Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas. 1. Pakeisti 77 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Lietuvio pasą turintiems užsienio šalių piliečiams nustatomi papildomi konkursiniai balai, lyginant su kitais užsienio šalių piliečiais.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Užsienio lietuvių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Lietuvio pasą turintiems asmenims, jei jie įgijo vidurinį išsilavinimą Lietuvoje ar baigė specialius lietuvių kalbos bei kultūros kursus, gali būti skirtos papildomos valstybės finansuojamos studijų vietos (ar nustatyta speciali studijų kompensavimo tvarka).“
pakeitimas. Pakeisti 80 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) užsieniečiai, išskyrus Lietuvio pasą turinčius asmenis, ir šio įstatymo 82 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečius ir jų šeimos narius, kitų užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, turinčius leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip.“
pakeitimas. 1. Pakeisti 82 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama aukštųjų mokyklų studentams, vykstantiems studijuoti arba atlikti praktikos užsienyje, taip pat užsieniečiams ir užsienio lietuviams, atvykusiems į studijas, lietuvių kalbos ir kultūros kursus mokslo ir studijų institucijose. Lietuvio pasą turintiems asmenims nustatoma pirmenybė mokytis užsieniečiams skirtuose lietuvių kalbos ir kultūros kursuose ir gauti paramą mokymosi laikotarpiu.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio lietuviams ir finansuojamos užsienio lietuvių, įgijusių išsilavinimą užsienyje, pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijos. Lietuvio pasą turintiems užsienio šalių piliečiams sudaromos sąlygos studijuoti lietuvių kalba ir skiriama parama studijoms lietuvių kalba.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Eugenijus Jovaiša
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
rengimą paskatinusios priežastys. Lietuva susiduria su didelėmis migracijos keliamomis problemomis. Todėl visi veiksmai, kurie skatintų migracijos padarinių mažėjimą, turėtų būti sveikintini mūsų visuomenėje. Tad kuriama Lietuvio paso institucija gali būti viena iš tokių priemonių, kuri taptų efektyviu būdu migracijai stabdyti ir paskatinti ženklų išvykusiųjų į užsienį grįžimą namo. Projektas numato instituciją – Lietuvio pasą, kai Lietuvos pilietybės atsisakęs arba jos neatkūręs ar neįgijęs lietuvių kilmės asmuo turėtų aiškią, instituciškai užtikrintą galimybę supaprastinta tvarka susigrąžinti (o vaikai įgyti) Lietuvos Respublikos pilietybę, jei vėliau nuspręstų sugrįžti į savo šalį ar atsisakyti įsipareigojimų svetimai šaliai. Net jei Lietuvio pasą gavęs asmuo nuspręstų Lietuvos Respublikos pilietybės nebesusigrąžinti, tokią teisę išsaugotų jo vaikai ir vaikaičiai, kai kuriais atvejais ir kiti šeimos nariai. O svarbiausia, kad Lietuvio pasą turintis asmuo turėtų beveik visas teises. Lietuvio pasą turinčių asmenų reintegraciją į Tėvynę skatintų ir papildomos lengvatos švietimo, studijų, transporto srityje, teisė be suvaržymų nuolat gyventi, dirbti ir mokytis savo Tėvynėje. Manytina, kad Lietuvio paso institutas iš tiesų užtikrintų išeivių, jau suleidusių šaknis užsienyje, ryšį su savo Tėvyne, išvengiant komplikacijų, kurios kiltų pasirinkus masinės dvigubos pilietybės įteisinimo kelią.
