Lyginamasis variantas
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės, eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius. Laivai, įregistruoti vidaus vandenų laivų registre, yra plaukiojantys statiniai (pastatai), prilyginami nekilnojamiesiems daiktams.“
1Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pramoginis laivas – bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomaso
sportui ir pramogoms skirtaso jūrų ir (arba) vidaus vandenų laivaso, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų, klasė.“
2Pakeisti 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Tradicinis laivas – jūrų ir (arba) vidaus vandenų laivo, kultūros
ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažintaso bet koksio istoriniso jūrų ir (arba) vidaus vandenų laivaso ir tokio laivo tikslios kopijaos, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams jūreivystės ir (arba) upeivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu, klasė. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) jūreivystės ir
(arba) upeivystės principais ir būdais.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
DĖL
ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo pataisos yra teikiamos siekiant suderinti Vidaus vandenų transporto kodekso ir Saugios laivybos įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymu, taip pat siekiant aiškiau reglamentuoti tradicinių (istorinių) laivų kaip kultūros paveldo objektų apsaugą ir jos procedūras, nes šiuo metu galiojantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas visiškai nėra pritaikytas jūrinio paveldo apsaugai. LR civilinio kodekso 1.98 straipsnio 3 d. nustato, kad nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija. Pridedamame oficialiame LR civilinio kodekso komentare, kuris yra Lietuvos teisės doktrinos dalis, išaiškinta, kad LR civilinio kodekso 1.98 straipsnio 3 dalis turi būti suprantama taip, kad iš prigimties kilnojamieji daiktai – laivai ir orlaiviai, kuriems yra privaloma teisinė registracija, yra prilyginami nekilnojamiems daiktams. Šią nuostatą patvirtina pridedamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, kad laivai, kuriems yra privaloma teisinė registracija, yra prilyginami nekilnojamajam turtui (LAT 2010-02-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-20/2010).
3K-3-20/2010). Nors LR prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis nustato, kad jūrų laivas – laivas, suprojektuotas ir pastatytas laivybai jūroje bei turintis tai patvirtinančius dokumentus, tačiau analogiškos nuostatas nėra nei LR vidaus vandenų transporto kodekse, nei LR saugios laivybos įstatymuose, todėl kyla ginčų, įskaitant teisminius, ar visi laivai, kuriems yra privaloma teisinė registracija, yra laikomi nekilnojamaisiais daiktais, kaip nustato LR civilinio kodekso 1.98 straipsnio 3 d. Todėl siūloma LR vidaus vandenų transporto kodekse nustatyti, kad visi vidaus vandenų laivai, kuriems yra privaloma teisinė registracija, yra prilyginami nekilnojamiesiems daiktams. Išvadą dėl tradicinių ir pramoginių laivų prilyginimo nekilnojamajam daiktui patvirtina ir Seimo kontrolieriaus 2009-02-04 sprendimai Nr. 4D-2008/1-1401, 4D-2009/1-14 (http://www.lrski.lt/lt/seimo-kontrolieriu-pazymos/download/2-seimo-kontrolieriu-pazymos/6365-pazyma-del-k-f-ir-a-a-skundu-pries-lietuvos-respublikos-susisiekimo-ministerija-bei-valstybine-vidaus-vandenu-laivybos-inspekcija.html), kuriuose nurodyta, kad tuometis susisiekimo viceministras Č. Šikšnelis Seimo kontrolierių informavo, kad Lietuvos Respublikoje laivams, tarp jų burinėms ir motorinėms jachtoms, nustatyta privaloma teisinė registracija ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 3 dalį laivai prilyginami nekilnojamiems daiktams (turtui), todėl pagal Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo
registre. Valstybės registrų steigimą nustato įstatymai arba registrus steigia Vyriausybė ministerijų, departamentų, valstybės institucijų teikimu.
Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 8 straipsnis nustato, kad jūrų laivai registruojami valstybės Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, o Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 16 straipsnio l dalis nustato, kad vidaus vandenų transporto priemonės, į kurias įeina ir pramoginiai laivai, registruojamos valstybės Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad šiuo metu 1911 m. pastatytas jūrų laivas škuna „Lady Sophie“ yra įregistruotas kultūros vertybių registre kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, o kitas jūrų laivas barkentina „Meridianas“ taip pat buvo įregistruotas kultūros vertybių registre kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Pataisomis siūloma aiškiau reglamentuoti jūrų laivo klasę, suteikiamą tradiciniams ir pramoginiams laivams, kurie gali būti registruojami tiek jūrų laivų registre, tiek vidaus vandenų registre. Taip pat svarstytinas klausimas dėl atskiro tradicinių ir pramoginių laivų registro įkūrimo, nes šiuo metu visi tradiciniai ir pramoginiai jūrų laivai yra registruojami vidaus vandenų registre, nors jie nėra suprojektuoti ir skirti laivybai vidaus vandenyse. Šiuo metu iškyla daug sunkumų siekiant išsaugoti jūrinį paveldą, nes galiojantis LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas pakankamai nereglamentuoja istorinių laivų kaip kultūros paveldo apsaugos, tvarkybos darbų ir kitų klausimų. Dėl to kyla pavojus, kad šis paveldas nebus išsaugotas, nes, pavyzdžiui, valstybinis jūrų uostas kreipiasi į teismą, kai Kultūros paveldo departamento vertinimo taryba istoriniam laivui suteikia teisinę apsaugą. Pastaruoju atveju konfliktai kyla dėl tokiam laivui priskiriamos teritorijos, kuri laivų atveju apskritai neturėtų būti priskiriama arba priskiriama tik laikinai, kol laivas stovi prie krantinės arba iškeltas ant krantinės.
Skirtingai nei pastatams, laivams nėra nuolat priskirta jokia sausumos teritorija, nes laivai nėra žemės priklausinys (skirtingai nei statinys), o pagal tarptautinę teisę pats laivas yra teritorija valstybės, kurioje registruota laivo vėliava, tarptautiniuose vandenyse laive galioja laivo vėliavos valstybės įstatymai. Todėl būtina aiškiau reglamentuoti tradicinių ir pramoginių burinių laivų klases, nes šiuo klausimu kyla daug ginčų tarp laivų savininkų ir viešojo administravimo subjektų, kadangi visi tradiciniai ir pramoginiai jūrų laivai yra registruojami vidaus vandenų laivų registre, nors ne visi jie gali plaukioti vidaus vandenyje. LR vidaus vandenų transporto kodekso 14 straipsnis nustato, kad vidaus vandenų transporto priemonės – laivai, vežantys keleivius, krovinius, bagažą, paštą, buksyruojantys nesavaeigius laivus, bei kiti plaukiojantys objektai, eksploatuojantys, aptarnaujantys vidaus vandens kelius. Šio kodekso 6 straipsnis nustato, kad vidaus vandenų keliai – laivybai tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris. Tačiau tradiciniai ir pramoginiai jūrų laivai plaukioja atvirose jūrose, kurios nėra priskiriamos vidaus vandenų keliams. Vidaus vandenų laivų registracijos taisyklių 55 punkte nustatyta, kad jūrinio plaukiojimo rajonas prasideda už Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ribų, o suteikiantys teisę plaukioti jūrinio plaukiojimo rajone įrašai Inspekcijos sprendimu daromi tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų atitinkamų klasių pramoginių laivų dokumentuose.
Tačiau tai netaikytina tradiciniams laivams, kurie nėra pramoginiai ir kurių registracija vidaus vandenų registre iš principo užkerta galimybę šiam laivui išplauti į atvirą jūrą ir būti naudojamam pagal paskirtį puoselėti tradicinę jūreivystę. Pavyzdžiui, šiuo metu tradicinis jūrų laivas „Lady Sophie“ yra klaidingai registruotas Vidaus vandenų registre kaip kylinė jachta ir pagal Burinių jachtų registracijos taisykles, kurių 2.1. punkte nustatyta, kad burinė jachta yra pramoginis burinis laivas, tačiau laivo savininkės asociacijos sprendimu škuna „Lady Sophie“ nėra naudojama nei sportui, nei pramogoms, nes yra skirta tenkinti viešuosius interesus, todėl negali būti toliau registruota kaip pramoginis laivas. Tokie tradiciniai laivai turėtų būti registruojami jūrų laivų registre arba atskirame tradicinių ir pramoginių laivų registre. Šiems tikslams pasiekti būtina aiškiai reglamentuoti dokumentus, patvirtinančius jūrų laivo klasę, ir nustatyti, kas šiuos dokumentus išduoda. Šiuo metu tradiciniai jūrų laivai negali būti įregistruoti jūrų registre, nes nėra galimybės gauti klasifikacinių bendrovių klasės dokumentus, kurie nėra išduodami, nes šios bendrovės arba nedalyvavo statant tradicinius laivus, arba neegzistavo šių laivų statybos metu. Pažymėtina ir tai, kad pagal laivų klasifikacinių bendrovių (pvz. Lloyds ir kt.) išduodamus konvencinius dokumentus laivo klasė yra keleivinis laivas, krovininis laivas arba bendros paskirties laivas.
Todėl būtina apibrėžti, kad pramoginis laivas arba jūrų laivas yra laivo klasė, kurią patvirtina ne tik klasifikacinės bendrovės aktas, bet ir kitų įgaliotų įstaigų pažymos, nes jūrų laivų registras turi yra atviras visiems laivams, kurie suprojektuoti ir pastatyti plaukiojimui jūroje, o ne tik tiems, kurių statybą prižiūrėjo klasifikacinės bendrovės, daugelis kurių apskritai neegzistavo šio jūrų laivo statybos metu. Pažymėtina ir tai, kad paprastai istoriniai laivai yra per maži, kad juos klasifikuotų bendrovės, tačiau šie tradiciniai laivai yra suprojektuoti ir pastatyti laivybai atviroje jūroje, o ne vidaus vandenyje. LR prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis nustato, kad jūrų laivas – laivas, suprojektuotas ir pastatytas laivybai jūroje bei turintis tai patvirtinančius dokumentus. Nors tokius dokumentus paprastai išduota klasifikacinės bendrovės, tačiau būtina numatyti ir kitus atvejus, kai dokumentus, patvirtinančius, kad laivas yra suprojektuotas ir pastatytas laivybai jūroje, gali išduoti ir kiti subjektai, ypač tais atvejais, kai klasifikacinių bendrovių dalyvavimas laivo statybos metu nebuvo privalomas. Tokios įstaigos galėtų būti Lietuvos jūrų muziejus, kuris įgaliotas pripažinti tradicinius laivus, taip pat Lietuvos buriuotojų sąjunga, įgaliota teisės aktų nustatyta tvarka išduoti burinių jūros laivų matavimų ir apžiūros aktus. Papildomo reglamentavimo būtinybę patvirtina ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2009/15/EB, skirta saugumo jūroje ir taršos prevencijos klausimams.
Direktyvos 1 straipsnis nustato, kad ši direktyva nustato priemones, kuriomis turi vadovautis valstybės narės bendradarbiaudamos su organizacijomis, kurioms patikėtas laivų tikrinimas, apžiūra ir liudijimų, patvirtinančių, kad yra laikomasi tarptautinių konvencijų dėl saugumo jūroje ir jūrų taršos prevencijos, išdavimas, tuo pat metu skatinant įgyvendinti paslaugų teikimo laisvės tikslą. Minėtoje direktyvoje nurodyta, kad pagal SOLAS 74 II-I skyriaus A-1 dalies 3-1 taisyklę valstybės narės yra atsakingos už tai, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai būtų projektuojami, statomi ir prižiūrimi taip, kaip tai numatyta administracijų pripažintų organizacijų nustatytose laivų konstrukcijos, jų mechaninės bei elektros įrangos reikalavimuose, taip pat nurodyta, kad šiuo metu nėra vienodų laivo korpuso, mašinų ir elektros bei valdymo įrenginių tarptautinių standartų, kurių turi būti laikomasi visuose statomuose laivuose arba vėliau visą laivo eksploatavimo laiką. Tokie standartai gali būti nustatyti pagal pripažintų organizacijų nuostatas arba pagal lygiaverčius standartus, dėl kurių nacionalinės administracijos sprendžia 1998 m. birželio
informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (6), nustatyta tvarka. Lietuva, įgyvendindama minėtą direktyvą, turėtų aiškiai apibrėžti, kad pagal direktyvą 2009/15/EB Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Lietuvos jūrų muziejus arba kitos įstaigos, įgaliotos užtikrinti burinių ir tradicinių laivų techninę priežiūrą, yra laikytinos pripažintomis organizacijomis, nes yra įgaliotos atlikti burinių ir tradicinių laivų matavimus ir techninę priežiūrą.
Direktyvos 2009/15/EB 3 straipsnio 1 d. nustato, kad pagal tarptautines konvencijas prisiimdamos atsakomybę ir įsipareigojimus valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos administracijos gali užtikrinti deramą jų nuostatų vykdymą, ypač tikrinant ir apžiūrint laivus bei išduodant teisės aktais nustatytus liudijimus ir išimtinius liudijimus, kaip numatyta tarptautinėse konvencijose. Valstybės narės veikia pagal TJO rezoliucijos A.847(20) dėl TJO dokumentų įgyvendinimo rekomendacijų vėliavos valstybėms priedo ir priedėlio atitinkamas nuostatas. Šio straipsnio 2 d. nustato, kad jeigu vykdydama 1 dalies nuostatas valstybė narė nusprendžia dėl laivų, plaukiojančių su jos vėliava:
i) įgalioti organizacijas visiškai ar iš dalies atlikti patikrinimus ir apžiūras, susijusius su teisės aktais nustatytais liudijimais, įskaitant patikrinimus bei apžiūras, skirtus įvertinti, ar laikomasi 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, ir, jeigu reikia, išduoti ar pratęsti susijusius liudijimus; arba ii) patikėti organizacijoms visiškai ar iš dalies atlikti i punkte nurodytus patikrinimus ir apžiūras; šias pareigas valstybė narė patiki tik pripažintoms organizacijoms. Direktyvos 2009/15/EB preambulės g. punktas nustato, kad pripažinta organizacija – pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 nuostatas pripažinta organizacija. Reglamento (EB) Nr.
Reglamento (EB) Nr. 391/2009, reglamentuojančio tokios organizacijos pripažinimą, 3 straipsnio 1 d. nustato, kad norėdamos suteikti įgaliojimą iki tol dar nepripažintai organizacijai, valstybės narės pateikia Komisijai prašymą suteikti pripažinimą bei išsamią informaciją ir įrodymus, kad organizacija atitinka I priede nustatytus būtiniausius kriterijus, taikant reikalavimą bei numatant jos įsipareigojimą, kad organizacija laikysis 8 straipsnio 4 dalyje 9,
pateikusi Europos Komisijai prašymą suteikti pripažinimą Lietuvos buriuotojų sąjungai, kuri yra įgaliota atlikti burinių laivų matavimus ir techninę apžiūrą, tačiau tokią prievolę Lietuvos Respubliką turi, nes Direktyvos 2009/15/EB preambulės įtvirtinta, kad laivo vėliavos ir uosto valstybės privalo kontroliuoti, kad laivas atitinka vienodus tarptautinius saugumo jūroje ir jūros taršos prevencijos standartus. Taip pat reikės teikti pranešimą apie įgaliotą įstaigą, kai bus patvirtina, kad Lietuvos jūrų muziejus vykdo tradicinių laivų pripažinimą ir techninę priežiūrą. Šis reikalavimas yra taikytinas ir tarptautiniuose vandenyse plaukiojantiems pramoginiams ir tradiciniams buriniams jūrų laivams ir jachtoms, kurių matavimus ir techninę priežiūrą Lietuvos Respublika yra pavedusi Lietuvos buriuotojų sąjungai, taip pat kitoms įstaigoms (pvz., Lietuvos jūrų muziejui). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Rengdamas įstatymo projektą, Seimo narys Naglis Puteikis konsultavosi su Nacionaline teisingumo ir gynybos sąjunga. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas
Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka Vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės, eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius. Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09) Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344
klasifikavimas
keleivinis, krovininis, techninis (tarnybinis, mokslinio tyrinėjimo, techninio aptarnavimo ir kiti) laivas, keltas (keleivinis, krovininis, mišrus), kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai vidaus vandenyse. 2. Žvejybos laivas – bet kuris laivas su jame esančia verslinės žvejybos įranga arba laivas, naudojamas šiai žvejybai ir įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre bei įgaliotos klasifikacinės bendrovės išduotuose laivo dokumentuose turintis įrašą „Žvejybos laivas“. Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, žvejojantis jūrų vandenyse, turi būti įregistruotas Žvejybos laivų rejestre. 3. Mažasis laivas – bet kuris laivas, kurio korpuso ilgis ne didesnis kaip 20 metrų, išskyrus laivus, kurie yra pastatyti ir įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus kitus negu mažasis laivas laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip 12 keleivių, ir keltus. Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys, kurių keliamoji galia iki 100 kg, taip pat baidarės, kurių keliamoji galia iki 150 kg, ir burlentės. 4. Pramoginis laivas – bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų. 5.
atitinkamai pažymėtas laivas, skirtas tik sporto tikslams. 6. Asmeninis laivas – trumpesnis kaip 4 metrų laivas, naudojantis vidaus degimo variklį, turintį vandens srauto pompą kaip pirminį varymo šaltinį, ir suprojektuotas taip, kad jį sėdėdamas, stovėdamas ar klūpėdamas ant korpuso valdytų žmogus. 7. Tradicinis laivas – kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažintas bet koks istorinis laivas ir tokio laivo tiksli kopija, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams upeivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) upeivystės principais ir būdais. Papildyta straipsnio dalimi:
mechaninę įrangą ir skirtas darbui vidaus vandenų keliuose ir uostuose (žemkasė, žemsiurbė, dokas, plaukiojantis kranas ir kiti). Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
įrangos, skirtos priemonės stovėjimo vietai pakeisti) plūduriuojantis statinys (angaras, debarkaderis, mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys, vasarnamis, restoranas, valgykla, viešbutis, turistinis plaustas, maudykla ir kiti). Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344 Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07) Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11) Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24) Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09) Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22) 4.
134-5177 (2008-11-22)
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma pakeiti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 14 ir 15 straipsnius, juos papildant nuostatomis, kurios: apibrėžtų laivus, įregistruotus vidaus vandenų laivų registre, kaip plaukiojančius statinius (pastatus), prilyginamus nekilnojamiesiems daiktams, taip suderinant LR vidaus vandenų transporto kodekso nuostatas su LR civiliniu kodeksu, kurio 1.98 straipsnio 3 d. nustato, kad nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija; apibrėžtų laivo klasę. Tai išspręstų problemas, kurios šiuo metu kyla bandant įregistruoti jūrų registre tradicinius jūrų laivus, ir padėtų užtikrinti tokių laivų, kaip paveldo vertybių, išsaugojimą. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 14 straipsnį siūloma pakeiti ir išdėstyti taip: „Vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės, eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius. Laivai, įregistruoti vidaus vandenų laivų registre, yra plaukiojantys statiniai (pastatai), prilyginami nekilnojamiesiems daiktams.“ Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 15 straipsnio 4 dalį siūloma pakeisti ir ją išdėstyti taip: „4. Pramoginis laivas – bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomaso sportui ir pramogoms skirtaso jūrų ir (arba) vidaus vandenų laivaso, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų, klasė.“ Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 15 straipsnio 7 dalį siūloma pakeisti ir ją išdėstyti taip: „7.
Tradicinis laivas – jūrų ir (arba) vidaus vandenų laivo, kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažintaso bet koksio istoriniso jūrų ir (arba) vidaus vandenų laivaso ir tokio laivo tikslios kopijaos, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams jūreivystės ir (arba) upeivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu, klasė. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) jūreivystės ir (arba) upeivystės principais ir būdais.“
pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad jų būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kartu su šiuo projektu teikiamos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo pataisos. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
apsauga, laivyba
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo narys Naglis Puteikis
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-08-22 Nr. S-2017-7529 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1046 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
pateikiama vidaus vandenų transporto priemonių klasifikacija. Įstatymo 15 straipsnio
vandenų transporto priemonėmis ir pateikiamos pramoginio ir tradicinio laivų sąvokų apibrėžtys. Projektu šias apibrėžtis siekiama pakeisti nurodant, kad pramoginis ir tradicinis laivas yra tam tikra laivų klasė. Visų pirma manome, kad Projektu siūlomi pakeitimai neužtikrina vieningos klasifikacijos sistemos, nes siūlomos tik pramoginio ir tradicinio laivų klasės sąvokos, tačiau nenurodoma išsami klasifikacija. Antra, abejojame, ar įstatyme yra tikslinga apibrėžti konkrečias laivų klases, nes Projekto rengėjų nurodomi tikslai yra susiję su tradicinių laivų paveldo apsaugos klausimais, bet ne jų saugumu eksploatuojant. Direktyvoje 2009/15/EB, į kurią referuojama Projekto aiškinamajame rašte, laivo klasė ir ją patvirtinantis liudijimas yra išimtinai siejami su laivo saugumu, o Projektu siūlomi pakeitimai nėra susiję su laivų saugos reikalavimų stiprinimu. 2. Atsižvelgdami į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalį pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, manome, kad Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnyje netikslinga skliausteliuose nurodyti žodį „pastatai“.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Kultūros komitetas
2019-06-12
pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Vytautas Kernagis, komiteto narę Ramintą Popovienę pavaduojanti Dovilė Šakalienė, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuras: patarėja, atliekanti biuro vedėjo funkcijas, Agnė Jonaitienė, patarėjos Milda Gureckienė ir Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė; kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnioji specialistė Sandra Kaziukevičiūtė;
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Olga Meškienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-05 Derinant projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio nuostatas su Saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi bei Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 ir 84 dalimis, siūlytina šiame straipsnyje išbraukti perteklinį žodį „(pastatai)“. Pritarti
Teisės departamentas 2017-09-05 Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsniu keičiant visą kodekso 14 straipsnio tekstą dėstytinas ir keičiamo straipsnio pavadinimas. Pritarti 3.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-05 Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio
pramoginio laivo sąvoką, įtvirtinant, kad tai bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas jūrų ir (arba) vidaus vandenų laivas, analogiškai siekiama praplėsti ir įstatymo projekto
tradicinio laivo sąvoką. Atkreiptinas dėmesys, jog Vidaus vandenų transporto kodekso 1 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje kodekso paskirtį, numatyta, jog Vidaus vandenų transporto kodeksas reguliuoja tik vidaus vandenų laivybos, uostų veiklos, keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimo, buksyravimo santykius, taip pat nustato atsakomybę už žalą, padarytą vidaus vandenų transporto, ir už kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas išplėsti minėtas sąvokas įvardijant, kad laivai yra jūrų ir (arba) vidaus vandenų, atitiktų Vidaus vandenų transporto kodekso paskirtį, kurioje numatyta reguliavimo sritis – vidaus vandenų laivyba. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-05 Pažymėtina, jog Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas teisėkūros sistemiškumo principas numato, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teikiamame Įstatymo pakeitimo projekte atskira nuostata nereikėtų pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Projekto
straipsnis papildytinas 2 dalimi, numatančia įpareigojimą atsakingoms institucijoms iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti įgyvendinamuosius teisės aktus.
Jeigu įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės, šio straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „taikymas ir įgyvendinimas“, o vienintelė dalis nenumeruotina. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-05 Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Vidaus vandenų transporto kodekso 4 straipsniu vidaus vandenų transporto valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos saugios laivybos administracija (1 dalis), Lietuvos Respublikos Vyriausybė formuoja vidaus vandenų transporto politiką, koordinuoja jos įgyvendinimą (2 dalis), o Susisiekimo ministerija įgyvendina vidaus vandenų transporto politiką, pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus, reglamentuojančius vidaus vandenų transporto veiklą ir kt. (3 dalis), manytume, jog dėl projekte siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Dėl šio teisės akto projekto gauta neigiama Vyriausybė išvada. 6. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-08-22 Projektu keičiamo įstatymo 15 straipsnyje pateikiama vidaus vandenų transporto priemonių klasifikacija. Įstatymo 15 straipsnio 4 ir 7 dalyse nurodoma, kad pramoginis ir tradicinis laivas laikomi vidaus vandenų transporto priemonėmis ir pateikiamos pramoginio ir tradicinio laivų sąvokų apibrėžtys. Projektu šias apibrėžtis siekiama pakeisti nurodant, kad pramoginis ir tradicinis laivas yra tam tikra laivų klasė. Visų pirma manome, kad Projektu siūlomi pakeitimai neužtikrina vieningos klasifikacijos sistemos, nes siūlomos tik pramoginio ir tradicinio laivų klasės sąvokos, tačiau nenurodoma išsami klasifikacija.
Antra, abejojame, ar įstatyme yra tikslinga apibrėžti konkrečias laivų klases, nes Projekto rengėjų nurodomi tikslai yra susiję su tradicinių laivų paveldo apsaugos klausimais, bet ne jų saugumu eksploatuojant. Direktyvoje 2009/15/EB, į kurią referuojama Projekto aiškinamajame rašte, laivo klasė ir ją patvirtinantis liudijimas yra išimtinai siejami su laivo saugumu, o
stiprinimu. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-08-22 Atsižvelgdami į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalį pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, manome, kad
nurodyti žodį „pastatai“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba 2017-11-07 Atliekant Projekto Nr. XIIIP-1046 antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad Projektu Nr. XIIIP-1046 siekiama praplėsti pramoginio ir tradicinio laivų sąvokas nustatant šiems laivams jūrų ir (ar) vidaus vandenų laivo klases ir nustatyti, kad visi vidaus vandenų laivai, įregistruoti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, yra prilyginami nekilnojamiesiems daiktams. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-1046 aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo pataisomis siekiama aiškiau reglamentuoti tradicinių ir pramoginių laivų klases ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre užregistruotus laivus prilyginti nekilnojamiesiems daiktams, siekiant įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre tradicinius jūrų laivus. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą jūrų ir vidaus vandenų laivai registruojami atitinkamuose valstybės registruose[²], į kuriuos įregistruojant būtina pateikti nustatytus teisės aktuose[³] dokumentus, kuriuos išduoda atitinkamos institucijos[⁴]. Tarp reikalaujamų pateikti dokumentų yra ir laivo klasę patvirtinantis dokumentas, kuris išduodamas, kai laivas atitinka nustatytus reikalavimus. Tuo tarpu, siekiant nustatyti jūrų ir (ar) vidaus vandenų laivo klases tik tradiciniams ir pramoginiams buriniams laivams ir taip įtvirtinti išimtis tokiems laivams juos išskiriant iš kitų laivų tipų, būtų sudaromos išskirtinės sąlygos minėtų tipų laivų savininkams juos registruojant, – tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Projekto Nr. XIIIP-1037 aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu kyla daug sunkumų siekiant išsaugoti jūrinį paveldą, nes galiojantis keičiamas įstatymas pakankamai nereglamentuoja istorinių laivų kaip kultūros paveldo apsaugos, tvarkybos darbų ir kitų klausimų, tačiau iš Projekto Nr. XIIIP-1037 nuostatų matyti, kad pataisos skirtos ne tik jūrinių laivų, kaip galimo kultūros paveldo, apsaugai, bet visų laivų tipų ir klasių apsaugai. Atsižvelgdami į Projekto Nr. XIIIP-1037 nuostatų apimtį ir į Projekte Nr.
XIIIP-1046 nurodytas pataisas, pagal kurias vidaus vandenų transporto priemonės įregistruotos vidaus vandenų laivų registre būtų laikomos plaukiojančiais statiniais (pastatais) ir prilyginamos nekilnojamiesiems daiktams, manome, kad tokie įstatymų pakeitimai leistų ypatingais požymiais nepasižyminčią praeities kartų pastatytą vidaus vandenų valtį nepagrįstai prilyginti nekilnojamajam daiktui ir pripažinti kultūros paveldo objektu, tokiu būdu taikant jam didesnę, tik kultūros paveldo objektui nustatytą, apsaugą. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2017-11-29 Įvertinus Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1045 siūlomus Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (toliau – Įstatymas) sąvokų pakeitimus, pažymėtina, jog Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1045 teikiami pakeitimai neatitinka Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatytos Įstatymo taikymo apimties, nes šio Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre neįregistruotiems laivams, t. y., vidaus vandenyse plaukiojančioms transporto priemonėms, taip pat neatitinka ir Įstatymo 1 straipsnyje nustatytos Įstatymo paskirties ir tikslo. Analogiška pastaba dėl sąvokų tikslinimo ir taikymo srities neatitikimų taikytina ir Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1046. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2017-11-29
direktyvos 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (OL 2009 L 131, p.
47) reguliavimo tikslai (kuriais Įstatymų projektų rengėjai vadovavosi rengdami Įstatymų projektus ir grindė Įstatymų projektų nuostatas aiškinamuosiuose raštuose) ir Įstatymų projektais teikiami pasiūlymai nėra susiję ir negali būti grindžiami saugios laivybos aspektu. Minėta direktyva nustato priemones, kuriomis turi vadovautis valstybės narės bendradarbiaudamos su organizacijomis, kurioms patikėtas laivų tikrinimas, apžiūra ir liudijimų, kuriais patvirtinama, kad yra laikomasi tarptautinių konvencijų dėl saugumo jūroje ir jūrų taršos prevencijos, išdavimas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1045 (1 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1046 (1 straipsnis) siūlomi pakeitimai neužtikrintų vienodos laivų klasifikavimo sistemos, kuri yra numatyta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiu. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2017-11-29 Pažymėtina, kad nekilnojamieji daiktai yra iš esmės siejami su žeme ir didele finansine verte. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre registruojamos vidaus vandenų transporto priemonės, nurodytos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso
jachtos, taip pat maži motoriniai laivai, asmeniniai laivai (vandens motociklai), paprastai neturi didelės vertės, dėl kurios galėtų būti pripažįstami nekilnojamuoju turtu. Vidaus vandenų transporto priemonei, ją pripažinus nekilnojamuoju daiktu, būtų taikomas nekilnojamojo daikto teisinis režimas, o sandoriams, susijusiems su nuosavybės ir kitomis daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, nustatoma privaloma notarinė forma.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad vidaus vandenų transporto priemonės prilyginimas nekilnojamajam daiktui yra ekonomiškai neproporcingas vidaus vandenų transporto priemonių savininkų atžvilgiu, t. y. siūlomos minimos teisinio reguliavimo priemonės sudarytų per didelę administracinę naštą turto savininkams bei valdytojams ir suvaržytų subjektų teisinius santykius daugiau, nei to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1046 siūlomas teisinis reguliavimas teisę įsigyti tokį turtą, juo disponuoti leistų varžyti labiau negu būtina. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2018-03-14 Siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Europos teisės departamento ir Vyriausybės išvadose pateiktus argumentus. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1046, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Europos teisės departamento ir Vyriausybės išvadose pateiktus argumentus. 7.2 Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Robertas Šarknickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Priedų nėra. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė
Ekonomikos komitetas Papildomo komiteto IŠVADOS
dalyvavo: komiteto nariai: R.Sinkevičius, D.Kreivys, A.Baura, Z.Jedinskij, R.Kupčinskas, B.Matelis, R.Miliūtė, V.Poderys, J.Razma, V.Sinkevičius. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Danė, L.Jasiukėnienė, I.Jurkšuvienė; padėjėja Z.Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos departamento direktoriaus pavaduotojas V.Tamulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-051
projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio nuostatas su Saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi bei Statybos įstatymo 2 straipsnio
„(pastatai)“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-051
straipsniu keičiant visą kodekso 14 straipsnio tekstą dėstytinas ir keičiamo straipsnio pavadinimas. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso 15 straipsnio 4 dalimi siekiama praplėsti pramoginio laivo sąvoką, įtvirtinant, kad tai bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas jūrų ir
(arba) vidaus vandenų laivas, analogiškai siekiama praplėsti ir įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo kodekso 15 straipsnio 7 dalyje išdėstytą tradicinio laivo sąvoką.
Atkreiptinas dėmesys, jog Vidaus vandenų transporto kodekso 1 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje kodekso paskirtį, numatyta, jog Vidaus vandenų transporto kodeksas reguliuoja tik vidaus vandenų laivybos, uostų veiklos, keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimo, buksyravimo santykius, taip pat nustato atsakomybę už žalą, padarytą vidaus vandenų transporto, ir už kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas išplėsti minėtas sąvokas įvardijant, kad laivai yra jūrų ir (arba) vidaus vandenų, atitiktų Vidaus vandenų transporto kodekso paskirtį, kurioje numatyta reguliavimo sritis – vidaus vandenų laivyba. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4Pažymėtina,
jog Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas teisėkūros sistemiškumo principas numato, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teikiamame Įstatymo pakeitimo projekte atskira nuostata nereikėtų pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Projekto 3 straipsnio pavadinime brauktinas perteklinis žodis
„taikymas“, o šis straipsnis papildytinas 2 dalimi, numatančia įpareigojimą
atsakingoms institucijoms iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti įgyvendinamuosius teisės aktus.
Jeigu įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės, šio straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „taikymas ir įgyvendinimas“, o vienintelė dalis nenumeruotina. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
transporto kodekso 4 straipsniu vidaus vandenų transporto valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos saugios laivybos administracija (1 dalis), Lietuvos Respublikos Vyriausybė formuoja vidaus vandenų transporto politiką, koordinuoja jos įgyvendinimą (2 dalis), o Susisiekimo ministerija įgyvendina vidaus vandenų transporto politiką, pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus, reglamentuojančius vidaus vandenų transporto veiklą ir kt. (3 dalis), manytume, jog dėl projekte siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-11-07 III. Dėl projekto Nr. XIIIP-1046 Atliekant Projekto Nr. XIIIP-1046 antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad Projektu Nr. XIIIP-1046 siekiama praplėsti pramoginio ir tradicinio laivų sąvokas nustatant šiems laivams jūrų ir (ar) vidaus vandenų laivo klases ir nustatyti, kad visi vidaus vandenų laivai, įregistruoti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, yra prilyginami nekilnojamiesiems daiktams. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-1046 aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo pataisomis siekiama aiškiau reglamentuoti tradicinių ir pramoginių laivų klases ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre užregistruotus laivus prilyginti nekilnojamiesiems daiktams, siekiant įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre tradicinius jūrų laivus. Projekto Nr. XIIIP-1046 nuostatoms taikomos šios išvados II dalies 1 pastaba dėl laivo klasių sąvokos praplėtimo ir IV dalies 4.1 ir 4.5 pastabos dėl vidaus vandenų laivų prilyginimo nekilnojamiesiems daiktams. IV. Dėl įstatymų keitimo tikslų Atlikdami Projektų Nr. XIIIP-1037, Nr. XIIIP-1045 ir Nr. XIIIP-1046 antikorupcinį vertinimą ir analizuodami jų lydimuosius dokumentus bei šių projektų parengimo priežastis, atkreipiame dėmesį, jog nėra nurodytų aiškių priežasčių, lėmusių keičiamų įstatymų pataisas. 4.1. Projekto Nr. XIIIP-1037 aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu kyla daug sunkumų siekiant išsaugoti jūrinį paveldą, nes galiojantis keičiamas įstatymas pakankamai nereglamentuoja istorinių laivų kaip kultūros paveldo apsaugos, tvarkybos darbų ir kitų klausimų, tačiau iš Projekto Nr. XIIIP-1037 nuostatų matyti, kad pataisos skirtos ne tik jūrinių laivų, kaip galimo kultūros paveldo, apsaugai, bet visų laivų tipų ir klasių apsaugai. Atsižvelgdami į Projekto Nr. XIIIP-1037 nuostatų apimtį ir į Projekte Nr. XIIIP-1046 nurodytas pataisas, pagal kurias vidaus vandenų transporto priemonės įregistruotos vidaus vandenų laivų registre būtų laikomos plaukiojančiais statiniais (pastatais) ir prilyginamos nekilnojamiesiems daiktams, manome, kad tokie įstatymų pakeitimai leistų ypatingais požymiais nepasižyminčią praeities kartų pastatytą vidaus vandenų valtį nepagrįstai prilyginti nekilnojamajam daiktui ir pripažinti kultūros paveldo objektu, tokiu būdu taikant jam didesnę, tik kultūros paveldo objektui nustatytą, apsaugą. 4.2. Analizuodami Projektų Nr.
Analizuodami Projektų Nr. XIIIP-1037 aiškinamojo rašto teiginius, taip pat nustatėme, kad jame pateikiama informacija yra neišsami ir gali klaidinti įstatymų leidėją ir visuomenę, siekiant jiems susidaryti objektyvią nuomonę dėl Projekto Nr. XIIIP-1037 tikslingumo. Pavyzdžiui, aiškinamajame rašte nurodoma, kad 1911 m. pastatytas burinis laivas „Lady Sophie“ yra įregistruotas kultūros vertybių registre kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, tačiau neatskleidžiama, kad Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau
Respublikos kultūros vertybių registre procedūra, nes Kultūros paveldo departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos 2016 m. rugsėjo
laivui „Lady Sophie“ teisinę apsaugą, įrašyti jį į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti regioninį reikšmingumo lygmenį yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. eI-1564-281/2017. Šios bylos nagrinėjimas sustabdytas, kol įsiteisės galutiniai teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. eI-1506-208/2017, Nr. eI-3013-189/2017, Nr. eI-3218-821/2017, kuriose sprendžiami klausimai dėl minėto laivo priskyrimo jūrų laivų klasei pagrįstumo, dėl jo duomenų apie stovėjimo vietą pakeitimo ir kadastrinių matavimų atlikimo bei juridinio fakto įregistravimo registre. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viena iš šių teisminių ginčų šalių yra Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga, su kuria vertinamų trijų projektų rengėjas konsultavosi rengdamas Projektus Nr. XIIIP-1037, Nr. XIIIP-1045 ir Nr. XIIIP-1046 ir kuri yra burinio laivo „Lady Sophie“ savininkė. Taigi šis juridinis asmuo gali būti suinteresuotas, kad minėti projektai būtų priimti. 4.3. Svarbu paminėti ir tai, kad: 4.3.1.
Projektų rengėją ir Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos vadovą P. M. sieja šie ryšiai: P. M. atstovavo projektų rengėją vykusiame teisminiame ginče, kuriame projektų rengėjas ginčijo energetikos ministro patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių atitiktį Statybos ir Šilumos ūkio įstatymams, P. M. yra (buvo) aktyvus projektų rengėjo rėmėjas, abu asmenys aktyviai dalyvavo sprendžiant kitus visuomeninius ginčus. Atsižvelgdami į aiškinamojo rašto argumentus, vykstančius teisminius ginčus tarp Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos ir valstybinių institucijų dėl burinio laivo „Lady Sophie“ registracijos, projektų rengėjo ir Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos vadovo glaudžius ryšius, taip pat į tai, jog nepavyko nustatyti kitų analogiško pobūdžio teisminių ginčų dėl laivų registracijos, manome, kad projektai gali būti aktualūs vienam subjektui. 4.3.2. Dėl galimo Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos suinteresuotumo projektų priėmimu buvimo rodo ir tai, kad ši sąjunga siekia dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamame Kultūros ministerijos organizuojamame 05.4.1-CPVA-K-303 priemonės „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“ projektų konkurse. Kad ši sąjunga galėtų gauti Europos Sąjungos paramą buriniam laivui „Lady Sophie“ rekonstruoti, laivas turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Atsižvelgdami į siekiamas atlikti įstatymų pataisas, manome, jog pataisų nuostatos leistų lengviau įregistruoti burinį laivą „Lady Sophie“ kaip nekilnojamąją vertybę ir pretenduoti į Europos Sąjungos paramos gavimą. 4.3.3. Tarpusavio ryšių, nurodytų 4.3.1 p. platesniame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos jūrų muziejuje, kuriam projekto Nr. XIIIP-1045 rengėjas siūlo suteikti įgaliojimus vykdyti tradicinių laivų pripažinimą ir techninę priežiūrą, vieno iš struktūrinių padalinių vadove dirba Projekto Nr. XIIIP-1045 rengėjo sutuoktinė N. P. Atlikus Projektų Nr. XIIIP-1037, Nr.
XIIIP-1037, Nr. XIIIP-1045 ir Nr. XIIIP-1046 antikorupcinį vertinimą, darytina išvada, kad Projekto Nr. XIIIP-1037 nuostatos sudaro prielaidų elgtis neobjektyviai, siekiamas nustatyti reguliavimas yra nesuderintas su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis, Projekte Nr. XIIIP-1037 nustatytos teisės normos yra prieštaringos, neaiškios ir dviprasmiškos, neužtikrinamas sisteminis siekiamų pakeisti santykių teisinis reguliavimas, Projektai Nr. XIIIP-1037, Nr. XIIIP-1045 ir Nr. XIIIP-1046 gali būti aktualūs vienam juridiniam asmeniui. Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo išvadą, siūlome apsvarstyti šių Projektų tikslingumą. Pritarti visoms pastaboms. 2. Europos teisės departamentas, prie Teisingumo ministerijos, 2017-09-07 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1046 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
vandenų transporto priemonių klasifikacija. Įstatymo 15 straipsnio 4 ir 7 dalyse nurodoma, kad pramoginis ir tradicinis laivas laikomi vidaus vandenų transporto priemonėmis ir pateikiamos pramoginio ir tradicinio laivų sąvokų apibrėžtys. Projektu šias apibrėžtis siekiama pakeisti nurodant, kad pramoginis ir tradicinis laivas yra tam tikra laivų klasė. Visų pirma manome, kad Projektu siūlomi pakeitimai neužtikrina vieningos klasifikacijos sistemos, nes siūlomos tik pramoginio ir tradicinio laivų klasės sąvokos, tačiau nenurodoma išsami klasifikacija. Antra, abejojame, ar įstatyme yra tikslinga apibrėžti konkrečias laivų klases, nes Projekto rengėjų nurodomi tikslai yra susiję su tradicinių laivų paveldo apsaugos klausimais, bet ne jų saugumu eksploatuojant.
Direktyvoje 2009/15/EB, į kurią referuojama Projekto aiškinamajame rašte, laivo klasė ir ją patvirtinantis liudijimas yra išimtinai siejami su laivo saugumu, o Projektu siūlomi pakeitimai nėra susiję su laivų saugos reikalavimų stiprinimu. 2. Atsižvelgdami į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo
didžiausią dalį sudaro patalpos, manome, kad Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnyje netikslinga skliausteliuose nurodyti žodį „pastatai“. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-11-29 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. SV-S-411 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.15 ir 1.16 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1045 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1045) ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 14 ir
projektas Nr. XIIIP-1046) (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
siūlomus Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (toliau – Įstatymas) sąvokų pakeitimus, pažymėtina, jog Įstatymo projektu Nr.
XIIIP-1045 teikiami pakeitimai neatitinka Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatytos Įstatymo taikymo apimties, nes šio Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre neįregistruotiems laivams, t. y., vidaus vandenyse plaukiojančioms transporto priemonėms, taip pat neatitinka ir Įstatymo 1 straipsnyje nustatytos Įstatymo paskirties ir tikslo. Analogiška pastaba dėl sąvokų tikslinimo ir taikymo srities neatitikimų taikytina ir Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1046. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti Įstatymų projektais siūlomą teisinį reguliavimą, visi Lietuvos Respublikoje tarptautinės jūrų teisės ir Europos Sąjungos teisės reikalavimai saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos srityje, taikomi jūrų laivams, turėtų būti taikomi ir vidaus vandenyse plaukiojančioms transporto priemonėms. Priėmus minimus pakeitimus, vidaus vandenų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, taip pat turėtų būti užtikrinamos tarptautinės ir regioninės teisinės normos dėl laivų apsaugos, jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų reikalavimų. Kadangi jūrinio transporto sektoriui ir vidaus vandenų transporto sektoriui yra taikomas skirtingas tarptautinis ir nacionalinis reguliavimas, nurodyti Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai negalėtų būti įgyvendinami. 2. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlikti laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, techninę priežiūrą, apžiūras, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos teisės aktais, ir išduoti atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus turi teisę Lietuvos saugios laivybos administracijos sprendimu įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės.
To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta įgaliojimų suteikimo laivų klasifikavimo bendrovėms sąlyga – tokia bendrovė turi būti pripažinta Europos Komisijos ir įrašyta į Pripažintųjų organizacijų sąrašą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė turi atitikti 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (OL 2009 L 131, p. 11) I priede nustatytus kriterijus. Minėtame reglamente nustatomos priemonės, kurias turi vykdyti organizacijos, atsakingos už laivų tikrinimą, apžiūrą ir sertifikavimą, tačiau šiuo reglamentu jos neįpareigojamos pripažinti laivus tradiciniais. Todėl atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1045 1 straipsnio
Europos Sąjungos teisėje ir, manome, būtų netikslingi ir nesukurtų pridėtinės vertės. 3. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (OL 2009 L 131, p. 47) reguliavimo tikslai (kuriais Įstatymų projektų rengėjai vadovavosi rengdami Įstatymų projektus ir grindė Įstatymų projektų nuostatas aiškinamuosiuose raštuose) ir Įstatymų projektais teikiami pasiūlymai nėra susiję ir negali būti grindžiami saugios laivybos aspektu.
Minėta direktyva nustato priemones, kuriomis turi vadovautis valstybės narės bendradarbiaudamos su organizacijomis, kurioms patikėtas laivų tikrinimas, apžiūra ir liudijimų, kuriais patvirtinama, kad yra laikomasi tarptautinių konvencijų dėl saugumo jūroje ir jūrų taršos prevencijos, išdavimas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1045 (1 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1046 (1 straipsnis) siūlomi pakeitimai neužtikrintų vienodos laivų klasifikavimo sistemos, kuri yra numatyta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiu. 4. Tradiciniai laivai neturi būti skirstomi pagal klases, nes tradiciniais pripažįstami laivai atsižvelgus į jų kultūrinę istorinę vertę ir eksploatavimo būdą (ar laivai eksploatuojami tradiciniais (įprastais) jūreivystės būdais) nepriklausomai nuo jų klasės, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje. Pagal minėtą dalį istorinių laivų ar jų tikslių kopijų pripažinimo tradiciniais laivais tvarką nustato Lietuvos Respublikos kultūros ministras ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė – tai juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, atitinkantys tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus, keliamus laivų techninę priežiūrą ir apžiūrą atliekančioms, laivų klasę suteikiančioms ir privalomus laivų dokumentus išduodančioms bendrovėms. Tokie įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės išduoti laivo klasės dokumentai nurodo laivo paskirtį.
Įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės, išduodamos laivo klasės dokumentus, liudija, kad toks laivas yra pastatytas atsižvelgus į visus saugios laivybos reikalavimus ir gali būti eksploatuojamas pagal minimame dokumente nurodytą paskirtį. Laivo pripažinimas tradiciniu suteikia tik papildomą ypatingą statusą laivui, numato jo savybes ir kultūrinę vertę, tačiau nenustato jo paskirties. Pavyzdžiui, tradiciniu laivu gali būti pripažįstami laivai, kurie ilgai plaukiojo komerciniais tikslais ir turi laivo klasės dokumentus, tačiau dėl savo amžiaus ir istorinės vertės papildomai identifikuojami kaip tradiciniai laivai. 5. Pažymėtina, kad nekilnojamieji daiktai yra iš esmės siejami su žeme ir didele finansine verte. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre registruojamos vidaus vandenų transporto priemonės, nurodytos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso
jachtos, taip pat maži motoriniai laivai, asmeniniai laivai (vandens motociklai), paprastai neturi didelės vertės, dėl kurios galėtų būti pripažįstami nekilnojamuoju turtu. Vidaus vandenų transporto priemonei, ją pripažinus nekilnojamuoju daiktu, būtų taikomas nekilnojamojo daikto teisinis režimas, o sandoriams, susijusiems su nuosavybės ir kitomis daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, nustatoma privaloma notarinė forma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad vidaus vandenų transporto priemonės prilyginimas nekilnojamajam daiktui yra ekonomiškai neproporcingas vidaus vandenų transporto priemonių savininkų atžvilgiu, t. y. siūlomos minimos teisinio reguliavimo priemonės sudarytų per didelę administracinę naštą turto savininkams bei valdytojams ir suvaržytų subjektų teisinius santykius daugiau, nei to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1046 siūlomas teisinis reguliavimas teisę įsigyti tokį turtą, juo disponuoti leistų varžyti labiau negu būtina. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Europos teisės departameto ir Vyriausybės išvadose pateiktus argumentus ir įžvalgas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Baura. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris