Projekto lyginamasis variantas
4, 10, 11, 15, 16 STRAIPSNIŲ, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimo PAKEITIMO
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pagalba – neatidėliotini veiksmai nelaimės vietoje, atliekami pagalbos tarnybų pagal savo kompetenciją reaguojant į pranešimus apie pagalbos poreikį. Pagalba taip pat laikomi Centro operatorių, priėmusių pagalbos prašymus, telefonu teikiami nemedicininio pobūdžio patarimai, paaiškinimai ar nurodymai.“
straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Pagalbos skambučio perjungimas – skambinančio numeriu 112 sujungimas su pagalbos tarnybos pajėgų valdymo padaliniu (dispečerine tarnyba).“
netekusia galios 2 straipsnio 9 dalį: “9. Operatyvusis pajėgų valdymas – reagavimas į pagalbos prašymą ir priešgaisrinių gelbėjimo ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos pajėgų išsiuntimas į nelaimės vietą, jų veiksmų koordinavimas ir turimos aktualios informacijos jiems teikimas.”
straipsnio 6, 7 ir 8 dalis laikyti atitinkamai 7, 8 ir 9 dalimis. 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) profesionalumo principu, kuris reiškia, kad pavestus
uždavinius įgyvendina ir funkcijas atlieka specialią mokymo programą išklausę ir tinkamą kvalifikaciją įgiję Centro pareigūnai Centro operatoriais gali dirbti specialią mokymo programą išklausę ir tinkamą kvalifikaciją įgiję asmenys.“
straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) priimti ir operatyviai įvertinti pagalbos prašymus bei nustatyti teiktinos pagalbos poreikį priimti ir operatyviai įvertinti pagalbos prašymus, nustatyti teiktinos pagalbos poreikį bei tinkamai parinkti reikiamas pagalbos tarnybas;“ 2.
Pakeisti 10 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pagal savo kompetenciją suteikti pagalbą telefonu (išskyrus medicininio pobūdžio patarimus, paaiškinimus ar nurodymus);“
straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) perduoti pranešimus apie pagalbos poreikį atitinkamoms pagalbos tarnyboms, kai pagalba turi būti teikiama nelaimės vietoje perjungti pagalbos skambučius atitinkamoms pagalbos tarnyboms;“
straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) atlikti operatyvųjį pajėgų valdymą Centro ir pagalbos tarnybų sąveikos aprašuose nurodytais atvejais arba kai reikalingas dvejų ar kelių pagalbos tarnybų reagavimas, perduoti pranešimus apie pagalbos poreikį atitinkamoms pagalbos tarnyboms;“
Pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Esant galimybei Centras suteikia pagalbą telefonu (išskyrus medicininio pobūdžio patarimus, paaiškinimus ar nurodymus), pranešimo apie pagalbos poreikį neperduodamas pagalbos tarnyboms.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kai nustatoma, kad pagalbą privalo suteikti pagalbos tarnybos, Centras perduoda atitinkamoms pagalbos tarnyboms pagal jų pateiktus algoritmus (informavimo schemas) pranešimą apie pagalbos poreikį ir, jei reikia, teikia pagalbą telefonu iki šių tarnybų atvykimo į nelaimės vietą viena pagalbos tarnyba, Centras pagal šios tarnybos pateiktus algoritmus (informavimo schemas) perjungia pagalbos skambutį pagalbos tarnybai arba perduoda jai pranešimą apie pagalbos poreikį. Kai nustatoma, kad pagalbą privalo suteikti dvi ar kelios pagalbos tarnybos, Centras perduoda joms pranešimus apie pagalbos poreikį. Jei reikia, Centras teikia pagalbą telefonu (išskyrus medicininio pobūdžio patarimus, paaiškinimus ar nurodymus) iki pagalbos tarnybų atvykimo į nelaimės vietą.“
netekusia galios 11 straipsnio 5 dalį: “5 Operatyviojo pajėgų valdymo tvarką nustato vidaus reikalų ministras ir sveikatos apsaugos ministras.”
6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis. 6 straipsnis. Penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti penkto skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 15 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Centro pareigūno operatoriaus teisės“
pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
“16 straipsnis. Centro pareigūno operatoriaus
pareigos”
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Centro pareigūnas operatorius, be Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalyje nustatytų bendrųjų pareigų, privalo vykdyti šias pareigas:“ 3.
