Projekto lyginamasis variantas
120, 590
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 120 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos
pažeidimas trunkantis 90 kalendorinių dienų ir ilgiau arba jeigu toks pažeidimas įvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir nustatytas bankroto bylos metu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams, buvusiems vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų."
straipsnio pakeitimas Pakeisti 590 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Nustačius kreditorių teisių pažeidimą bankroto byloje, bankroto administratorius privalo pateikti pareiškimą, o administracinio nusižengimo bylą dėl šio kodekso 547 straipsnyje numatytų pažeidimų pradedama pagal visuomenės informavimo priemonės atstovo ar žurnalisto pareiškimą. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti."
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas
Projekto Nr. XIIIP-1028 (2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 120 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos
pažeidimas arba kai šis pažeidimas padarytas iki bankroto proceso ar restruktūrizavimo bylos pradžios ir nustatytas bankroto proceso metu ar restruktūrizavimo byloje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų atsikaitymų neįvykdymas daugiau kaip devyniasdešimt kalendorinių dienų nuo tos dienos kai ši prievolė turėjo būti įvykdyta, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų."
straipsnio pakeitimas Pakeisti 590 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Nustačius kreditorių teisių pažeidimą bankroto proceso metu ar restruktūrizavimo byloje, kuris buvo padarytas iki bankroto proceso ar restruktūrizavimo bylos, pareiškimą pateikia bankroto ar atitinkamai restruktūrizavimo administratorius, o administracinio nusižengimo bylą dėl šio kodekso 547 straipsnyje numatytų pažeidimų pradedama pagal visuomenės informavimo priemonės atstovo ar žurnalisto pareiškimą.
Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti."
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas
DĖL
120,
2017 m. d. Nr. Vilnius
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Respublikos civilinis kodeksas (toliau - LR CK) buvo papildytas 6.930¹ straipsniu "Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas”. Už LR CK 6.930¹ straipsnyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą, atsakomybėn traukiami asmenys, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 120 straipsnio nuostatas. LR CK 6.930¹ straipsnio atsiradimą sąlygojo siekis išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kuomet pastarieji, neatsiskaitę su darbuotojais, valstybės ar savivaldybių biudžetais bei kitais, socialiai jautriais kreditoriais, pirmiausia atsiskaito savo nuožiūra su kitais kreditoriais ir inicijuoja bankrotą. Taip pat, šio straipsnio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad atsiskaitymų eiliškumo nustatymas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, bei padės užtikrinti sąžiningą rinkos dalyvių pasitraukimą iš rinkos verslo nesėkmės atveju, taip pat sumažins tyčinio bankroto tikimybę. Kaip vieną iš šio straipsnio tikslų, įstatymo rengėjai nurodo, jog įstatymo norma tarnaus kaip verslo subjektus drausminanti ir prevencinė priemonė, įgalinanti geriau nustatyti tyčinio bankroto požymius.
LR ANK 120 str. numatyta, kad "Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų." Kaip matyti iš teisino reguliavimo, įstatymo leidėjas tiek LR CK, tiek LR ANK normomis pirmiausia siekia apsaugoti Valstybės ar savivaldybių biudžetus nuo įmokų netekimo, ūkio subjektui tapus nemokiam (paskelbus bankrotą). Nuo LR CK 6.930¹ straipsnio įsigaliojimo, teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos atlikdamos ūkio subjektų patikrinimus ir nustačiusios, kad ūkio subjektai yra atsiskaitę su kitais kreditoriais (paslaugų ir/ar prekių tiekėjais, darbuotojais ar atliko kitas būtinas atsiskaitymus), bet laiku nesumokėję mokesčių į biudžetą, šių ūkio subjektų vadovų atžvilgiu inicijuoja administracinių nusižengimų teisenos procesą ir medžiagą tolimesniam nagrinėjimui perduoda teismui. Kaip rodo statistika, tokių patikrinimų ir administracinėn atsakomybėn traukiamų ūkio subjektų vadovų skaičius kas metai vis didėja, nes tokiu būdu valstybės institucija rado būdą papildyti Valstybės biudžetą ir pagerinti savo darbo rezultatus. Tokio pobūdžio pareiškimų teismui buvo perduota: 2014 metais
administracines bylas, daugeliu atveju priima sprendimus skirti baudas mažesnes, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies (iki 2017-01-01 galiojus ATPK 50⁶ str.) sankcijoje numatyta minimali bauda (1 400 Eur).
Taip pat, nuo LR CK 6.930¹ straipsnio įsigaliojimo bankroto bylų skaičius ir nesumokėtų mokesčių biudžetui sumos ne mažėja, o didėja. 2012 metais pradėta ūkio subjektams bankroto bylų - 1 401, 2013 metais pradėta - 1 553, 2014 m. - 1 685, 2015 m. - 1 983 ir 2016 metais pradėta bankroto bylų - 2 723. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, nors Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimų ir pareiškimų teismui daugėja, tačiau tai jokios įtakos bankrotų skaičiui neturi. Taip pat, tas faktas, kad teismai dažnais atvejais skiria mažesnes baudas nei įstatymų numatyta minimali bauda rodo, kad pažeidimai nėra pavojingi ar sukeliantys dideles neigiamas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, jog ūkio subjektai savalaikiai nesumokėję mokesčių ar rinkliavų į Valstybės ar savivaldybių biudžetus, bet atsiskaitę su tiekėjais, vėliau vis tiek sumoka mokesčius, bei papildomai Valstybei sumoka delspinigius ar palūkanas. Tokiu atveju verslininkai mokestinę sumą pasinaudoja kaip netiesioginę Valstybės paskolą, kurią vėliau grąžina su delspinigiais ar palūkanomis ir tuo pačiu išsaugo verslą bei darbo vietas. Pažymėtina, kad Valstybės vienas iš prioritetinių tikslų yra išlaikyti, skatinti ir remti smulkųjį verslą. Tačiau verslui, turinčiam laikinų finansinių sunkumų yra sudėtinga arba neįmanoma susilaukti finansinės paramos, dėl biurokratinių barjerų ar kitokių perteklinių reikalavimų. Todėl, ūkio subjektų laikinas mokesčių nesumokėjimas, tikslu atsiskaityti su tiekėjais (kad nesustotų verslo procesas) neturėtu būti vertinamas kaip administracinis nusižengimas. Tuo labiau, kaip ir buvo minėta, vėliau šie pinigai yra sumokami su palūkanomis ar delspinigiais.
Todėl, įstatymo projektu siūloma nustatyti 90 kalendorinių dienų terminą, per kurį ūkio subjektas galėtu susitvarkyti savo laikinus finansinius sunkumus ir už tai nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn už laiku neįvykdytas mokestines prievoles. Kaip matyti iš LR CK 6.930¹ straipsnio reglamentavimo, bei atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus (nurodytus aiškinamajame rašte) ši norma skirta ir tiesiogiai susijusi su tyčinių ar nesąžiningų bankrotų, kuriais siekiama išvengti mokestinių prievolių, užkardymu ir prevencija. Tačiau, kaip rodo praktika, minėtas reglamentavimas didėjančiam bankrotų skaičiui ir mokesčių nesumokėjimui įtakos neturėjo, todėl savo tikslų nepasiekė. Ūkio ar kiti subjektai (tame tarpe ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos) matydami, kad kitas ūkio subjektas nesilaiko LR CK 6.930¹ straipsnyje nustatytų atsiskaitymų eiliškumo, savo tesėtus interesus gali apginti ir kitomis įstatymų jiems suteiktomis gynybos priemonėmis. Tačiau, teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos pasinaudodamos LR CK 6.930¹ ir LR ANK 120 straipsnio netiksliu reglamentavimu, administracinio poveikio priemonių taikymą inicijuoja ne tiems ūkio subjektams kurie inicijuoja tyčinius ar nesąžiningus bankrotus (sukėlusius neigiamų pasekmių Valstybės ir savivaldybių biudžetams), bet tiems ūkio subjektų vadovams, kurie dėl objektyvių priežasčių vėluoja laiku sumokėti mokesčius. Tokiu būdu, ūkio subjekto vadovas, kuris siekia dalimis ar vėliau sumokėti mokesčius į biudžetą yra baudžiamas didele finansine nuobauda, tačiau kitas ūkio subjekto vadovas, kuris inicijuoja bankrotą ir nesumoka mokesčių į biudžetus, tiesiogiai sukeldamas neigiamas pasekmes, administracinėn atsakomybėn traukiamas nėra.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, šiuo įstatymo projektu siūloma traukti administracinėn atsakomybėn tik tuos ūkio subjekto vadovus ar kitus asmenis, kurie 90 kalendorinių dienų ir ilgiau pažeidinėja kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą arba kurių įmonėms yra pradėta bankroto byla ir kurie iki bankroto bylos iškėlimo yra pažeidę LR CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumą 90 ir daugiau kalendorinių dienų. Taip pat, šiuo projektu siūloma praplėsti asmenų ratą, kurie turėtu teisę kreiptis su pareiškimu į teismą, dėl LR CK 6.930¹ straipsnio pažeidimo ir LR ANK 120 straipsnyje numatytų sankcijų taikymo. Projektu siūloma, kad tokius pareiškimus teismui privalėtu teikti bankroto administratoriai, kadangi, pradėjus bankroto bylą ir bankroto administratoriui perėmus administruoti bankrutuojančią įmonę, bei nustačius LR CK 6.930¹ pažeidimo požymius, iki šiol neturėjo galimybės inicijuoti pažeidimą padariusių asmenų paraukimą administracinėn atsakomybėn. Be to, įmonių vadovai žinodami, kad nors ir pradėjus bankroto procedūrą negalės išvengti atsakomybės už kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimą, stengsis šios tvarkos nepažeidinėti. Todėl, šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę patraukti administracinėn atsakomybėn ne tik esamus, bet ir buvusius įmonės vadovus, kurie atliko ir vykdė veiksmus pažeidžiančius kreditorių interesus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas - Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:.
Šiuo metu galiojančio LR ANK
pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų." Kaip matyti iš šiuo metu galiojančio reglamentavimo, administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas jeigu nesilaikė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir tvarkos, nesant bankroto bylai. Tačiau kitos šiame straipsnyje nurodytos sąlygos: pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, bei kreditorių susirinkimų nesušaukimas, leidžia asmenį patraukti atsakomybėn tik esant bankroto bylai. Tai rodo, kad norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 120 straipsnį, pažeidimas turėtų būti baigtas ir jis turėtu būti susijęs su kilusiomis neigiamomis pasekmėmis - bankroto byla. Taip pat, LR ANK 590 straipsnyje numatyti subjektai, kurių pareiškimų pagrindu gali būti pradėtas administracinių nusižengimų teisena: "4.Administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Administracinio nusižengimo byla dėl šio kodekso
priemonės atstovo ar žurnalisto pareiškimą.
Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti." Esant tokiam LR ANK 590 straipsnio reglamentavimui, bankroto administratorius vykdydamas bankroto bylos procedūrą ir pastebėjęs, kad yra nesilaikyta atsiskaitymų eiliškumo, neturi teisės kreiptis į teismą, dėl kaltų asmenų atsakomybės. Todėl įstatymo projektu siekiama šią spragą ištaisyti, kad nebūtų sudarytos sąlygos atsakomybės išvengiamumui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma aiškiai apibrėžti ribas, kada ūkio subjekto vadovas gali būti traukiamas atsakomybėn už atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą, o būtent tuomet, kada pažeidimas trunka 90 kalendorinių dienų ir ilgiau arba jeigu toks pažeidimas įvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir nustatytas bankroto bylos metu. Todėl LR ANK 120 straipsnį siūloma išdėstyti sekančiai: ”1. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas trunkantis 90 kalendorinių dienų ir ilgiau arba jeigu toks pažeidimas įvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir nustatytas bankroto bylos metu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) <...>." Taip pat, įstatymo projektu siūloma ištaisyti šiuo metu ANK 590 straipsnio 4 dalyje esančią spragą ir nustatyti, kad pradėjus bankroto bylą ir pastebėjus atsiskaitymo eiliškumo pažeidimus, su pareiškimu, dėl buvusio atsakingo asmens neteisėtų veiksmų į teismą privalomai turėtu kreiptis bankroto administratorius. Tokiu būdu būtų užkirstas kelias atsakomybės išvengiamumui.
Todėl siūloma į LR ANK 590 straipsnio 4 dalį įrašyti imperatyvią nuostatą, jog "<...>Nustačius kreditorių teisių pažeidimą bankroto byloje, bankroto administratorius privalo pateikti pareiškimą <...>."
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. Šiuo įstatymo projektu atsakomybėn bus patraukti asmenys padarę administracinį nusižengimą prieš kreditorius už pastariesiems sukeltus neigiamus finansinius padarinius. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijos rizikai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Skatins sąžiningus atsiskaitymus su kreditoriais ir apsaugos nuo tyčinių ar nesąžiningų bankroto inicijavimų. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: " Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas"; "Kreditorinių reikalavimų įvykdymas"; "Kreditorių teisių pažeidimas";
"Tyčinis bankrotas"; "Bankrotas". 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas
DĖL
IR
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: 2013 metais Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - LR CK) buvo papildytas 6.930¹ straipsniu "Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas”. Už LR CK 6.930¹ straipsnyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą, atsakomybėn traukiami asmenys, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 120 straipsnio nuostatas. LR CK 6.930¹ straipsnio atsiradimą sąlygojo siekis išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kuomet pastarieji, neatsiskaitę su darbuotojais, valstybės ar savivaldybių biudžetais bei kitais, socialiai jautriais kreditoriais, pirmiausia atsiskaito savo nuožiūra su kitais kreditoriais ir inicijuoja bankrotą. Taip pat, šio straipsnio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad atsiskaitymų eiliškumo nustatymas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, bei padės užtikrinti sąžiningą rinkos dalyvių pasitraukimą iš rinkos verslo nesėkmės atveju, taip pat sumažins tyčinio bankroto tikimybę. Kaip vieną iš šio straipsnio tikslų, įstatymo rengėjai nurodo, jog įstatymo norma tarnaus kaip verslo subjektus drausminanti ir prevencinė priemonė, įgalinanti geriau nustatyti tyčinio bankroto požymius.
LR ANK 120 str. numatyta, kad "Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų." Kaip matyti iš teisino reguliavimo, įstatymo leidėjas tiek LR CK, tiek LR ANK normomis pirmiausia siekia apsaugoti valstybės ar savivaldybių biudžetus ir kitus asmenis nuo įmokų netekimo, ūkio subjektui tapus nemokiam (paskelbus bankrotą). Nuo LR CK 6.930¹ straipsnio įsigaliojimo, teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos atlikdamos ūkio subjektų patikrinimus ir nustačiusios, kad ūkio subjektai yra atsiskaitę su kitais kreditoriais (paslaugų ir/ar prekių tiekėjais, darbuotojais ar atliko kitas būtinas atsiskaitymus), bet laiku nesumokėję mokesčių į biudžetą, šių ūkio subjektų vadovų atžvilgiu inicijuoja administracinių nusižengimų teisenos procesą ir medžiagą tolimesniam nagrinėjimui perduoda teismui. Kaip rodo statistika, tokių patikrinimų ir administracinėn atsakomybėn traukiamų ūkio subjektų vadovų skaičius kas metai vis didėja, nes tokiu būdu valstybės institucija rado būdą papildyti valstybės biudžetą ir pagerinti savo darbo rezultatus. Teismai išnagrinėję minėtas administracines bylas, daugeliu atveju priima sprendimus skirti baudas mažesnes, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies (iki 2017-01-01 galiojus ATPK 50⁶ str.) sankcijoje numatyta minimali bauda (1 400 Eur). Taip pat, nuo LR CK 6.930¹ straipsnio įsigaliojimo bankroto bylų skaičius ir nesumokėtų mokesčių biudžetui sumos ne mažėja, o didėja.
bankroto bylų - 1 401, 2013 metais pradėta - 1 553, 2014 m. - 1 685, 2015 m. - 1 983 ir 2016 metais pradėta bankroto bylų - 2 723. Atkreiptinas dėmesys, jog ūkio subjektai savalaikiai nesumokėję mokesčių ar rinkliavų į valstybės ar savivaldybių biudžetus, bet atsiskaitę su tiekėjais, vėliau vis tiek sumoka mokesčius, bei papildomai valstybei sumoka delspinigius ar palūkanas. Tokiu atveju verslininkai mokestine suma pasinaudoja kaip netiesiogine valstybės paskola, kurią grąžina su delspinigiais ar palūkanomis. Tuo pačiu ūkio subjektai išsaugo verslą ir darbo vietas. Pažymėtina, kad valstybės vienas iš prioritetinių tikslų yra išlaikyti, skatinti ir remti smulkųjį verslą. Tačiau tokiam verslui, susilaukti finansinės paramos, ypatingai esant laikiniems ir netikėtiems finansiniams sunkumams, yra ypač sudėtinga arba neįmanoma dėl biurokratinių barjerų ar kitokių perteklinių reikalavimų. Todėl, ūkio subjektų laikinas mokesčių nesumokėjimas, tikslu atsiskaityti su tiekėjais (kad nesustotų verslo procesas) neturėtu būti vertinamas kaip administracinis nusižengimas. Tuo labiau, kaip ir buvo minėta, vėliau šie pinigai yra sumokami su palūkanomis ar delspinigiais. Kaip matyti iš LR CK 6.930¹ straipsnio reglamentavimo, bei atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus (nurodytus aiškinamajame rašte) ši norma skirta ir tiesiogiai susijusi su tyčinių ar nesąžiningų bankrotų, kuriais siekiama išvengti mokestinių prievolių, užkardymu ir prevencija. Tačiau, kaip rodo praktika, minėtas reglamentavimas didėjančiam bankrotų skaičiui ir mokesčių nesumokėjimui įtakos neturėjo, todėl savo tikslų nepasiekė.
