Projekto Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Retransliuotojai, retransliuodami televizijos
programas, ir (ar) kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, pirmenybę turi teikti oficialioms Europos Sąjungos kalboms. Televizijos programos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, taip pat programos neoficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, sukurtos kitoje valstybėje narėje, turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų programų kiekio teikiant Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas ir (ar) ne mažiau kaip 90 procentų retransliuojamų televizijos programų kiekio kiekviename jų vartotojams siūlomame pagrindiniame televizijos programų pakete. Šis reikalavimas netaikomas už papildomą mokestį platinamiems televizijos programų paketams. Esant galimybei pasirinkti, kuria kalba retransliuoti ir (ar) platinti internete tokią pačią televizijos programą
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. LR Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. 2017 m. birželio 1 d. Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-396 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-396), kuris turi įsigalioti 2017 m. lapkričio 1 d. Tačiau prieš priimant, šio įstatymo projekto Nr. XIIIP-368(2) svarstymo Kultūros komitete buvo netinkamai atsižvelgta į Seimo Teisės departamento 2017 m. gegužės 29 d. išvadą dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. Nr. XIIIP-368(2). Minėtoje išvadoje Teisės departamentas nurodė, kad projekto Nr. XIIIP-368(2) 2 straipsnio 3 dalies nuostata, jog „programos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, taip pat programos ne oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, sukurtos kitoje valstybėje narėje ir retransliuojamos išverstos (ar su subtitrais) į oficialią Europos Sąjungos kalbą, taip pat programos, atitinkančios šio įstatymo 34 straipsnį, turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. retransliuojamų televizijos programų kiekio kiekviename jų vartotojams siūlomame televizijos programų pakete, išskyrus už papildomą mokestį platinamus programų paketus“, yra perteklinė, ir siūlė vienintelę naują normą dėl neoficialiomis Europos Sąjungos kalbomis kitoje valstybėje narėje sukurtų programų perkelti į projektu Nr. XIIIP-368(2) keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio 4 dalį.
Tai buvo padaryta, tačiau buvo praleista sąlyga „ir retransliuojamos išverstos (ar su subtitrais) į oficialią Europos Sąjungos kalbą“, t. y. nustatyta, kad „televizijos programos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, taip pat programos neoficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, sukurtos kitoje valstybėje narėje, turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų programų kiekio teikiant Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas ir (ar) ne mažiau kaip 90 procentų retransliuojamų televizijos programų kiekio kiekviename jų vartotojams siūlomame pagrindiniame televizijos programų pakete.“ Įsigaliojus tokiai nuostatai nebūtų pasiektas pagrindinis šio įstatymo tikslas – labiau integruoti Lietuvos informacinę erdvę į Europos Sąjungos informacinę erdvę, skatinti valstybinės kalbos, oficialių Europos Sąjungos kalbų vartojimą informacinėje erdvėje. Pažymėtina, kad minėta nuostata dėl programų neoficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, sukurtų kitoje valstybėje narėje ir retransliuojamų išverstų (ar su subtitrais) į oficialią Europos Sąjungos kalbą, buvo pasiūlyta atsižvelgiant į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 23 d. išvadą dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-368, kurioje daroma nuoroda į to paties departamento 2017 m. sausio 16 d. išvadą dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP‑268 (t. y. priminė projekto Nr. XIIIP-368 versija). Pastarojoje išvadoje Europos teisės departamentas pažymėjo, kad turėtų būti išspręsti klausimai dėl teikto Visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP‑268 suderinamumo su Europos Sąjungos teise.
sukurtos programos, kurias transliuoja Europos Sąjungos transliuotojai ir kurias perduoda Europos Sąjungos retransliuotajai, galėtų laivai judėti Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Dėl šios priežasties departamentas mano, kad projekte Nr. XIIIP‑268 siūlytas įstatymo pakeitimas privalo atskirai reglamentuoti atvejus, kuomet ne oficialia Europos Sąjungos kalba retransliuojamos programos yra sukurtos Europos Sąjungoje. Siūlytas reglamentavimas neturi riboti Europos Sąjungoje sukurtų programų retransliavimą. Todėl teikiamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-396 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama ištaisyti aukščiau minėtą klaidą ir išbraukti normą dėl neoficialiomis Europos Sąjungos kalbomis kitoje valstybėje narėje sukurtų programų. To pakaktų ir tai neprieštarautų Europos Sąjungos teisei, nes Seimo priimtame Įstatyme Nr. XIII-396 yra įtvirtinta nuostata, kad „neoficialia Europos Sąjungos kalba retransliuojama ir
(ar) platinama internete televizijos programa, kuri verčiama į oficialią Europos Sąjungos kalbą arba rodoma su oficialios Europos Sąjungos kalbos subtitrais, prilyginama programai, retransliuojamai ir (ar) platinamai internete oficialia Europos Sąjungos kalba“. Toks reguliavimas taikomas programoms neoficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, sukurtoms tiek kitoje valstybėje narėje, tiek trečiojoje šalyje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno padėjėjai-sekretoriai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Pagal Seimo priimtą ir 2017 m. lapkričio 1 d. įsigalioti turintį Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-396 2 straipsnio 1 dalį, kuria keičiama šiuo metu galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio 4 dalis, programos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, taip pat programos neoficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, sukurtos kitoje valstybėje narėje, turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų programų kiekio teikiant Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas ir (ar) ne mažiau kaip 90 procentų retransliuojamų televizijos programų kiekio kiekviename jų vartotojams siūlomame pagrindiniame televizijos programų pakete. Tai reiškia, kad šis retransliuojamų televizijos programų kalbos procentas būtų taikomas ir programoms neoficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, bet tik toms, kurios sukurtos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Tai nepadėtų pasiekti priimto įstatymo pagrindinio tikslo – Lietuvos informacinės erdvės integravimąsi į Europos Sąjungos informacinę erdvę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Siūloma nustatyti, kad tik programos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų programų kiekio teikiant Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas ir (ar) ne mažiau kaip 90 procentų retransliuojamų televizijos programų kiekio kiekviename jų vartotojams siūlomame pagrindiniame televizijos programų pakete. Tai užtikrintų Lietuvos informacinės erdvės integravimąsi į Europos Sąjungos informacinę erdvę, skatintų valstybinės kalbos, oficialių Europos Sąjungos kalbų vartojimą informacinėje erdvėje. 5.
rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, numatomos teigiamos pasekmės, susijusios su Lietuvos informacinės erdvės integravimu į Europos Sąjungos informacinę erdvę. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Retransliavimo kalba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-07- Nr. Į 2017-09-04 Nr. S-2017-7784 Lietuvos Respublikos Seimui
INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-396 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xiiip-1064 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-396 2 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIIP-1064, informuojame, kad pastabų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
NR. I-1418
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti dar neįsigaliojusią Visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio 4 dalies nuostatą ir nustatyti, jog „Televizijos programos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, taip pat programos neoficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, sukurtos kitoje valstybėje narėje, turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų programų kiekio teikiant Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas ir (ar) ne mažiau kaip 90 procentų retransliuojamų televizijos programų kiekio kiekviename jų vartotojams siūlomame pagrindiniame televizijos programų pakete. Šis reikalavimas netaikomas už papildomą mokestį platinamiems televizijos programų paketams“ (pateiktas lyginamasis pakeitimo variantas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog siūlomas įstatymo pakeitimas teikiamas, be kita ko, dėl to, jog įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-368(2) svarstymo Kultūros komitete metu buvo netinkamai atsižvelgta į Teisės departamento 2017-05-29 išvadą dėl šio įstatymo projekto. Pažymime, jog laikomės nuomonės, kad į minėtą Teisės departamento išvadą dėl įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-368(2) svarstymo Kultūros komitete metu buvo atsižvelgta tinkamai. Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog siūlomas įstatymo pakeitimas teikiamas, be kita ko, ir dėl to, jog šiuo pakeitimu siekiama atsižvelgti į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-01-16 išvadą dėl įstatymo projekto Reg. Nr.
kurioje buvo nurodoma, jog šis įstatymo projektas yra nesuderintas su Europos Sąjungos teise, t.y. kad teisinis reguliavimas privalo užtikrinti, kad kitose valstybėse narėse sukurtos programos, kurias transliuoja Europos Sąjungos transliuotojai ir kurias perduoda Europos Sąjungos retransliuotajai, galėtų laisvai judėti Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Šiame kontekste, atkreipiame dėmesį, jog Teisės departamentas pritaria minėtai Europos teisės departamento išvadai. Kartu pažymime, jog priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą, įstatymo nuostatos turinys taptų iš dalies identiškas tam, dėl kurio buvo teiktos Europos teisės departamento pastabos. Manome, jog priėmus teikiamą įstatymo projektą, Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos taptų nesuderinamos su Europos Sąjungos teise ir konkrečiai su Direktyvos 2010/13/ES nuostatomis, nes siūlomas pakeitimas Europos Sąjungos valstybėse narėse ne oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis sukurtas televizijos programas ne tik prilygintų trečiosiose valstybėse ne oficialia kalba sukurtoms programoms, tačiau ir galėtų būti laikomas kaip ribojančiu laisvą Europos Sąjungos valstybėse sukurtų televizijos programų retransliavimą Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į jų kalbą. Pažymime, jog Direktyvos 2010/13/ES 78 konstatuojamojoje dalyje, kurioje apibūdinama Europos Sąjungos politika audiovizualinių paslaugų teikimo sferoje, pabrėžiama, kad su kalbos politika susijusios priemonės leidžiamos „kai jos netaikytinos kitoje valstybėje narėje sukurtų programų retransliavimui“. 2. Projekte mažosiomis raidėmis nurodytinos įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]