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tinkamai įvertinti pagalbos prašymus; jei įmanoma, suteikti pagalbą telefonu arba perduoti pranešimą apie pagalbos poreikį atitinkamoms pagalbos tarnyboms ir, jei reikia, teikti pagalbą iki pagalbos tarnybų atvykimo; tinkamai įvertinti pagalbos prašymus; jei įmanoma, suteikti pagalbą telefonu; tinkamai parinkti reikiamas pagalbos tarnybas; perjungti pagalbos skambučius arba perduoti pranešimus apie pagalbos poreikį atitinkamoms pagalbos tarnyboms; jei reikia, teikti pagalbą iki pagalbos tarnybų atvykimo (išskyrus medicininio pobūdžio patarimus, paaiškinimus ar nurodymus);“
galios 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą: „2) jei reikia, apie susidariusias ar galinčias susidaryti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes informuoti kitus suinteresuotus juridinius ar (ir) fizinius asmenis;“
punktus atitinkamai laikyti 2, 3, 4 punktais. 6. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) 2) imtis visų įstatymų leidžiamų priemonių siekdamas nustatyti asmenis, trukdančius Centro pareigūnų operatorių, priimančių pagalbos prašymus numeriu 112, darbą melagingais pagalbos prašymais, erzinančiais ar piktybiškais skambučiais, perduoti informaciją apie tokius asmenis atitinkamoms valstybės institucijoms ir viešųjų ryšių tinklų teikėjams ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams;“
straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5)
4) tik tarnybos darbo tikslais naudoti Centro informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Centro pareigūnas operatorius privalo vykdyti ir kitas įstatymų bei kitų teisės aktų jam nustatytas pareigas.“
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2018 m sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Antanas Matulas
Aiškinamasis Raštas
projekto tikslai ir uždaviniai Greitosios medicinos pagalbos tarnybos, kuri Lietuvoje egzistuoja jau daugiau kaip šimtmetį, pagrindinė funkcija yra operatyvus, tinkamas ir savalaikis greitosios medicinos (toliau - GMP) paslaugų teikimas gyventojams. Greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų steigėjai ir dalininkai yra miestų savivaldybės. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 324 buvo patvirtinta Greitosios medicinos pagalbos koncepcija. Šio įsakymo 2005 m. gruodžio 8 d. redakcijoje (2005-12-08 įsakymas Nr. V-956) atsirado GMP reformos sąvoka. GMP reformos viena iš pagrindinių priemonių - GMP dispečerinės tarnybos pertvarkymas ir modernizavimas. Šios priemonės GMP stočių pradėtos įgyvendinti 2011 metais ir turėjo būti užbaigtos 2013 metų lapkričio 1 d., sukuriant modernias centralizuotas apskričių teritorijose veikiančias GMP dispečerinės tarnybas, prie jų prijungiant miestų ir rajonų dispečerines. Vykdant Europos bendrijų tarybos direktyvos dėl numerio 112 (1991-07-29 Nr. 91/396/EEB) nurodymus, 2002 metais Lietuvoje buvo įsteigtas Bendrasis pagalbos centras (toliau - BPC) kaip viešojo juridinio asmens statusą turinti įstaiga. 2004 m. gegužės 25 d. buvo priimtas Bendrojo pagalbos centro įstatymas, pagal kurį BPC tapo vidaus reikalų statutine įstaiga, kurios pagrindinės funkcijos buvo: atsakyti į pagalbos skambučius; priimti ir operatyviai įvertinti pagalbos prašymus bei nustatyti teiktinos pagalbos poreikį; pagal savo kompetenciją suteikti pagalbą telefonu; perduoti pranešimus apie pagalbos poreikį atitinkamoms pagalbos tarnyboms, kai pagalba turi būti teikiama nelaimės vietoje.
Pagalbos tarnybos, įskaitant GMP, buvo įpareigotos reaguoti į BPC pranešimus ir pagal savo kompetenciją nelaimės vietoje suteikti pagalbą. Nuo 2006 m. liepos 1 d., pakeitus įstatymą, BPC teisinis statusas apibrėžiamas kaip „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga“. Bendrojo pagalbos centro funkcijos tuomet liko tos pačios, tačiau įstatyme išlikusi sąvoka
„pareigūnai“ sukėlė prieštaringą situaciją: nestatutinėje įstaigoje dirba
statutiniai pareigūnai. 2010 m. balandžio 20 d. priimamas dar vienas Bendrojo pagalbos centro įstatymo pakeitimas (nesuderinus su GMP paslaugas teikiančiomis įstaigomis, ypatingos skubos tvarka - per 12 dienų nuo įstatymo pakeitimo projekto paskelbimo), pagal kurį nuo 2011 m. sausio 1 d. BPC turi vykdyti priešgaisrinių gelbėjimo ir greitosios medicinos pagalbos tarnybų operatyvųjį pajėgų valdymą. Dar 2010 m. kovo 23 d. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymu Nr. T-45 projektui
„Bendrojo pagalbos centro regioninių padalinių aprūpinimas specializuota
atsakymo į pagalbos prašymus, pagalbos tarnybų operatyvaus pajėgų valdymo technine ir programine įranga" (toliau—Projektas), skyrė 20 mln. Lt finansavimą, pagrinde iš ES lėšų. Akivaizdu, jog toks skubotas Bendrojo pagalbos centro įstatymo pakeitimas buvo reikalingas teisiškai pagrįsti lėšų skyrimą Projektui. Vykdant Bendrojo pagalbos centro įstatymo pakeistas nuostatas, buvo priimtas 2010 m. gruodžio 28 d.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 1V-803/V-1140, kuriuo buvo patvirtintas Operatyviojo greitosios medicinos pagalbos tarnybų pajėgų ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo tvarkos aprašas . Kai tapo aišku, kad BPC neturi technini ų-programinių galimybių operatyviai valdyti GMP pajėgas (brigadas), buvo sugrįžta prie GMP dispečerinių tarnybų pertvarkymo - buvo priimtas S AM 2011-05-03 įsakymas Nr. V-435, kuriuo patvirtintos GMP pertvarkos gairės ir jų įgyvendinimo priemonių planas . Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministrai nutarė integruoti BPC operatorių ir GMP dispečerių veiklą priimant pagalbos skambučius pradžioje tik Klaipėdos apskrityje (2011 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. V-648 / 1V-490). Tačiau dėl BPC neveiklumo ir programinės bei techninės įrangos BPC nebuvimo, tikslas ir čia nebuvo pasiektas. Tuo tarpu, vykdant Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. V-1131, Vilniaus GMP stočiai buvo pavesta organizuoti centralizuotą GMP apskrities dispečerinę, o Kauno GMP stočiai - modernizuoti Kauno miesto GMP dispečerinę, naudojant šiuolaikines ryšio ir valdymo priemones, sudarant pagrindą Kauno apskrities centralizuotai dispečerinei organizuoti. Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi šių dviejų pilotinių projektų teigiamus rezultatus ir Klaipėdos pilotinio projekto nesėkmę dėl BPC kaltės, pradėjo rengti reikalavimus centralizuotoms GMP dispečerinėms. Šiuos reikalavimus buvo bandyta suderinti su VRM ir BPC, tačiau nesėkmingai. 2012 m. lapkričio 7 d. SAM įsakymu Nr. V-996 buvo patvirtintas Laikinas greitosios medicinos pagalbos dispečerinių tarnybų veiklos aprašas, kuris įsigaliojo 2013 m. lapkričio 1 d..
Jame nurodyta, kaip organizuoti GMP dispečerinės tarnybos darbą, gerinant kokybinius rodiklius, bei kokia įranga turi būti įsigyta (atkreipiame dėmesį, kad minėtas įsakymas buvo priimtas praėjus 22 mėnesiams po Bendrojo pagalbos centro įstatymo nuostatos dėl GMP pajėgų valdymo įsigaliojimo, ir pasibaigus pirminiam Projekto galiojimo terminui, kai buvo aišku, kad BPC savo įsipareigojimų negali įvykdyti). Apraše nurodyti tikslai įgyvendinti Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Alytaus ir Klaipėdos apskričių dispečerinėse tarnybose, kurios aptarnauja apie 90 procentų Lietuvos gyventojų iš 54 savivaldybių. Įvykdžius minėtą įsakymą, pagerėjo iškvietimų operatyvumas ir kokybė, sumažėjo gyventojų skundų. Pažymėtina, kad centralizuotų dispečerinių įkūrimui, su visa programine, kompiuterine ir kita technine įranga, nebuvo skirta jokių papildomų lėšų, buvo naudojamos tik pačių GMP įstaigų GMP paslaugai teikti skirtos lėšos. Paskutiniais duomenimis, prašydami medicinos pagalbos į GMP trumpaisiais numeriais tiesiogiai skambina 60 % gyventojų, o per 112 tarnybą medicinos pagalbos kreipiasi 40 % gyventojų. Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija 2017 metų vasarą užsakė reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą, kurios metu buvo apklausta daugiau nei 1000 įvairių amžiaus grupių asmenų. Apklausos metu išaiškėjo, jog nepaisant to, kad beveik 40 proc. visų apklaustųjų per paskutinius
galimybė skambinti numeriu 033 tiesiai į GMP dispečerinę. 2016 metais, parengus ir suderinus techninę specifikaciją tarp GMP ir BPC, buvo įvykdyta GMP ir BPC informacinių sistemų integracija, dėl to duomenys apie medicininės pagalbos numeriu 112 besikreipiančius pacientus automatiškai perduodami į GMP dispečerinę.
GMP pajėgų valdymo, įskaitant jų išsiuntimą, perdavimas Bendrajam pagalbos centrui (tą anksčiau ar vėliau tektų padaryti, nepakeitus BPC įstatymo nuostatų), mūsų įsitikinimu, gali sužlugdyti gerai veikiantį greitosios medicinos pagalbos teikimo mechanizmą ir sukelti pavojų žmonių gyvybių išsaugojimui. GMP paslaugas teikiančių įstaigų tikslas - teikti kokybiškas paslaugas, kurios susijusios su žmogaus gyvybe. GMP paslaugas, įskaitant dispečerinių tarnybų paslaugas, teikia apmokyti ir paruošti medicininį išsilavinimą turintys žmonės, ko neturi BPC. BPC nėra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaiga, negali jos atstoti ir vykdyti GMP pajėgų (brigadų) operatyvaus valdymo funkcijų, nes neturi tam kompetencijos ir techninių-programinių galimybių. BPC perėmus pajėgų valdymą, ne tik trigubai išaugtų GMP darbuotojų poreikis (jau dabar jaučiamas GMP medikų deficitas), automobilių bei medicininės įrangos poreikis ir atitinkamas lėšų poreikis, bet ir atsirastų atsakomybės prieš pacientus pasiskirstymo problema (šiuo metu GMP tarnyba atsako pilnai už GMP paslaugos teikimą nuo atsiliepimo į pagalbos skambutį momento GMP dispečerinėje iki pagalbos suteikimo įvykio vietoje ir ligonio pristatymo į stacionarią sveikatos priežiūros įstaigą). Įstatymų projektų tikslas – operatyviai ir kokybiškai reaguoti į iškvietimus, suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Įstatymo projekto uždaviniai: atsisakyti BPC operatyvaus pajėgų valdymo funkcijos GMP. Teikti kvalifikuotus patarimus telefonu iki kol atvyks pagalbos tarnybos. Suvienodinti BPC tarnyboje dirbančių dispečerių statusą. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija ir LR Seimo narys Antanas Matulas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
3 dalis numato, kad: Pagalba – neatidėliotini veiksmai nelaimės vietoje, atliekami pagalbos tarnybų pagal savo kompetenciją reaguojant į pranešimus apie pagalbos poreikį. Pagalba taip pat laikomi Centro operatorių, priėmusių pagalbos prašymus, telefonu teikiami patarimai, paaiškinimai ar nurodymai. 10 straipsnio 2 punktas numato Centro pareigūnams priimti ir operatyviai įvertinti pagalbos prašymus bei nustatyti teiktinos pagalbos poreikį. 10 straipsnio 5 punkte numatyta Centro pareigūnams atlikti operatyvųjį pajėgų valdymą. 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad esant galimybei Centras suteikia pagalbą telefonu, pranešimo apie pagalbos poreikį neperduodamas pagalbos tarnyboms. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Išspręsta daug metų besitęsianti situacija, kai BPC pagal įstatymą privalo valdyti GMP pajėgas, tačiau dėl techninių ir organizacinių priežasčių to daryti negali. Gyventojams būtų palikta teisė apie sveikatos problemas kalbėti tiesiogiai su mediku (šią teisę garantuoja LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis skamba taip: „asmens duomenis apie asmens sveikatą (jos būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kt.) gali tvarkyti įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas). Sutaupytos lėšos, kurias reiktų skirti BPC techninės programinės įrangos atnaujinimui ir keitimui, žmogiškųjų išteklių atrankai, apmokymui bei darbo užmokesčiui, siekiant realizuoti dabar įstatyme esančią ir dėl įvairių priežasčių neveikiančią nuostatą dėl GMP pajėgų valdymo. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, priimti naujų teisės aktų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas Įstatymo projektas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus teikiamą Įstatymo projektą kitų teisės aktų priimti nereikės. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, taip pat jų nebus ir sutaupyta. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „bendrasis pagalbos centras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Antanas Matulas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vietoje skyrybos ženklo „kablelio“ rašytinas jungtukas „BEI“. Be to, žodis
„PAVADINIMO“ rašytinas daugiskaitine forma – „PAVADINIMŲ“. 2. Projektu iš esmės siekiama atsisakyti Bendrojo
pagalbos centro (toliau – Centras) operatyvaus pajėgų valdymo funkcijos (pastaba
tačiau pačiame projekte atsisakoma šios funkcijos ir kitų pagalbos tarnybų atžvilgiu). Iš projekto 3 straipsniu keičiamo 10 straipsnio nuostatų, kuriame yra reglamentuojamos Centro funkcijos, būtų galima suprasti, kad pagrindinė Centro funkcija būtų tinkamai parinkti reikiamas pagalbos tarnybas bei perjungti joms pagalbos skambučius (pagal šiuo metu galiojantį įstatymą Centras atitinkamoms pagalbos tarnyboms perduoda pranešimus). Pažymėtina, kad taip iš esmės pakeitus teisinį reguliavimą, projekte nesiūloma nustatyti jokio sąveikos tarp Centro ir atitinkamų pagalbos tarnybų mechanizmo (tarpusavio teisių, pareigų, atsakomybės ir pan.), taip pat nesiūloma keisti kitų keičiamo įstatymo
iki tarnybų atvykimo į nelaimės vietą, nors mūsų vertinimu, dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo, jos turėtų keistis. 3. Nėra aišku, kas tvirtintų projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 punkte nurodytus Centro ir pagalbos tarnybų sąveikos aprašus. 4.
operatyviojo pajėgų valdymo ir 4 straipsniu pakeitus įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimą (vietoje „Centro kompetencija atliekant operatyvųjį valdymą“ –
„Centro kompetencija reaguojant į pagalbos prašymus“), nėra keičiamas įstatymo
valdymą“. Kita vertus, projekto trečiajame skirsnyje, kuriame yra tik vienas straipsnis, pasiūlius reglamentuoti tik Centro kompetenciją, galiojančio įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalys, kuriose reglamentuojamos pagalbos tarnybų pareigos, nedera su šio skirsnio pavadinimu. 5. Nėra aiškus projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
straipsnio 2 dalies nuostatų tarpusavio santykis. Pagal pirmąją nuostatą Centras turi perduoti pranešimus apie pagalbos poreikį dviem atvejais – kai tai nustatyta Centro ir pagalbos tarnybų sąveikos aprašuose ir kai reikalingas dviejų ar kelių pagalbos tarnybų reagavimas. Pagal antrąją nuostatą Centras tokią pareigą galėtų turėti net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad pagalbą privalo suteikti viena pagalbos tarnyba, o Centro ir pagalbos tarnybų sąveikos aprašuose nurodyti atvejai apskritai neminimi. 6. Nors teikiamu projektu visame įstatyme siekiama pakeisti Centro pareigūno statusą į Centro operatoriaus, dalis atitinkamų nuostatų išlieka nepakeistos: pavyzdžiui, galiojančio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas („2) Centro vidaus tarnybos sistemos pareigūno (toliau – pareigūnas) įgaliojimus, teises, pareigas bei atsakomybę.“); 2 straipsnio 7 dalis („7. Pranešimas apie pagalbos poreikį – Centro pareigūno, priėmusio pagalbos prašymą <...>); 15 straipsnio 1 ir 2 dalys (Centro pareigūno teisės);
pareigūno atsakomybė“).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pakeitus Centro pareigūno statusą į Centro operatoriaus, atitinkamai turės būti koreguojama ir įstatymo 17 straipsnio 2 dalis, pakeičiant esamą formuluotę – „neteisėto įsakymo <...> vykdymas“. Taip pat pažymime, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 9, 11, 12 dalis, 4 straipsnio 2 punktą, 16 straipsnio 4 dalį, Centras priskirtinas Vidaus reikalų statutinėms įstaigoms, o vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnyba jame organizuojama statutiniais pagrindais. Šio statuto nuostatos nedera su projektu siūlomu Centro pareigūno statuso pakeitimu, tačiau jų keisti nesiūloma. 7. Kita vertus, Centro pareigūno statuso keitimas į Centro operatoriaus diskutuotinas ir tuo aspektu, jog galimai nėra suderintas su visomis šio Centro vykdomomis funkcijomis, nustatytomis keičiamo įstatymo 10 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis iš šiame straipsnyje išvardintų funkcijų yra neatsiejamos nuo pareigūno teisinio statuso (pavyzdžiui, 10 straipsnio 13 punktas – „pagal kompetenciją dalyvauti valdant ekstremalias situacijas“ ir pan.). Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, „Pareigūnas – valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus.“ Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje
„pagalbos“ apibrėžimas, nors ir yra keičiamas, ir toliau tebesiejamas su Centro
operatorių teikiamais „nurodymais“ („Pagalba taip pat laikomi Centro operatorių, priėmusių pagalbos prašymus, telefonu teikiami nemedicininio pobūdžio patarimai, paaiškinimai ar nurodymai.“).
Taip pat akcentuotina, kad pareigūno teisinis statusas yra susijęs su didesne atsakomybe, o šio statuso keitimas nulemia ir Centro darbuotojų (operatorių) atsakomybės itin jautrioje srityje „menkinimą“. 8. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies lyginamajame variante neatsispindi visi rengėjų atlikti pakeitimai. Pavyzdžiui, „Centro pareigūnų“ formuluotė projekte pakeista į „Centro operatorių“, bet projekto lyginamajame variante tai neatsispindi. 9. Teikiamo projekto 1 straipsnio 1 dalyje (keičia įstatymo 2 straipsnio 3 dalį), 3 straipsnio 2 dalyje (keičia įstatymo 10 straipsnio 3 punktą), 5 straipsnio 1 dalyje (keičia įstatymo 11 straipsnio 1 dalį), 5 straipsnio 1 dalyje (keičia įstatymo 11 straipsnio 2 dalį), 8 straipsnio 3 dalyje (keičia įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą) vartojamos sąvokos medicininio ar nemedicininio pobūdžio patarimai, paaiškinimai ar nurodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad šių sąvokų turinys nėra aiškus ir naujo reglamentavimo taikymo praktikoje gali būti traktuojamas labai skirtingai ir nevienareikšmiai.
Be to, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžus, kad „pagalba“ nelaikomi „nemedicininio pobūdžio“ patarimai, kiti minėti pakeitimai pagalbos teikimo reglamentavime nurodant „medicininio pobūdžio“ išimtis yra pertekliniai, nes „medicininio pobūdžio“ patarimai, paaiškinimai ar nurodymai nebūtų laikomi „pagalba“ pagal apibrėžimą. 10. Teikiamo projekto 9 straipsnyje išbrauktinas žodis
„nuo“. Be to, atsižvelgiant į projektu teikiamų įstatymo pataisų turinį,
manytina, kad šio straipsnio nuostatos turėtų būti susijusios ne tik su įstatymo įsigaliojimu, bet ir jo įgyvendinimu. 11. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 113.1. punktu, teisės akto pakeitimo projekto lyginamasis variantas dėstomas pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]