Mokesčių administratorius pasinaudodamos LR CK 6.930¹ ir LR ANK 120 straipsnio reglamentavimu, administracinio poveikio priemonių taikymą inicijuoja ne ūkio subjektų vadovams inicijavusiems tyčinius ar nesąžiningus bankrotus (sukėlusius neigiamų pasekmių valstybės ir savivaldybių biudžetams), bet tiems ūkio subjektų vadovams, kurie dėl objektyvių priežasčių vėluoja laiku sumokėti mokesčius. Tokiu būdu, ūkio subjekto vadovas, kuris turi įmonėje laikinų finansinių sunkumų, bet siekdamas išlaikyti verslą pirmiau atsiskaito su tiekėjais ar kitais kreditoriais nuo kurių tiesiogiai priklauso tolimesnė įmonės veikla ir nevengdamas vėliau sumokėti mokestines prievoles į biudžetą yra baudžiamas neproporcingai didele finansine nuobauda. Tačiau kitas ūkio subjekto vadovas, kuris inicijuoja bankrotą ir nesumoka mokesčių į biudžetus, bei tokiu būdu padaro žalos, administracinėn atsakomybėn traukiamas nėra. Be to, šiuo metu viešai pasirodžiusi informacija (http://www.vz.lt/finansai-apskaita/2017/09/01/precedentas-vmi-pradejo-bausti-vadovus) patvirtina, jog mokesčių administratorius pradeda piktnaudžiautu šiuo reglamentavimu ir bankroto rizikos nekeliančių įmonės vadovus vis dažniau traukia administracinėn atsakomybėn. Toks perdėtas baudimas sukelia neigiamus rezultatus, nei buvo tikimasi (<...> turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai <...>) iniciavus minėtą reglamentavimą 2013 metais.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, šiuo įstatymo projektu siūloma traukti administracinėn atsakomybėn tuos ūkio subjekto vadovus ar kitus asmenis, kurių įmonėms yra pradėtas bankroto procesas ar restruktūrizavimo byla ir kurie yra pažeidę LR CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumą, bei tokius asmenis, kurie mokestinio įsipareigojimo neįvykdo ilgiau kaip devyniasdešimt kalendorinių dienų, nuo tos dienos, kai šis įsipareigojimas turėjo būti įvykdytas. Tokiu būdu, minėti ūkio subjektų vadovai ar kiti asmenys tyčia ir elgdamiesi nesąžiningai išvengė finansinių prievolių, ko pasėkoje sukėlė neigiamų pasekmių tiek valstybės ar savivaldybės biudžetams, bei kitiems subjektams. Taip pat, šiuo projektu siūloma praplėsti asmenų ratą, kurie turėtų teisę kreiptis su pareiškimu į teismą, dėl LR CK 6.930¹ straipsnio pažeidimo ir LR ANK 120 straipsnyje numatytų sankcijų taikymo. Projektu siūloma, kad tokius pareiškimus teismui privalėtu teikti bankroto ar restruktūrizavimo administratoriai, kadangi pastarieji, bankroto procese ar restruktūrizavimo byloje perėmę administruoti įmonę ir pastebėję LR CK 6.930¹ pažeidimo požymius, iki šiol neturėjo galimybės inicijuoti pažeidimą padariusio asmens, paraukimo administracinėn atsakomybėn. Kadangi, įstatymo projektas tiesiogiai susijęs su civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio reglamentavimu, todėl atitinkamai yra keičiamos ir šio straipsnio nuostatos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas - Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:.
Šiuo metu galiojančio LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad "Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų." Kaip matyti iš šiuo metu galiojančio reglamentavimo, administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas jeigu nesilaikė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir tvarkos, nesant bankroto bylai. Tačiau kitos šiame straipsnyje nurodytos sąlygos: pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, bei kreditorių susirinkimų nesušaukimas, leidžia asmenį patraukti atsakomybėn tik esant bankroto bylai. Tai rodo, kad norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 120 straipsnį, pažeidimas turėtų būti baigtas ir jis turėtų būti susijęs su kilusiomis neigiamomis pasekmėmis - bankroto byla. Taip pat, LR ANK
pradėtas administracinių nusižengimų teisena: "4.Administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Administracinio nusižengimo byla dėl šio kodekso 547 straipsnyje numatytų pažeidimų pradedama pagal visuomenės informavimo priemonės atstovo ar žurnalisto pareiškimą.
Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti." Vadovaujantis minėtu reglamentavimu, bankroto ar restruktūrizavimo administratorius vykdydamas bankroto ar atitinkamai restruktūrizavimo procesą ir nustatęs, kad atsakingi asmenys nesilaikė kreditorinių reikalavimų atsiskaitymų eiliškumo, neturėjo teisės inicijuoti administracinių nusižengimų teisenos. Tačiau, tai padaryti gali tik per kreditorius. Tačiau, bankroto ar restruktūrizavimo administratorius kreditorių gali neinformuoti, o jeigu ir informuoja kreditorius, pastarieji, dėl įvairių priežasčių gali nepateikti pareiškimo į teismą, dėl atsakingų asmenų patraukimo atsakomybėn. Tokiu būdu, buvę įmonės vadovai ar kiti atsakingi asmenys turi galimybę išvengti atsakomybės už jų padarytus neteisėtus veiksmus. Todėl, įstatymų projektu siekiama sumažinti galimybes išvengti atsakomybės iki minimumo. Šiuo metu galiojančiame CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atsiskaitymo eiliškumas, jog kreditorius privalo „trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymų projektais siūloma netraukti atsakomybėn įmonės vadovo, jeigu jo vadovaujama įmonė, dėl laikinų finansinių sunkumų negali įvykdyti mokestinių įsipareigojimų valstybės ar savivaldybės biudžetui ne daugiau kaip 90 kalendorinių dienų, nuo to dienos, kada atsirado prievolė atlikti nurodytus atsiskaitymus.
Atsižvelgiant į tai, LR ANK 120 straipsnyje siūloma nauja nuostata, jog "Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas arba kai šis pažeidimas padarytas iki bankroto proceso ar restruktūrizavimo bylos pradžios ir nustatytas bankroto proceso metu ar restruktūrizavimo byloje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų atsikaitymų neįvykdymas daugiau kaip devyniasdešimt kalendorinių dienų nuo tos dienos kai ši prievolė turėjo būti įvykdyta, <...>.", o CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą siūloma papildyti ir išdėstyti sekančiai „trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt kalendorinių dienų, nuo tos dienos kai ši prievolė turėjo būti įvykdyta“ Taip pat, įstatymo projektu siūloma ištaisyti šiuo metu ANK 590 straipsnio 4 dalyje esančią spragą ir nustatyti, kad pradėjus bankroto procesą ar restruktūrizavimo bylą ir pastebėjus atsiskaitymo eiliškumo pažeidimus padarytus iki šių procesų, su pareiškimu į teismą turėtu kreiptis bankroto ar atitinkamai restruktūrizavimo administratorius. Tokiu būdu būtų užkirstas kelias atsakomybės išvengiamumui.
Todėl siūloma į LR ANK 590 straipsnio 4 dalį įrašyti nuostatą, jog "<...>Nustačius kreditorių teisių pažeidimą bankroto proceso metu ar restruktūrizavimo byloje, kuris buvo padarytas iki bankroto proceso ar restruktūrizavimo bylos, pareiškimą pateikia bankroto ar atitinkamai restruktūrizavimo administratorius<...>."
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymų projektus nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijos rizikai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Skatins sąžiningus atsiskaitymus su kreditoriais ir apsaugos nuo tyčinių ar nesąžiningų bankroto inicijavimų, taip pat, palengvins verslo sąlygas iškilus laikiniems finansiniams sunkumams. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Reikalinga keisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: " Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas"; "Kreditorinių reikalavimų įvykdymas"; "Kreditorių teisių pažeidimas"; "Tyčinis bankrotas"; "Bankrotas". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-08- Nr. Į 2017-08-22 Nr. S-2017-7529 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 120, 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-1028 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas trunkantis 90 kalendorinių dienų ir ilgiau arba jeigu toks pažeidimas įvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir nustatytas bankroto bylos metu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams, buvusiems vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų“ (pabraukta mūsų). Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl šių aspektų:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje, taip pat vykdymo, restruktūrizavimo, bankroto procesą reglamentuojančiuose įstatymuose. Teikiamu įstatymo projektu siūloma taikyti administracinę atsakomybę juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims tik tuo atveju, jeigu jie vykdė atsiskaitymą su kreditoriumi (-iais) pažeisdami minėtuose įstatymuose nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą ir tvarką 90 kalendorinių dienų ir ilgiau, t. y. darė trunkamojo pobūdžio pažeidimą. Pažymėtina, kad atsiskaitymų eiliškumas gali būti pažeidžiamas vienkartiniu veiksmu, t. y. tuomet, kai pažeidžiant įstatymuose nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, atsiskaitoma su vienu kreditoriumi.
Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą tokiu atveju juridinių asmenų vadovai iš viso galėtų būti nebaudžiami, nes pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą atsakingi asmenys būtų traukiami administracinėn atsakomybėn tik už trunkamuosius veiksmus. Kokie konkrečiai pažeidimai būtų laikomi trunkamaisiais, t. y. trunkančiais 90 kalendorinių dienų ir ilgiau nėra pakankamai aišku, todėl taikant įstatymą pastaroji nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar ji neturėtų būti patikslinta. Antra, projektu siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip neatitinkantis kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros, nes per pakankamai ilgą laiko tarpą (90 kalendorinių dienų ir ilgiau) atsakingi asmenys galėtų vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais pažeisdami įstatymų nustatytą atsiskaitymų eiliškumą ir tvarką ir už tai nebūtų baudžiami. Tokiu atveju asmenys atsiskaityti galėtų su kreditoriais, kurie yra žemesnėje eilėje, o aukštesnės eilės kreditorių reikalavimai tokiu būdu galėtų būti išvis nepatenkinti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka proporcingumo principą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad paprastai aukštesnės eilės kreditoriai yra asmenys, kuriems yra atlyginama žala dėl sveikatos sužalojimo ar atitinkamų asmenų gyvybės atėmimo, dėl asmenų išlaikymo, taip pat valstybė, savivaldybės dėl įmokų į atitinkamus biudžetus bei fondus. Tuo tarpu pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas pirmiau galėtų būti tenkinami žemesnėje eilėje esančių kreditorių reikalavimai, nes už kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimą nebūtų taikomos jokios sankcijos. Atsižvelgiant į tai, taip pat svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka viešąjį interesą.
Trečia, atkreipiame dėmesį, kad bankroto procesas gali vykti ne tik teismo tvarka, bet ir ne teismo tvarka. Taigi kreditorių teisių pažeidimai gali būti nustatyti ne tik teisminio bankroto bylos nagrinėjimo metu, bet ir vykstant neteisminiam bankroto procesui. Pagal projekto nuostatas pažeidimai, nustatyti neteisminio bankroto proceso metu būtų vertinami kitaip nei nustatyti bankroto bylos teisminio nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nuostatos ,,jeigu toks pažeidimas nustatytas bankroto bylos metu“ nereikėtų patikslinti. Ketvirta, keičiamo įstatymo 120 straipsnio 1 dalies nuostatoje žodis
„įvykdytas“ keistinas žodžiu „padarytas“. Penkta, atsižvelgiant į ANK sistemą, skaičius „90“ keistinas žodžiu
„devyniasdešimt“. Šešta, po žodžių „kalendorinių dienų“ jungtukas „ir“ keistinas jungtuku
„ar“. Septinta, atkreiptinas dėmesys, jog projektu siūloma nuostata
neatitinka teisės pažeidimo sampratos (past. – „<...> pažeidimas trunkantis 90 kalendorinių dienų ir ilgiau <...>“). ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.“ Atsižvelgiant į tai, asmens veikos, neatitinkančios visų pažeidimo (nusižengimo) požymių negalima traktuoti kaip teisės pažeidimo (nusižengimo). Pagal siūlomą reguliavimą įtvirtinamas naujas pagrindinis kreditorių teisių pažeidimo sudėties požymis – jo trukmė – devyniasdešimt kalendorinių dienų ir ilgiau. Atsižvelgiant į tai, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos nesilaikymas (nepaisymas) netrunkantis bent devyniasdešimt kalendorinių dienų pagal siūlomą reguliavimą yra teisėtas ir formaliai negali būti laikomas teisės pažeidimu.
Aštunta, manytina, kad siūlomos pataisos nėra suderintos su Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio („Skolininko nesąžiningumas“) 1 dalimi ir suformuota šio straipsnio teismų praktika. Devinta, žodžiai ,,buvusiems vadovams“ brauktini kaip pertekliniai, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimus turėtų būti traukiami už tokių pažeidimų padarymą atsakingi asmenys, tarp jų ir juridinių asmenų vadovai, kurie padarė nurodytus pažeidimus, nepriklausomai nuo to ar patraukimo administracinėn atsakomybėn metu jie vykdo juridinių asmenų vadovų pareigas. Be to, vadovaujantis ANK 3 straipsnio 4 dalimi, „Administracinio nusižengimo padarymo laikas yra asmens veikimo (neveikimo) laikas arba įstatymuose numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.” Atsižvelgiant į tai, asmens padarytą veiką kvalifikuojant kaip administracinį nusižengimą (tarp jų ir kreditorių teisių pažeidimą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį) esminę reikšmę turi ne pažeidimo nagrinėjimo ar kitas momentas, o tokios veikos padarymo laikas. Veikos padarymo metu pažeidimo subjektas yra vadovas ar kitas atsakingas asmuo, bet ne „buvęs vadovas“, kaip siūloma projekte. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 590 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,nustačius kreditorių teisių pažeidimą bankroto byloje, bankroto administratorius privalo pateikti pareiškimą <...>“.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 120 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas ir tvarka galėtų būti pažeisti bankroto proceso metu, pačiam bankroto administratoriui pažeidus atsiskaitymo su įmonės kreditoriais reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką, nustatytą Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą tokiu atveju pats bankroto administratorius turėtų teikti pareiškimą teismui dėl galimai savo padarytų pažeidimų tyrimų ir baudos jam pačiam skyrimo už tokius pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip neatitinkantis teisingumo, protingumo principų. Be to, atkreipiame dėmesį, kad atitinkami kreditorių teisių pažeidimai galėtų būti atlikti ne tik įmonių bankroto proceso metu, bet ir įmonių restruktūrizavimo proceso metu. Atkreipiame dėmesį, kad įmonės restruktūrizavimo proceso metu nustačius kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ar atsiskaitymo tvarkos pažeidimus, teikti pareiškimą teismui įmonės restruktūrizavimo administratorius neturėtų teisės. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą, reglamentuojant pažeidimų tyrimą įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose. 3. Pažymėtina, kad, priėmus įstatymą, galimai sumažėtų asmenų, kurie pagal galiojančiame kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą traukiami administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimus, skaičius. Atitinkamai sumažėtų jiems skiriamų baudų, kurios yra sumokamos į valstybė biudžetą dydis. Pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą.
Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 4. Projekto 3 straipsnio pavadinimas tikslintinas, nes straipsnio turinyje nėra siūloma reglamentuoti įstatymo įgyvendinimą. 5. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 88.1. punktu, teikiamo projekto pavadinime nenurodytinas kodeksą priėmusio subjekto suteiktas numeris. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas arba kai šis pažeidimas padarytas iki bankroto proceso ar restruktūrizavimo bylos pradžios ir nustatytas bankroto proceso metu ar restruktūrizavimo byloje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų atsikaitymų neįvykdymas daugiau kaip devyniasdešimt kalendorinių dienų nuo tos dienos kai ši prievolė turėjo būti įvykdyta, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl šių aspektų:
Pirma, kreditorių teisių pažeidimai gali būti padaryti ne tik bankroto ar restruktūrizavimo proceso metu, bet ir iki tokių procesų pradžios. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos ,,kai šis pažeidimas padarytas iki bankroto proceso ar restruktūrizavimo bylos pradžios ir nustatytas bankroto proceso metu ar restruktūrizavimo byloje“ nereikėtų atsisakyti, nes asmenys administracinėn atsakomybėn turėtų būti traukiami nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas padarytas iki bankroto (restruktūrizavimo) proceso pradžios, ar jau tokiam procesui prasidėjus.
Antra, atkreipiame dėmesį, kad atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje, taip pat vykdymo, restruktūrizavimo, bankroto procesą reglamentuojančiuose įstatymuose. Todėl nuorodos į įstatymų, reglamentuojančių atsiskaitymą su kreditoriais, atskirus straipsnius, mūsų nuomone, yra perteklinės. Kitu atveju reikėtų teikti nuorodas ne tik į Civilinio kodekso, bet kitų įstatymų atskiras normas, reglamentuojančias kreditorių teises. Atsižvelgus į tai, nuoroda į Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą yra perteklinė. 2. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis. Atsižvelgus į tai, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. 3. Pažymėtina, kad, priėmus įstatymą, galimai pasikeistų asmenų, kurie pagal galiojančiame kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą traukiami administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimus, skaičius. Atitinkamai pasikeistų jiems skiriamų baudų, kurios yra sumokamos į valstybė biudžetą dydis. Pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Bakutis, tel. (8 5) 2396891, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-08 Nr. S-2017-7932 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 120, 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-1028(2) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018 m. kovo 21 d. Nr. 102-P-08
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Audrius Bereišis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 120 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas arba kai šis pažeidimas padarytas iki bankroto proceso ar restruktūrizavimo bylos pradžios ir nustatytas bankroto proceso metu ar restruktūrizavimo byloje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų atsikaitymų neįvykdymas daugiau kaip devyniasdešimt kalendorinių dienų nuo tos dienos kai ši prievolė turėjo būti įvykdyta, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl šių aspektų:
Pirma, kreditorių teisių pažeidimai gali būti padaryti ne tik bankroto ar restruktūrizavimo proceso metu, bet ir iki tokių procesų pradžios. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos ,,kai šis pažeidimas padarytas iki bankroto proceso ar restruktūrizavimo bylos pradžios ir nustatytas bankroto proceso metu ar restruktūrizavimo byloje“ nereikėtų atsisakyti, nes asmenys administracinėn atsakomybėn turėtų būti traukiami nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas padarytas iki bankroto (restruktūrizavimo) proceso pradžios, ar jau tokiam procesui prasidėjus. Pritarti Galiojantis teisinis reglamentavimas apima visus kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, tiek numatytus CK 6.930¹ str., t.y. padarytus iki bankroto ar restruktūrizavimo proceso), tiek padarytus jau minėtų procesų metu.
Atkreiptinas dėmesys, jog LR Vyriausybė siūlo susiaurinti atsakomybės taikymo ribas, nustatant, kad nebūtų taikoma atsakomybė už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, padarytus iki bankroto ar restruktūrizavimo proceso ir tobulinti 1 straipsnį (ANK 120 str. 1 d.). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-131 Antra, atkreipiame dėmesį, kad atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje, taip pat vykdymo, restruktūrizavimo, bankroto procesą reglamentuojančiuose įstatymuose. Todėl nuorodos į įstatymų, reglamentuojančių atsiskaitymą su kreditoriais, atskirus straipsnius, mūsų nuomone, yra perteklinės. Kitu atveju reikėtų teikti nuorodas ne tik į Civilinio kodekso, bet kitų įstatymų atskiras normas, reglamentuojančias kreditorių teises. Atsižvelgus į tai, nuoroda į Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis. Atsižvelgus į tai, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Yra gauta STT išvada. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3Pažymėtina, kad, priėmus įstatymą,
galimai pasikeistų asmenų, kurie pagal galiojančiame kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą traukiami administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimus, skaičius.
Atitinkamai pasikeistų jiems skiriamų baudų, kurios yra sumokamos į valstybė biudžetą dydis. Pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybės išvada yra gauta. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-09-13 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 120, 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-1028(2) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-10-121 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos prašymą, atlikome Administracinių nusižengimų kodekso 120 ir 590 straipsnių pakeitimų įstatymų projekto Nr. XIIIP-1028(2)[¹] ir Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio pakeitimų įstatymų projekto Nr. XIIIP-1085[²] (toliau kartu vadinami Projektais) antikorupcinį vertinimą. Išanalizavę Projektus ir juos lydinčiuosius dokumentus ir siekdami teisinio aiškumo, teikiame šią nuomonę: 1.
CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą siūloma papildyti ir nustatyti, kad skolininkas privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą <...> ir valstybės pinigų fondus, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai ši prievolė turėjo būti įvykdyta (pastaba: paryškinta dalis žymi Projektu įtvirtinti siekiamą nuostatos papildymą). Projektu, siekiančiu pakeisti ANK 120 ir 590 straipsnius, siūloma traukti administracinėn atsakomybėn tuos ūkio subjekto vadovus ar kitus asmenis, kurių įmonėms yra pradėtas bankroto procesas ar restruktūrizavimo byla ir kurie yra pažeidę CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumą. Taip pat ANK pakeitimo projektu siūloma, kad pareiškimus dėl administracinės atsakomybės taikymo teismui privalėtų teikti ir bankroto ar restruktūrizavimo administratoriai. 1.1. Nei iš Projektų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aiškios priežastys, turėjusios įtakos devyniasdešimties kalendorinių dienų termino CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte parinkimui, t. y. nėra aišku, kodėl siekiama nustatyti minėtą, o ne trumpesnį ar ne ilgesnį laikotarpį įmonės vadovo atsakomybės netaikymui. Taip pat siūlome apsvarstyti, ar termino, t. y. papildomos aplinkybės CK 6.930¹ straipsnio
ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodinėjimo naštos kreditoriui. Esant nesąžiningam skolininkui, ši aplinkybė gali būti naudojama kaip priemonė skolos grąžinimo proceso užtęsimui, kas sąlygotų teisminių procesų ilgėjimą bei kaštų, patiriamų tokio pobūdžio byloms spręsti, didėjimą (pavyzdžiui, gali būti ginčijamas momentas, nuo kurios tiksliai datos kilo prievolė atlikti nurodytus atsiskaitymus). Pritarti Žr. LR Vyriausybės argumentus dėl šio termino. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-10-121 2.
Pagal ANK 120 straipsnio pakeitimo projektą numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas arba kai šis pažeidimas padarytas iki bankroto proceso ar restruktūrizavimo pradžios ir nustatytas bankroto proceso metu ar restruktūrizavimo byloje <...>. Iš Projektu siekiamo nustatyti teisinio reguliavimo nėra pakankamai aišku, kuriais atvejais turės būti taikoma pirmoji minėto pažeidimo dispozicija, o kuriais antroji. Mūsų nuomone antrąją pažeidimo dispoziciją apima pirmoji. Dėl šios priežasties manome, kad siekiamą įtvirtinti ANK 120 straipsnio 1 dalies nuostatą galima aiškinti ir taikyti dviprasmiškai, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Pritartina ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, jog nuorodos į atskirą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą nurodymas ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra perteklinis, kadangi kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas apima visus kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimus, numatytus CK 6.930¹ straipsnio
formuluotės „arba kai šis pažeidimas padarytas iki bankroto proceso ar restruktūrizavimo bylos pradžios ir nustatytas bankroto proceso metu ar restruktūrizavimo byloje <...> įtvirtinimas sukuria aukščiau paminėtą nuostatos dviprasmiškumą. Pritarti Galiojantis teisinis reglamentavimas apima visus kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, tiek numatytus CK 6.930¹ str., t.y. padarytus iki bankroto ar restruktūrizavimo proceso), tiek padarytus jau minėtų procesų metu. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba
pateiktoms pastaboms, nurodytoms 2017-09-13 išvadose Nr. XIIIP-1028(2) ir Nr. XIIIP-1085. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Projektų ir jų aiškinamųjų raštų nuostatas.
Pritarti iš dalies Komitetas Aiškinamojo rašto netobulina. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 10241
6.930¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1085 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1028(2)
devyniasdešimt kalendorinių dienų, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.930¹ straipsnyje nustatytas fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o siūlymas šiame straipsnyje reguliuoti vieno iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atsiskaitymų – mokesčių mokėjimo – terminus, jų atidėjimą (finansinę paramą) neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, pažeistų skolininko ir visų kreditorių interesų pusiausvyrą, lemtų įstatymų normų koliziją ir sukurtų teisinį neapibrėžtumą tiek dėl kituose šio straipsnio 1 dalies punktuose nurodytų reikalavimų vykdymo eiliškumo, tiek dėl mokesčius reguliuojančių įstatymų nuostatų taikymo. Pirma, įsigaliojus siūlomiems pakeitimams būtų neaišku, kaip turėtų būti taikomos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka, nuostatos.
Be to, būtų neapibrėžta, kaip siūlomas trečiąja eile mokamų įmokų į biudžetą atidėjimo įteisinimas paveiktų atsiskaitymo su paskesnių eilių kreditoriais galimybes ir terminus. Antra, įsigaliojus siūlomiems pakeitimams būtų neaišku, kaip turėtų būti traktuojamos mokestinės nepriemokos devyniasdešimt kalendorinių dienų laikotarpiu, kaip joms turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) nuostatos dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo, palūkanų ar delspinigių skaičiavimo, priverstinio išieškojimo veiksmų pradžios ir pan. Pažymėtina, kad pagrindinius apmokestinimo teisinio reglamentavimo principus, mokestinių prievolių vykdymą ir jų atidėjimą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas, o jame nenumatytas mokestinių nepriemokų sumokėjimo atidėjimas iki devyniasdešimt kalendorinių dienų remiantis keičiamų įstatymų nuostatomis. 2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 ir
siekiant išlaikyti, skatinti ir remti smulkųjį verslą, nustatyti atvejus, kai atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas vertintinas kaip administracinis nusižengimas, ir pateikti pastabas dėl teisinio reguliavimo tobulinimo: 2.1.
Atsižvelgiant į tai, kad, įteisindamas Civilinio kodekso 6.930¹straipsnyje nurodytą eiliškumą, įstatymo leidėjas šią normą tiesiogiai taikė tyčinių bankrotų prevencijai (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas) ir atitinkamai netikslino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) 120 straipsnio nuostatų, t. y. neturėjo tikslo perdėtai bausti sunkumus patiriančius verslo subjektus, manytina, kad finansinių sunkumų turinčio asmens atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimas neturėtų būti laikomas administraciniu nusižengimu ir užtraukti baudą juridinio asmens vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims tais atvejais, kai jis padarytas siekiant išsaugoti juridinio asmens veiklą. Jeigu juridinis asmuo, kuriam trūko lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, vis dėlto išsaugojo veiklą (nebankrutavo), tai yra jis su visais kreditoriais atsiskaitė ir atsiskaitymų eilės pažeidimą panaikino, galimai sumokėjo ir delspinigius, todėl administracine tvarka nebeturėtų būti baudžiamas. Be to, administracinė atsakomybė už vėlavimą sumokėti mokesčius gali būti taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 192 straipsnį „Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos pažeidimas“. Todėl, siekiant aiškumo, siūlytina patikslinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1028(2) 1 straipsnyje dėstomą Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas bankroto arba restruktūrizavimo proceso metu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.“ Pritarti iš dalies Žr. STT pastabas. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 10242
į šio nutarimo 2.1 papunktyje pateiktą siūlymą, taip pat į tai, kad atsiskaitymų su kreditoriais iki bankroto ar restruktūrizavimo pradžios eiliškumo pažeidimų nustatymas nėra reglamentuotas nei Įmonių bankroto įstatyme, nei Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme, įvertinus tai, kad tokios pareigos (imperatyvo) įteisinimas užtęstų bankroto ir restruktūrizavimo procesus ir padidintų šių procesų administravimo išlaidas, o dispozityvus taikymas sudarytų prielaidas administratoriui piktnaudžiauti jam suteikta teise, siūlytina Administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio keitimo (Administracinių nusižengimų kodekso 120 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1028(2) 2 straipsnis) atsisakyti. Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta administratoriaus pareiga patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir
(ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padarius prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalį pripažinus bankrotą tyčiniu atitinkamai tikrinami sandoriai, sudaryti per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, o 7 dalyje nustatyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio
(kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Šios nuostatos neįpareigoja administratoriaus tikrinti atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą ir nustatyti eiliškumo pažeidimus iki bankroto bylos iškėlimo (atsiskaitymų būklės tikrinimas pagal konkrečias datas būtų sudėtingas ir pareikalautų pernelyg daug darbo sąnaudų), tačiau iš esmės yra pakankamos juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybei dėl kreditorių teisių pažeidimo užtikrinti. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo
projektą grąžinti iniciatoriui tobulinti, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 8.
8Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Lauras Stacevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė