Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam
pirmąją kvalifikacija arba aukštesnę kvalifikaciją. Jis skirtas tobulinti turimą ar įgyti kitą kvalifikaciją arba įgyti profesinį standartą atitinkančias kompetencijąas, siekiant įgyti kvalifikaciją (arba jos dalį). reikalingą atlikti įstatymų reglamentuotą darbą ar funkciją. Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„2. Profesinis orientavimas vykdomas kartu su socialiniais
partneriais bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose, profesinio orientavimo centruose ir kitose institucijose. švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru nustatyta tvarka, aukštosiose mokyklose – jų nustatyta tvarka.“
taip: „7. Profesinis orientavimas pradedamas teikti asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.“
taip: „8. Profesinis orientavimas vykdomas visiems Lietuvos gyventojams Vyriausybės nustatyta tvarka.“
taip: „9. Savivaldybės vykdomoji institucija profesinį orientavimą planuoja, organizuoja ir administruoja vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Pakeisti 24 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) aukštojo mokslo studijų arba profesinio mokymo,
suteikiančio pirmąją kvalifikaciją, programų prieinamumą.“
28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja nurodytoms taisyklėms. Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, vadovaudamosi šiomis taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
taip:
„5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir
profesinio mokymo įstaigas) veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo.“
2Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio
mokymo įstaigas) išorinis vertinimas atliekamas periodiškai, jį inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
Neformaliojo švietimo mokyklų (išskyrus mokyklas, vykdančias ikimokyklinio ir
(ar) priešmokyklinio ugdymo programas) veiklos išorinio vertinimo tvarką nustato valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas).“
Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti mokiniui
pasitikrinti mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar veiklos.“
straipsniu Papildyti įstatymą 39¹ straipsniu: „39¹ straipsnis. Kvalifikacijų sistemos paskirtis ir sandara, kvalifikacijų sudarymas ir tvarkymas, kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas
užtikrinti kvalifikacijų atitiktį ūkio reikmėms, jų skaidrumą, palyginamumą, mokymosi tęstinumą, asmenų profesinį ir teritorinį judumą. Kvalifikacijų sistema taip pat apima procesų, susijusių su kokybės užtikrinimu, kvalifikacijos vertinimu ir suteikimu, plėtojimą ir įgyvendinimą. 2. Kvalifikacijų sistema yra grindžiama socialinių partnerių, valstybės ir mokymo institucijų bendradarbiavimu. 3. Kvalifikacijų sistema apima kvalifikacijų sudarymą ir tvarkymą, asmens įgytų kompetencijų vertinimą, pripažinimą ir kvalifikacijos suteikimą. 4. Kvalifikacijų sistemą tvarko švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija (toliau – Kvalifikacijų tvarkymo institucija). 5. Kvalifikacija yra grindžiama kompetencijomis. Kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas nustato profesinis standartas.
tvarkymo institucija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta Lietuvos kvalifikacijų sandara ir Lietuvos profesijų klasifikatoriumi. 7. Kvalifikacijų tvarkymo institucija strateginiams kvalifikacijų sistemos formavimo klausimams koordinuoti iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir socialinių partnerių atstovų sudaro sektorinius profesinius komitetus. 8. Reikalavimus kompetencijų vertinimo ir pripažinimo institucijoms ir jų akreditacijos tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 9. Asmens įgytų kompetencijų įvertinimą ir pripažinimą organizuoja Kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka. 10. Kvalifikacija suteikiama asmeniui, įgijusiam visas kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas, nustatytas atitinkamo profesinio standarto apraše. 11. Asmeniui kvalifikaciją (ar jos dalį) suteikia profesinio mokymo teikėjas, gavęs kompetencijų įvertinimo rezultatus. 12. Kvalifikacijų įvertinimo ir suteikimo priežiūrą organizuoja Kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 41 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Profesinio mokymo įstaigos gali vykdyti pradinio,
pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.“
Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų
1Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis
asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu arba Viešųjų įstaigų įstatymu. Nevalstybinė mokykla yra juridinis asmuo. Jo teisinę formą pasirenka savininkas (dalyvių susirinkimas). Profesinio mokymo įstaigų teisinę formą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas. 2. Pakeisti 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mokslo metų pradžią ir trukmę pagal priešmokyklinio
ugdymo programas, bendrojo ugdymo programas, pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programas nustato švietimo ir mokslo ministras, pagal neformaliojo švietimo programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo ir tęstinio profesinio mokymo programas) – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas, pagal tęstinio profesinio mokymo programas – mokykla.“
Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas), profesinio mokymo įstaigas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) – Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos (viešosios įstaigos) reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, bendrojo ugdymo mokyklos (viešosios įstaigos), profesinio mokymo įstaigos (viešosios įstaigos)
Pakeisti 56¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre registruojamos formaliojo švietimo programos, kvalifikacijos, neformaliojo profesinio mokymo programos ar jų moduliai profesiniai standartai ir profesinio rengimo standartai.“
Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką
ir priimant švietimo sprendimus skatina valstybės švietimo savivaldos institucijos:
1) Lietuvos švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą ir konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus tvirtina Seimas;
2) Bendrojo ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų kaitos, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
3) Lietuvos profesinio mokymo taryba pataria sprendžiant strateginius profesinio mokymo klausimus. Lietuvos profesinio mokymo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
43) Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos neformaliojo švietimo plėtros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemos plėtotės projektų analizę. Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
54) Aukštojo mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais. Aukštojo mokslo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją arba keisti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų integracijos įstatymą, taip pat vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama materialinė parama.“
įsigaliojimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir švietimo ir
mokslo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-1075(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam
pirmąją kvalifikaciją arba aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jis skirtas tobulinti turimą pirmąją kvalifikaciją ar įgyti kitą kvalifikaciją arba įgyti profesinį standartą atitinkančias kompetencijąas, siekiant įgyti kitą kvalifikaciją (arba jos dalį). reikalingą atlikti įstatymų reglamentuotą darbą ar funkciją. Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„2. Profesinis orientavimas vykdomas kartu su socialiniais
partneriais bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose, profesinio orientavimo centruose ir kitose institucijose. švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru nustatyta tvarka, aukštosiose mokyklose – jų nustatyta tvarka.“
2Papildyti 18 straipsnį 7 dalimi:
„7. Profesinis orientavimas teikiamas pradėjusiems mokytis pagal
pradinio ugdymo programą ir vyresniems asmenims.“
3Papildyti 18 straipsnį 8 dalimi:
„8. Profesinis orientavimas teikiamas Lietuvos gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
4Papildyti 18 straipsnį 9 dalimi:
„9. Savivaldybės vykdomoji institucija profesinį orientavimą planuoja, organizuoja ir administruoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja nurodytoms šioms taisyklėms. Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, vadovaudamosi šiomis taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
taip:
„5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir
profesinio mokymo įstaigas) veiklos įsivertinimo sritis, veiklos kokybės įsivertinimo atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą. Profesinio mokymo įstaigos taryba svarsto profesinio mokymo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą.“
2Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir
profesinio mokymo įstaigas) išorinis vertinimas atliekamas periodiškai, jį inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
Neformaliojo švietimo mokyklų (išskyrus mokyklas, vykdančias ikimokyklinio ir
(ar) priešmokyklinio ugdymo programas) veiklos išorinio vertinimo tvarką nustato valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas).“
Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti mokiniui
pasitikrinti mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar veiklos.“
straipsniu Papildyti įstatymą 39¹ straipsniu: „39¹ straipsnis. Kvalifikacijų sistemos paskirtis ir sandara, kvalifikacijų sudarymas ir tvarkymas, kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas
užtikrinti aukštojo mokslo ir profesinio mokymo kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio reikmėms, jų skaidrumą, palyginamumą, mokymosi tęstinumą, asmenų profesinį ir teritorinį judumą. Kvalifikacijų sistema taip pat apima procesų, susijusių su kokybės užtikrinimu, kvalifikacijos vertinimu ir suteikimu, plėtojimą ir įgyvendinimą. 2. Kvalifikacijų sistema yra grindžiama socialinių partnerių, valstybės, aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimu. 3. Kvalifikacijų sistema apima kvalifikacijų sudarymą ir tvarkymą, asmens įgytų kompetencijų vertinimą, pripažinimą ir kvalifikacijos suteikimą. 4. Kvalifikacijų sistemą tvarko švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija (toliau – kvalifikacijų tvarkymo institucija). 5. Kvalifikacija yra grindžiama kompetencijomis.
Kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas nustato profesinis standartas. 6. Kvalifikacijas tvarko kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta Lietuvos kvalifikacijų sandara ir Lietuvos profesijų klasifikatoriumi. 7. Kvalifikacijų tvarkymo institucija strateginiams kvalifikacijų sistemos formavimo klausimams koordinuoti iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir socialinių partnerių atstovų sudaro sektorinius profesinius komitetus. 8. Reikalavimus kompetencijų vertinimo ir pripažinimo institucijoms ir jų akreditacijos tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su ūkio ministru. 9. Asmens įgytų kompetencijų įvertinimą ir pripažinimą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka. 10. Kvalifikacija suteikiama asmeniui, įgijusiam visas kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas, nustatytas atitinkamo profesinio standarto apraše. 11. Asmeniui kvalifikaciją (ar jos dalį) suteikia profesinio mokymo teikėjas, gavęs kompetencijų įvertinimo rezultatus. 12. Kvalifikacijų įvertinimo ir suteikimo priežiūrą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 41 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Profesinio mokymo įstaigos gali vykdyti pradinio,
pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.“
Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie
ministerijų – profesinio mokymo įstaigas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, vadovaudamosi Profesinio mokymo įstatymu ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir gavusios švietimo ir mokslo ministro bei finansų ministro rašytinius sutikimus; neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, gavusios švietimo ir mokslo ministro bei finansų ministro rašytinius sutikimus;“. 9 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis
asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu. Nevalstybinė mokykla yra juridinis asmuo. Jo teisinę formą pasirenka savininkas (dalyvių susirinkimas). Profesinio mokymo įstaigų teisinę formą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas.“
2Pakeisti 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mokslo metų pradžią ir trukmę pagal priešmokyklinio
ugdymo programas, bendrojo ugdymo programas, pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programas nustato švietimo ir mokslo ministras, pagal neformaliojo švietimo programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo ir tęstinio profesinio mokymo programas) – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas, pagal tęstinio profesinio mokymo programas – mokykla.“
Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas), profesinio mokymo įstaigas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) – Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos (viešosios įstaigos) reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, bendrojo ugdymo mokyklos (viešosios įstaigos), profesinio mokymo įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu vadovaujantis Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.“
straipsnį nauju 9 punktu:
„9) organizuoti ir koordinuoti informacijos apie
profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas sklaidą, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;“. 2.
atitinkamai 10-17 punktais. 12 straipsnis. 56¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 56¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų
registre registruojamos formaliojo švietimo programos, kvalifikacijos, neformaliojo profesinio mokymo programos ar jų moduliai, profesiniai standartai ir profesinio rengimo standartai.“
Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„62 straipsnis. Valstybės švietimo savivaldos
institucijos Visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus skatina valstybės švietimo savivaldos institucijos:
1) Lietuvos švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą ir konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais, teikia siūlymus dėl formaliojo ir neformaliojo švietimo ir kitų su švietimu susijusių klausimų. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus tvirtina Seimas;
2) Bendrojo ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų kaitos, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
3) Lietuvos profesinio mokymo taryba pataria sprendžiant strateginius profesinio mokymo klausimus. Lietuvos profesinio mokymo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
43) Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos neformaliojo švietimo plėtros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemos plėtotės projektų analizę. Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
54) Aukštojo mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais. Aukštojo mokslo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją arba keisti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, taip pat vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama materialinė parama.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir švietimo ir
mokslo ministras iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Eugenijus Jovaiša
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-04 Nr. S-2017-7784 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS profesinio mokymo įstatymo nr. viii-450 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1074, LIETUVOS RESPUBLIKOS švietimo įstatymo nr. I-1489 12, 18, 24, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56¹, 62 ir 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 39¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-1075, LIETUVOS RESPUBLIKOS Užimtumo įstatymo nr. xii-2470 12, 20, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo, III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projekto nr. XIIIP-1076, LIETUVOS RESPUBLIKOS mokslo ir studijų įstatymo nr. xii-2534 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIIP-1077, LIETUVOS RESPUBLIKOS viešųjų įstaigų įstatymo nr. i-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-1078 ATITIKTIES
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktus Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1074, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 12, 18, 24, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56¹, 62 ir 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 39¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1075, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo, III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1076, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XII-2534 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1077, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1078. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1075 – Nr. XIIIP-1078 nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Teikiame pastabas tik dėl Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII‑450 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1074 (toliau – Profesinio mokymo įstatymo projektas). 1. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Profesinio mokymo įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas ratas subjektų, kurie gali gauti licencijas vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą, tai yra šioje projekto nuostatoje įvardinti profesinio mokymo teikėjai. Tuo tarpu Profesinio mokymo įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 7 dalies 1 ir 4 punktuose, 10 dalies 5 ir 6 punktuose, 11 -13 dalyse įtvirtinami reikalavimai taikytini tik profesinio mokymo įstaigoms, o ne profesinio mokymo teikėjams apskritai, kurie turėtų atitikti sąlygas, būtinas vykdant profesinį mokymą. Siūlytume suvienodinti nustatytus reikalavimus visiems profesinio mokymo teikėjams, siekiantiems gauti atitinkamas licencijas. 2. Kadangi Profesinio mokymo įstatymo projekto
licencijos išdavimo nepateikimas nelaikomas licencijos išdavimu, manytume, kad šioje nuostatoje taip pat turėtų būti nustatytas reikalavimas licencijas išduodančiai institucijai pateikti suinteresuotiems asmenims motyvuotą atsakymą dėl atsisakymo išduoti licenciją, taip pat nustatyta tokio atsakymo apskundimo tvarka. 3. Profesinio mokymo įstatymo projekto 13 straipsnio 15 dalyje nurodoma, kad nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos per 20 darbo dienų priimamas sprendimas panaikinti licenciją, tačiau 13 straipsnio 1 dalis nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu panaikinti licenciją. Tikėtina, kad projekto 13 straipsnio 15 dalyje turėtų būti daroma nuoroda į projekto 13 straipsnio 10 dalį.
straipsnyje kalbama apie tai, kad priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai nustatant mokinių skaičių, valstybės finansavimą ir kt., tačiau manytume, kad šiame straipsnyje turėtų būti kalbama tik apie valstybines ar savivaldybių valdomas tokio pobūdžio mokymo įstaigas, finansuojamas valstybės lėšomis (tai neliestų privačių įstaigų). Atitinkamai koreguotina 17 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis, 6 dalis, 8 dalis, kai kalbama apie priėmimo tvarką į nevalstybines profesinio mokymo įstaigas ir į jose valstybės nefinansuojamas vietas. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams teikiame šias pastabas:
straipsniu pildomo Švietimo įstatymo 39¹ straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „aukštojo mokslo“ įrašytini žodžiai „aukštųjų mokyklų“. Be to, siekiant teisinio aiškumo siūlome nurodyti, kad šiame straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl kvalifikacijų sistemos paskirties ir sandaros, kvalifikacijų sudarymo ir tvarkymo, kompetencijų įvertinimo ir kvalifikacijos suteikimo taikomos tik profesinio mokymo kvalifikacijoms, t.y. kad jos netaikomos aukštojo mokslo kvalifikacijoms. Tą patvirtina ir šio straipsnio 11 dalis, kurioje nustatyta, kad asmeniui kvalifikaciją (ar jos dalį) suteikia profesinio mokymo teikėjas. 2. Vertinant projekto 8 straipsniu keičiamos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies turinį, manome, kad šios dalies nuostatos turi būti tikslinamos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą, nei Vyriausybės įstaigos, nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei kitos valstybės biudžetinės įstaigos negali steigti ir būti kitų juridinių asmenų dalyviais. 3. Nėra aišku, kodėl šio įstatymo, kuris yra lydintysis Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-1074(2)) įstatymas, įsigaliojimo data (2018 m. rugsėjo 1 d.) numatyta ankstesnė nei paties lydimojo įstatymo įsigaliojimo data – 2019 m. sausio 1 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 12, 18, 24, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56¹, 62 IR 69
2017-10-25
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas,
J. Varkalys, G. Vasiliauskas; komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė; kviestieji asmenys: S. Mačiukaitė-Žvinienė – Respublikos Prezidentės kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėja, T. Marozas – Respublikos Prezidentės kanceliarijos Teisės grupės patarėjas, E. Neciunskienė – Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės vyr. patarėja, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, L. Kadys – Ūkio ministerijos Žmogiškųjų išteklų plėtros skyriaus vedėjas, E. Tauraitė-Kavai – Lietuvos darbo biržos Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams teikiame šias pastabas:
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)
Respublikos Seimas 2017 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹, 56³ straipsniais įstatymą Nr.
XIII-592, kuriuo buvo pakeista ir keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalis, kurio nuostatos įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad projektu taip pat keičiama 37 straipsnio 5 dalis, kurios nuostatos įsigaliotų 2018 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, siekiant išvengti situacijos, kuomet įsigaliojus projektu teikiamiems pakeitimams iš dalies būtų panaikinti keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies pakeitimai, atlikti priimant įstatymą Nr. XIII-592, projekto nuostatos derintinos su priimta, bet dar neįsigaliojusia keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies formuluote. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)1
straipsnio 4 dalyje nėra aiškus termino „aukštesnė kvalifikacija“ turinys, nes Profesinio mokymo įstatymas nenumato keliapakopės profesinio mokymo sistemos. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)2
esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)2
įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje redaguotina tautologiniu požiūriu ydinga nuostata, kad profesinis orientavimas pradedamas teikti asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą (vietoj žodžių „pradedamas teikti“siūlome įrašyti žodį
„teikiamas“). Taip pat svarstytina, ar nereikėtų pildomoje to paties
straipsnio 8 dalyje po žodžių „profesinis orientavimas vykdomas“ išbraukti žodžio „visiems“, nes priėmus projektu siūlomą formuluotę ši nuostata taptų privaloma visiems Lietuvos gyventojams, net nesidomintiems profesiniu orientavimu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)3
pakeisti Švietimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Tačiau siūloma punkto formuluotė visiškai atitinka šiuo metu galiojančią nurodytojo punkto redakciją ir jos nekeičia. Todėl 3 straipsnis iš projekto brauktinas, atitinkamai koreguojant įstatymo projekto pavadinimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)7
papildyti Švietimo įstatymą 39¹ straipsniu, reglamentuojančiu kvalifikacijų sistemos paskirtį ir sandarą, kvalifikacijų sudarymą ir tvarkymą, kompetencijų įvertinimą ir kvalifikacijos suteikimą. Nėra aišku, ar šis straipsnis būtų taikomas tik profesinio mokymo kvalifikacijoms, ar ir aukštojo mokslo kvalifikacijoms. Tai turėtų būti aiškiai įvardinta. Be to, tikslintina šio pildomo straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „mokymo institucija“, nes tokios teisinės formos teisės aktai nenumato. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)9
kitos ministerijos, vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, kai tuo tarpu projekto 4 straipsniu keičiamoje įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)9
įstatymo 42 straipsnio 1 dalies turinį, manome, kad šios dalies nuostatos turi būti tikslinamos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą, nei ministerijos, nei kitos valstybės biudžetinės įstaigos negali steigti ir būti kitų juridinių asmenų dalyviais. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-09-13)13 9.
būti nurodomas ir keičiamo straipsnio pavadinimas. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-09-21) Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1075 – Nr. XIIIP-1078 nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Skaistė 2017-10-1012 N Argumentai: Įstatymo projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad jaunuoliai ir jų tėvai profesinį rengimą ir mokymą vis dar laiko nepatrauklia alternatyva. Taip pat teigiama, kad vidurinio profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių mokinių dalis Lietuvoje tebėra maža – 29 proc., kai ES vidurkis 50 proc. Todėl siekiant padidinti profesinio mokymo patrauklumą ir užtikrinti konkrečiam regionui pritaikytą, nuoseklų, kokybišką ir savalaikį informacijos apie profesinio mokymo įstaigas ir jose vykdomas profesinio mokymo programas pateikimą, tikslinga įgalioti šią funkciją įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministeriją. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo pavadinimą 56 straipsnio keitimu bei įterpti 12 straipsnį, atitinkamai pernumeruojant 12-15 straipsnius. 12 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota:
1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką;
2) atsakyti už švietimo kokybę;
3) teikti Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
4) valdyti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti ir valdyti žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
5) koordinuoti savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
6) koordinuoti profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti;
9) organizuoti ir koordinuoti informacijos sklaidą apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;
10) 9) palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
11) 10) vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją;
12) 11) organizuoti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
13) 12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
14) 13) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;
15) 14) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą;
16) 15) rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse; analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas;
17) 16) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;
18) 17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose.
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota:
1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką;
2) atsakyti už švietimo kokybę;
3) teikti Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
4) valdyti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti ir valdyti žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
5) koordinuoti savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
6) koordinuoti profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti;
9) organizuoti ir koordinuoti informacijos sklaidą apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;
10) 9) palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
11) 10) vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją;
12) 11) organizuoti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
13) 12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
14) 13) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;
15) 14) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą;
16) 15) rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse; analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas;
17) 16) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;
18) 17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose. Pritarti 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir darbo komitetas, 2017-10-2512 N Argumentai: įstatymų projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad jaunuoliai ir jų tėvai profesinį rengimą ir mokymą vis dar laiko nepatrauklia alternatyva, o vidurinio profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių mokinių dalis Lietuvoje tebėra maža – 29 proc., kai ES vidurkis siekia 50 proc. Todėl profesinio mokymo patrauklumui didinti bei užtikrinti konkrečiam regionui pritaikytą, nuoseklų bei kokybišką ir savalaikį informacijos apie profesinio mokymo įstaigas ir jose vykdomas profesinio mokymo programas pateikimą, tikslinga įgalioti šią funkciją atlikti Švietimo ir mokslo ministeriją. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projektą keičiamo įstatymo 56 straipsnio pakeitimu, atitinkamai patikslinant įstatymo projekto pavadinimą bei straipsnių numeraciją įstatymo projekte, ir visą 12 straipsnį išdėstyti taip: ,,12 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Papildyti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota:
1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką;
2) atsakyti už švietimo kokybę;
3) teikti Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
4) valdyti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti ir valdyti žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
5) koordinuoti savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
6) koordinuoti profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti;
9) organizuoti ir koordinuoti informacijos sklaidą apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;
10) 9) palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
11) 10) vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kai
p savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją;
12) 11) organizuoti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
13) 12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
14) 13) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;
15) 14) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą;
16) 15) rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse; analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas;
17) 16) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;
18) 17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose.“ Atitinkamai iniciatorių pateiktam įstatymo projekte 12 straipsnį laikyti 13 straips
niu, nuosekliai patikslinant kitų straipsnių numeraciją.
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota:
1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką;
2) atsakyti už švietimo kokybę;
3) teikti Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
4) valdyti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti ir valdyti žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
5) koordinuoti savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
6) koordinuoti profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti;
9) organizuoti ir koordinuoti informacijos sklaidą apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;
10) 9) palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
11) 10) vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją;
12) 11) organizuoti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
13) 12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
14) 13) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;
15) 14) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą;
16) 15) rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse; analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas;
17) 16) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;
18) 17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose.“ Atitinkamai iniciatorių pateiktam įstatymo projekte 12 straipsnį laikyti 13 straipsniu, nuosekliai patikslinant kitų straipsnių numeraciją. Pritarti 2.
ir darbo komitetas, 2017-10-1814 Argumentai: įstatymo projekto 14 straipsnyje, kuriuo keičiama įstatymo 69 straipsnio 1 dalis, reikia patikslinti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas: patikslinti įstatymo projekto 14 straipsnyje nurodytą
pavadinimą. Pritarti
sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Gintarė Skaistė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas (Parašas) Algirdas Sysas Biuro vedėja E. Bulotaitė
Švietimo IR mokslo komitetas
12, 18, 24, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56, 56¹,
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Mantas Adomėnas (pirmininko pavaduotojas), Arūnas Gelūnas, Arūnas Gumuliauskas, Dainius Kepenis, Jaroslav Narkevič, Levutė Staniuvienė, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Gintaras Steponavičius, Dovilė Šakalienė; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Rūta Norkienė, Justina Paukštė, Aistė Laurinavičiūtė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Lina Giriūnienė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjos Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Indrė Pukanasytė, ūkio ministro patarėja Lineta Jakimavičienė, Valstybinio studijų fondo direktorius Ernestas Jasaitis, Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Zabietienė, Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Margarita Jakštonienė, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos atstovai Elena Pelakauskienė ir Vygantas Pavalkis, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas, profesijos mokytojas Arūnas Ostasevičius, Asociacijos INFOBALT atstovas Andrius Plečkaitis, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas Raimundas Balčiūnaitis, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas, Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Ineta Gedrimaitė, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja Unė Kaunaitė, LAMA BPO atstovas Paulius Baltokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams teikiame šias pastabas:
1Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. birželio 30 d.
priėmė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹, 56³ straipsniais įstatymą Nr. XIII-592, kuriuo buvo pakeista ir keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalis, kurio nuostatos įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad projektu taip pat keičiama 37 straipsnio 5 dalis, kurios nuostatos įsigaliotų 2018 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, siekiant išvengti situacijos, kuomet įsigaliojus projektu teikiamiems pakeitimams iš dalies būtų panaikinti keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies pakeitimai, atlikti priimant įstatymą Nr. XIII-592, projekto nuostatos derintinos su priimta, bet dar neįsigaliojusia keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies formuluote. Pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018-01-01 įsigalioja 37 str. 5 dalies nuostata, priimta Seime
straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir
profesinio mokymo įstaigas) veiklos įsivertinimo sritis, veiklos kokybės įsivertinimo atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą. Profesinio mokymo įstaigos taryba svarsto profesinio mokymo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą.“
2017-09-131 2.
keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nėra aiškus termino „aukštesnė kvalifikacija“ turinys, nes Profesinio mokymo įstatymas nenumato keliapakopės profesinio mokymo sistemos. Pritarti Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Lietuvoje galiojančią kvalifikacijų sandarą ir jai keliamus reikalavimus, siūlytina vartoti „aukštesnio lygio kvalifikacija“. Pažymėtina, kad Lietuvoje kvalifikacijos skirstomos į VIII lygius, iš kurių I lygis žymi kvalifikacijos pažymėjimą, o VIII lygis – daktaro diplomą ar meno licencijato diplomą. Siūloma Tikslinti šio straipsnio nuostatas ir išdėstyti jas taip: „4. Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam pirmąją kvalifikaciją arba aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jis skirtas tobulinti turimą pirmąją kvalifikaciją ar įgyti kitą kvalifikaciją arba įgyti profesinį standartą atitinkančias kompetencijąas, siekiant įgyti kitą kvalifikaciją (arba jos dalį). reikalingą atlikti įstatymų reglamentuotą darbą ar funkciją. Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą.“
dalių pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. Pritarti
2017-09-132 2,3
pildomoje Švietimo įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje redaguotina tautologiniu požiūriu ydinga nuostata, kad profesinis orientavimas pradedamas teikti asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą (vietoj žodžių „pradedamas teikti“siūlome įrašyti žodį
„teikiamas“). Taip pat svarstytina, ar nereikėtų pildomoje to paties
straipsnio 8 dalyje po žodžių „profesinis orientavimas vykdomas“ išbraukti žodžio „visiems“, nes priėmus projektu siūlomą formuluotę ši nuostata taptų privaloma visiems Lietuvos gyventojams, net nesidomintiems profesiniu orientavimu.
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į profesinio orientavimo svarbą ir naudą asmens raidai ir profesiniams įgūdžiams, įsitvirtinimui darbo rinkoje, siūlytina profesinį orientavimą vykdyti anksčiau, t.y. nuo pirmos klasės, arba pradinio ugdymo programos pradžios. Pažymėtina, kad atsižvelgus į Teisės departamento pastabą ir pakoregavus nuostatą nustatant, kad „profesinis orientavimas pradedamas teikti teikiamas asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą“ kiltų galimas dviprasmis šios nuostatos traktavimas, kadangi nebūtų aišku, ar profesinis orientavimas teikiamas tik tiems asmenims, kurie pradėjo mokytis (ir mokosi) pagal pagrindinio ugdymo programą, ar būtų teikiamas ir aukštesnių klasių mokiniams, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą. Nepaisant to, kad 8 dalyje nustatyta, kad „profesinis orientavimas teikiamas Lietuvos gyventojams <...>, tačiau tai iki galo nesprendžia problemos, kadangi skaitant 7 ir
teikiamas tik tiems Lietuvos gyventojams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą. Todėl šiuo atžvilgiu siūlytina tikslinti formuluotę. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pasiūlymą ir pastabas siūlytina formuluoti 18 str. 7 ir 8 d. taip:
„7. Profesinis orientavimas teikiamas pradėjusiems mokytis pagal
pradinio ugdymo programą ir vyresniems asmenims.“
3Papildyti 18 straipsnį 8 dalimi:
„8. Profesinis orientavimas teikiamas Lietuvos gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
straipsniu siūloma pakeisti Švietimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Tačiau siūloma punkto formuluotė visiškai atitinka šiuo metu galiojančią nurodytojo punkto redakciją ir jos nekeičia. Todėl 3 straipsnis iš projekto brauktinas, atitinkamai koreguojant įstatymo projekto pavadinimą. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį išbraukti ir atitinkamai pakeisti projekto straipsnių numeraciją. 6. TD 2017-09-136 1,2
straipsniu siūloma papildyti Švietimo įstatymą 39¹ straipsniu, reglamentuojančiu kvalifikacijų sistemos paskirtį ir sandarą, kvalifikacijų sudarymą ir tvarkymą, kompetencijų įvertinimą ir kvalifikacijos suteikimą. Nėra aišku, ar šis straipsnis būtų taikomas tik profesinio mokymo kvalifikacijoms, ar ir aukštojo mokslo kvalifikacijoms. Tai turėtų būti aiškiai įvardinta. Be to, tikslintina šio pildomo straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „mokymo institucija“, nes tokios teisinės formos teisės aktai nenumato. Pritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad kvalifikacijų sistemą, sudarymą, tvarkymą ir kitas aktualias nuostatas perkėlus iš Profesinio mokymo įstatymo į Švietimo įstatymą, siekta šias nuostatas pritaikyti visoms švietimo formoms, įskaitant profesinį mokymą. Tačiau siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti šio straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
„1. Kvalifikacijų sistemos paskirtis – užtikrinti aukštojo mokslo ir profesinio
mokymo kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio reikmėms, jų skaidrumą, palyginamumą, mokymosi tęstinumą, asmenų profesinį ir teritorinį judumą. Kvalifikacijų sistema taip pat apima procesų, susijusių su kokybės užtikrinimu, kvalifikacijos vertinimu ir suteikimu, plėtojimą ir įgyvendinimą.“ Pasiūlymas: 39¹ straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Kvalifikacijų sistema yra grindžiama socialinių partnerių, valstybės, aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimu.“
2017-09-138 7.
keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad profesinio mokymo įstaigas gali steigti kitos ministerijos, vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, kai tuo tarpu projekto 4 straipsniu keičiamoje įstatymo
kuriamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti Argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamai tikslinamas ir Profesinio mokymo įstatymas, svarbu įstatymų nuostatas derinti tarpusavyje. Pasiūlymas: Tikslinti projekto keičiamo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų – profesinio mokymo įstaigas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, vadovaudamosi Profesinio mokymo įstatymu ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir gavusios švietimo ir mokslo ministro bei finansų ministro rašytinius sutikimus; neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, gavusios švietimo ir mokslo ministro bei finansų ministro rašytinius sutikimus;“
straipsniu keičiamos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies turinį, manome, kad šios dalies nuostatos turi būti tikslinamos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą, nei ministerijos, nei kitos valstybės biudžetinės įstaigos negali steigti ir būti kitų juridinių asmenų dalyviais.
Nepritarti Argumentai: Biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Šis įstatymas reglamentuoja biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.“ Tuo tarpu Švietimo įstatymo 42 straipsnyje Švietimo ir mokslo ministerijai nustatyta teisė steigti „profesinio mokymo įstaigas, prireikus – bendrojo ugdymo mokyklas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu projektu profesinio mokymo įstaigos yra reorganizuojamos į viešąsias įstaigas. 9. TD
1
dėstomojoje dalyje turi būti nurodomas ir keičiamo straipsnio pavadinimas. Pritarti Pasiūlymas:
straipsnį šiuo sakiniu: „62 straipsnis. Valstybės švietimo savivaldos institucijos“
įstatyme atsisakoma Profesinio mokymo tarybos, ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą stiprinti nacionaliniu lygmeniu veikiančią Švietimo tarybą ir papildyti jos funkcijas, siūloma Švietimo įstatymo 62 str. 1 punktą papildyti ir šį punktą išdėstyti taip: „1) Lietuvos švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą ir konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais, teikia siūlymus dėl formaliojo ir neformaliojo švietimo, kitų su švietimu susijusių klausimų. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus tvirtina Seimas;“.
Teisinis reguliavimas neužkerta galimybių švietimo ir mokslo ministerijai sudaryti socialinių partnerių interesus atstovaujančią bei visuomeniniais pagrindais veikiančią asocijuotą struktūrą profesinio mokymo srityje
kartu su Švietimo taryba inicijuoti būtinus pakeitimus Švietimo tarybos nuostatuose, kurie sudarytų sąlygas efektyviam ir savalaikiam įstatymo įgyvendinimui. 10. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-09-21 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktus Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1074, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 12, 18, 24, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56¹,
straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1075, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo, III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1076, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XII-2534 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1077, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1078. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1075 – Nr. XIIIP-1078 nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
V.Targamadzė 2017-10-242 2,3
atkreipia dėmesį, kad į ugdymą karjerai turi būti žiūrima holistiškai. Ugdymas karjerai turi būti sąmoningas profesinio gyvenimo kūrimas, apimantis ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, studijų laikotarpį, suaugusio asmens tęstinį mokymą(-si).
Turi būti realiai įdiegti ugdymo karjerai elementai ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme skatinant vaiko kūrybiškumą ir žingeidumą, pažinimo džiaugsmą, padedant suvokti aplinką ir žmonių darbines veiklas. Įgyvendinant ugdymo karjerai programas, labai svarbu, kad programos būtų įgyvendinamos ne paskutinėse bendrojo ugdymo klasėse, bet nuo pat pradinių klasių. Lietuvos švietimo taryba, vadovaudamasi holistiniu požiūriu į ugdymą karjerai, siūlo Švietimo įstatymo Nr. 1-1489 12, 18, 24, 28, 37, 38,41,42, 43, 44, 56(1), 62 ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-1075 2 straipsnyje nurodyti, kad profesinio orientavimo elementai turėtų būti diegiami ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme, skatinant vaiko kūrybiškumą, žingeidumą, pažinimo džiaugsmą, padedant suvokti aplinką ir žmonių darbines veiklas. Atitinkamai siūloma 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti, kad profesinis orientavimas pradedamas teikti asmenims, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą. Šio straipsnio 3 dalį reikėtų tikslinti pagal Seimo Teisės departamento pastabą ir atsižvelgiant į Švietimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad „3. Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, valstybė garantuoja: 1) priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą; 2) aukštojo mokslo studijų arba profesinio mokymo, suteikiančio pirmąją kvalifikaciją, programų prieinamumą. Pasiūlymas: papildyti 2 straipsnio 2 dalį ir tikslinti 3 dalį: „2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
taip: „2.
Profesinis orientavimas vykdomas kartu su socialiniais partneriais bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose.“
išdėstyti taip: „7. Profesinio orientavimo elementai diegiami ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme, skatinant vaiko kūrybiškumą ir žingeidumą, pažinimo džiaugsmą, padedant suvokti aplinką ir žmonių darbines veiklas. Profesinis orientavimas pradedamas teikti asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pagrindinio pradinio ugdymo programą.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į šį pasiūlymą ir Teisės departamento pastabas, 18 str. 7 ir 8 d. išdėstyti taip:
„7. Profesinis orientavimas pradedamas teikiamas teikti
asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pagrindinio pradinio ugdymo programą ir vyresniems asmenims.“
„8. Profesinis orientavimas vykdomas visiems teikiamas Lietuvos
gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
V.Targamadzė 2017-10-242 2,3
išdėstyti taip:
„8. Profesinis orientavimas vykdomas visiems
Lietuvos gyventojams, užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Vyriausybės nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip: „9. Savivaldybės vykdomoji institucija profesinį orientavimą planuoja, organizuoja ir administruoja vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai: Perteklinė norma.
Švietimo įstatymo I-1489 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad „Privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas.“ Profesinis orientavimas šiuo projektu tampa sudėtinė bendrojo ugdymo dalis pradedant nuo pradinio ugdymo programos. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į šį ir Teisės departamento pasiūlymą ir pastabas, 18 str. 7 ir 8 d. išdėstyti taip:
„7. Profesinis orientavimas pradedamas teikiamas teikti
asmenims, pradėjusiems mokytis pagal pagrindinio pradinio ugdymo programą ir vyresniems asmenims.“ „8. Profesinis orientavimas vykdomas visiems teikiamas Lietuvos gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
7 Švietimo įstatymo pakeitimo projekte nustatyta, kad Kvalifikacijų tvarkymo institucija strateginiams kvalifikacijų sistemos formavimo klausimams koordinuoti iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir socialinių partnerių atstovų sudaro sektorinius profesinius komitetus.
Siekiant nesumažinti socialinių partnerių galimybės įtakoti esminius kvalifikacijų sistemos formavimo klausimus, manome esant tikslinga išlaikyti esamą nuostatą dėl Centrinio profesinio komiteto strateginiams kvalifikacijų sistemos formavimo klausimams koordinuoti, patikslinant Švietimo įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnį, papildantį įstatymą 39(1) straipsniu, ir jo 7 dalį išdėstant taip:
„7. Kvalifikacijų tvarkymo institucija strateginiams kvalifikacijų sistemos
formavimo klausimams koordinuoti iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir socialinių partnerių atstovų sudaro centrinį profesinį komitetą, profesiniams standartams aprobuoti – sektorinius profesinius komitetus.“. Nepritarti Argumentai: Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte XIIIP-1074 yra pritarta kitokiam teisiniam reglamentavimui, kuriuo reglamentuojama sektorinių profesinių komitetų sudėtis, jų pagrindinės atsakomybės. Profesinius standartus tvirtina švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, suderinusi su sektoriniais profesiniais komitetais. 14. LR ūkio ministerijos viceministras
institucijos sąvoką, siūlome Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnyje, papildančiame Švietimo įstatymą 39(1) straipsniu „Kvalifikacijų sistemos paskirtis ir sandara, kvalifikacijų sudarymas ir tvarkymas, kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas“ nustatyti, kad kompetencijų vertinimą turi teisę vykdyti tik Vyriausybės įgalioti socialiniai partneriai (darbdavių organizacijos).
Nepritarti Argumentai: Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte XIIIP-1074 yra pritarta kitokiam teisiniam reglamentavimui. Socialiniai partneriai yra apibrėžiami pagal Darbo kodekse galiojančias nuostatas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė G.Skaistė 2017-10-1011 N Argumentai: Įstatymo projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad jaunuoliai ir jų tėvai profesinį rengimą ir mokymą vis dar laiko nepatrauklia alternatyva. Taip pat teigiama, kad vidurinio profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių mokinių dalis Lietuvoje tebėra maža – 29 proc., kai ES vidurkis 50 proc. Todėl siekiant padidinti profesinio mokymo patrauklumą ir užtikrinti konkrečiam regionui pritaikytą, nuoseklų, kokybišką ir savalaikį informacijos apie profesinio mokymo įstaigas ir jose vykdomas profesinio mokymo programas pateikimą, tikslinga įgalioti šią funkciją įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministeriją. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo pavadinimą 56 straipsnio keitimu bei įterpti 12 straipsnį, atitinkamai pernumeruojant 12-15 straipsnius. 12 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota:
1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką;
2) atsakyti už švietimo kokybę;
3) teikti Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
4) valdyti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti ir valdyti žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
5) koordinuoti savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
6) koordinuoti profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti;
9) organizuoti ir koordinuoti informacijos sklaidą apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;
10) 9) palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
11) 10) vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją;
12) 11) organizuoti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
13) 12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
14) 13) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;
15) 14) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą;
16) 15) rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse; analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas;
17) 16) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;
18) 17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose Pritarti Pasiūlymas: 1.
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota:
1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką;
2) atsakyti už švietimo kokybę;
3) teikti Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
4) valdyti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti ir valdyti žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
5) koordinuoti savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
6) koordinuoti profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti;
9) organizuoti ir koordinuoti informacijos sklaidą apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;
10) 9) palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
11) 10) vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją;
12) 11) organizuoti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
13) 12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
14) 13) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;
15) 14) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą;
16) 15) rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse; analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas;
17) 16) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;
18) 17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose Pritarti Pasiūlymas:
Seimo narės siūlymui, pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr.
I-1489 12, 18, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56, 56(1), 62, 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 39(1) straipsniu įstatymo projektas“. 2. Papildyti 56 straipsnį nauju 9 punktu: „9) organizuoti ir koordinuoti informacijos sklaidą apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;“. 3. Buvusius 56 straipsnio 9-16 punktus laikyti atitinkamai 10-17 punktais. 2. Seimo nariai E. Jovaiša A. Papirtienė
8 Argumentai: Pažymėtina, kad kompetencijų vertinimo ir pripažinimo institucijų akreditavimas turi tiesioginį poveikį šalies ūkio raidai, svarbus ūkio sektoriaus įsitraukimas, todėl siūlytina atitinkamai papildyti 39(1) straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas: Papildyti 39 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „Reikalavimus kompetencijų vertinimo ir pripažinimo institucijoms ir jų akreditacijos tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su Ūkio ministru.“
M. Adomėnas 2017-11-077 Argumentai: Vienas iš profesinio mokymo reformos tikslų - sugrąžinti šio sektoriaus prestižą bei taip pritraukti į jį daugiau gabių mokinių. Siekiant šio tikslo, būtina reforma vykdyti taip, kad profesinis mokymas taptų lygiaverčiu pasirinkimu labiau akademiniam mokymosi profiliui. Todėl siūlau sukurti atskirą profesinių mokyklų tipą, kuris prilygtų šiuo metu egzistuojančioms gimnazijoms – realinę gimnaziją. Tam būtina patikslinti dabar egzistuojančių gimnazijų pavadinimą, kad būtų aiškus jų akademinis profilis, o taip pat išskirti įvairius profesinio mokymo įstaigų tipus ir taip pabrėžti skirtingas pasirinkimų galimybes. Pasiūlymas:
Papildyti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Bendrojo ugdymo mokyklų tipai yra: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, vidurinė mokykla, akademinė gimnazija.
Nepritarti Argumentai: Siūlomą šią nuostatą svarstyti sistemiškai, Pasiūlymas: Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2018 m. kovo 1 d. atlikti esamos būklės analizę ir įvertinti tokio siūlymo poveikį bendrojo ugdymo sistemai. 4. Seimo narys M. Adomėnas 2017-11-077 Argumentai: Patikslinus gimnazijos pavadinimą straipsnyje, nurodančiame bendrojo ugdymo mokyklų tipus, pavadinimą būtina patikslinti ir kituose straipsniuose, kuriuose minimas šios mokyklos tipas. Pasiūlymas:
Papildyti 41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: Akademinės gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Nepritarti Argumentai: Siūloma šią nuostatą svarstyti sistemiškai. Pasiūlymas:
Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2018 m. kovo 1 d. atlikti esamos būklės analizę ir įvertinti tokio siūlymo poveikį bendrojo ugdymo sistemai. 5. Seimo narys M. Adomėnas 2017-11-077 Argumentai: Žr. 41 straipsnio 2 dalies pakeitimo argumentus. Pasiūlymas: Papildyti 41 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
Profesinio mokymo įstaigos į tipus neskirstomos įstaigų tipai: realinės gimnazijos, mokyklos, kitos profesinio mokymo įstaigos. Nepritarti Argumentai: Siūloma šią nuostatą svarstyti sistemiškai. Pasiūlymas: Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2018 m. kovo 1 d. atlikti esamos būklės analizę ir įvertinti tokio siūlymo poveikį bendrojo ugdymo sistemai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr.
768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatos dėl gimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokyklų, į kurių programas įtraukiami profesinio mokymo programos moduliai, ir profesinio mokymo įstaigų, kurių gimnazijos skyriai vykdo akredituotą vidurinio ugdymo programą, netrukdo įgyvendinti šias nuostatas. 6. Seimo narys M. Adomėnas 2017-11-079 Argumentai: Siekiant, kad profesinis mokymas taptų lygiaverčiu pasirinkimu labiau akademiniam mokymosi profiliui, įstatyme svarbu pabrėžti šias dvi alternatyvas, o taip pat akcentuoti galimus profesinio mokymo programų įgyvendinimo būdus. Todėl siūlau straipsnį, kalbantį apie mokymo programas, kuriame šiuo metu minimos tiek bendrojo ugdymo, tiek profesinio rengimo programos, išskirti į du atskirus straipsnius ir taip pabrėžti, kad akademinis ugdymas bei profesinis ugdymas yra du galimi pasirinkimai. Straipsnyje apie formaliojo profesinio mokymo programas siūlau akcentuoti galimybę bendrojo ugdymo mokyklose vykdyti profesinio rengimo programas, įkuriant realines klases. Pasiūlymas:
Įterpti naują, 8-tą 43 straipsnio dalį ir išdėstyti ją taip, o taip pat atitinkamai pakeisti 43 dalies numeraciją:
tik Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotos formaliojo švietimo programos. Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus. 8. Mokykloje gali būti vykdomos formaliojo profesinio mokymo programos, įsteigiant realines klases. Mokykla formaliojo profesinio mokymo programas gali vykdyti tik turėdama švietimo ir mokslo ministro išduotą licenciją, už kurios išdavimą, papildymą ar patikslinimą mokama valstybės rinkliava.
Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė. 8. 9. Mokykla (išskyrus aukštąją mokyklą) ar kitas švietimo teikėjas mokinių priėmimą ir mokymą pradeda tik gavę licenciją ir (ar) rašytinį sutikimą, jeigu jie yra privalomi. 9. 10. Valstybinė ir savivaldybės formaliojo švietimo mokykla savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitos formaliojo švietimo mokyklos – savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu gali vykdyti neformaliojo švietimo programas. 10. 11. Mokykla gali:
sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką, ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, atvirumą vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą ir sutartų įsipareigojimų vykdymą, geros kokybės švietimą. 12. 13. Bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį mokymą, saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi Vaiko gerovės komisija. Ji organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 13. 14. Mokykloje gali veikti mokinių ir jaunimo organizacijos, kurios skatina mokinių dorinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, puoselėja kultūrinę ir socialinę brandą, padeda tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Mokinių ir jaunimo organizacijos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, jų veikla neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. 14. 15.
palankios veiklos sąlygos. Šias organizacijas gali finansuoti ir kitais būdais jų veiklą skatinti valstybė, valstybinės ir savivaldybės mokyklos – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) ar kiti fiziniai bei juridiniai asmenys. Nepritarti Argumentai:
Siūloma šią nuostatą svarstyti sistemiškai. Pasiūlymas: Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2018 m. kovo 1 d. atlikti esamos būklės analizę ir įvertinti tokio siūlymo poveikį bendrojo ugdymo sistemai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatos dėl gimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokyklų, į kurių programas įtraukiami profesinio mokymo programos moduliai, ir profesinio mokymo įstaigų, kurių gimnazijos skyriai vykdo akredituotą vidurinio ugdymo programą, netrukdo įgyvendinti šias nuostatas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017-10-25 Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus. Pritarti
reikalų ir darbo komitetas, 2017-10-2511 N Argumentai: įstatymų projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad jaunuoliai ir jų tėvai profesinį rengimą ir mokymą vis dar laiko nepatrauklia alternatyva, o vidurinio profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių mokinių dalis Lietuvoje tebėra maža – 29 proc., kai ES vidurkis siekia 50 proc.
Todėl profesinio mokymo patrauklumui didinti bei užtikrinti konkrečiam regionui pritaikytą, nuoseklų bei kokybišką ir savalaikį informacijos apie profesinio mokymo įstaigas ir jose vykdomas profesinio mokymo programas pateikimą, tikslinga įgalioti šią funkciją atlikti Švietimo ir mokslo ministeriją. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projektą keičiamo įstatymo 56 straipsnio pakeitimu, atitinkamai patikslinant įstatymo projekto pavadinimą bei straipsnių numeraciją įstatymo projekte, ir visą 12 straipsnį išdėstyti taip: ,,12 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Papildyti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota:
1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką;
2) atsakyti už švietimo kokybę;
3) teikti Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
4) valdyti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti ir valdyti žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
5) koordinuoti savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
6) koordinuoti profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti;
9) organizuoti ir koordinuoti informacijos sklaidą apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;
10) 9) palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
11) 10) vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kai
p savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją;
12) 11) organizuoti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
13) 12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
14) 13) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;
15) 14) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą;
16) 15) rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse; analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas;
17) 16) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;
18) 17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose.“ Atitinkamai iniciatorių pateiktam įstatymo projekte 12 straipsnį laikyti 13 straips
niu, nuosekliai patikslinant kitų straipsnių numeraciją.
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota:
1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką;
2) atsakyti už švietimo kokybę;
3) teikti Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
4) valdyti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigti ir valdyti žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdyti valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
5) koordinuoti savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus; nustatyti kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
6) koordinuoti profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti;
9) organizuoti ir koordinuoti informacijos sklaidą apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;
10) 9) palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir organizacijomis, finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
11) 10) vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją;
12) 11) organizuoti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
13) 12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
14) 13) tvirtinti Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;
15) 14) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą;
16) 15) rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse; analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas;
17) 16) konkurso tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus;
18) 17) parengti rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose.“ Atitinkamai iniciatorių pateiktam įstatymo projekte 12 straipsnį laikyti 13 straipsniu, nuosekliai patikslinant kitų straipsnių numeraciją. Pritarti 3.
2017-10-1814 Argumentai: įstatymo projekto 14 straipsnyje, kuriuo keičiama įstatymo 69 straipsnio 1 dalis, reikia patikslinti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas: patikslinti įstatymo projekto
integracijos įstatymo pavadinimą. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas:
patobulintam „Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 12, 18, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56, 56(1), 62, 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 39(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. 1075 ir teikti jį Seimui svarstyti. 2. Pasiūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2018 m. kovo 1 d. atlikti analizę dėl galimybės bendrojo ugdymo mokyklose vykdyti profesinio rengimo programas, įkuriant realines klases, formuoti akademines gimnazijas (klases) ir įvertinti tokio siūlymo poveikį bendrojo ugdymo sistemai. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas I Argumentai: Svarstymo Komitete stadijoje projektas XIIIP-1075 pasikeitė. Pasiūlymas: Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1
Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam pirmąją kvalifikaciją arba aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Jis skirtas tobulinti turimą pirmąją kvalifikaciją ar įgyti kitą kvalifikaciją arba įgyti profesinį standartą atitinkančias kompetencijąas, siekiant įgyti kitą kvalifikaciją (arba jos dalį). reikalingą atlikti įstatymų reglamentuotą darbą ar funkciją. Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą.“
2
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Profesinis orientavimas vykdomas kartu
su socialiniais partneriais bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose, profesinio orientavimo centruose ir kitose institucijose. švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru nustatyta tvarka, aukštosiose mokyklose – jų nustatyta tvarka.“
2Papildyti 18 straipsnį 7 dalimi:
„7. Profesinis orientavimas teikiamas pradėjusiems mokytis pagal
pradinio ugdymo programą ir vyresniems asmenims.“
3Papildyti 18 straipsnį 8 dalimi:
„8. Profesinis orientavimas teikiamas Lietuvos gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
4Papildyti 18 straipsnį 9 dalimi:
„9. Savivaldybės vykdomoji institucija profesinį orientavimą planuoja, organizuoja ir administruoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
3
Pakeisti 28 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas ir
profesinio mokymo įstaigas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja nurodytoms šioms taisyklėms.
Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, vadovaudamosi šiomis taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
4
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) veiklos įsivertinimo sritis, veiklos kokybės įsivertinimo atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą. Profesinio mokymo įstaigos taryba svarsto profesinio mokymo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą.“
išdėstyti taip: „6. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) išorinis vertinimas atliekamas periodiškai, jį inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
Neformaliojo švietimo mokyklų (išskyrus mokyklas, vykdančias ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas) veiklos išorinio vertinimo tvarką nustato valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas).“
5
Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar veiklos.“
6 1,2
papildymas 39¹ straipsniu Papildyti įstatymą 39¹ straipsniu: „39¹ straipsnis. Kvalifikacijų sistemos paskirtis ir sandara, kvalifikacijų sudarymas ir tvarkymas, kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas
mokymo kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio reikmėms, jų skaidrumą, palyginamumą, mokymosi tęstinumą, asmenų profesinį ir teritorinį judumą. Kvalifikacijų sistema taip pat apima procesų, susijusių su kokybės užtikrinimu, kvalifikacijos vertinimu ir suteikimu, plėtojimą ir įgyvendinimą. 2. Kvalifikacijų sistema yra grindžiama socialinių partnerių, valstybės, aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimu. 3. Kvalifikacijų sistema apima kvalifikacijų sudarymą ir tvarkymą, asmens įgytų kompetencijų vertinimą, pripažinimą ir kvalifikacijos suteikimą. 4.
(toliau – kvalifikacijų tvarkymo institucija). 5. Kvalifikacija yra grindžiama kompetencijomis. Kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas nustato profesinis standartas. 6. Kvalifikacijas tvarko kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta Lietuvos kvalifikacijų sandara ir Lietuvos profesijų klasifikatoriumi. 7. Kvalifikacijų tvarkymo institucija strateginiams kvalifikacijų sistemos formavimo klausimams koordinuoti iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir socialinių partnerių atstovų sudaro sektorinius profesinius komitetus. 8. Reikalavimus kompetencijų vertinimo ir pripažinimo institucijoms ir jų akreditacijos tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su Ūkio ministru. 9. Asmens įgytų kompetencijų įvertinimą ir pripažinimą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka. 10. Kvalifikacija suteikiama asmeniui, įgijusiam visas kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas, nustatytas atitinkamo profesinio standarto apraše. 11. Asmeniui kvalifikaciją (ar jos dalį) suteikia profesinio mokymo teikėjas, gavęs kompetencijų įvertinimo rezultatus. 12. Kvalifikacijų įvertinimo ir suteikimo priežiūrą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
7
straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Profesinio mokymo įstaigos gali vykdyti pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.“
8
42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų – profesinio mokymo įstaigas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, vadovaudamosi Profesinio mokymo įstatymu ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir gavusios švietimo ir mokslo ministro bei finansų ministro rašytinius sutikimus; neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, gavusios švietimo ir mokslo ministro bei finansų ministro rašytinius sutikimus;“. Pritarti
9 1,6
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu. Nevalstybinė mokykla yra juridinis asmuo. Jo teisinę formą pasirenka savininkas (dalyvių susirinkimas). Profesinio mokymo įstaigų teisinę formą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas. 2. Pakeisti 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Mokslo metų pradžią ir trukmę pagal priešmokyklinio ugdymo programas, bendrojo ugdymo programas, pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programas nustato švietimo ir mokslo ministras, pagal neformaliojo švietimo programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo ir tęstinio profesinio mokymo programas) – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas, pagal tęstinio profesinio mokymo programas – mokykla.“
10
Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas), profesinio mokymo įstaigas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) – Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos (viešosios įstaigos) reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, bendrojo ugdymo mokyklos (viešosios įstaigos), profesinio mokymo įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu vadovaujantis Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.“
11
Papildyti 56 straipsnį nauju 9 punktu: „9) organizuoti ir koordinuoti informacijos apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas sklaidą, siekiant didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą;“. 2. Buvusius 56 straipsnio 9-16 punktus laikyti atitinkamai 10-17 punktais. Pritarti
1212 straipsnis. 56¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 56¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre registruojamos formaliojo švietimo programos, kvalifikacijos, neformaliojo profesinio mokymo programos ar jų moduliai, profesiniai standartai ir profesinio rengimo standartai.“
13 1,
13 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „62 straipsnis. Valstybės švietimo savivaldos institucijos Visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus skatina valstybės švietimo savivaldos institucijos:
1) Lietuvos švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą ir konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais, teikia siūlymus dėl formaliojo ir neformaliojo švietimo ir kitų su švietimu susijusių klausimų. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus tvirtina Seimas;
2) Bendrojo ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų kaitos, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
3) Lietuvos profesinio mokymo taryba pataria sprendžiant strateginius profesinio mokymo klausimus.
Lietuvos profesinio mokymo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
švietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos neformaliojo švietimo plėtros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemos plėtotės projektų analizę. Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
54) Aukštojo mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais. Aukštojo mokslo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.“
14
Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio
mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją arba keisti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, taip pat vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama materialinė parama.“
1515 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir švietimo ir mokslo ministras iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Jovaiša. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas (Parašas) akad. Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas