Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno,
prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo tyčinių veiksmų (aktų), atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Valstybė, atlyginusi dėl o kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčiusjeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, o jei žala padaryta tyčia, – tiek, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Šioje dalyje nustatytos taisyklės taikomos, jeigu kiti įstatymai, reguliuojantys šioje dalyje nurodytų asmenų veiklą, nenustato kitaip.“2 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos taikomos, kai regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė įgyvendinama dėl žalos, atsiradusios dėl veikos, kuri padaryta po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-1011(2) lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo tyčinių veiksmų (aktų), atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Valstybė, atlyginusi dėl o kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčiusjeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, o jei žala padaryta tyčia, – tiek, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Šioje dalyje nustatytos taisyklės taikomos, jeigu kiti įstatymai, reglamentuojantys šioje dalyje nurodytų asmenų veiklą, nenustato kitaip.“
Šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos taikomos, kai regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė įgyvendinama dėl žalos, atsiradusios dėl veikos, kuri padaryta po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
VYRIAUSYBEI ĮSTATYMO NR. IX-895 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17,
parengti, atsižvelgiant į Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės pasiūlymams dėl materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje parengti (toliau
institucijų veikloje nustatomus galimus žalos valstybės biudžetui faktus. Konstatuota, kad būtina iš esmės peržiūrėti materialinės atsakomybės teisinį reguliavimą, nustatant būtinas prielaidas kaltų asmenų materialinės atsakomybės realizavimui ir tokiu būdu užtikrinant tinkamą valstybės biudžeto interesų apsaugą. Darbo grupės nariais įtraukti suinteresuotų valstybės institucijų, teismų, prokuratūros, mokslo įstaigų atstovai. Stebėtojų teisėmis darbo grupės posėdžiuose buvo kviečiami dalyvauti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovai.
Įstatymų projektais siekiama tobulinti galiojantį teisinį reguliavimą, susijusį su regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimu viešajame sektoriuje, taip pat patikslinti galiojančias nuostatas dėl administracinių teismų kompetencijos nagrinėti ginčus, kylančius iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Galiojančios redakcijos Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo tyčinių veiksmų (aktų), o kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius. Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (kuris įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 1 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta tyčia.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad tais atvejais, kai žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas. Galiojančios redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra eksplicitiškai įtvirtinta, kad administracinių teismų kompetencijai priskirtini ginčai, kylantys iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo, kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų tyčinių veiksmų
(aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Taigi siekiama minėtų asmenų atžvilgiu, kai žala padaroma tyčia, atsisakyti galiojančios redakcijos įstatyme įtvirtinto išieškojimo apribojimo 9 vidutiniais darbo užmokesčiais. Pastebėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme ir Darbo kodekse jau šiuo metu tokio apribojimo yra atsisakyta valstybės tarnautojų ir darbuotojų atžvilgiu.
Taigi teikiamais įstatymo pakeitimais sudaromos prielaidos asmenų lygiateisiškumui, taip pat užtikrinama, kad tyčinių (piktavališkų) veiksmų atveju valstybė visais atvejais įgytų galimybę regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka visa apimtimi išieškoti tretiesiems asmenims atlygintą žalą. Tokiu būdu tikimasi ir geresnės valstybės biudžeto interesų apsaugos, nes valstybė įgytų teisinį įrankį visiškai padengti žalos atlyginimui panaudotas valstybės biudžeto lėšas. Ne dėl tyčinių kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų veiksmų (aktų) atsiradusios žalos atvejais išliktų šiuo metu įstatyme nustatytas išieškojimo apribojimas 9 vidutiniais darbo užmokesčiais. Kaip ir galiojančios redakcijos įstatyme, siūlomuose pakeitimuose nurodoma, kad siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas tais atvejais, jeigu kiti įstatymai (pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymas ar Darbo kodeksas) nenustatytų kitaip. Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimais siekiama nustatyti, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kylančius iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Atitinkamai patikslinamos teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklės, numatant, kad minėtuose ginčuose (taip pat kaip ir pagal galiojantį reglamentavimą tarnybiniuose ginčuose) pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) gali būti paduodamas tiek pagal bendrąsias teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles, tiek pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama.
Šiais teisinio reglamentavimo pakeitimais siekiama visus ginčus, kylančius iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą, aiškiai priskirti tik administracinių teismų kompetencijai, sudaryti prielaidas vienodos teismų praktikos panašiose bylose formavimui. Tuo tarpu bylos dėl regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo, kai valstybė yra atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo tyčinių veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, kaip ir iki šiol, būtų nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose, atsižvelgiant į tai, kad šių asmenų atliekamos funkcijos nėra laikomos viešuoju administravimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymų projektų priėmimas sudarys prielaidas efektyvesniam regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimui viešajame sektoriuje, taip užtikrinant ir valstybės biudžeto interesų apsaugą. Be to, bus užtikrintas teisinis aiškumas dėl administracinių teismų kompetencijos nagrinėti ginčus, kylančius iš materialinės atsakomybės taikymo ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Įstatymų projektų priėmimas neigiamų pasekmių nesukels. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, priimti naujų įstatymų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Įstatymų projektais nėra įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Įgyvendinus įstatymų projektais teikiamas nuostatas, tikėtinas efektyvesnis regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimas viešajame sektoriuje, taip užtikrinant ir valstybės biudžeto interesų apsaugą. 13.
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „žala“, „administracinis teismas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI ĮSTATYMO NR. IX-895 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
dalyje nustatytos taisyklės taikomos, jeigu kiti įstatymai, reglamentuojantys šioje dalyje nurodytų asmenų veiklą, nenustato kitaip. Ši nuostata svarstytina ir tikslintina. Pirma, iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinio darytina išvada, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama asmenų lygiateisiškumo, todėl siūloma nustatyti vienodas žalos atlyginimo taisykles priklausomai nuo kaltės formos. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kodėl teikiama šį reguliavimą paneigianti išimtis. Svarstytina, ar nuostata, kad šioje dalyje nustatytos taisyklės taikomos, jeigu kiti įstatymai, reglamentuojantys šioje dalyje nurodytų asmenų veiklą, nenustato kitaip, nepaneigia siūlomų pakeitimų, nes jie, kaip bendrosios normos, būtų taikomi su specialiuosiuose įstatymuose nustatytomis išimtimis. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected]
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI ĮSTATYMO NR. IX-895 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017 m. lapkričio 29 d. Nr. 102-P- 47
pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Teisingumo viceministras Giedrius Ruseckas, Teisingumo ministerijos TAS patarėjas Virginijus Varnaitis, ABSD ASG vyr. specialistė Egidija Konopliova-Budrikienė, departamento direktorė Jurga Greičienė, patarėjas Tautginas Mickevičius, Valstybės kontrolės atstovės Ingryda Česnalevičiūtė, Sigita Gorovniova, Andrius Misevičius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-08-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: 1.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šioje dalyje nustatytos taisyklės taikomos, jeigu kiti įstatymai, reglamentuojantys šioje dalyje nurodytų asmenų veiklą, nenustato kitaip. Ši nuostata svarstytina ir tikslintina. Pirma, iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinio darytina išvada, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama asmenų lygiateisiškumo, todėl siūloma nustatyti vienodas žalos atlyginimo taisykles priklausomai nuo kaltės formos. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kodėl teikiama šį reguliavimą paneigianti išimtis. Svarstytina, ar nuostata, kad šioje dalyje nustatytos taisyklės taikomos, jeigu kiti įstatymai, reglamentuojantys šioje dalyje nurodytų asmenų veiklą, nenustato kitaip, nepaneigia siūlomų pakeitimų, nes jie, kaip bendrosios normos, būtų taikomi su specialiuosiuose įstatymuose nustatytomis išimtimis. Nepritarti Pažymėtina, kad keičiamas Žalos atlyginimo įstatymas įtvirtina bendro pobūdžio nuostatą dėl regreso teisės į žalą padariusius asmenis įgyvendinimo. Visgi atskiruose įstatymuose (Valstybės tarnybos įstatyme, Darbo kodekse ir pan.) gali būti įtvirtinamas specialus reguliavimas, įvertinant konkrečios srities specifiką. Be abejonės, kad tais atvejais, kai atskiruose įstatymuose būtų siekiama nukrypti nuo minėtos bendro pobūdžio nuostatos, tai turėtų būti tinkamai ir pagrįstai motyvuojama. Kartu pastebėtina, kad ir galiojančios redakcijos įstatyme pateikiama nuoroda į kitus įstatymus, kurie gali nustatyti skirtingą reguliavimą. Duomenų apie šios nuostatos taikymo galimą problematiką nebuvo gauta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-09-12 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1011 (toliau – projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad projektu siekiama tobulinti galiojantį teisinį reguliavimą, susijusį su regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimu viešajame sektoriuje. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad teikiamu projektu sudaromos prielaidos asmenų lygiateisiškumui, taip pat užtikrinama, kad tyčinių (piktavališkų) veiksmų atveju valstybė visais atvejais įgytų galimybę regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka visa apimtimi ar iš dalies išieškoti tretiesiems asmenims atlygintą žalą. Tokiu būdu tikimasi ir geresnės valstybės biudžeto interesų apsaugos, nes valstybė įgytų teisinį įrankį visiškai ar iš dalies padengti žalos atlyginimui panaudotas valstybės biudžeto lėšas. Priėmus šį projektą susidarytų prielaidos efektyviau įgyvendinti regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę viešajame sektoriuje ir taip užtikrinti valstybės biudžeto interesų apsaugą. Atlikus projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad nuostatos sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai, tačiau jas įgyvendinant galimas nevienodas taikymas, ir tai yra korupcijos rizikos veiksnys. Siekdami skaidrumo ir teisinio reguliavimo aiškumo, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.
Projekto 1 straipsniu keičiamo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo tyčinių veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Valstybė, atlyginusi dėl kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų
(aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius, o jei žala padaryta tyčia, – tiek, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo.“
teisinis reguliavimas leidžia pasielgti nevienodai tokiomis pat sąlygomis: gali būti priimamas (arba nepriimamas) sprendimas dėl regreso teisės įgyvendinimo, ir tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Kadangi šiame projekte numatoma nustatyti valstybės ar savivaldybės institucijoms ar įstaigoms ne pareigą pasinaudoti regreso teise išieškoti žalą iš ją padariusių valstybės tarnautojų, o teisę, dėl galimai nesąžiningų sprendimą priimančių valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovų neveikimo susidarytų sąlygos kaltiems valstybės tarnautojams išvengti atsakomybės dėl atliktų kaltų veiksmų ar priimamų sprendimų privataus asmens atžvilgiu, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiems asmenims būtų perkeliama mokesčių mokėtojams. Tai gali lemti glaudūs asmeniniai, giminystės, politiniai ir (ar) kiti sprendimą dėl regreso teisės įgyvendinimo priimančio asmens ir žalą padariusio valstybės tarnautojo ryšiai.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinime (II dalis) yra nurodyta, kad administracinės bylos dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį valstybės tarnautoją yra itin retos[1], todėl darytina prielaida, kad ne visais atvejais valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos kreipiasi į teismą dėl patirtos žalos išieškojimo regreso tvarka iš žalą padariusių valstybės tarnautojų. Atsižvelgti Pastabai pritartina, tačiau netikslinga tobulinti projekto nuostatas, nes galiojančio Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatyme jau yra įtvirtinta institucijų pareiga (o ne diskrecinio pobūdžio teisė) pasinaudoti regreso (atgręžtinio reikalavimo) galimybe, t.y. 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybei atstovaujančios institucijos privalo pareikšti ieškinį dėl žalos išieškojimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka, jei valstybės tarnautojas ar kitas darbuotojas jos neatlygino savo noru. 2. Lietuvos
2Projekto nuostatos nereglamentuoja regreso teisės įgyvendinimo proceso kontroliuojančio subjekto, todėl
neaišku, kas kontroliuos žalą atlyginusių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso teisės į žalos padariusį valstybės tarnautoją įgyvendinimą, siekiant išieškoti valstybės patirtus nuostolius. Atsižvelgti Projekto autorių manymu viena vertus, šis klausimas reikalauja platesnės diskusijos ir sisteminio įvertinimo, kita vertus, tai nėra svarstomo įstatymo pakeitimo ar Projekto reguliavimo dalykas. Projektu keičiamo įstatymo 5 str.
1 d. nustatoma regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusius ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokuratūros ar teismo pareigūną, teisėją, taip pat kitų valdžios institucijų pareigūnus, valstybės tarnautojus ar kitus darbuotojus. Taigi šia nuostata apimamas platus spektras valstybės institucijų, kuriuose dirbančių pareigūnų veiklą reglamentuoja skirtingi įstatymai (pavyzdžiui, LR teismų įstatymas, LR prokuratūros įstatymas, LR valstybės tarnybos įstatymas, LR darbo kodeksas, įvairūs statutai ir kt.). Svarstytina ar ne šiuose įstatymuose turėtų būti įtvirtinami konkrečių pareigūnų veiklos kontrolės mechanizmai. Kita vertus, jau šiuo metu galiojantys teisės aktai įtvirtina mechanizmus, kurių pagrindu gali būti užtikrinama, kad valstybės institucijos tinkamai vykdytų pareigą pareikšti ieškinį dėl žalos išieškojimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka – šios pareigos nevykdymo atveju atitinkamiems pareigūnams galėtų būti taikoma drausminė (tarnybinė), o tam tikrais atvejais – ir baudžiamoji atsakomybė. Be to, valstybės piniginių išteklių naudojimą audituoja Valstybės kontrolė, kurios nustatyti pažeidimai privalo būti įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka. Projekto autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybės tarnybos departamentas yra parengęs 2014 m. liepos 7 d. rekomendaciją dėl valstybės tarnautojų materialinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo. Šioje rekomendacijoje, be kita ko, aptariami ir klausimai dėl valstybės regreso teisės į žalos tretiesiems asmenims padariusius valstybės tarnautojus ar darbuotojus įgyvendinimo ir žalos valstybės institucijai atlyginimo. Minėta rekomendacija vertintina kaip papildoma priemonė, padedanti užtikrinti įstatymų nuostatų dėl regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo vienodą aiškinimą ir taikymą. 3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-09-12 3.
Aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. Manome, kad turėtų būti visiems galiojantis projekto įgyvendinamasis teisės aktas dėl regreso teisės įgyvendinimo tvarkos, kuris reglamentuotų detalesnę regreso tvarkos įgyvendinimo procesą, pavyzdžiui, kas, kokiais terminais kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo. Dėl nepakankamo teisinio reguliavimo ir valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų galimo aplaidumo valstybė gali patirti nepagrįstų nuostolių, kadangi taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgti Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybei atstovauja institucija, dėl kurios pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito darbuotojo neteisėtų veiksmų
(aktų) atsirado žala. Kai žala atsirado dėl teismo pareigūno, teisėjo ar teismo veiksmų (aktų), valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Patį bylinėjimosi procesą detaliai reglamentuoja proceso įstatymai (LR civilinio proceso kodeksas, LR administracinių bylų teisenos įstatymas). Be to, vadovaujantis minėto įstatymo 5¹straipsnio 1 dalimi, LR Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497 yra patvirtintos Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklės. Šių taisyklių 1 punkte nurodyta, kad taisyklės reglamentuoja valstybės ir Vyriausybės atstovų nustatymo civilinėse ir administracinėse bylose tvarką, valstybės atstovų ir įgaliotų atstovų teises ir pareigas atstovaujant valstybei civiliniame, administraciniame ir vykdymo procese, atstovavimo valstybei teismuose proceso koordinavimą. Manytina, kad šios taisyklės taikytinos ir tais atvejais, kai valstybė siekia pasinaudoti regreso (atgręžtinio reikalavimo) galimybe. 4.
4Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekdami efektyvesnio regreso teisės įgyvendinimo, siūlome:
kreiptis dėl žalos atlygino regreso tvarka, kaip nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, pagal iš anksto nustatytus kriterijus, racionaliai įvertinti bylinėjimosi perspektyvą, finansinės naudos ir galimos administracinės naštos santykį. 4.2. Nustatyti kontroliuojančius subjektus, kurie užtikrintų regreso ieškinių pateikimą teismams nustatytais terminais. 4.3. Nustatyti subjektą, kuris priims projekto nuostatų įgyvendinamąjį teisės aktą. Atsižvelgdami į pateiktus argumentus, siūlome tikslinti projektą. Nepritarti Žiūr. Aukščiau nurodytus argumentus. 5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-11-16 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas Jūsų prašymas pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895
bylų teisenos įstatymo Nr. V III-1029 17, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. X IIIP-1012. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės pritaria pateiktam Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1011.
XIIIP-1011. Matyti, jog siūlomos įstatymo projekto nuostatos tiek, kiek jos yra susijusios su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise į žalą padariusį valstybės tarnautoją, dėl kurios įgyvendinimo administraciniuose teismuose yra nagrinėjami ginčai, yra suderinamos su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir jas aiškinančia administracinių teismų praktika. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras
įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė [1] Prieiga per internetą: file:///C:/Users/User/Downloads/25_apibendrinimas%20(2).pdf.