Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą;“. 2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą jeigu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios tokių ginčų sprendimo tvarkos;“. 3 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. Tarnybiniuose ginčuose, taip pat ginčuose, kylančiuose iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama.“
Įstatymo taikymas Bylų, pradėtų nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Projekto
lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą;“. 2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą jeigu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios tokių ginčų sprendimo tvarkos;“. 3 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. Tarnybiniuose ginčuose, taip pat ginčuose, kylančiuose dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama.“
Įstatymo taikymas Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų nagrinėti bylų dėl ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, procesas vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
VYRIAUSYBEI ĮSTATYMO NR. IX-895 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17,
parengti, atsižvelgiant į Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės pasiūlymams dėl materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje parengti (toliau
institucijų veikloje nustatomus galimus žalos valstybės biudžetui faktus. Konstatuota, kad būtina iš esmės peržiūrėti materialinės atsakomybės teisinį reguliavimą, nustatant būtinas prielaidas kaltų asmenų materialinės atsakomybės realizavimui ir tokiu būdu užtikrinant tinkamą valstybės biudžeto interesų apsaugą. Darbo grupės nariais įtraukti suinteresuotų valstybės institucijų, teismų, prokuratūros, mokslo įstaigų atstovai. Stebėtojų teisėmis darbo grupės posėdžiuose buvo kviečiami dalyvauti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovai.
Įstatymų projektais siekiama tobulinti galiojantį teisinį reguliavimą, susijusį su regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimu viešajame sektoriuje, taip pat patikslinti galiojančias nuostatas dėl administracinių teismų kompetencijos nagrinėti ginčus, kylančius iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Galiojančios redakcijos Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo tyčinių veiksmų (aktų), o kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius. Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (kuris įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 1 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta tyčia.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad tais atvejais, kai žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas. Galiojančios redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra eksplicitiškai įtvirtinta, kad administracinių teismų kompetencijai priskirtini ginčai, kylantys iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo, kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų tyčinių veiksmų
(aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Taigi siekiama minėtų asmenų atžvilgiu, kai žala padaroma tyčia, atsisakyti galiojančios redakcijos įstatyme įtvirtinto išieškojimo apribojimo 9 vidutiniais darbo užmokesčiais. Pastebėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme ir Darbo kodekse jau šiuo metu tokio apribojimo yra atsisakyta valstybės tarnautojų ir darbuotojų atžvilgiu.
Taigi teikiamais įstatymo pakeitimais sudaromos prielaidos asmenų lygiateisiškumui, taip pat užtikrinama, kad tyčinių (piktavališkų) veiksmų atveju valstybė visais atvejais įgytų galimybę regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka visa apimtimi išieškoti tretiesiems asmenims atlygintą žalą. Tokiu būdu tikimasi ir geresnės valstybės biudžeto interesų apsaugos, nes valstybė įgytų teisinį įrankį visiškai padengti žalos atlyginimui panaudotas valstybės biudžeto lėšas. Ne dėl tyčinių kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų veiksmų (aktų) atsiradusios žalos atvejais išliktų šiuo metu įstatyme nustatytas išieškojimo apribojimas 9 vidutiniais darbo užmokesčiais. Kaip ir galiojančios redakcijos įstatyme, siūlomuose pakeitimuose nurodoma, kad siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas tais atvejais, jeigu kiti įstatymai (pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymas ar Darbo kodeksas) nenustatytų kitaip. Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimais siekiama nustatyti, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kylančius iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Atitinkamai patikslinamos teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklės, numatant, kad minėtuose ginčuose (taip pat kaip ir pagal galiojantį reglamentavimą tarnybiniuose ginčuose) pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) gali būti paduodamas tiek pagal bendrąsias teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles, tiek pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama.
