RESPUBLIKOS ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2317 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAUJO DONORYSTĖS ĮSTATYMO NR. I-1611 4 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2316 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2317 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2316 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymų projektai) tikslas
Vyriausybei pavesto įpareigojimo sukurti naują Hepatito registrą. Nėra tikslinga kurti naujus registrus (informacines sistemas), jei galima naudotis jau sukurtais registrais (informacinėmis sistemomis). Hepatito registro įsteigimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. balandžio 14 d. priimti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-2317 ir Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2316 (toliau – Įstatymai). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento Sveikatos paslaugų stebėsenos, inovacijų ir informacinių sistemų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Palmira Ožalinskienė. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 2016 m. balandžio 14 d. Seimas, neatsižvelgdamas į 2016 m. sausio 14 d. Vyriausybės išvadą (Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 34 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2847 ir Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2846“), priėmė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-2317 ir Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2316. Pagal minėtų įstatymų pakeitimus nuo 2018 m. sausio 1 d. prieš imant kraują turėtų būti atliekama duomenų patikra Hepatito ir Kraujo donorų registruose. Tam reikia sukurti Hepatito registrą. Šiuo metu veikia Kraujo donorų registras (toliau – Registras) ir Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinė sistema (toliau – ULSVIS). Registras buvo sukurtas 2012 metais (Kraujo donorų registro priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas, patvirtintas 2012 m. balandžio 11 d. sveikatos apsaugos ministro). Registro objektai yra kraujo ir kraujo sudėtinių dalių donorai. Registre tvarkomi šie pagrindiniai duomenys: donoro asmens duomenys; donoro apsilankymo kraujo donorystės įstaigoje data; donoro kraujo tyrimų duomenys; donorystę leidusio, laikinai sustabdžiusio, uždraudusio gydytojo vardas, pavardė, spaudo numeris; donorystės laikino sustabdymo terminas, priežastis; donorystės uždraudimo data, priežastis; duomenys apie donacijas; duomenys apie donorui nustatytas ligas, dėl kurių jam gali būti taikomas laikinas ir (arba) nuolatinis kraujo donorystės sustabdymas; asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nustačiusios ligą, pavadinimas; duomenys apie donoro vakcinavimus ir kt.
Jau šiuo metu užtikrinamas kraujo donorų saugumas, nes pagal esamą teisinį reglamentavimą visais atvejais kraujo donoro duotas kraujas ištiriamas dėl infekcinių ligų (įskaitant hepatitus B ir C). Kraujo ir kraujo sudėtinių dalių donorų sveikatos tikrinimo ir donorų kraujo ir kraujo sudėtinių dalių paėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
donorų sveikatos tikrinimo ir donorų kraujo ir kraujo sudėtinių dalių paėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13.4 papunktyje numatyta, kad privalomai atliekami infekcinių ligų tyrimai, įskaitant tyrimus ir dėl hepatito B ir C. Minėtų infekcinių ligų tyrimų rezultatai saugomi Kraujo donorų registre ir prieinami kraujo donorystės įstaigų, kuriose lankėsi donoras, darbuotojams, turintiems teisę matyti šiuos duomenis (pvz., gydytojams). Atsižvelgiant į tai, netikslinga ir neracionalu kurti Hepatitų registrą vien tik kraujo saugumui užtikrinti. Pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į kitų šalių gerąją patirtį, planuoja sukurti hepatitų priežiūros posistemę, kuri būtų veikiančios ULSVIS dalis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras 2016 m. gruodžio 28 d. raštu Nr.
4R-896 pateikė Vidaus reikalų ministerijai projektą „Gerinti sveikatos apsaugos valdymą, stiprinant epidemiologinę priežiūrą, įdiegiant Užkrečiamų ligų ir sukėlėjų valstybės informacinės sistemos (ULSVIS) modernizavimo priemones, sukuriant ir įdiegiant hepatitų stebėsenos posistemę“, kuris numatytas finansuoti iš 2014-2020 m. ES paramos lėšų. Šio projekto dalis yra ULSVIS tobulinimas ir modernizavimas. Taip pat sprendžiamas klausimas dėl sąsajų sukūrimo tarp Kraujo donorų registro ir kitų informacinių sistemų, įskaitant ir ULSVIS hepatitų stebėsenos posistemę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektuose siūloma nekurti naujo Hepatito registro, o naudotis jau sukurto Kraujo donorų registro ir kitų informacinių sistemų duomenimis. Pateikti siūlymai prisideda prie Vyriausybės programos 197.5 nuostatos „sieksime, kad informacinės visuomenės plėtrai skiriamos lėšos būtų naudojamos racionaliai, o diegiami informacinių ir ryšių technologijų sprendimai, pradedami informacinių sistemų kūrimo projektai turėtų aiškų projekto inicijavimo poreikio pagrindimą ir kurtų pridėtinę vertę, būtų efektyviai naudojamos jau sukurtos informacinės sistemos, registrai, informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūra ir kt.“ įgyvendinimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Neturės įtakos. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų teisės aktų priimti nereikės, teisės aktų nereikės keisti ar pripažinti netekusiais galios. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų,
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Nekuriant naujo Hepatito registro bus galima sutaupyti lėšų, nes naujam Hepatito registrui sukurti reiktų apie
metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei teisės technikos taisykles. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių, Daina Petrauskaitė A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
Vilnius Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei teisės technikos taisykles. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
2017-09-20
pirmininkė A. Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, komiteto nariai D. Kaminskas, D. Kepenis, A. Kirkutis, A. Kubilienė, J. Liesys, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėja S. Šimonienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidentės patarėja A. Mečėjienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė, sveikatos apsaugos ministro patarėjai D. Bakša, L. Bušinskaitė – Šriubėnė, Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vedėja R. Cicėnienė, Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė A. Storpirštienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-08-10 Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei teisės technikos taisykles. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Širinskienė, A. Vinkus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Vesta Valainytė