Šis institutas skatintų vystyti verslą Lietuvoje, siųsti savo vaikus mokytis Lietuvos švietimo ir studijų sistemoje, tikėtis Lietuvos Respublikos apsaugos ir paramos. Plėtojantis globaliems procesams, toks institutas padėtų stabdyti lietuvių tautos nykimą, skatintų saugoti lietuviškas tradicijas bei lietuvio tapatybę išeivijoje, atsispirti kitiems globaliems iššūkiams ir ES bendros erdvės spaudimui. Lietuvio pasą turinčių užsieniečių registras sukurtų Lietuvos valstybės institucijoms pagrindą naujoms komunikavimo ir bendradarbiavimo su lietuvių kilmės asmenimis galimybėms. Paso sąvoka pasirinkta, nes istoriškai ši sąvoka buvo vartojama (ir iki šiandien kai kur tebevartojama) ne tik atitinkamos šalies piliečiams, bet ir tokiems asmenims, kurių būstinė ši šalis yra (t.y. į kurią jie gali bet kada laisvai atvykti, čia gyventi, mokytis bei dirbti). 2. Parengto projekto tikslas ir uždaviniai. Teikiamo projekto ir lydinčiųjų įstatymų (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 6, 12, 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 77, 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 26 straipsnio pakeitimo įstatymo) tikslas
Šiuo metu tokio instituto Lietuvos Respublikoje nėra (analogų esama Lenkijos Respublikoje, Vengrijos Respublikoje). Tačiau dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme yra tokio instituto užuomazgos. Šiame įstatyme nustatyta
„Lietuvių kilmės“ sąvoka bei lietuvių kilmės asmens statusas (2 str.) ir
šiandien leidžia supaprastinta tvarka (be natūralizacijos reikalavimų) įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę (10 ir 39 str.), išduodant tokią teisę patvirtinantį dokumentą; taip pat šiame įstatyme nustatyta ir galimybė išduoti kitus dokumentus, leidžiančius atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (12 str., 38 str. 3 d.), arba ją greitai susigrąžinti asmenims, kurie pilietybės neteko, įgiję kitos šalies pilietybę (21str.). Tokie dokumentai iki šiol buvo išduodami poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka. Jie neturėjo institucinio statuso, kurį suteiktų projekte numatytas Lietuvio pasas, drauge nustatantis ir kitas teises, kurias turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitas lengvatas, skatinančias būti Lietuvoje, tvirtinti su ja ryšius. Be to, lietuvių kilmės asmenims, išeiviams (kitaip dar vadinamiems „užsienio lietuviais“) Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo sąvokose, 25 straipsnyje, o taip pat Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo sąvokose, 77, 80, 82 straipsniuose yra nustatytos palengvintos galimybės mokytis ir studijuoti, galima valstybės parama pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą tvarką. Tačiau šios teisės įgyvendinamos vangiai (gal išskyrus galimybę išeiviams užbaigti vidurinį mokslą Lietuvoje, įgyvendinamą „Lietuvių namuose“, ir anksčiau plačiau taikytus papildomus balus stojant į aukštąsias mokyklas). Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (2004, Nr.
IX-2206) yra numatyta leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams sistema, o šio įstatymo 40, 41, 42 straipsniuose ir 53, 58 straipsniuose lietuvių kilmės asmenims bei asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, numatyta lengvatinė leidimų laikinai ir nuolat gyventi, dirbti ir mokytis Lietuvoje tvarka (taip pat ir jų šeimos nariams 104 str.). Tačiau dokumentai, suteikiantys lengvatas laikinai ir nuolat gyventi Lietuvoje, išduodami taip pat tik poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka, jų išdavimas, forma bei turinys nėra stabiliai reglamentuotas. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projekte numatomas vienas dokumentas – Lietuvio pasas, kuris įstatymo nustatyta tvarka atliks ir lietuvių kilmę patvirtinančio dokumento (12 str.), suteikiančio teisę įgyti pilietybę supaprastinta tvarka, ir teisės atkurti pilietybę dokumento (11 str.), ir teisės susigrąžinti pilietybę supaprastinta tvarka (13 str., ir projekto 4, 10 str.) funkcijas, o taip pat – leidimo nuolat gyventi (dirbti ir mokytis) Lietuvos Respublikoje funkciją (projekto 14 str.). Lietuvio pasas be atskirų kitų papildomų dokumentų pateikimo prievolės užtikrins užsienio lietuvių teises į vidurinio mokslo baigimą Lietuvoje ir į valstybės apmokamas studijų vietas bei į valstybės paramą studijų metu (15 str.). Lietuvio pasas atliks ir asmens tapatybės bei kelionės dokumento (asmens be pilietybės atveju) funkcijas, garantuos kitas teises, kurias turi Lietuvos Respublikos piliečiai, įskaitant teises užsiimti verslu, teises į valstybės globą, teisinę pagalbą, teisę dalyvauti savivaldos rinkimuose, kai kuriais atvejais dirbti valstybės tarnyboje ir kt. (17 str.), taip pat transporto lengvatas (16 str.). Lietuvio pasas suteiktų teisę sugrąžinti Lietuvos pilietybę tik tiems asmenims, kurie ją įgijo gimę.
Lietuvio pasas nebūtų suteikiamas sovietinės okupacijos metu Lietuvoje apsigyvenusiems kolonistams. Taip pat Lietuvio pasas nebūtų suteikiamas kitiems ne lietuvių kilmės užsieniečiams, kurie Lietuvos pilietybės neteko, išvykę nuolat gyventi į šalis, kurios nepriklauso ES ir NATO. Duomenys apie Lietuvio pasą turinčius asmenis būtų kaupiami Užsieniečių registre (19 str.), šiuos duomenis įstatymų nustatyta tvarka galės gauti ir naudoti valstybės institucijos. Teisinė atsakomybė Lietuvio paso turėtojams būtų taikoma tokia pat, kaip ir kitiems užsieniečiams. Projekte numatyta ir Lietuvio paso panaikinimo arba atsisakymo jį suteikti bei apeliacijos tvarka, pagrindiniai paties dokumento bruožai, suteikimo tvarka, jame pateikiami duomenys. Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai užtikrins Lietuvio paso turėtojui pirmenybę, lyginant su kitais užsieniečiais priėmimo ir studijų metu, palengvins reintegraciją į Lietuvos darbo rinką. Švietimo įstatymo 25 str. pakeitimas numato specialią programą Lietuvio paso turėtojams. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeistieji straipsniai užtikrintų užsieniečiui, gavusiam Lietuvio pasą, tokias pat teises ir statusą, kokios nustatomos gavus leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, Lietuvio pasas – tai tarsi vieno langelio principas, kai lietuvių kilmės asmeniui nebereikėtų kiekvieną kartą vis teikti prašymus ir įrodinėti savo statusą – ar jis norėtų apsigyventi Lietuvoje, ar pradėti joje studijas, ar susigrąžinti pilietybę, ir t.t. Šis dokumentas Lietuvoje veiktų ir kaip asmens tapatybės dokumentas, o kai kuriais atvejais jis veiktų kaip kelionės dokumentas ir kitose šalyse (asmenims be pilietybės, pagal dvišalius susitarimus su atitinkamomis šalimis).
Tais atvejais, kai Lietuvio pasą gautų užsieniečiai, kurie patys (arba jų protėviai) iki šiol neturėjo, nebuvo atkūrę ar įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, projektas numato, kad Lietuvos Respublika Lietuvio pasus užsieniečiams suteiktų pasikonsultavusi su atitinkamos šalies, kurios piliečiai jie yra, diplomatinėmis tarnybomis (nedalintų šio paso vienašališku sprendimu taip, kaip tai darė ir, deja, tebedaro Lenkijos Respublika, dalindama Lietuvoje ir kitose šalyse Lenko kortą). 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Teikiami projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tačiau teigiamą įtaką gali turėti, jei dalis Lietuvio pasą turinčių užsieniečių ne tik sugrįš nuolat gyventi į Lietuvą, bet ir susigrąžins Lietuvos Respublikos pilietybę. Dalis Lietuvio pasą turinčių asmenų įsteigs ir vystys verslą Lietuvoje, nes jų teisės šiuo atžvilgiu būtų prilygintos Lietuvos Respublikos piliečių teisėms. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiant šių aktų sąrašą) ir kokius galiojančius aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Reikės priimti lydinčius teisės aktus, kurie pakeis ir papildys aukščiau nurodytas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo, Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo nuostatas. 9.
įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. Jis suderintas su Europos Parlamento bei Tarybos reglamentais ir direktyvomis, kurios nustato reikalavimus užsieniečių teisinės padėties reglamentavimui, o taip pat – valstybėms narėms leidžiamas išimtis. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų aktų, kas juos turėtų parengti. Iki įstatymo bei lydinčiųjų įstatymų įsigaliojimo (kuris numatytas 2018 m. sausio 1 d.) Vyriausybė priims visus reikalingus poįstatyminius teisės aktus arba inicijuos jų priėmimą Vyriausybės įgaliotose institucijose (Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Siekiant užtikrinti vienodą asmens tapatybės nustatymą, įvertinus registrų bei sistemų pertvarkymo būtinybę, tam reikalingų lėšų poreikį bei terminus, bus parengtas ir Vyriausybės patvirtintas Užsieniečių registro patobulinimo planas. Užsienio šalių piliečių, turinčių Lietuvio pasą asmenvardžių, užrašytų užsienio šalių kalbomis, duomenys būtų kaupiami Užsieniečių registre, o lietuviškais rašmenimis užrašyta forma būtų naudojama visose valstybės informacinėse sistemose (panašios praktikos laikomasi Estijoje bei Latvijoje). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu nėra gauti specialistų vertinimai ir išvados. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšmingus žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „pilietis“, „pilietybė“, „lietuvių kilmė“, „lietuvio pasas“ 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-08-14 Nr. S-2017-7442 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP‑1016 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 77, 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1016 (toliau – Projektas) atkreipiame dėmesį į Projektu siūlomas nuostatas, pagal kurias Lietuvio pasą turintiems užsienio šalių piliečiams būtų sudarytos palankesnės sąlygos studijuoti Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose (nustatant papildomus konkursinius balus, skiriant papildomas valstybės finansuojamas studijų vietas ir pan.) lyginant su kitais užsienio šalių piliečiais, kartu ir su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiais ar jų šeimos nariais, neturinčiais Lietuvio paso, ir netgi lyginant su Lietuvos Respublikos piliečiais. Manome, kad toks Projektu siūlomas reglamentavimas pažeistų 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (toliau – Direktyva 2000/43/EB), nuostatas, įtvirtinančias diskriminacijos dėl rasės arba etninės priklausomybės draudimą. Direktyvos 2000/43/EB preambulės 3 konstatuojamojoje dalyje pateikiama nuoroda į įvairias tarptautines sutartis, tarp kurių, be kita ko, minima Tarptautinė konvencija dėl visų rasinės diskriminacijos formų panaikinimo, priimta 1965 m. gruodžio 21 d. Pagal šios konvencijos 1 straipsnį asmens diskriminacija dėl etninės priklausomybės yra rasinės diskriminacijos forma.
Šiuo aspektu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, jog etninės kilmės sąvoka kildinama iš to, kad visuomenė susiskirsčiusi į grupes, kurias, be kita ko, sieja tautybė, religiniai įsitikinimai, kalba, kultūra ir tradicijos, taip pat gyvenimo būdas[1]. Kaip matyti iš Direktyvos 2000/43/EB 9, 12 ir 13 konstatuojamųjų dalių, Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo pabrėžti, kad, viena vertus, diskriminavimas dėl rasės arba etninės priklausomybės gali trukdyti siekti Sutarties tikslų, ypač siekti pakankamo užimtumo ir socialinės apsaugos lygio, gerinti gyvenimo lygį ir gyvenimo kokybę, siekti ekonominės ir socialinės sanglaudos bei solidarumo, taip pat Sąjungos, kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, plėtrai ir, kita vertus, šioje direktyvoje įtvirtinus bet kokios diskriminacijos draudimą joje reglamentuojamose srityse visų pirma siekiama užtikrinti demokratinės ir tolerantiškos visuomenės, leidžiančios visiems asmenims laisvai veikti nepaisant jų rasės ar etninės priklausomybės, vystymąsi. Kaip nurodyta Direktyvos 2000/43/EB preambulės 13 konstatuojamojoje dalyje, šioje direktyvoje įtvirtintas diskriminacijos dėl rasės arba etninės priklausomybės draudimas turėtų būti taikomas ir trečiųjų šalių piliečiams (su tam tikromis išlygomis, susijusiomis su skirtingomis sąlygomis, taikomomis dėl pilietybės, ir nepažeidžiant nuostatų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą, jų apsigyvenimą, įsidarbinimą ir darbą).
Atsižvelgdami į šios direktyvos nuostatas, ypač į jos 2 straipsnio 2 dalies a punktą, kuriame įtvirtinta, kad tiesioginė diskriminacija yra tada, kai vienam asmeniui taikomos prastesnės sąlygos, nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti taikomos kitam asmeniui dėl rasės ar etninės priklausomybės, manome, kad Projektu siūlomu reglamentavimu būtų tiesiogiai diskriminuojami kitų ES valstybių narių ar EEE valstybių piliečiai ar jų šeimos nariai, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje ES valstybėje narėje teisėtai nuolat gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, neturintys Lietuvio paso, dėl jų kilmės. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, jog norint konstatuoti tiesioginės diskriminacijos, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2000/43/EB 2 straipsnio 2 dalies a punktą, buvimą, pakanka, kad etninė priklausomybė lemtų sprendimą taikyti prastesnes sąlygas[2]. Taip pat pažymėtina, jog Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad šio principo „<...> turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą.
Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. <...> konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas.“ (Konstitucinio Teismo 1996-11-20, 1996‑01-24 nutarimai). Be to, asmenų lygiateisiškumo principas yra įtvirtintas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad Projektu siūlomu reglamentavimu, pagal kurį Lietuvio pasą turintiems užsienio šalių piliečiams būtų sukuriamos palankesnės sąlygos studijuoti Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose, būtų tiesiogiai diskriminuojami kitų ES valstybių narių ir kitų EEE valstybių piliečiai, jų šeimos nariai ir trečiųjų šalių piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje ar kitoje ES valstybėje narėje, neturintys Lietuvio paso, ir taip būtų pažeistas diskriminacijos dėl etninės priklausomybės draudimas, įtvirtintas, be kita ko, Direktyvoje 2000/43/EB, taip pat galėtų būti pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected] [1] Žr. 2017 m. balandžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-668/15, Jyske Finans, EU:C:2017:278, 17 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką. [2] Žr. 2015 m. liepos 16 d.
Razpredelenie Bulgaria, EU:C:2015:480, 76 punktą.