skyrių, siekiant užtikrinti nacionalinių filmų prieinamumą ir rodymą visuomenei, užtikrinti kino edukacijos ir kino kultūros sklaidos vystymą Lietuvoje ir plečiant bendradarbiavimą su užsienio šalimis. Skyrius atliktų šias funkcijas: nuosekliai kauptų nacionalinius filmus, užtikrintų galimybę plačiajai visuomenei susipažinti su nacionaliniais filmais, specialistams vykdyti mokslinę ir tiriamąją veiklą, vykdytų kino edukacijos veiklas skirtas studentams ir moksleiviams ir koordinuotai tvarkytų nacionalinių filmų informacinę bazę, kurią sukaupia valstybiniai archyvai ir privačios įstaigos. Siekiant įgyvendinti šias funkcijas būtina šiuolaikiška erdvė – Nacionalinė filmoteka – su kino teatru, pritaikytu demonstruoti kino skaitmenines ir analogines juostas, konferencijoms, seminarams, kino edukacijos veikloms skirtomis patalpomis. Kaip ir daugelyje pasaulio šalių veikiančios filmotekos, Lietuvos nacionalinės filmotekos pagrindinė veikla apimtų nacionalinio kino prieinamumą bei sklaidą, išsaugotų nacionalinių filmų viešinimą, kino edukacijos programų vystymą.
Kino edukacija – tai priemonė ne tik lietuviško paveldo pažinimui ir prieinamumui užtikrinti, bet ir kritinio mąstymo bei medijų raštingumo ugdymo priemonė, kuri yra būtina kovojant prieš propagandą, kuri pasirodo per kino filmus rodomus kino teatruose, televizijoje ar padaromi viešai prieinami kompiuterių tinklais (internete). Kino edukacijos tikslas – ugdyti visuomenės atsparumą propagandai, stiprinti tautinį identitetą bei plėsti kultūros saviraišką. Filmotekoje būtų rengiamos šiuolaikinio nacionalinio bei kino paveldo programos, autorinio kino ir jo kūrėjų retrospektyvos, iškiliausių Europos ir pasaulio kino kūrėjų filmų peržiūros. Filmotekos, veikiančios pagal Europos šalyse nusistovėjusį modelį, sukūrimui reikalingi tokie ištekliai: 1–2 salių (nuo 100 iki 250 vietų) kino teatras su greta esančiomis patalpomis, tinkančiomis edukacinei veiklai; 5–10 darbuotojų (įskaitant techninį personalą). Metinis tokio padalinio biudžetas būtų 285000 –
tikėtis surinkti iki 25 proc. reikalingo metinio biudžeto (dalis kino seansų būtų nemokami). Per metus filmoteka galėtų sulaukti iki 55 tūkst. lankytojų (preliminarūs skaičiavimai atlikti remiantis kino teatro „Skalvija“ pavyzdžiu). Į nurodytą sumą yra įtrauktos patalpų išlaikymo (įskaitant nuomą) išlaidos, darbuotojų atlyginimai ir veiklų įgyvendinimo išlaidos. Atitinkamai, „Skalvijos“ išlaidos 420 kv.m (1 kino salei + patalpos) patalpų išlaikymui – nuo 20 000 iki
realias galimybes realizuoti viešąjį interesą – kokybišką Lietuvos ir Europos kino sklaidą bei edukaciją.
Reikšmingai padidėtų repertuaro pasiūla ir įvairovė, didesnis dėmesys būtų skirtas klasikinio ir šiuolaikinio nacionalinio kino pristatymui, bendradarbiavimui su užsienyje veikiančiomis nacionalinėmis filmotekomis. Edukacinių programų pasiūla išsiplėstų, jos būtų vykdomos nacionaliniu mastu, būtų vykdomi tarptautiniai bendradarbiavimo ir mainų projektai, kino kultūra būtų viešinama specializuotuose leidiniuose puoselėjančią kino meną, kurie būtų ne tik leidžiami, bet ir koordinuotai kaupiami (kino biblioteka). Filmoteka nevykdys kino archyvo (kino filmų saugyklos) funkcijų – jos yra vykdomos Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Įstatymo projektu Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba yra atsakinga už Lietuvos kino paveldo apsaugos koordinavimą ir nacionalinių filmų originalių medžiagų kaupimą bei išsaugojimą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šiuolaikinių skaitmeninių filmo medžiagų saugojimas reikalauja naujos informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros, papildomų finansinių išteklių jai sukurti ir palaikyti. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kino valstybinis finansavimas bus skiriamas nacionalinių filmų parengiamiesiems darbams, nacionalinių filmų gamybai, sklaidai, platinimui ir rodymui. Šia nuostata ne tik atsižvelgiama į tai, kad iki šiol Lietuvos kino centro gautos kino projektų paraiškos buvo skirtos tik nacionaliniams filmams finansuoti, bet šis įstatymo pakeitimas populiarins lietuviško kino industriją, skatins naujų nacionalinių filmų gamybą ir sklaidą.
Be to, įstatymo projekto 9 straipsnio 3 punktu skatinama bendra filmų gamyba, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra pasirašiusi Europos konvenciją dėl bendros kino filmų gamybos, kurią įgyvendindama įsipareigoja remti Europos bendros kino filmų gamybos plėtrą ir suteikti teisę bendros gamybos filmams į palankias sąlygas, kurias nacionaliniams filmams sukuria įstatymų nuostatos, teikiant kino valstybinio finansavimo prioritetą. Lygiateisiškumo principo kontekste tai reiškia, kad visiems bendros gamybos filmų gamintojams yra suteikiamos vienodos sąlygos įgyti prioritetą, kreipiantis dėl kino valstybinio finansavimo. Įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę kino valstybinį finansavimą skirti ir kino kultūros sklaidos projektams, kurie populiarintų kiną Lietuvoje ir svetur, viešintų kiną leidiniuose ir specializuotose interneto svetainėse bei skatintų kino edukaciją ir panašią kiną puoselėjančią veiklą. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti nepagrįstai plačiai taikomų kino valstybinio finansavimo juridiniam asmeniui skyrimo ribojimų ir nustatyti, kad finansavimas yra neskiriamas, jeigu juridinio asmens vadovas ar fizinis asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo finansų sistemai, intelektinei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai ir (arba) yra nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 122, 127, 150, 184, 187, 192 ir 205 straipsniuose.
Lydimuoju projektu siūloma patikslinti Kodekso 496 straipsnio 1 dalies nuostatas ir įtraukti kino filmų registravimo ir filmų padarymo viešai prieinamais kompiuterių tinklais (internete) pažeidimus, nes, įsigaliojus Įstatymo projektui, filmai, padaromi viešai prieinami kompiuterių tinklais (internete), turės būti registruojami kaip ir filmai rodomi kino teatruose. Taip pat siūloma šioje dalyje išbraukti žodžius „videofilmai“ ir „videoprogramos“, kurių sąvokos yra neapibrėžtos kituose teisės aktuose ir perteklinės. Šie pakeitimai sudarys visiems Lietuvoje registruojamiems filmams vienodas sąlygas bei panaikins nuostatoje neapibrėžtas ir dėl to netiksliai suprantamas sąvokas. Siūlomu straipsnio pakeitimu bus užtikrintas administracinės atsakomybės taikymas dėl Kino įstatymu nustatytų kino filmų viešo rodymo reikalavimų ir pareigos registruoti filmus Filmų registre nesilaikymo. Lydimuoju projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos kino centras Kodekso 496 straipsnio 1 dalyje, 505, 507 straipsniuose nustatytais atvejais pradeda teiseną, atlieka tyrimą ir surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus bei pagal kompetenciją nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas.
Lietuvos kino centras, įgyvendindamas valstybės kino politiką, tvarko Filmų registrą, todėl yra tikslinga, kad ši įstaiga surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolus ir nagrinėtų bylas susijusias su kino filmų viešo rodymo reikalavimų, kino filmų registravimo Filmų registre tvarkos pažeidimais. Lydimuoju projektu siūlomas pakeitimas užtikrintų efektyvų ir sklandų darbą, įtvirtintų „vieno langelio“ principą, kai pažeidimų tyrimą atliktų ir protokolą parengtų Lietuvos kino centras – įstaiga, kuri įgyvendina valstybės kino politiką ir administruoja Filmų registrą. Įstatymo projektu siūloma, kad prie Lietuvos kino centro / Vyriausybės įgaliotos institucijos veiktų ekspertų grupė. Įstatymo pakeitimai įtvirtintų naują kino valstybiniam finansavimui gauti pateiktų kino projektų vertinimo sistemą, kuri sudarys galimybes parinkti ekspertus, kurie puikiai išmano atitinkamų finansuojamų projektų kategorijų, tokių kaip vaidybinių, dokumentinių ar animacinių filmų, specifiką. Įstatymo projektu nustatoma, kad filmų padarymas viešai prieinamais kompiuterių tinklais (internete) taip pat turi būti reglamentuojamas, kaip ir rodymas kino teatruose. Ši nuostata yra ypač aktuali įgyvendinant Europos Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“, kuriame numatyti strateginiai tikslai susiję su Europos filmų teisėtos prieigos plėtra Europos Sąjungoje. Pataisos padidins teisių turėtojų interesų gynimo galimybes, suvienodins sąlygas visiems kino platinimo ir rodymo rinkos dalyviams. Filmų registre būtų registruojami visi į Lietuvos Respubliką įvežti, skirti rodyti, platinti ar padaryti viešai prieinamais kompiuterių tinkluose (internete) filmai.
Ši nuostata padidins teisėto filmų naudojimo užtikrinimą. Įstatymo projekte pateikiama sąvoka „filmo padarymas viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete)“, į kurios apibrėžtį nepatenka filmai, kurie yra viešai skelbiamų televizijos programų sudėtinė dalis – jų rodymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos kaip televizijos programos. Šiuo metu Lietuvos kino centras, vykdydamas kino statistikos kaupimo ir skelbimo funkcijas, yra sudaręs bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos kino platintojais dėl statistinių duomenų teikimo. Lietuvos kino centras teikia apibendrintus kino statistikos duomenis įvairiems asmenims (kino platintojams, valstybės institucijoms, tarptautinėms organizacijoms (pvz., Europos audiovizualinei observatorijai, UNESCO), taip pat IMDB, Lietuvos statistikos departamentui, statistika naudinga ir patiems kino platintojams, atsiskaitant už rezultatus su filmų teisių turėtojais ir analizuojant savo platinimo kompanijos konkurencingumą. Įstatymo projektu siūlome šią Lietuvos kino centro funkciją tęsti. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti Lietuvos kino gamintojų bei turtinių teisių turėtojų prievolę perduoti valstybės archyvams vieną, atgaminimui ir saugojimui tinkamą, originalios filmo medžiagos egzempliorių. Tokiu būdu bus garantuota, jog nacionaliniai kino filmai bus išsaugoti ateities kartoms, nepriklausomai nuo to, ar jų sukūrimui buvo skirtas kino valstybės finansavimas. Tai yra kaip privalomasis egzempliorius, kuris taikomas ir kitose kultūros srityse – pvz., leidyboje. Be to, ir ES teisės aktai (pvz., Kino komunikato (2013/C 332/01) 4.6 str.) ragina valstybes nares užtikrinti prieigą prie kino paveldo.
Valstybės archyvai originalią nacionalinių filmų medžiagą naudoja Dokumentų ir archyvų įstatyme, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, valstybės archyvų ir filmo gamintojo arba autorių ir gretutinių turtinių teisių subjekto (subjektų) sudarytoje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka. Įstatymo projektu siūloma įstatymo įsigaliojimas nuo 2018 m. sausio 1 d., kadangi įstatymo projektu nėra naujų prievolių subjektams, kurios reikalautų papildomos administracinės naštos. Įstatymo projektu, įtvirtinus galimybę kino valstybinio finansavimo paraiškas ir prašymus suteikti filmo indeksą pagal amžiaus cenzą bei filmą įtraukti į Filmų registrą pateikti per atstumą ar elektroninėmis priemonėmis, administracinė našta sumažėja. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 36 punktu, poveikio vertinimo rezultatai atskira reguliavimo poveikio vertinimo pažyma neįforminami. Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes Įstatymo projektu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su subsidijų mokėjimu iš valstybės biudžeto. Atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizikos nenustatyta. Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
Lydimojo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatomis, nes projektu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis. Atlikus Lydimojo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizikos nenustatyta. Lydimojo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Padidės valstybės pagalba kino industrijai ir kultūrai: valstybė savo investicijomis padidins kino industrijos konkurencingumą, potencialiai padidins galimybes surasti užsienio partnerius bendrai gamybai ir pritraukti papildomą finansavimą. Bus sukuriama daugiau darbo vietų, kils kino industrijos specialistų profesionalumo lygis ir tuo pačiu patrauklumas užsienio investuotojams. Bus suvienodintos sąlygos visiems kino platinimo rinkos dalyviams. Lydimasis projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu teikiamas lydimasis projektas: Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 496 ir 589 straipsnių pakeitimo projektas. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas įvardinantys terminai buvo įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Lydimuoju projektu naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. Įstatymo projektą vertino Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įsigaliojus Įstatymo projektui:
būti pakeisti:
Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. 1002 „Dėl filmų registro reorganizavimo ir filmų registro nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 200 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro 2012 m. gegužės 8 d. Nr. ĮV-320 įsakymas “Dėl Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos nuostatų”;
Respublikos kultūros ministro 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. ĮV-865 „Dėl Lietuvos Respublikoje gaminamo filmo gamybos ir kultūrinio turinio, įskaitant filmo scenarijų, vertinimo kriterijų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro 2016 m. kovo 23 d. Nr.
Nr. ĮV-248 įsakymas “Dėl filmų parengiamųjų ir gamybos darbų projektų valstybinio finansavimo taisyklių patvirtinimo”;
Respublikos kultūros ministro 2014 m. spalio 24 d. Nr. ĮV-755 įsakymas „Dėl kino sklaidos projektų valstybinio finansavimo taisyklių patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro 2016 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. ĮV-26 „Dėl kino platinimo projektų valstybinio finansavimo taisyklių patvirtinimo“;
kino centro prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. V-33 „Dėl filmų indeksavimo“. 2. turės būti parengti:
Respublikos kultūros ministro įsakymas „Dėl Kino tarybos nuostatų patvirtinimo“;
kino centro prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymas „Dėl ekspertų komisijų skaičiaus ir nuostatų patvirtinimo“;
kino centro prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymas „Dėl ekspertų komisijų sudėties patvirtinimo“;
kino centro prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymas „Dėl ekspertų teikiamų paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos vyriausiojo archyvaro įsakymas „Dėl originalios nacionalinių filmų medžiagos perdavimo valstybės archyvams taisyklių patvirtinimo“. 3. turės būti pripažinti netekusiais galios:
Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 722 „Dėl filmų indeksavimo komisijos nuostatų, šios komisijos narių teikiamų paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo ir filmų indeksavimo pagal žiūrovų amžiaus cenzą tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais;
Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 750 „Dėl filmų indeksavimo komisijos sudėties patvirtinimo“ su visais pakeitimais;
Respublikos kultūros ministro 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. ĮV-823 „Dėl kino politikos tarybos nuostatų patvirtinimo“;
kino centro prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymas Nr.
V-1 „Dėl Kino tarybos nuostatų patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimtam Įstatymo projektui įgyvendinti kiekvienais metais reikės apie 3,8 milijonų eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų prie šiuo metu skiriamų apie 3,5 milijonų eurų. Įstatymo projektui įgyvendinti kiekvienais metais reikės papildomų 3,3 milijonų eurų kino valstybiniam finansavimui, tai yra nacionalinių arba bendros gamybos filmų parengiamiesiems darbams, gamybai, sklaidai ar platinimui finansuoti. Filmotekos, veikiančios pagal Europos šalyse nusistovėjusį modelį, sukūrimui reikalingi tokie ištekliai: 1-2 salių (nuo 100 iki 250 vietų) kino teatras su greta esančiomis patalpomis, tinkančiomis edukacinei veiklai; 5-10 darbuotojų (įskaitant techninį personalą). Metinis tokio padalinio biudžetas būtų 285000 – 335000 eurų. Veikdama kaip kino teatras, filmoteka iš parduodamų bilietų galėtų tikėtis surinkti iki 25 proc. reikalingo metinio biudžeto (dalis kino seansų būtų nemokami). Papildomų lėšų filmotekai metinei veiklai vykdyti iš valstybės biudžeto reikėtų apie 300000 eurų. Taip pat papildomos lėšos reikalingos kino paveldo saugojimui valstybės archyvuose (Lietuvos centriniame valstybės archyve) – 200 tūkst. eurų per metus: 1.Skaitmeninių saugyklų plėtrai – 50 tūkst. eurų; 2.Techninei įrangai, skirtai anksčiau gautų nacionalinių filmų analoginių laikmenų išsaugojimui bei skaitmeniniam kopijavimui – 60 tūkst. eurų; 3.Techninei ir programinei įrangai, skirtai darbui su nacionalinių filmų originalių medžiagų įvairiais skaitmeniniais formatais (DPX, DCDM,DCP ir kt.) – 60 tūkst. eurų; 4.
Aukštos kvalifikacijos specialistų darbo užmokesčiui – 30 tūkst. eurų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas buvo rengtas su Kino politikos taryba ir Lietuvos kino centru. Į pareikštas argumentuotas pastabas ir pasiūlymus atsižvelgta. 2013 metais Lietuvos kino centro užsakymu kūrybinių industrijų finansavimo konsultacinės bendrovės
„Peacefulfish“ (Vokietija) ekspertai atliko Lietuvos kino industrijos
konkurencingumo tyrimą. Nacionalinio finansavimo trūkumą ekspertai įvardijo kaip vieną iš reikšmingiausių šalies kino industrijos silpnybių. Su visuomene konsultuojamasi Įstatymo projektą skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšmingi žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „kino pramonė“, „menai“,
„kultūra“, „regimasis menas“, „kino produkcija“, „kinas“, „2831 kultūra ir
religija“, „3226 ryšiai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naujos eilutės centre turi būti įrašyti žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamame kodekso 496 straipsnio pavadinime vartojama formuluotė „viešieji kompiuterių tinklai (internetas)“. Vertinant formuluotę „viešieji kompiuterių tinklai (internetas)“ pažymėtina, kad Elektroninių ryšių įstatyme yra įtvirtinta tikslesnė ir šiuolaikines informacines technologijas atspindinti sąvoka „elektroninių ryšių tinklas“, kurios turinys apima ne tik kompiuterių tinklą, tačiau ir kitas perdavimo sistemas ir (arba) komutavimo bei maršruto parinkimo įrangą, kitas priemonės, įskaitant pasyviuosius tinklo elementus, leidžiančias perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus, kabelius ir kt. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamame kodekso 496 straipsnyje (pavadinime ir 3 dalyje) vietoj formuluotės „viešieji kompiuterių tinklai (internetas)“ vartoti „elektroninių ryšių tinklo“ sąvoką. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje brauktinas žodis „nauju“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5)
D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
kultūros komitetas
DĖL
2017-11-16
nariai: Arūnas Gelūnas, Vytautas Juozapaitis, Vytautas Kernagis, Gediminas Kirkilas, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas; komiteto biuras: patarėja, l.e. biuro vedėjo pareigas Jurgita Bieliūnienė, patarėjos Agnė Jonaitienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė. 2. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
naujos eilutės centre turi būti įrašyti žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18 Projekto 1 straipsniu keičiamame kodekso 496 straipsnio pavadinime vartojama formuluotė
„viešieji kompiuterių tinklai (internetas)“. Vertinant
formuluotę „viešieji kompiuterių tinklai (internetas)“ pažymėtina, kad Elektroninių ryšių įstatyme yra įtvirtinta tikslesnė ir šiuolaikines informacines technologijas atspindinti sąvoka „elektroninių ryšių tinklas“, kurios turinys apima ne tik kompiuterių tinklą, tačiau ir kitas perdavimo sistemas ir (arba) komutavimo bei maršruto parinkimo įrangą, kitas priemonės, įskaitant pasyviuosius tinklo elementus, leidžiančias perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus, kabelius ir kt.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamame kodekso 496 straipsnyje (pavadinime ir 3 dalyje) vietoj formuluotės „viešieji kompiuterių tinklai (internetas)“ vartoti „elektroninių ryšių tinklo“ sąvoką. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
„nauju“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta
6Komiteto sprendimas:
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnių 496 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1098 ir tobulinti jį atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu
paskirtas pranešėjas: Vytautas Kernagis Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro patarėja, l.e. biuro vedėjo pareigas Jurgita Bieliūnienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017-11-29
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kultūros ministerijos vyr.specialistės Jolita Bečienė, Indrė Šimeliūnė, Lietuvos kino centro teisininkė Gerda Leonavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
variante įstatyme pavadinime naujos eilutės centre turi būti įrašyti žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
keičiamame kodekso 496 straipsnio pavadinime vartojama formuluotė
„viešieji kompiuterių tinklai (internetas)“.
Vertinant formuluotę
„viešieji kompiuterių tinklai (internetas)“ pažymėtina, kad Elektroninių
ryšių įstatyme yra įtvirtinta tikslesnė ir šiuolaikines informacines technologijas atspindinti sąvoka „elektroninių ryšių tinklas“, kurios turinys apima ne tik kompiuterių tinklą, tačiau ir kitas perdavimo sistemas ir
(arba) komutavimo bei maršruto parinkimo įrangą, kitas priemonės, įskaitant pasyviuosius tinklo elementus, leidžiančias perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus, kabelius ir kt. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamame kodekso 496 straipsnyje (pavadinime ir 3 dalyje) vietoj formuluotės „viešieji kompiuterių tinklai (internetas)“ vartoti „elektroninių ryšių tinklo“ sąvoką. Pritarti iš dalies Pritartina pasiūlymui vietoj sąvokos „kompiuterių tinklai (internetas)“ vartoti „elektroninių ryšių tinklai“, tačiau nepritartina siūlymui išbrauti ir žodį „viešųjų“, nes atsakomybė kaip tik ir turėtų būti taikoma tik už prieigos prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų vietos privalomų filtravimo priemonių naudojimo tvarkos pažeidimus. Atsižvelgiant į šią pastabą keistinas ne tik ANK 496 str. pavadinimas, bet ir šio straipsnio 3 dalis. Todėl projekto 1 straipsniu perdėstytinas visas 496 straipsnis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
dalies pakeitimų esmėje brauktinas žodis „nauju“. Pritarti
patarėja Loreta Zdanavičienė2 Atkreiptinas dėmesys, kad Seimui pritarus įstatymo projektui Nr.
XIIIP-774, jo nuostatos įsigalioja 2017-12-01, todėl svarstomame projekte 2 straipsniu keičiamame 589 str. į tai reikėtų atsižvelgti ir pildyti straipsnį ne 95 punktu, o 99 punktu, nes minėtu įstatymu 589 str. pasipildė naujais punktais. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kultūros komitetas 2017-11-22 * siūlyti pagrindiniam Komitetui pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnių 496 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1098 ir tobulinti jį atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė