Projekto Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) rūpinasi odontologinės veiklos Lietuvos
Respublikoje plėtra, pacientų švietimu, odontologų profesiniu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu tobulinimu, medicinine kultūra.“
1Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) organizuoti savo narių kvalifikacijos kėlimą
tobulinimą;“. 2. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) organizuoti kursus, seminarus ir kitus odontologų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo tobulinimo renginius;“. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) ne rečiau kaip vieną kartą per kas 5 metus pateikti
pranešti Rūmams savo kvalifikacijos kėlimą liudijančius dokumentus (pažymėjimus) ir (ar) jų kopijas apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir odontologijos ar burnos priežiūros praktiką. Kvalifikacijos kėlimo tobulinimo tvarką nustato Rūmų taryba;“. 4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) nustato Rūmų narių kvalifikacijos tobulinimo
tvarką ir organizuoja Rūmų narių jų kvalifikacijos kėlimą tobulinimą;“. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ODONTOLOGŲ RŪMŲ ĮSTATYMO NR. IX-1929 3, 4, 7 IR 10 STRAIPSNIŲ
NR. I-13671
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas 1) parengtas atsižvelgiant į:
1) Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, galima tik įstatymu. Reikalavimas gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms turėti licenciją, licencijos išdavimo sąlygos, licencijuojamos veiklos sąlygos, licencijos turėtojų teisės ir pareigos, atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai gali būti nustatomi tik įstatymu. 2) Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. KT26-N15/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr.
įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ tiek, kiek juo reguliuojamos esminės biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai
„sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas
Vyriausybės siūlymu“, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių pasidalijimo principams. Konstitucinis teismas esminėmis darbo apmokėjimo sąlygomis pripažino bazinio darbo užmokesčio koeficiento nustatymą, priedo /priemokos skyrimą, skatinimą. Šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2017 m. sausio 2 d. Atsižvelgiant į tai, gydytojų odontologų rezidentų pareiginės algos koeficientai, kaip esminė rezidento darbo apmokėjimo sąlyga, turi būti nustatyti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatyme. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 3, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo projektas (toliau – projektas 2) parengtas siekiant suvienodinti sąvokas su Odontologijos praktikos įstatyme vartojamomis sąvokomis (kvalifikacijos tobulinimas ir kvalifikacijos kėlimas) bei nustatyti, kad Odontologų rūmų narių kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato Odontologų rūmai.
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo I-1367 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas 3) parengtas siekiant aiškiai nustatyti, kad odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimas vykdomas vadovaujantis ne Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, o specialiuoju Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymu. Be to, įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 1021 „Dėl bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio patvirtinimo“ bus pripažintas netekusiu galios. Atsižvelgiant į tai, gydytojų rezidentų bazinis darbo užmokestis nebegali būti susietas bazinės mėnesinės algos dydžiu, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1360
„Dėl gydytojų odontologų rengimo“. Lietuvos Respublikos valstybės ir
savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas 4) parengtas siekiant aiškiai nustatyti, kad gydytojų rezidentų, dirbančių biudžetinėse įstaigose, bazinis darbo užmokestis mokamas vadovaujantis ne Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu, o specialiuoju Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymu.
Projekto 1, projekto 2, projekto 3 ir projekto 4 (toliau kartu – projektai) tikslas – esmines sveikatos priežiūros specialistų (odontologų ir burnos priežiūros specialistų) ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklos sąlygas nustatyti įstatymo lygiu – Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatyme. Projektų uždavinys – nustatyti sveikatos priežiūros specialistų (odontologų ir burnos priežiūros specialistų) ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų geresnį veiklos reglamentavimą išduodant licencijas, sumažinti administracinę naštą, supaprastinti administracines procedūras išduodant minėtas licencijas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektus parengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus (vedėja – Edita Bishop, tel. 2604709, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Viktorija Buzytė, tel. (8 5) 266 1479, el. paštas [email protected], Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus, tel. (8 5) 212 2510, el. paštas [email protected], Lietuvos Respublikos odontologų rūmų teisininkė, Odontologinių paslaugų kontrolės specialistė Jūratė Goštautienė, tel. (8 5) 212 2354, el. paštas [email protected]. 3.
reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu odontologams ir burnos priežiūros specialistams bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencijos išduodamos taikant licencijos išdavimo modelį „G“, nurodytą Licencijavimo pagrindų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“. Odontologų licencijavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 nuostatomis ir Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624 „Dėl Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“. Burnos priežiūros specialistų, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojama veikla, jos sąlygos, licencijų išdavimo, atsisakymo išduoti pagrindai ir kt. nėra reglamentuoti jokiu įstatymu. Burnos priežiūros specialistų licencijavimas šiuo metu yra vykdomas vadovaujantis Burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-700 „Dėl Burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“. Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijos išduodamos vadovaujantis Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-694 „Dėl Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo“. Pagal minėtus teisės aktus odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencija išduodama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį gydytojo odontologo rezidento bazinę pareiginę algą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Bazinės mėnesinės algos koeficientai, taikomi skaičiuojant vyresniojo rezidento ir jaunesniojo rezidento bazinės pareiginės algos dydį, yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“. Šie koeficientai dauginami iš Vyriausybės patvirtinto bazinės mėnesinės algos (toliau – BMA) dydžio (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 1021 „Dėl bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio patvirtinimo“)
Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, taip pat kasmetinį veiklos vertinimą. Tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 1 straipsnyje nurodytų darbuotojų, kuriems šis įstatymas netaikomas, gydytojai rezidentai nėra nurodyti. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Atsižvelgiant į tai, kad burnos priežiūros specialistai yra asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys specialistai ir asmens sveikatos priežiūros pasaugas jie gali teikti tik turėdami licenciją, ir į tai, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomi tik įstatymu, Burnos priežiūros specialistų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-700 „Dėl Burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatos šiuo metu yra iš taisyklių perkeliamos į įstatymą. Projektu siekiama reglamentuoti ne tik odontologo, bet ir burnos priežiūros specialisto vertimosi atitinkamai odontologijos ar burnos priežiūros praktika bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklos Lietuvos Respublikoje sąlygas bei pakeisti atitinkamas Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo nuostatas, kurios sudarys galimybę taikyti licencijų išdavimo modelį „D“ ir licencijų išdavimo modelį „G“. Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma tikslinti galiojantį licencijų išdavimo reguliavimą numatant, jog yra laikoma, kad odontologui ar burnos priežiūros specialistui, profesinę kvalifikaciją įgijusiam ne anksčiau kaip prieš dvejus metus, licencija yra išduota kitą dieną nuo deklaracijos pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos arba šioje deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė nei deklaracijos pateikimo licencijas išduodančiai institucijai diena.
Priėmus Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymą, odontologai ir burnos priežiūros specialistai, per pastaruosius dvejus metus pabaigę studijas ir įgiję atitinkamą profesinę kvalifikaciją, atitinkama praktika galės pradėti verstis jau kitą dieną po deklaracijos licencijas išduodančiai institucijai pateikimo dienos. Odontologams ar burnos priežiūros specialistams, kurie atitinkamą profesinę kvalifikaciją įgijo anksčiau nei prieš dvejus metus, bus taikoma ankstesnė licencijų išdavimo tvarka, kai sprendimas dėl licencijos išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų, jei netaikytinas užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas, ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius, jei taikytinas užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas. Siūlomu diferencijuotu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad odontologai ir burnos priežiūros specialistai, profesinę kvalifikaciją įgiję anksčiau nei prieš dvejus metus, praktikuoti pradėtų tik tinkamai atnaujinę savo žinias ir įgūdžius, todėl šiai specialistų grupei atitinkamos praktikos licencijos išduodamos tik įsitikinus, kad jų profesinis pasirengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos nutarimais yra nustatyti odontologų ir burnos priežiūros specialistų privalomojo tobulinimo, kuriuo siekiama pagilinti ar atnaujinti profesinei veiklai reikalingas žinias, gebėjimus bei praktinius įgūdžius, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, naujas technologijas, ir papildomo tobulinimo, būtino įgūdžiams ir žinioms pagilinti, nutrūkus praktikai pagal profesinę kvalifikaciją, mastai. Projektu siūloma tikslinti galiojantį licencijų išdavimą numatant, jog odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencija yra išduota kitą dieną nuo deklaracijos pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos arba šioje deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė nei deklaracijos pateikimo licencijas išduodančiai institucijai diena. Pagal šiuo metu galiojančią odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo tvarką, licencija išduodama ne vėliau kaip per 30 dienų, jei pateikti visi reikiami dokumentai. Šiuo metu nustatytos licencijos išdavimo sąlygos yra tokios pat, kokios siūlomos nustatyti ir įstatymo projektu. Įstaiga, norėdama gauti licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, privalo turėti galiojantį leidimą-higienos pasą, kuris patvirtina, kad įstaiga atitinka nustatytus reikalavimus patalpoms. Visuomenės sveikatos centras, išduodamas leidimą-higienos pasą, tikrina, ar įstaigoje yra visos medicinos priemonės (prietaisai), kurios reikalingos paslaugoms teikti.
Atsižvelgiant į tai, kad išduodant licenciją odontologinės pagalbos (priežiūros) įstaigai įstaiga privalo pateikti su deklaracija arba per 30 dienų nuo deklaracijos pateikimo leidimą-higienos pasą, civilinės atsakomybės draudimą ir kitus reikiamus dokumentus, yra užtikrinama, kad įstaiga atitinka sveikatos priežiūros įstaigai keliamus reikalavimus, todėl licencija gali būti išduodama netikrinant įstaigos veiklos sąlygų vietoje, t. y. taikant licencijos išdavimo modelį „D“. Pažymime, kad pasirinktas licencijų išdavimo modelis „D“ užtikrins paslaugų kokybę ir nekels rizikos pacientų saugumui, nes taikant šį modelį pakanka kontrolės mechanizmo teikiamų odontologinių paslaugų kokybei bei paciento saugumui užtikrinti. Įstatymo projekte įtvirtintos įspėjimo nuostatos, kurios realizuojamos nustatant papildomą terminą trūkumams pašalinti prieš licencijas išduodančiai institucijai priimant sprendimą stabdyti ar naikinti licenciją, kai licencija stabdoma ar naikinama esant pagrindui, kurį licencijos turėtojas gali pašalinti.
Įstatymo projekte nustatomos konkrečios licencijų išdavimo sąlygos specialistams (turėti teisę dirbti Lietuvos Respublikoje, mokėti valstybinę kalbą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme, būti įgijus atitinkamą profesinę kvalifikaciją, nesirgti trukdančiomis verstis praktika ligomis, kad teismo nuosprendžiu nebūtų uždrausta verstis atitinkama praktika, kad būtų atitinkamais atvejais tobulinama profesinė kvalifikacija ir kt.) bei odontologinės pagalbos (priežiūros) įstaigoms (turėti galiojantį leidimą-higienos pasą, turėti atitinkamus odontologijos ir (ar) burnos priežiūros paslaugoms teikti reikalinga medicinos priemones (prietaisus) ir įrangą, būti apdraudusiam savo civilinę atsakomybę civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei teismo nuosprendžiu neturėti odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos veiklos apribojimo, draudžiančio teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas). Taip pat įstatymo projekte nustatomos konkrečios nuostatos, kai atsisakoma išduoti licencijas specialistams (pateikti klaidingi duomenys, netinkamai įforminti ar ne visi dokumentai ir per nurodytą terminą nepašalinti nurodyti trūkumai, pateikti suklastoti dokumentai, specialistas serga verstis praktika trukdančiomis ligomis, netobulino savo profesinės kvalifikacijos ir kt.), bei nustatomi specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijų stabdymo, panaikinimo pagrindai, licencijuojamos veiklos sąlygos (pareigos).
Siekiant licencijų turėtojų licencijuojamos veiklos sąlygų geresnės kontrolės ir licencijų turėtojų atsakingumo, įstatymo projekte nustatoma, kad licencijos turėtojas privalo pranešti licencijas išduodančiai institucijai apie licencijuojamos veiklos sąlygų neatitikimą (specialistai – apie teisės dirbti Lietuvos Respublikoje netekimą bei kas 5 metus apie kvalifikacijos tobulinimą ir odontologijos ar burnos priežiūros praktiką, o įstaigos – apie odontologus ar burnos priežiūros specialistus, kurių sveikatos būklė neatitinka sveikatos priežiūros specialistų sveikatos būklės reikalavimų, nustatytų sveikatos apsaugos ministro, bei apie leidimo-higienos paso galiojimą, civilinės atsakomybės draudimą, medicinos prietaisų (priemonių) sąrašą). Įstatymo projekte numatyta, kad odontologui ar burnos priežiūros specialistui netekus teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu uždraudus verstis odontologijos ar burnos priežiūros praktika, jį pripažinus neveiksniu asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje, licencija stabdoma be įspėjimo. Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencijos stabdomos be įspėjimo, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos veiklos apribojimas, draudžiantis teikti odontologinės pagalbos (priežiūros) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas.
Įstatymo projektu nustatoma, kad odontologui ar burnos priežiūros specialistui išduodama viena licencija, kurioje nurodoma visa praktika, kuria jis gali verstis pagal odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesines kvalifikacijas. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą kiekvienai odontologijos praktikos profesinės kvalifikacijos rūšiai išduodama atskira licencija. Priėmus įstatymo projektu siūlomą reikalavimą išduoti vieną licenciją, odontologui ar burnos priežiūros specialistui bus sumažinta administracinė našta. Taip pat įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigai išduodama viena licencija, kurioje nurodomos visos odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugos, kurias gali teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaiga. Taigi nereikės išdavinėti daug licencijų, visa veikla, kuria gali užsiimti odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaiga, odontologas ar burnos priežiūros specialistas, bus viename dokumente, tai leis patogiau vykdyti priežiūros procedūras. Įstatymo projektu taip pat siūloma papildyti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymą nuostatomis dėl odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinės veiklos vertinimo (kaip esminės gydytojų odontologų veiklos sąlygos, nustatytinos įstatymo lygiu).
Pažymėtina, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos vertinimo sąvoka įstatymo projektu keičiama į profesinės veiklos vertinimo sąvoką, nes iš esmės tokio vertinimo metu vertinama ne odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinė kompetencija, o tai, ar jų veikla laikytina atitinkamai odontologijos praktikos ar burnos priežiūros praktikos klaida, ar šiurkščia klaida. Įstatymo projekte nėra nustatomi kvalifikacijos tobulinimo reikalavimai, kadangi kvalifikacijos tobulino temos, trukmė ir kt. dalykai yra nuolat kintantys dalykai, atsižvelgiant į tai, kad nuolat vystosi technologijos, atsiranda nauji gydymo būdai. Taip pat kvalifikacijos tobulinimo reikalavimai yra skirtingi įvairių specializacijų odontologams ir burnos specialistams. Įstatymo projekte nustatomi burnos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos įgijimo reikalavimai bei tikslinamos atitinkamos nuostatos, reglamentuojančios odontologų profesinės kvalifikacijos įgijimą. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma nustatyti, kad burnos priežiūros praktikos licencijos ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos, vadovaujantis poįstatyminiais teisės aktais išduotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, prilyginamos šio įstatymo nustatyta tvarka išduotoms burnos priežiūros praktikos licencijoms ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijoms. Siekiant pacientams teikti tik saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, Lietuvos Respublikoje nustatyta vadinamojo dvigubo licencijavimo sistema, t. y. kai reikalavimas turėti licenciją keliamas tiek specialistui, kuris teikia paslaugą, tiek sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje paslauga teikiama.
Dabar galiojančiame įstatyme nustatytas reikalavimas, kad odontologai gali dirbti ne tik pagal darbo sutartis, bet ir kitais pagrindais, išskyrė odontologus iš kitų sveikatos priežiūros specialistų, kurie asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti dirbdami tik pagal darbo sutartį (kituose įstatymuose nėra nurodyta „ar kitais pagrindais“, pvz., Medicinos praktikos įstatyme nurodyta „Gydytojas verstis medicinos praktika gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje“). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principas, todėl odontologams ir kitų sričių gydytojams neturėtų būti taikomi skirtingi reikalavimai verstis atitinkamomis licencijuojamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Nustatytas reikalavimas taip pat neatitiko pirmiau aprašytos dvigubo licencijavimo koncepcijos, todėl šį reikalavimą įstatymo projektu siūloma panaikinti. Įstatymo projektu nustatoma, kad odontologas ar burnos priežiūros specialistas gali dirbti tik pagal darbo sutartį.
Kadangi gydytojų odontologų rezidentų pareiginė alga mokama iš valstybės biudžeto asignavimų, o jų profesinės veikos praktikos vieta, be kitų vietų, gali būti biudžetinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga, siekiant vienodos viešojo sektoriaus atlyginimų sistemos ir vienodo valstybės biudžeto lėšų naudojimo, projektu siūloma gydytojų odontologų rezidentų bazinio darbo užmokesčio (mėnesinė alga) dydį susieti su valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos baziniu dydžiu, nustatytu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka (toliau – pareiginės algos bazinis dydis). Projektu siūloma nustatyti šiuos gydytojo odontologo rezidento bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientus, taikomus skaičiuojant gydytojo odontologo rezidento bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) dydį (dauginant juos iš pareiginės algos bazinio dydžio): jaunesniojo rezidento – 3, vyresniojo rezidento – 3,81. Projektu siūloma nustatyti tokius koeficientus, kad gydytojo odontologo rezidento bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga) liktų toks pats, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarime Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma įstatymo lygiu įtvirtinti gydytojų odontologų rezidentų darbo apmokėjimo tvarką, projekte taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad bazinės pareiginės algos skaičiavimo metodiką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pritarus Projektui Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatyme būtų nustatyti gydytojo odontologo rezidento pareiginės algos koeficientai kaip esminė gydytojo odontologo rezidento darbo apmokėjimo sąlyga, taip užtikrinant tinkamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos vertybės – teisės į teisingą apmokėjimą už darbą – įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo I-1367 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas ir Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas. Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatyme nustačius įstatyminį odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo reguliavimą būtina, siekiant teisinio aiškumo ir sistemiškumo, aiškiai nustatyti, kad odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijuojamos taikant Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo nuostatas, todėl keičiama Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo I-1367 1 straipsnio
straipsnių nuostatos, kuriuose reglamentuojamas kvalifikacijos kėlimas siekiant suvienodinti su Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis. Projektu 4 siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas netaikomas gydytojams rezidentams.
Gydytojai rezidentai gaus tokį pat bazinį darbo užmokestį (mėnesinę algą) visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose dirbs (nepriklausomai, ar tai biudžetinė įstaiga, ar viešoji įstaiga), taip bus užtikrintos vienodos gydytojų odontologų rezidentų darbo apmokėjimo sąlygos ir kartu vienodos sąlygos įgyvendinti teisę į mokslą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms, plėtrai, priešingai, turės teigiamos įtakos, nes odontologai, burnos priežiūros specialistai ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos galės greičiau ir paprasčiau gauti atitinkamos veiklos licencijas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai yra aprobuoti Terminų banke. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija iki įstatymų įsigaliojimo dienos atitinkamai pakeis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 1360 „Dėl gydytojų odontologų rengimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. V-624 „Dėl Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. V-700 „Dėl Burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. V-694 „Dėl Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo“. Šiuose įsakymuose bus reglamentuoti procedūriniai odontologų, burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo klausimai.
Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 5 straipsnio
ministro įsakymo dėl sveikatos būklės reikalavimų asmenims, siekiantiems verstis odontologijos, burnos priežiūros praktika, rengti nereikės, nes jie yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakyme Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi skaičiuojant gydytojų odontologų rezidentų baziniam darbo užmokesčiui (mėnesinei algai) reikalingą lėšų poreikį vadovautasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatymo 3 straipsniu, kuriame nustatytas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2017 metais – 130,5 euro. Jaunesniajam rezidentui darbo užmokestis (mėnesinė alga) bus apskaičiuojamas taip: 3 x 130,5 = 391,5 Eur, vyresniajam rezidentui – 3,81 x 130,5 = 497,21 Eur. Bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) dydis jaunesniajam rezidentui, palyginti su bazinės mėnesinės algos dydžiu, padidėja 1 Eur (391,5-390,5), o vyresniajam rezidentui – 0,21 Eur (497,21-497). Metinis lėšų poreikis padidėtų 13,5 tūkst. eurų.
Kadangi rezidentai dėl objektyvių priežasčių (ligos, gimdymo, dekretinių, vaiko priežiūros ir kt.) paprastai dirba ne visas darbo dienas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų turėtų pakakti. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Licencija, odontologas, burnos priežiūros specialistas, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaiga. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
Sveikatos reikalų komitetas
2017-12-06
dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, komiteto nariai I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciūtė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja A. Mečėjienė, Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė K. Garuolienė, Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vedėja R. Cicėnienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento Sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus specialistė V. Karaliūtė Žulienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė V. Buzytė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento Sveikatos draudimo skyriaus vedėja L. Vaičiulienė, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė N. Ribokienė, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas, laikinai vykdantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. Giruckas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo teisės skyriaus vedėja V. Baliukevičienė, Odontologų rūmų Tarybos pirmininkas A. Šeikus, Odontologų rūmų teisininkė J. Goštautienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto direktorė V. Pečiulienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas M. Gedminas, Jaunųjų gydytojų asociacijos Biuro narė K.
Norvainytė, Jaunųjų gydytojų asociacijos Biuro narys K. Kilčauskas, Lietuvos medikų sąjūdžio atstovas R. Adomaitis, UAB „GlaxoSmithKline“ atstovas A. Varkala, UAB „VentoNuovo“ atstovė G. Andrašiūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Derinant projektą su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIP-3955(2), kuriuo minėtas įstatymas dėstomas nauja redakcija, joje numatant naują nuolatinę Odontologų rūmų tarybos tvirtinamą Gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų veiklos vertinimo komisiją, siūlytina projekte numatyti ir Odontologų rūmų įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio Odontologų rūmų nuolatinių komisijų sudarymą ir veiklą, pakeitimą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, 2017-10-17 Lietuvos Respublikos odontologų rūmai susipažino su Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929
projektui pritaria. Atsižvelgti
2Jaunųjų gydytojų asociacija,
2017-10-18 Jaunųjų gydytojų asociacija susipažino su Sveikatos reikalų komiteto 2017-09-27 raštu Nr. 111-S-16 ir siūlomomis Odontologų rūmų įstatymo pataisomis ir pastabų neturi. Atsižvelgti 3.
3Studentų odontologų asociacija,
2017-10-23 Susipažinę su Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr.IX-1929 3, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1049 Studentų odontologų asociacijos nariai šiam projektui pritaria. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-11-02
įstatymo projekto pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
universitetas, 2017-10-19 Vilniaus universitetas įvertino pateiktą derinti Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 3,
ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturi. Atsižvelgti
sveikatos mokslų universitetas, 2017-10-06 Atsakydami į Jūsų 2017 m. spalio
projekte įtvirtintos nuostatos užtikrina objektyvų ir skaidrų licencijuojamos veiklos įgyvendinimą. Projektui pritariame, esminių pastabų neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): grąžinti Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 3, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1049 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad, Komitetas priėmė sprendimą grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3955(2), sąlygojusį Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr.
IX-1929 3, 4, 7 ir 10 straipsnių keitimą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Žemaitaitis,
Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Rasa Griciūtė
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL
2019-10-16
pirmininkės pavaduotojas K. Bartkevičius, Komiteto nariai: A. Armonaitė, I. Degutienė, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus, Seimo narys A. Gumuliauskas, pavaduojantis Komiteto narį D. Kaminską, Seimo narė A. Širinskienė, pavaduojanti Komiteto narę L. Matkevičienę. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėja K. Civilkienė, patarėja V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėjas P. Gradeckas, Sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė, ministro patarėja V. Srogė, Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus patarėja M. Mickė, patarėja A. Storpirštienė, patarėjas K. Rušinskas, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė N. Ribokienė,Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas, laikinai vykdantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. Giruckas, Odontologų rūmų atstovai: J. Goštautienė, A. Rudanov, Š. Perminas, T. Linkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
72168 2.
Teikiamu projektu nauja redakcija dėstomo Odontologų rūmų įstatymo (toliau – įstatymo projektas) 4 straipsnio 2 dalies 6 punktas derintinas su šios dalies pirmąja pastraipa. Analogiško turinio pastaba taikytina ir įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 8 punktui. Pritarti
siūloma įstatymą pripažinti netekusiu galios
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų narystės Rūmuose pasibaigimo pagrindų turinį, manytume, kad šiuose punktuose nurodyta ta pati narystės pasibaigimo sąlyga – išstojimas iš Rūmų paties asmens prašymu. Pritarti
siūloma įstatymą pripažinti netekusiu galios
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sistemiškai kartu su Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIP-3955(3)), kuriuo odontologijos praktikos bei burnos praktikos licencijų išdavimo bei licencijose nustatytų sąlygų laikymosi funkcija perduodama Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, svarstytinas pats Odontologų rūmų įstatymų reikalingumas ir tikslingumas. Kitaip sakant, Odontologų rūmams nebevykdant jokių įstatymu perduotų valstybės reguliuojamos profesinės veiklos valdymo ir priežiūros funkcijų, nebelieka jokios būtinybės ir pagrindo įstatymų leidėjui reguliuoti šios asociacijos struktūros, valdymo organų funkcijų, narystės asociacijoje ir visų kitų klausimų, kurie, vadovaujantis Asociacijų įstatymu, turėtų būti nustatomi išimtinai pačių asociacijos narių sprendimu asociacijos nuostatuose nustatyta tvarka.
Siūlytina įstatymą pripažinti netekusiu galios ir taip išvengti situacijos, kai viena asociacija, niekuo nesiskirianti nuo kitų asociacijų, neturinti jokių įstatymais deleguotų funkcijų, būtų išskirta iš kitų asociacijų tarpo ir jos veiklą reguliuotų atskiras įstatymas. Pastebėtina, jog tokia situaciją keltų klausimų dėl atitikties konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principui, nes visos kitos asociacijos galėtų veikti pagal asociacijų įstatymo nuostatas, tuo tarpu
neegzistuotų joks objektyvus pagrindas. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, 2019-05-27 Teikiame 2019 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų narių įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) priimtą pareiškimą (rezoliuciją) „Dėl Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo“. PAREIŠKIMAS (REZOLIUCIJA)
Priimta 2019 m . gegužės 24 d.
Lietuvos Respublikos odontologų rūmų narių įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau – Rūmai, Odontologų rūmai) yra pirmoji medikų savireguliacijos bei profesinės savivaldos principu veikianti asociacija Lietuvoje, vienijanti gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus. Įstatymo leidėjas Rūmams patikėjo įgyvendinti odontologų savivaldą ir koordinuoti odontologų veiklą, vykdyti sveikatos sistemos strateginius uždavinius odontologinės priežiūros srityje, rūpintis odontologinės veiklos Lietuvos Respublikoje plėtra, pacientų sauga ir švietimu, odontologų profesiniu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu, medicinine kultūra. Odontologų rūmams pavesta kontroliuoti, kad Rūmų nariai tinkamai atliktų savo profesines pareigas, teiktų visuomenės nariams saugią, kokybišką, mokslu pagrįstą odontologinę priežiūrą ir pagalbą, laikytųsi Odontologų profesinės etikos kodekso , kas ir užtikrina tinkamas, efektyvias, kokybiškas pacientams teikiamas paslaugas. Valstybė, pasilikdama sau kontrolės funkcijas, pavedė Rūmams viešojo administravimo funkcijas – išduoti odontologijos praktikos licencijas, burnos priežiūros specialisto praktikos bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijas, sustabdyti ir panaikinti šių licencijų galiojimą. Rūmai, vykdydami skaidrią, objektyvią, atvirą Rūmų nariams bei visuomenei savivaldos principais grįstą veiklą, rūpinasi pacientų saugumu, organizuoja išvažiuojamuosius Tarybos posėdžius regionuose, susitinka su Rūmų nariais, valstybinių institucijų atstovais bei pacientais. Kasmetinių Rūmų narių visuotinių susirinkimų, Rūmų Teritorinių skyrių konferencijų metu vyksta atviras dialogas su odontologų bendruomene.
Odontologų rūmai teisės aktų numatyta tvarka kiekvienais metais pateikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ataskaitas apie Rūmams valstybės deleguotas funkcijas, t. y. odontologų licencijavimo, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo komisijų darbą. Į minėtų komisijų sudėtį bei Rūmų Garbės teismą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras deleguoja savo atstovus. Siekdami supažindinti visuomenę ir savo narius su įvairiomis aktualijomis ir bendromis pastangomis nuveiktais darbais, Rūmai nuolatos skleidžia informaciją internetinėje svetainėje www.odontologurumai.lt, Rūmų leidžiamame periodiniame žurnale „Odontologų rūmų žinios“ . 2019 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje bus svarstomas Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo N r. 1-1246 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3955(3), kuris reglamentuoja, kad gydytojams odontologams, gydytojams odontologams specialistams, burnos priežiūros specialistams licencijas išduos Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo projektas nenustato pareigos būti Lietuvos Respublikos odontologų rūmų nariu. Kartu su Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įstatymo projektu einantis, kaip lydimasis įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1049(2) (toliau – Įstatymo projektas) numato Rūmų, kaip asociacijos, vidaus veiklos reguliavimą, nustatant Rūmų valdymo organų struktūrą, jų kompetencijos apimtis. Rūmų narių įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) dalyvių nuomone, siūlomos Įstatymo projekto pataisos prieštarauja Tarptautinei Konvencijai Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ (ratifikuota 1994 m birželio 23 d.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. I-507) (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui. Minėtos Konvencijos 3 straipsnis numato, kad „Darbuotojų ir darbdavių organizacijos turi teisę parengti savo įstatus ir taisykles, visiškai laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti valdymą ir veiklą bei rengti savo programas, o valstybinės valdžios institucijos turi susilaikyti nuo bet kokio kišimosi, galinčio apriboti šią teisę arba suvaržyti naudojimąsi ja“. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 14 straipsnio imperatyvia nuostata nurodoma, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus“. Rūmų narių įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) nuomone, pateiktu Įstatymo projektu Rūmams, kaip asociacijai, nustatomi diskriminaciniai reikalavimai, taikomi administraciniai metodai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.76 str., 2.80 str. įtvirtintas nuostatas. Rūmų narių įgaliotinių susirinkimas (konferencija) pažymi, jog pateiktame Įstatymo projekte taip pat numatoma nepagrįstai perimti iš Rūmų valstybės deleguotas funkcijas, t. y. jau 15 metų Rūmų kokybiškai vykdomą odontologinės praktikos, burnos priežiūros praktikos, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimą perduoti vykdyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas buvo priimtas, siekiant įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, kurios numatė perduoti dalį Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijų medikų ir farmacininkų savivaldai.
Svarbu pabrėžti, jog Europos odontologų taryba (angl. Council of European Dentists) taip pat pasisako už savivaldos, kaip administravimo formos, plėtrą. 2018 m . lapkričio 28 d. raštu, skirtu aukščiausiems Lietuvos vadovams, visos Europos odontologams atstovaujanti Europos odontologų taryba išreiškė susirūpinimą, jog savivaldos griovimas gali pabloginti odontologijos paslaugų kokybę, neigiamai paveikti visuomenės sveikatos interesus. Odontologų rūmų nuomone, pateiktas Įstatymo projektas Rūmams, kaip asociacijai, yra nepriimtinas, pažeidžiantis savireguliacijos ir savivaldos principus, keliantis grėsmę odontologinių paslaugų kokybei ir pacientų saugumui, prieštaraujantis ir nesuderintas su tarptautiniais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų narių įgaliotinių susirinkimas (konferencija) nepritaria Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įstatymo projektui ir Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1929 projektui. Nepritarti Aiškinamajame rašte yra pateikti objektyvūs bei pagrįsti argumentai bei motyvai, kodėl viešojo administravimo funkciją (licencijų išdavimą gydytojams odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančioms įstaigoms) tikslinga perduoti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba):
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį įstaiga prie ministerijos steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti.
Įgyvendinant šią nuostatą kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų (ne gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ne odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų) licencijavimą vykdo Akreditavimo tarnyba. Atsižvelgiant į tai, viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų bei odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimu (valstybės politikos asmens sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimu), taip pat turėtų būti pavesti Akreditavimo tarnybai. Pažymėtina, kad Akreditavimo tarnyba vykdo visų kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūrą, be to, ji vykdo ir visų be išimties asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, registruoja ir prižiūri medicinos priemones (prietaisus) (taip pat susijusias su odontologine veikla). Pastebėtina ir tai, kad Odontologų rūmai kaip asociacija licencijuodama savo narius – gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus – ir vykdydama jų licencijuojamos veiklos priežiūrą nuolat yra galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacijoje.
Be to, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 str. 1 d. nustatyti asociacijos tikslai – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus – nesiderina su funkcija vykdyti asociacijos narių veiklos priežiūrą (išduoti jiems licencijas, taikyti poveikio priemones – licencijos stabdymą ar panaikinimą). Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą <...> vykdydamos šią konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi <...> prižiūrėti sveikatinimo veiklą, kontroliuoti sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų kokybę“, „valstybė taip pat privalo prižiūrėti visų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę“. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės aktų projektų informacinės sistemos (TAIS) projektų registravimo posistemėje paskelbtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo projektas (Nr. 19-3162(3), kuriuo nebenumatyta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami asociacijoms.
Projektu niekaip neribojama Odontologų rūmų teisė nustatyti savo veiklos, narystės ir valdymo tvarką. 2. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, 2019-08-13 Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau –Rūmai) yra asociacija, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymu įgaliota atlikti viešąjį administravimą, išduodant /sustabdant /panaikinant odontologijos praktikos ir burnos priežiūros specialisto praktikos licencijas ir licencijas odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms ir šias įstaigas akredituojant, organizuojant Rūmų narių kvalifikacijos tobulinimą ir atliekant kitas įstatymu apibrėžtas funkcijas. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas 2019 m liepos 17 d. sprendimu Nr. 11 l-S-17 prašo Rūmų papildomų išvadų dėl Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3955(3), Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1049(2), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1050(2), Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3335, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. IX-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3336 (toliau visi kartu – Įstatymų pakeitimų projektai). Įstatymų pakeitimų projektais iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, numatant Rūmų vykdomas viešojo administravimo funkcijas perduoti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba), kas lems 15 metų veikiančios organizacinės struktūros, kuria suderinta odontologų ir susijusių profesijų savivalda su valstybiniu reguliavimu, nepagrįstą sunaikinimą.
Rūmai akcentuoja, kad Rūmams viešojo administravimo įgaliojimai suteikti 2003 m. gruodžio 18 d. priimtu Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymu Nr. IX -1929, todėl nuo 2004 m. – jau 15 metų, Rūmai vykdo įstatymu perduotas valstybės reguliuojamos profesinės veiklos valdymo ir priežiūros funkcijas. Primename, kad iniciatyvos dėl Rūmų vykdomų viešojo administravimo funkcijų perdavimo Akreditavimo tarnybai pradėtos dar 2015 m ., tačiau iki šiol nėra objektyvių pagrindų, pagrindžiančių poreikį / būtinybę naikinti efektyviai veikiantį odontologų ir susijusių profesijų veiklos reguliavimo modelį. Rūmai iš esmės nepritaria Įstatymų pakeitimų projektais siekiamam sukurti teisiniam reguliavimui, todėl ne kartą teikė pastabas dėl Įstatymų pakeitimų projektų ydingumo, nes jie parengti neįgyvendinant esminių teisėkūros principų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir konstitucinę doktriną, bei nepagrindžiant poreikio keisti veikiantį teisinį reguliavimą. Manytina, kad Įstatymų pakeitimų projektais siekiama patenkinti ne viešąjį interesą, bet galimai politines ambicijas, ignoruojant neigiamas didelio poveikio pasekmes odontologijos praktikai Lietuvoje, įstatymų pakeitimų projektais keliama destrukcija asmens sveikatos apsaugos srityje, daro žalą teisinės valstybės reputacijai ir mažina visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis. I. Rūmų teiktos pastabos /pozicijos dėl siekio Rūmų vykdomas viešojo administravimo funkcijas perduoti Akreditavimo tarnybai Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2015 m.
Odontologijos praktikos įstatymo ir Odontologų rūmų įstatymo pakeitimų projektai, kuriais buvo siekiama Rūmų vykdomas viešojo administravimo funkcijas perduoti Akreditavimo tarybai, nėra priimti, nes teisės aktų projektų rengėjai nepagrindžia objektyvaus poreikio siūlomam naujam teisiniam reguliavimui. Akivaizdu, kad Rūmams sėkmingai vykdant įstatymu pavestą viešąjį administravimą, nėra objektyvių pagrindų keisti Odontologijos praktikos įstatymą ir naikinti Odontologų rūmų įstatymą (kaip šio rašto 1 priedas pridedamos Rūmų teikiamos naudos nariams ir valstybei). 1.1. Rūmai primena, kad jau 2015 metais buvo siekiama dalį Rūmų vykdomų viešojo administravimo funkcijų perduoti Akreditavimo tarnybai, taip pat kaip aptariamu atveju neįvertinus galimo neigiamo poveikio odontologijos praktikai. Rūmai 2015 m. rugsėjo 15 d. teikė pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo pakeitimo projekto. 1.2. Galiojančio odontologijos praktikos teisinio reguliavimo atitikimą Europos Sąjungos politikai patvirtino Europos Odontologų Taryba (Council of European Dentists – organizacija, patarianti Europos Komisijai) (toliau – CED ), kuri 2018 m. lapkričio 28 d. raštu (pridedamas kaip 2 priedas) išsakė savo pastabas ir abejones Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentei ir kitoms institucijoms dėl siūlomo Odontologų rūmų naikinimo. Anot CED, odontologų veiklos teisinis reguliavimas Lietuvoje iš esmės yra tinkamas, todėl nerekomenduotini esminiai pokyčiai. 1.3. Sveikatos apsaugos ministerijai 2018 m. įregistravus įstatymų pakeitimų projektus, Rūmai 2018 m. gruodžio 13 d. teikė pastabas, kuriomis pakartotinai iš esmės nepritarė siūlymui visas Rūmų vykdomas viešojo administravimo funkcijas perduoti Akreditavimo tarnybai (pridedama kaip 3 priedas).
Kartu su pastarosiomis pastabomis Seimui pakartotinai buvo pateiktas ir CED raštas. 1.4. Rūmai 2019 m. atliko savo narių apklausą dėl Rūmų veiklos vertinimo. Apklausoje dalyvavo 1357 odontologai, iš kurių daugiau nei
funkcijų kokybe, o daugiau nei 81 proc. nemano, jog licencijavimo funkcijas reikėtų perduoti Akreditavimo tarnybai. Apibendrinę įvairių susitikimų su bendruomene metu išsakytas mintis, Rūmai gali teigti, kad kiekvienas Rūmų narys jaučia, jog priklauso bendruomenei, kuri atsakinga ne tik už kvalifikacijos tobulinimą ir viešojo administravimo funkcijų atlikimą, bet tuo pačiu teikia metodinę bei teisinę pagalbą savo nariams, užtikrinant odontologijos praktikos paslaugų kokybę ir asmens sveikatos žalos kilimo prevenciją. 1.5. Įvertinus Rūmų narių apklausos rezultatus, Rūmų narių įgaliotinių 2019 m. gegužės 24 d. susirinkime (konferencijoje) buvo priimtas pareiškimas (rezoliucija) „Dėl Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo“ (pridedama kaip 4 priedas), kuriuo išreikštas prieštaravimas siekiui naikinti Rūmų viešojo administravimo įgaliojimus kaip numatyta Įstatymų pakeitimų projektais. 1.6. Atsižvelgiant į tai, kad Rūmų nariai sunerimę dėl nesistemingai ir chaotiškai planuojamų jų veiklos reguliavimo pokyčių, todėl, pritarus daugiau nei 1100 narių, Rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus Seimui pateikė 2019 m. gegužės 24 d. peticiją dėl Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (pridedama kaip 5 priedas).
Aukščiau nurodytuose dokumentuose yra pateikta argumentuota ir sisteminga Rūmų pozicija dėl Įstatymų pakeitimų projektų neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl žemiau nurodomi tik esminiai šių projektų neteisėtumo aspektai. II. Įstatymų pakeitimų projektai neatitinka Lietuvos Respublikos konstitucinės doktrinos ir teisėkūros taisyklių Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus, itin talpus, apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų, jo turinys atsiskleidžia įvairiose Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatose (inter alia 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2017 m. birželio 26 d. nutarimas). 2.1. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendintos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d. nutarimai).
Aptariamu atveju Sveikatos apsaugos ministerijos parengti įstatymų pakeitimų projektai iš esmės pažeidžia Rūmų ir narių teisėtų lūkesčių principą. Rūmai 15 metų vykdo Odontologų rūmų įstatymu pavestas viešojo administravimo funkcijas ir veikia išimtinai Sveikatos apsaugos ministro leidžiamų vykdomųjų teisės aktų pagrindu. Rūmų veikla nebuvo įvertinta kaip daranti žalą sveikatos apsaugos sistemai, nes yra efektyvi – nereikalauja finansavimo iš valstybės biudžeto (Rūmų veikla finansuojama iš narystės mokesčių ir rinkliavų už teikiamas paslaugas). Rūmams nebuvo skirti jokie asignavimai įstatymų pavestų viešojo administravimo funkcijoms vykdyti. 2.2. Pažymėtina, jog įstatymų pakeitimų projektais naikinamas privalomos narystės Rūmuose institutas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrinai.
Šio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 45 straipsnio 3, 5 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pabrėžiama, kad visuotinai – ne tik Lietuvoje – pripažįstama, kad tokios valstybės kontroliuojamos profesijos kaip antstolio ir kt. (beje, ne vien teisinės profesijos) suponuoja atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina atstovavimą tai profesijai (ja besiverčiantiems asmenims) esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu, kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę, taip pat kitokią įstatymų reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę. Konstitucinis Teismas nutarime akcentuoja, kad tokios savireguliacijos ir savivaldos sistemos nebuvimas, labai apsunkintų atitinkamų funkcijų, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti, įgyvendinimą. Todėl, nesant privalomai narystei tam tikrose valstybės kontroliuojamų profesijų asociacijose, ta profesija besiverčiantys asmenys galėtų išvengti atitinkamos profesinės veiklos kontrolės, o tai skatintų vienodų profesinės etikos standartų nesilaikymą. Teismas pasisakė, kad įstatymu gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad buvimas tokios asociacijos nariu būtų būtina vertimosi atitinkama profesine veikla sąlyga. 2.3. Tokį požiūrį palaiko ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kuris ne vieną kartą savo sprendimuose yra pasisakęs, kad privaloma narystė tokiose organizacijose neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo konvencijos 11 straipsniui (Byla Le Compte, van Leuven ir de Meyere prieš Belgiją Nr.
14331/88: pareiškėjai gydytojai galėjo būti verčiami stoti į medicinos asociaciją, kurios tikslas yra narių medicininės etikos, profesinės paslapties, sąžiningumo bei garbės laikymosi priežiūra). Teismas nurodė, kad Belgijos gydytojų ordinas yra viešosios teisės institucija, kuri įkurta ne privačių asmenų, bet įstatymo leidėjo, ji turi tikslą atstovauti viešąjį interesą – prisidėti prie visuomenės sveikatos apsaugos užtikrinimo per įstatymo leidėjo įtvirtintą tam tikros profesinės veiklos viešąją kontrolę. Šių uždavinių įgyvendinimui Belgijos gydytojų ordinui yra suteikta daug įgaliojimų (administracinių ir disciplininių), vykdant narių profesinę kontrolę ir tokiu būdu įgyvendinant viešosios teisės funkcijas. Šios bylos faktinės aplinkybės tiesiogiai taikytinos ir įstatymų pakeitimų projektais kuriamam reguliavimui. Europos Žmogaus Teisių Komisija taip pat pritarė ir kitų organizacijų privalomos narystės principui – Universitetų studentų organizacijos (Pet. Nr. 6094/73), Veterinarinių chirurgų tarybos (Pet. Nr. 8724/79), šiose bylose Europos Žmogaus Teisių Komisija ir Europos Žmogaus Teisių Teismas profesinių sąjungų atžvilgiu vadovavosi
„bendro tikslo“ – ekonominių, socialinių, profesinių sąjungų narių interesų
gynimo – kriterijumi. 2.4. Dabartinės Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82, 271 punktas numato, kad „tiek Lietuvos, tiek ir daugelio kitų šalių patirtis rodo, kad didelę dalį valstybės funkcijų gali efektyviau, greičiau ir pigiau atlikti nevyriausybiniai veikėjai – nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės“, o Vyriausybė imsis „realių žingsnių, skirtų nevyriausybinėms organizacijoms ir vietos bendruomenėms stiprinti. Tačiau Įstatymų pakeitimų projektais, kuriuos inicijuoja Sveikatos apsaugos ministerija, veikiama priešingai nei deklaruota pastarojoje Vyriausybės programoje. 2.5. Manytina, kad Įstatymų pakeitimų projektai prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros, konstituciniam teisinės valstybės principui pagal priėmimo tvarką. Priimant įstatymus turi būti laikomasi Seimo statuto, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų, Korupcijos prevencijos įstatymų reikalavimų, susijusių su įstatymų projektų pateikimu, jų vertinimu, svarstymu ir priėmimu. Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, rengiant teisės akto, kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas; jo rezultatai turi būti pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu. Aptariamu atveju įstatymų pakeitimų projektų rengėjai neatliko numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, nors keičiamas odontologijos praktikos licencijavimo modelis ir jį įgyvendinantis subjektas. Akivaizdu, kad Rūmų vykdomų viešojo administravimo funkcijų perdavimas Akreditavimo tarnybai lems didesnį valstybės finansavimo poreikį, nes šiuo metu Rūmai įstatymu pavestas funkcijas vykdo be asignavimų iš valstybės biudžeto.
Tačiau detalus ekspertinis vertinimas dėl papildomo Akreditavimo tarnybos finansavimo poreikio su įstatymų pakeitimų projektais nėra pateiktas. Taip pat su įstatymų pakeitimų projektais nėra pateiktas numatomo teisinio reguliavimo poveikis licencijavimo kokybei, specialistų kvalifikacijos tobulinimui, verslui ir valstybės reputacijai ne tik Lietuvos visuomenėje, bet ir tarptautinėje bendruomenėje. 2.6. Būtina pažymėti, kad įstatymų pakeitimų projektais nėra numatytas Rūmų vykdomų viešojo administravimo funkcijų perdavimo Akreditavimo tarnybai procesas – kokiais terminais ir kaip bus vykdomas funkcijų perdavimas; kaip tuo laikotarpiu bus užtikrintos Rūmų narių teisės ir pareigų vykdymas. Konstitucinio Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 30 d., 2016 m. vasario 2 d. nutarimai). Teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos (Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimas).
Darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ne tik pakankamą vacatio legis, bet ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą; asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių jie ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas, 2016 m. vasario 2 d. nutarimas). Teisinis neapibrėžtumas pažeidžia tiek Rūmų, tiek narių teisėtą lūkestį pasiruošti teisinio reguliavimo pokyčiui, žinant, kaip toks pokytis bus suvaldytas ir kokio rezultato laukiama. Apibendrinat aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylanti valstybės pareiga užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, be kita ko, reiškia ir tai, kad įstatymų leidėjas, padaręs esminius galiojusio teisinio reguliavimo pakeitimus, turėtų nustatyti tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą bei terminą, iki kurio asmenys gali įgyvendinti pagal iki šių pakeitimų galiojusį teisinį reguliavimą įgytas teises. Rūmai tikisi, kad į šias pastabas, argumentus bei motyvus bus atsižvelgta. Jeigu turėtumėte klausimų, prašome nedvejojant kreiptis.
Nepritarti Aiškinamajame rašte yra pateikti objektyvūs bei pagrįsti argumentai bei motyvai kodėl viešojo administravimo funkciją (licencijų išdavimą gydytojams odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančioms įstaigoms) tikslinga perduoti Valstybinei sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos:
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį įstaiga prie ministerijos steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti. Įgyvendinant šią nuostatą kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų (ne gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ne odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų) licencijavimą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba). Atsižvelgiant į tai, viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų bei odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimu (valstybės politikos asmens sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimu), taip pat turėtų būti pavesti Akreditavimo tarnybai. Pažymėtina, kad Akreditavimo tarnyba vykdo visų kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūrą, be to, ji vykdo ir visų be išimties asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, registruoja ir prižiūri medicinos priemones (prietaisus) (taip pat susijusias su odontologine veikla).
Pastebėtina ir tai, kad Odontologų rūmai kaip asociacija licencijuodama savo narius – gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus – ir vykdydama jų licencijuojamos veiklos priežiūrą nuolat yra galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą <...> vykdydamos šią konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi <...> prižiūrėti sveikatinimo veiklą, kontroliuoti sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų kokybę“, „valstybė taip pat privalo prižiūrėti visų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę“.
Kas dėl Europos Odontologų Tarybos (Council of European Dentists) (toliau – CED, tai tik vienos suinteresuotos organizacijos nuomonė, kurioje tik siūloma nekeisti esamo reglamentavimo, tačiau šios organizacijos rašte nėra nurodoma, kad projektai prieštarauja tarptautiniams dokumentams, ES teisės aktams, Europos Teisingumo Teismo praktikai, taip pat kad jie gali pakenkti Lietuvos reputacijai ES valstybėse bei kitose šalyse. Be to, Europos odontologų tarybos rašte akcentuojamas tęstinis profesinis tobulėjimas, tuo tarpu projektu siūloma Akreditavimo tarnybai iš Odontologų rūmų perduoti tik licencijavimo funkciją. Odontologų ir burnos priežiūros specialistų pareiga tobulinti profesinę kvalifikaciją numatyta projekte, o Odontologų rūmų įstatymo 3 straipsnio 3 punkte paliekamas Odontologų rūmų uždavinys rūpintis odontologinės veiklos Lietuvos Respublikoje plėtra, pacientų švietimu, odontologų profesiniu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu, medicinine kultūra.
Nei Projektais, nei jų lydimaisiais dokumentais nėra prieštaraujama Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrinai, nėra nurodoma, kad draudžiama ar teisiškai neįmanoma viešojo administravimo funkcijų perduoti asociacijai. Taip pat pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą <...> vykdydamos šią konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi <...> prižiūrėti sveikatinimo veiklą, kontroliuoti sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų kokybę“,
„valstybė taip pat privalo prižiūrėti visų sveikatos priežiūros įstaigų
veiklą ir kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę“. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas konkrečiai pasisakydamas apie sveikatos priežiūros veiklą kalba, kad priežiūros veiklą turi prižiūrėti ne ,,institucijos“, o būtent ,,valstybės institucijos“.
Projektais sprendžiamas klausimas dėl licencijavimo proceso tęstinumo - Projektų įgyvendinimo nuostatose yra numatyta, kad Lietuvos odontologų rūmai per 14 dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos perduoda visus duomenis ir dokumentus, susijusius su odontologijos praktikos, burnos priežiūros praktikos ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijų išdavimu, licencijų galiojimo sustabdymu, licencijų galiojimo sustabdymo panaikinimu ir licencijų galiojimo panaikinimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 str. numato, kad rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – projektas), taip pat kartu juo pateiktu Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr.
IX-1929 ir kitais lydimaisiais įstatymų projektais nei naujas, nei iš esmės kitoks nei galiojantis teisinis reguliavimas nenustatomas - tiek pagal projektą, tiek pagal galiojančius teisės aktus numatytas odontologų, burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimas, keičiamas tik odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijų išdavimo modelis iš G į D (suvienodinant su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais), taip pat nekeičiant reguliavimo esmės į įstatymo lygmenį perkeliamas galiojantis burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo reglamentavimas bei patikslinamas odontologų licencijavimo reglamentavimas. Todėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 ,,Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ (4 punkto nuostata iš esmės analogiška Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 str. 1 daliai), projektui nėra taikoma. Visa Teisėkūros pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Seimo statute numatyta privaloma informacija yra pateikta projekto Aiškinamajame rašte. 3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2019-08-14 Lietuvos Respublikos Odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3955(3) siekiama reglamentuoti sąlygas, norint verstis odontologo ir burnos priežiūros specialisto praktika. Įstatymu siūloma nustatyti licencijavimo teisinį reguliavimą – licencijos išdavimo ir licencijavimo veiklos sąlygos, atsisakymas išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymas, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimas, licencijos galiojimo panaikinimas ir kt. taip pat įstatymu keičiamas licencijavimo modelis. Lietuvos Respublikos Odontologijos praktikos įstatvmo Nr.
1-1246 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XTIP-3955(3) ta apimtimi kaip nurodyta aukščiau, pastabų ir pasiūlymu neteikiame. Bet tuo pačiu Lietuvos Respublikos Odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3955(3), Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1049(2), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1050(2), Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3335, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. IX-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3336 siekiama, kad odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencijas išduotų ne Lietuvos odontologų rūmai, bet Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tačiau ta apimtimi, kuria siekiama Lietuvos odontologų rūmų funkcijas perduoti Akreditavimo tarnybai, su įstatymu pakeitimais sutikti negalime. Odontologijos fakultete rengiami aukštos kvalifikacijos gydytojai odontologai ir burnos higienistai, taikomi modernūs ir inovatyvūs mokymo metodai, atliekami moksliniai tyrimai, diegiamos naujausios technologijos bei plėtojama į pacientą orientuota klinikinė praktika. Fakulteto, pelniusio tarptautinį pripažinimą specialistų rengimo, mokslinio darbo ir klinikinės praktikos srityse, absolventai yra puikiai vertinami darbdavių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Fakultetas bendradarbiauja su Lietuvos odontologijos rūmais, kadangi rūmai vykdo gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimą ir kvalifikacijos tobulinimą.
Todėl rūmai turi žinių, su kokiomis praktinėmis problemomis susiduria fakultete rengiami specialistai, kai pradeda veiklą pagal įgytą profesiją, ir į ką turėtų universitetas atkreipti dėmesį rengdamas studijų programas. Dėl šios priežasties, rengiant mokymo programas, fakultetas bendradarbiauja su Lietuvos odontologų rūmais, kurie teikia metodines rekomendacijas, kokių praktinių įgūdžių reikia gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams, pabaigusiems universiteto studijų programas. Taip pat fakultetas su Lietuvos odontologų rūmais bendradarbiauja ir kitose srityse, pavyzdžiui:
Mūsų nuomone, Lietuvos odontologų rūmų vykdomas profesinės savivaldos ir viešo administravimo funkcijų derinimas yra pavyzdinis, todėl universiteto savivalda rūmų veikla vadovaujasi kaip gerąja praktika, kuri atitinka ir tarptautines praktikas profesinės savivaldos autonomijos srityje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui siūlome nepritarti įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama Lietuvos odontologų rūmų vykdomas funkcijas perduoti Akreditavimo tarnybai. Tikimės, kad profesionaliai veikianti odontologų savivalda, turinti valstybės pavestas funkcijas, ir toliau plėtos kokybiškų paslaugų teikimo praktiką pacientams. Nepritarti Odontologų rūmai nebevykdydami viešojo administravimo funkcijų ir toliau galės veikti kaip profesinė asociacija, todėl Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir toliau galės sėkmingai bendradarbiauti nurodytais klausimais. Nebevykdydami licencijavimo, šiems klausimams Odontologų rūmai galės skirti daugiau laiko. 4. Studentų odontologų asociacija, 2019-08-14 Studentų odontologų asociacija (SOA) teikia poziciją dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos reikalų komiteto pateiktų derinti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įsakymo projektą Nr. XIIP-3955(3), Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX -1929 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1049(2), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1050(2), Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3335, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr.
IX-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3336 (toliau – Projektai). SOA neturi pastabų ar pastebėjimų dėl Projektų dalių, kuriomis: nustatomi Odontologinės priežiūros (pagalbos) priežiūros įstaigų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo pagrindai ir keičiamas odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo modelis. Tačiau SOA laikosi pozicijos, kad Lietuvos odontologų rūmų (LOR) viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų bei odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimu (valstybės politikos asmens sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimu), NETURĖTŲ būti pavesti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnybai). SOA veikia nuo 2004 metų ir vienija Lietuvos odontologijos studentus ir atstovauja jų interesus. Įgyvendindami savo tikslus, bendradarbiaujame ne tik su kitomis studentiškomis organizacijomis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) odontologijos fakultetu ir Europos odontologijos studentų asociacijos (European Dentistry Students’ Association, EDSA) kongresu, bet ir su LOR. Manome, kad SOA bendradarbiavimas su LOR yra efektyvus ir operatyvus, kadangi lyginant su kitomis valstybinėmis institucijomis, LOR atstovai bendradarbiauja geranoriškai ir padeda įgyvendinti mūsų uždavinius, tokius kaip įgauti praktikos įvairiose odontologijos srityse, nes LOR atstovai teikia konsultacijas odontologų veiklos licencijavimo, kvalifikacijos kėlimo klausimais ir sudaro galimybes SOA nariams dalyvauti LOR renginiuose, mokymuose, keičiasi informacija apie LOR narių veiklą, dalinasi poreikiu studentams praktikuotis odontologijos klinikose. LOR vertiname kaip partnerį, plėtojantį odontologijos praktikos vertybes ir prisidedantį prie studentų profesinių vertybių formavimo bei odontologų neformalaus švietimo klausimų sprendimo.
Norime atkreipti dėmesį, kad SOA ir LOR bendradarbiavimas yra naudingas, nes yra atvejų, kai LOR, įvertinusi SOA prašymą, finansiškai parėmė SOA atstovų galimybę dalyvauti EDSA suvažiavimuose ir metiniuose kongresuose. Taigi, mūsų nuomone, LOR reikšmingai rūpinasi odontologinės veiklos Lietuvoje plėtra, odontologų profesiniu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu, medicinos kultūra. SOA nariai (studentai) vertina, kad odontologai veikia konkurencingoje aplinkoje, o teikiamų paslaugų kokybę užtikrina LOR. Būtų apmaudu, jeigu LOR su progresyviu ir inovatyviu požiūriu į asmens sveikatos priežiūrą netektų galimybės vykdyti odontologų veiklos priežiūros ir kvalifikacijos tobulinimo, nes mažai tikėtina, kad Akreditavimo tarnyba teiktų tokios pačios kokybės paslaugas kaip LOR. Tikimės, kad studentams išliks galimybė dalyvauti odontologijos praktikos vertybes puoselėjančioje profesinėje savivaldoje, kurią įgyvendina LOR. Manytume, kad LOR funkcijų perdavimas Akreditavimo tarnybai įveltų naujus specialistus į biurokratijos labirintus ir mažintų odontologijos kaip profesijos patrauklumą. Nepritarti Odontologų rūmai nebevykdydami viešojo administravimo funkcijų ir toliau galės veikti kaip profesinė asociacija, todėl Studentų odontologų asociacija ir toliau galės sėkmingai bendradarbiauti nurodytais klausimais. Nebevykdydami licencijavimo, šiems klausimams Odontologų rūmai galės skirti daugiau laiko. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio
komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-1049(3) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos reikalų komitetas, 2019-10-16 I Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje atkreipė dėmesį į tai, kad „Odontologų rūmams nebevykdant jokių įstatymu perduotų valstybės reguliuojamos profesinės veiklos valdymo ir priežiūros funkcijų, nebelieka jokios būtinybės ir pagrindo įstatymų leidėjui reguliuoti šios asociacijos struktūros, valdymo organų funkcijų, narystės asociacijoje ir visų kitų klausimų, kurie, vadovaujantis Asociacijų įstatymu, turėtų būti nustatomi išimtinai pačių asociacijos narių sprendimu asociacijos nuostatuose nustatyta tvarka. Siūlytina įstatymą pripažinti netekusiu galios ir taip išvengti situacijos, kai viena asociacija, niekuo nesiskirianti nuo kitų asociacijų, neturinti jokių įstatymais deleguotų funkcijų, būtų išskirta iš kitų asociacijų tarpo ir jos veiklą reguliuotų atskiras įstatymas. Pastebėtina, jog tokia situaciją keltų klausimų dėl atitikties konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principui, nes visos kitos asociacijos galėtų veikti pagal asociacijų įstatymo nuostatas, tuo tarpu Odontologų rūmų veikla būtų ribojama specialaus įstatymo, nors tam neegzistuotų joks objektyvus pagrindas.“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
komitetas, 2019-10-161 Pasiūlymas:
„1 straipsnis. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų
įstatymo Nr.
IX-1929 pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymą Nr. IX-1929.“ Pritarti
3Sveikatos reikalų komitetas, 2019-10-162 Pasiūlymas:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai: priarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro vedėja Jolanta Bandzienė