Šiais teisinio reglamentavimo pakeitimais siekiama visus ginčus, kylančius iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą, aiškiai priskirti tik administracinių teismų kompetencijai, sudaryti prielaidas vienodos teismų praktikos panašiose bylose formavimui. Tuo tarpu bylos dėl regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo, kai valstybė yra atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo tyčinių veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, kaip ir iki šiol, būtų nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose, atsižvelgiant į tai, kad šių asmenų atliekamos funkcijos nėra laikomos viešuoju administravimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymų projektų priėmimas sudarys prielaidas efektyvesniam regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimui viešajame sektoriuje, taip užtikrinant ir valstybės biudžeto interesų apsaugą. Be to, bus užtikrintas teisinis aiškumas dėl administracinių teismų kompetencijos nagrinėti ginčus, kylančius iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Įstatymų projektų priėmimas neigiamų pasekmių nesukels. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, priimti naujų įstatymų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Įstatymų projektais nėra įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Įgyvendinus įstatymų projektais teikiamas nuostatas, tikėtinas efektyvesnis regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimas viešajame sektoriuje, taip užtikrinant ir valstybės biudžeto interesų apsaugą. 13.
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „žala“, „administracinis teismas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą. Ši nuostata svarstytina dviem aspektais. Pirma, Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, administracinių teismų sprendžiami ginčai apibrėžti pagal ginčo šalis (valstybės tarnautojas ar pareigūnas). Manytina, kad šis apibrėžimas apima ir ginčus, kylančius iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo. Jeigu nuostata būtų suprantama kitaip – keičiamame įstatyme reikėtų vardinti visus galimus pagal tam tikrą pobūdį ginčus, kuriuos pagal kompetenciją turėtų nagrinėti administraciniai teismai. Antra, pažymėtina, kad valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimą, tame tarpe ir žalos išieškojimą iš valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų, kurių kaltais veiksmais (aktais) buvo padaryta žala, reglamentuoja ne tik Valstybės tarnybos įstatymas, bet ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vien tik nuoroda į Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės regreso teisės įgyvendinimą yra pakankama ir, ar vertinamą projekto nuostatą nereikėtų atitinkamai papildyti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 bei 3 straipsnio nuostatas. 2. Projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad bylų, pradėtų nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 4 straipsnyje siūloma reglamentuoti ne tik bylų, nurodytų projekto 1-3 straipsniuose, bet ir kitų bylų, pradėtų nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo, proceso tvarką. Manytina, kad kitų administracinių bylų, nei nurodytos projekto 1-3 straipsniuose, proceso tvarka projekto 4 straipsnyje neturėtų būti reglamentuojama, nes jos nėra teikiamo įstatymo projekto teisinio reguliavimo dalykas. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio nuostatos tikslintinos. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 17, 20 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-12-07 Nr. XIIIP-1012(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIIP-1012 2017-11-29
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Modesta Banytė, Aidena Bacevičienė. Teisingumo viceministras Giedrius Ruseckas, Teisingumo ministerijos TAS patarėjas Virginijus Varnaitis, ABSD ASG vyr. specialistė Egidija Konopliova-Budrikienė, departamento direktorė Jurga Greičienė, patarėjas Tautginas Mickevičius, Valstybės kontrolės atstovės Ingryda Česnalevičiūtė, Sigita Gorovniova, Andrius Misevičius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą siūloma papildyti nuostata, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą. Ši nuostata svarstytina dviem aspektais. Pirma, Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, administracinių teismų sprendžiami ginčai apibrėžti pagal ginčo šalis (valstybės tarnautojas ar pareigūnas). Manytina, kad šis apibrėžimas apima ir ginčus, kylančius iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo. Jeigu nuostata būtų suprantama kitaip – keičiamame įstatyme reikėtų vardinti visus galimus pagal tam tikrą pobūdį ginčus, kuriuos pagal kompetenciją turėtų nagrinėti administraciniai teismai. Antra, pažymėtina, kad valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimą, tame tarpe ir žalos išieškojimą iš valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų, kurių kaltais veiksmais (aktais) buvo padaryta žala, reglamentuoja ne tik Valstybės tarnybos įstatymas, bet ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vien tik nuoroda į Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės regreso teisės įgyvendinimą yra pakankama ir, ar vertinamą projekto nuostatą nereikėtų atitinkamai papildyti.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 bei 3 straipsnio nuostatas. Nepritarti Visų pirma pažymėtina, kad ginčo priskyrimo administraciniams teismams pagrindinis kriterijus yra ne ginčo šalys, o ginčo pobūdis: pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Vertinant tarnybinių ginčų apibrėžimą, įtvirtintą ABTĮ 2 straipsnio 3 dalyje (tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo) kartu su ABTĮ 1 straipsnio 1 dalimi bei ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nėra visiškai aišku, ar ginčai, kylantys iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą, yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčai, kylantys iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį valstybės tarnautoją įgyvendinimo yra mišraus pobūdžio – turi ir administracinių, ir civilinių teisinių santykių požymių. Taigi, siekiant išvengti neaiškumų, kuriam teismui – bendrosios kompetencijos ar administraciniam – jie priskirtini, ABTĮ pakeitimo projektu ir siūloma juos aiškiai priskirti administraciniam teismui.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį valstybės tarnautoją pagrindas yra Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio nuostatos, o Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas, kaip nustatyta šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, reglamentuoja valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką ir atstovavimą valstybei ir Vyriausybei. Taigi nuoroda į pastarąjį įstatymą būtų perteklinė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje siūloma nustatyti, kad bylų, pradėtų nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 4 straipsnyje siūloma reglamentuoti ne tik bylų, nurodytų projekto 1-3 straipsniuose, bet ir kitų bylų, pradėtų nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo, proceso tvarką. Manytina, kad kitų administracinių bylų, nei nurodytos projekto 1-3 straipsniuose, proceso tvarka projekto 4 straipsnyje neturėtų būti reglamentuojama, nes jos nėra teikiamo įstatymo projekto teisinio reguliavimo dalykas. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio nuostatos tikslintinos. Pritarti ABTĮ pakeitimo projekto 4 straipsnis išdėstytinas taip: „4 straipsnis. Įstatymo taikymas Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų nagrinėti bylų dėl ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, procesas vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausiasis administracinis teismas 2017-11-16 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas Jūsų prašymas pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1012. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės pritaria pateiktam Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1011. Matyti, jog siūlomos įstatymo projekto nuostatos tiek, kiek jos yra susijusios su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise į žalą padariusį valstybės tarnautoją, dėl kurios įgyvendinimo administraciniuose teismuose yra nagrinėjami ginčai, yra suderinamos su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir jas aiškinančia administracinių teismų praktika. Dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nemano, kad projekte siūlomais pakeitimais yra tikslinga papildyti minėto įstatymo nuostatas. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895
teisenos įstatymo Nr.
VIII-1029 17, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad galiojančios redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra eksplicitiškai įtvirtinta, kad administracinių teismų kompetencijai priskirtini ginčai, kylantys iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Šiuo aspektu reikia pažymėti, jog Administracinių bylų teisenos įstatyme yra nurodyta, kokios bylos priskirtos administracinių teismų kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas. To paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra pateiktas tarnybinių ginčų apibrėžimas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo. Administraciniuose teismuose ginčai, kylantys iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą, yra nagrinėjami ir tokie ginčai laikomi tarnybiniais ginčais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-662/2017, 2016 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-458-261/2016, 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴³⁸-131/2014, 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁶⁶²-1297/2009, 2003 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A¹¹-458/2003, taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimo (II dalis) II skyrių
„Materialinė atsakomybė“, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
biuletenis Nr. 25, 2013 m.).
25, 2013 m.). Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra nusistovėjusi ir nuosekli. Taigi nėra pagrindo sutikti su vertinimu, jog kyla abejonės dėl ginčų, kylančių iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą, priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgus į tai, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatos vertintinos kaip galimos, tačiau nebūtinos. Pritarti iš dalies Žr. argumentus prie Teisės departamento 1 pastabos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė