Projekto Lyginamasis variantas
BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. i-1113 3 straipsnio PAKEITIMO
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Biudžetinė įstaiga, savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų
sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas, kurių paskirtis – įgyvendinti viešuosius interesus. Asociacijos steigėjai ar dalyviai pagal įstatymus ar asociacijos steigimo dokumentus neturi perleisti asociacijai biudžetinės įstaigos savininko jai perduoto ir biudžetinės įstaigos įgyto turto“. 2. Buvusias 3 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis. 3. 3 straipsnio 4 dalies 1 punktą pripažinti netekusiu galios: ,,1) būti kitų juridinių asmenų dalyve“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia:
Seimo nariai
Projekto Projekto lyginamasis variantas (2)
BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. i-1113 3 straipsnio PAKEITIMO
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Biudžetinė įstaiga savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos
sprendimu gali įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas, kurių paskirtis
3 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) būti kitų juridinių asmenų dalyve, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą teisę jungti į asociacijas;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys
ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. i-1113 3 straipsnio
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų pakeitimo įstatymo 3 str. 4 d. 1 p. nustatytas draudimas biudžetinėms įstaigoms būti kitų juridinių asmenų dalyviais. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų pakeitimo įstatymo 3 str. 4 d. 1 p. nuostata buvo priimta vadovaujantis įstatymo projekto iniciatoriaus (Finansų ministerijos) logika, kad biudžetinė įstaiga negali būti kito juridinio asmens dalyviu, nes neturi turto nuosavybės teise. Pažymėtina, kad siekiant būti kai kurių teisinių formų viešųjų juridinių asmenų steigėju ir/ar dalyviu, nebūtina juridiniam asmeniui perduoti steigėjo ar dalyvio turto. Biudžetinė įstaiga gali turėti tik jos veiklos tikslams neprieštaraujančias ir jos nuostatus atitinkančias teises ir pareigas. Buvimas panašią veiklą vykdančių asociacijų ar kitų viešųjų juridinių asmenų dalyviu iš esmės ne tik neprieštarauja, bet ir padeda įgyvendinti biudžetinės įstaigos veiklos tikslus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai: Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Papirtienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Galiojantis Biudžetinių įstaigų įstatymas draudžia biudžetinėms įstaigoms būti visų teisinių formų juridinių asmenų dalyviais. Nuo 2010 m. balandžio 10 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 3 str. 4 d. 1 p. pakeitimas užkerta kelią biudžetinėms įstaigoms būti kitų juridinių asmenų dalyviais. Tokia nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, kurios numato galimybę biudžetinėms įstaigoms jungtis į asociacijas. 4.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus teikiamą įstatymo projektą būtų pašalintas Biudžetinių įstaigų pakeitimo įstatymo prieštaravimas Asociacijų ir Vietos savivaldos įstatymams. Pažymėtina, kad Švietimo įstatyme yra nustatyta mokyklų teisė jungtis į asociacijas, įskaitant ir biudžetinių įstaigų statusą turinčias mokyklas. Įstatymas turės teigiamą poveikį viešųjų interesų atstovavimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. Tikimasi užtikrinti vienodą teisės akto aiškinimą ir taikymą. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Paskatins socialiai atsakingą darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės, papildomų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų,
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Biudžetinė įstaiga, asociacija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo narė Aušra Papirtienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-15 Nr. S-2017-8146 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1092 (toliau – Projektas), pažymime, kad neturime pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2017-12-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Kęstutis Bartkevičius. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma įstatymo 3 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir nustatyti reguliavimą, pagal kurį biudžetinės įstaigos galėtų jungtis į asociacijas. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad biudžetinės įstaigos yra ir valstybinę valdžią vykdančios institucijos, kurios pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą taip pat galėtų jungtis į asociacijas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 35 straipsnio nuostatas, savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad „Konstitucijoje numatyti susivienijimai yra įsteigiami ir veikia savo narių interesais. Esminis Konstitucijoje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu.
Tik būdami autonomiški valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atžvilgiu susivienijimai gali veiksmingai veikti kaip svarbus pilietinės visuomenės elementas.“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d.,
asociacijas jungiantis pačioms valstybės institucijoms būtų užtikrintas aukščiau minėtas asociacijų steigimo bei veiklos principas. Be to, projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad asociacijos steigėjai ar dalyviai neturi teisės perleisti asociacijai biudžetinės įstaigos savininko jai perduoto ir biudžetinės įstaigos įgyto turto. Atkreipiame dėmesį, kad asociacijų veikla paprastai finansuojama iš asociacijos narių įmokų (stojamojo mokesčio, nario mokesčio), todėl įstatyme įtvirtinus nuostatą, kad biudžetinėms įstaigoms draudžiama asociacijai perduoti bet kurį turtą (tame tarpe ir finansinį), keičiamame įstatyme siūloma nustatyti biudžetinių įstaigų teisė jungtis į asociacijas faktiškai nebūtų įgyvendinta. Kartu pastebėtina, jog biudžetinės įstaigos pagal savo steigimo tikslus ir veiklos pobūdį nėra identiškos. Pavyzdžiui, su viešojo administravimo vykdymu susijusios biudžetinės įstaigos neturėtų būti priskiriamos prie tokių biudžetinių įtaigų, kurios turėtų ar galėtų jungtis į asociacijas, nes jos steigiamos itin konkretiems tikslams pasiekti ir konkrečiai veiklai vykdyti.
Tuo atveju, jei tokioms biudžetinėms įtaigoms būtų keliami papildomi tikslai, turėtų būti keičiami ir pildomi šių biudžetinių įtaigų steigimo - veiklos dokumentai, o ne nustatoma teisė jungtis į asociacijas, nes priešingu atveju, tai būtų pašalinė, papildoma biudžetinių įstaigų veikla, nenumatyta šių biudžetinių įstaigų steigimo – veiklos dokumentuose, galimai nesuderinama su šių įstaigų steigimo tikslais ir veiklos pobūdžiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina galimybė teikiamoje nuostatoje po žodžių „įgyvendinti viešuosius interesus“ įrašyti žodžius „jei tai neprieštarauja biudžetinės įstaigos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams“. Pritarti. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma pripažinti netekusiu galios įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punktą, nustatantį, jog biudžetinėms įstaigoms draudžiama „būti kitų juridinių asmenų dalyve“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Manytina, jog toks įstatymo pakeitimas yra siejamas su siūlomu naujo pobūdžio teisiniu reguliavimu, nustatančiu, jog biudžetinės įtaigos galėtų vienytis į asociacijas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nustačius biudžetinių įstaigų galimybę vienytis į asociacijas, neturėtų būti mechaniškai naikinama įstatymo nuostata, draudžianti biudžetinėms įstaigoms būti kitų juridinių asmenų dalyve, kadangi panaikinus tokį bendro pobūdžio draudimą biudžetinės įstaigos galėtų pradėti steigti, pavyzdžiui, akcines bendroves, individualias įmones ir kitokius juridinius asmenis, nes tai įstatyme nebūtų draudžiama. Toks reguliavimo pobūdis neatitiktų įstatymo projektui keliamų tikslų ir būtų neproporcingas pagal sukeltas teisines pasekmes, neatitiktų Biudžetinių įstaigų įstatymo tikslų ir paskirties.
Atsižvelgiant į tai, siūlome nenaikinti galiojančios įstatymo nuostatos, o tik ją papildyti išimtimi, nustatančia, kad šis draudimas netaikomas tuomet, kai biudžetinės įstaigos jungiasi į asociacijas šio įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti. 3. Biudžetinių įstaigų įstatymo
Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Spręsti pagrindiniam komitetui. 2. Europos teisės departamentas prie TM, 2017-09-20 Išnagrinėję Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1092 (toliau – Projektas), pažymime, kad neturime pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos muziejų asociacija, 2017-10-18 Lietuvos kultūros lauko asociacijos, atstovaujančios per 300 valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų bendruomenių interesams, susipažinusios su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-1092 (toliau - Įstatymo projektas) ir jį lydinčiais dokumentais, dėkoja Įstatymo projekto iniciatoriams ir pritaria Įstatymo projekto priėmimui Lietuvos Respublikos Seime, tačiau kartu atkreipia Jūsų dėmesį į keletą kultūros lauko asociacijoms, kurių dauguma narių yra biudžetinės (ne valstybės ar savivaldybių valdymo) įstaigos, aktualių aspektų. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad kultūros lauko asociacijos, veikdamos skėtiniu principu ir sujungdamos savo narių žinias bei patirtį, atstovauja jų interesus kultūros politiką formuojančiose ir įgyvendinančiose institucijose, įgyvendina bendrus savo sektoriaus kultūros edukacijos, kultūrinio turizmo plėtros, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo projektus, plėtoja tarptinklinius bendradarbiavimo ryšius Lietuvoje ir užsienyje. Tokiu būdu, viešojo sektoriaus kultūros lauko biudžetinės įstaigos buvimas panašią veiklą vykdančių asociacijų dalyviu, ne tik neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio nuostatoms, asociacijų steigimo bei veiklos principams, bet iš esmės padeda įgyvendinti biudžetinės įstaigos veiklos tikslus bei uždavinius, numatytus jos steigimo dokumentuose. Antra, visos kultūros lauke jau du dešimtmečius sėkmingai veikiančios asociacijos, kurių narėmis yra dauguma viešojo kultūros sektoriaus paslaugų sferos biudžetinių įstaigų, įkurtos vadovaujantis tuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančiais Biudžetinių įstaigų (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1113) ir specialiaisiais Muziejų (1995 m. birželio 8 d. Nr. I-930), Bibliotekų (1995 m. birželio 6 d. Nr.
Nr. I-920) ir kt. įstatymais, kurie nedraudė kultūros lauko biudžetinėms įstaigoms būti kitų juridinių asmenų dalyve ir neribojo teisės jungtis į asociacijas (Lietuvos muziejų asociacija įsteigta 1995 m., Savivaldybių muziejų bendrija - 1998 m., Lietuvos apskričių bibliotekų asociacija - 1998 m., Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija - 1999 m. ir Lietuvos kultūros centrų asociacija - 2003 m.). Todėl manytina, kad 2010 metais priimtas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio 4 dalies 1 punkto pakeitimo įstatymas suponavo įstatymo galiojimą atgal, nors iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla draudimas nustatyti įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamąją galią. Pažymėtina, kad „Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, be kita ko tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimas). Deja, bet pastarųjų metų patirtis rodo, kad kultūros biudžetines įstaigas audituojančios institucijos savo išvadose nurodo, jog jos pažeidžia Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punkto pakeitimo įstatymo nuostatas, rekomenduoja išstoti iš asociacijų ir nedalyvauti jų veikloje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viešojo sektoriaus kultūros lauko biudžetinių įstaigų, dalyvaujančių asociacijų veikloje, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo neužtikrina ir dabartinės specialiųjų įstatymų redakcijos. Muziejų (nauja įstatymo redakcija nuo 2003 m. birželio 20 d.: Nr. IX- 1593, 2003-05-29, Žin., 2003, Nr. 59-2638 (2003-06-20)), Bibliotekų (nauja įstatymo redakcija: Nr. IX- 2378, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr.
120-4431 (2004-08-03)) ir Kultūros centrų (naujas įstatymas: Nr. IX- 2395, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4435) įstatymų šiuo metu galiojančiose redakcijose muziejams, bibliotekoms ir kultūros centrams teisė jungtis į asociacijas nenustatyta (arba neišlikusi), kai tuo tarpu Švietimo įstatyme yra nustatyta (arba išlikusi) mokyklų teisė jungtis į asociacijas, įskaitant ir biudžetinių įstaigų statusą turinčias mokyklas. Todėl Įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose turėtų būti nurodyta, kad priėmus Įstatymo projektą, turės būti keičiami Muziejų, Bibliotekų bei Kultūros centrų įstatymai ir atstatyta teisė muziejams, bibliotekoms ir kultūros centrams, kurių teisinė forma yra valstybės ar savivaldybių biudžetinė įstaiga, jungtis į asociacijas. Atkreipdami Jūsų dėmesį į aukščiau pateikiamus aspektus, dar kartą patvirtiname, kad Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimas Lietuvos Respublikos Seime kultūros lauko asociacijoms ir jų nariams - biudžetinėms įstaigoms ypatingai aktualus ir laukiamas.__ Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2017-12-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis
Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė, konsultantas Bronius Kleponis, Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo ir vertimo skyriaus vyr. specialistė Eglė Jonevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo narės Aušros Papirtienės padėjėja – sekretorė Evelina Šilinytė, Vidaus reikalų ministerijos viceministras Darius Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo 3 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir nustatyti reguliavimą, pagal kurį biudžetinės įstaigos galėtų jungtis į asociacijas. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad biudžetinės įstaigos yra ir valstybinę valdžią vykdančios institucijos, kurios pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą taip pat galėtų jungtis į asociacijas.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 35 straipsnio nuostatas, savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad „Konstitucijoje numatyti susivienijimai yra įsteigiami ir veikia savo narių interesais. Esminis Konstitucijoje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Tik būdami autonomiški valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atžvilgiu susivienijimai gali veiksmingai veikti kaip svarbus pilietinės visuomenės elementas.“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar į asociacijas jungiantis pačioms valstybės institucijoms būtų užtikrintas aukščiau minėtas asociacijų steigimo bei veiklos principas. Be to, projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad asociacijos steigėjai ar dalyviai neturi teisės perleisti asociacijai biudžetinės įstaigos savininko jai perduoto ir biudžetinės įstaigos įgyto turto. Atkreipiame dėmesį, kad asociacijų veikla paprastai finansuojama iš asociacijos narių įmokų (stojamojo mokesčio, nario mokesčio), todėl įstatyme įtvirtinus nuostatą, kad biudžetinėms įstaigoms draudžiama asociacijai perduoti bet kurį turtą (tame tarpe ir finansinį), keičiamame įstatyme siūloma nustatyti biudžetinių įstaigų teisė jungtis į asociacijas faktiškai nebūtų įgyvendinta. Kartu pastebėtina, jog biudžetinės įstaigos pagal savo steigimo tikslus ir veiklos pobūdį nėra identiškos.
Pavyzdžiui, su viešojo administravimo vykdymu susijusios biudžetinės įstaigos neturėtų būti priskiriamos prie tokių biudžetinių įtaigų, kurios turėtų ar galėtų jungtis į asociacijas, nes jos steigiamos itin konkretiems tikslams pasiekti ir konkrečiai veiklai vykdyti. Tuo atveju, jei tokioms biudžetinėms įtaigoms būtų keliami papildomi tikslai, turėtų būti keičiami ir pildomi šių biudžetinių įtaigų steigimo - veiklos dokumentai, o ne nustatoma teisė jungtis į asociacijas, nes priešingu atveju, tai būtų pašalinė, papildoma biudžetinių įstaigų veikla, nenumatyta šių biudžetinių įstaigų steigimo – veiklos dokumentuose, galimai nesuderinama su šių įstaigų steigimo tikslais ir veiklos pobūdžiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina galimybė teikiamoje nuostatoje po žodžių
„įgyvendinti viešuosius interesus“ įrašyti žodžius „jei tai
neprieštarauja biudžetinės įstaigos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams“. Pritarti Argumentai: Komitetas atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą ir pasiūlytą formuluotę, atitinkamai siūlo tobulinti įstatymo projektą, papildomai numatant, kad biudžetinės įstaigos jungtis į asociacijas gali, „jei tai neprieštarauja biudžetinės įstaigos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams“. Atitinkamai derinant su Asociacijų įstatyme naudojamomis sąvokomis siūloma žodį
„dalyviai“, keisti žodžiu „nariai“. Taip pat siekiant teisinio reguliavimo
aiškumo, siūloma keletas techninių patikslinimų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi pildomą naują 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Biudžetinė įstaiga, savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas, kurių paskirtis – įgyvendinti viešuosius interesus ir jeigu tai neprieštarauja biudžetinės įstaigos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.
Asociacijos steigėjai ar dalyviai nariai pagal įstatymus ar asociacijos steigimo dokumentus neturi negali perleisti asociacijai biudžetinės įstaigos savininko jai perduoto ir ar biudžetinės įstaigos įgyto turto.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1813
straipsnio 3 dalimi siūloma pripažinti netekusiu galios įstatymo 3 straipsnio
juridinių asmenų dalyve“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Manytina, jog toks įstatymo pakeitimas yra siejamas su siūlomu naujo pobūdžio teisiniu reguliavimu, nustatančiu, jog biudžetinės įtaigos galėtų vienytis į asociacijas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nustačius biudžetinių įstaigų galimybę vienytis į asociacijas, neturėtų būti mechaniškai naikinama įstatymo nuostata, draudžianti biudžetinėms įstaigoms būti kitų juridinių asmenų dalyve, kadangi panaikinus tokį bendro pobūdžio draudimą biudžetinės įstaigos galėtų pradėti steigti, pavyzdžiui, akcines bendroves, individualias įmones ir kitokius juridinius asmenis, nes tai įstatyme nebūtų draudžiama. Toks reguliavimo pobūdis neatitiktų įstatymo projektui keliamų tikslų ir būtų neproporcingas pagal sukeltas teisines pasekmes, neatitiktų Biudžetinių įstaigų įstatymo tikslų ir paskirties. Atsižvelgiant į tai, siūlome nenaikinti galiojančios įstatymo nuostatos, o tik ją papildyti išimtimi, nustatančia, kad šis draudimas netaikomas tuomet, kai biudžetinės įstaigos jungiasi į asociacijas šio įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „3.
1) būti kitų juridinių asmenų dalyve, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą teisę jungtis į asociacijas.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Nepritarti Įstatymo projekte numatytas saugiklis, neleidžiantis biudžetinei įstaigai jai perduoto ar įgyto turto perleisti asociacijai, todėl prašyti Vyriausybės išvados nėra tikslinga. 4. Europos teisės departamentas, 2017-09 Išnagrinėję Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1092 (toliau – Projektas), pažymime, kad neturime pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos kultūros lauko asociacijų kreipimasis, Seimo kanceliarijoje registruotas 2017-10-31, Nr. G-2017-11930 Lietuvos kultūros lauko asociacijos, atstovaujančios per 300 valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų bendruomenių interesams, susipažinusios su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-1092 (toliau - Įstatymo projektas) ir jį lydinčiais dokumentais, dėkoja Įstatymo projekto iniciatoriams ir pritaria Įstatymo projekto priėmimui Lietuvos Respublikos Seime, tačiau kartu atkreipia Jūsų dėmesį į keletą kultūros lauko asociacijoms, kurių dauguma narių yra biudžetinės (ne valstybės ar savivaldybių valdymo) įstaigos, aktualių aspektų. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad kultūros lauko asociacijos, veikdamos skėtiniu principu ir sujungdamos savo narių žinias bei patirtį, atstovauja jų interesus kultūros politiką formuojančiose ir įgyvendinančiose institucijose, įgyvendina bendrus savo sektoriaus kultūros edukacijos, kultūrinio turizmo plėtros, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo projektus, plėtoja tarptinklinius bendradarbiavimo ryšius Lietuvoje ir užsienyje. Tokiu būdu, viešojo sektoriaus kultūros lauko biudžetinės įstaigos buvimas panašią veiklą vykdančių asociacijų dalyviu, ne tik neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio nuostatoms, asociacijų steigimo bei veiklos principams, bet iš esmės padeda įgyvendinti biudžetinės įstaigos veiklos tikslus bei uždavinius, numatytus jos steigimo dokumentuose. Antra, visos kultūros lauke jau du dešimtmečius sėkmingai veikiančios asociacijos, kurių narėmis yra dauguma viešojo kultūros sektoriaus paslaugų sferos biudžetinių įstaigų, įkurtos vadovaujantis tuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančiais Biudžetinių įstaigų (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1113) ir specialiaisiais Muziejų (1995 m. birželio 8 d. Nr. I-930), Bibliotekų (1995 m. birželio 6 d. Nr.
Nr. I-920) ir kt. įstatymais, kurie nedraudė kultūros lauko biudžetinėms įstaigoms būti kitų juridinių asmenų dalyve ir neribojo teisės jungtis į asociacijas (Lietuvos muziejų asociacija įsteigta 1995 m., Savivaldybių muziejų bendrija - 1998 m., Lietuvos apskričių bibliotekų asociacija - 1998 m., Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija - 1999 m. ir Lietuvos kultūros centrų asociacija - 2003 m.). Todėl manytina, kad 2010 metais priimtas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio 4 dalies 1 punkto pakeitimo įstatymas suponavo įstatymo galiojimą atgal, nors iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla draudimas nustatyti įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamąją galią. Pažymėtina, kad
„Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės
valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, be kita ko tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimas). Deja, bet pastarųjų metų patirtis rodo, kad kultūros biudžetines įstaigas audituojančios institucijos savo išvadose nurodo, jog jos pažeidžia Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punkto pakeitimo įstatymo nuostatas, rekomenduoja išstoti iš asociacijų ir nedalyvauti jų veikloje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viešojo sektoriaus kultūros lauko biudžetinių įstaigų, dalyvaujančių asociacijų veikloje, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo neužtikrina ir dabartinės specialiųjų įstatymų redakcijos. Muziejų (nauja įstatymo redakcija nuo 2003 m. birželio 20 d.: Nr. IX- 1593, 2003-05-29, Žin., 2003, Nr. 59-2638 (2003-06-20)), Bibliotekų (nauja įstatymo redakcija: Nr. IX- 2378, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr.
120-4431 (2004-08-03)) ir Kultūros centrų (naujas įstatymas: Nr. IX- 2395, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4435) įstatymų šiuo metu galiojančiose redakcijose muziejams, bibliotekoms ir kultūros centrams teisė jungtis į asociacijas nenustatyta (arba neišlikusi), kai tuo tarpu Švietimo įstatyme yra nustatyta (arba išlikusi) mokyklų teisė jungtis į asociacijas, įskaitant ir biudžetinių įstaigų statusą turinčias mokyklas. Todėl Įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose turėtų būti nurodyta, kad priėmus Įstatymo projektą, turės būti keičiami Muziejų, Bibliotekų bei Kultūros centrų įstatymai ir atstatyta teisė muziejams, bibliotekoms ir kultūros centrams, kurių teisinė forma yra valstybės ar savivaldybių biudžetinė įstaiga, jungtis į asociacijas. Atkreipdami Jūsų dėmesį į aukščiau pateikiamus aspektus, dar kartą patvirtiname, kad Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimas Lietuvos
įstaigoms ypatingai aktualus ir laukiamas. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
finansų komitetas 2017-12-06 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1092(2). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1092(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė