Lyginamasis variantas
REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1436 8 straipsnio PAKEITIMO
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:
„1. Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į
įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2018 m. sausio 1 d. įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Zbignev Jedinskij
REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1436 8 straipsnio PAKEITIMO įstatymo projekto
dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Projektas parengtas, siekiant išslaptinti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktą informaciją ir duomenys apie juos nuo 2018 m. sausio 1 d. Šiandien žmonės dažnai girdi apie politikų, visuomenės veikėjų buvusį galimą bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau jokio pagrindimo ar to įrodančių faktų neišgirsta. Esant tokiai situacijai dažnu atveju galima pakenkti žmogaus reputacijai, skleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios patikrinti neįmanoma. Visuomenė turi žinoti, ką Lietuvoje veikė KGB, kas bendradarbiavo su šią organizaciją, būtina paviešinti visus svarbiausius su ta veikla susijusius dokumentus, kaip ta veikla buvo įsiskverbusi ir skverbėsi į įvairias žmogaus gyvenimo sritis. Projektu siekiama užkirsti kelią galimam tų asmenų šantažui ir poveikiui jų sprendimams, kadangi dalis tokių asmenų užėmė ir iki šiol užima aukštas pareigas valstybės valdyme ir teismų struktūrose. Projekto iniciatorius – Seimo narys Zbignev Jedinskij
Projekto tikslas – išslaptinti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktą informaciją ir duomenys apie juos nuo 2018 m. sausio 1 d. 3) Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Asmenys bendradarbiavę su KGB, būdami įslaptintais, kai visuomenė apie juos nežino, jie gali būti šantažuojami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės.
Tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai, ir niekas negali garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimyninės valstybės agentai. 4) Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Priėmus įstatymo projektą būtų paskelbti visi – ir prisipažinę, ir neprisipažinę ir visiems laikams galima būtų užversti gėdingą KGB knygą, kad šia tema daugiau nebūtų manipuliuojama ir spekuliuojama. Ypač – prieš rinkimus. Akivaizdu, kad laiku neišspręstas liustracijos klausimas iki šiol valstybei ir jos piliečiams kelia problemų. Dalis jų taip pat užimančių aukštas pareigas valstybės valdymo struktūrose ir teismų sistemoje gali būti šantažuojami ir išnaudojami tų, kurie turėjo priėjimą prie informacijos archyvų. 5) Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6) Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7) Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą: Nereikia
9) Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10) Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11) Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Nereikia
12) Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Nepareikalaus
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14) Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Projektą parengė LLRA-KŠS frakcijos Seimo narys Zbignev Jedinskij.
paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: ,,kompensuojamųjų vaistų sąrašas“
16) Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia Zbignev Jedinskij
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnį, nustatant, jog „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2018 m. sausio 1 d.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad cituojama ir projektu keičiama Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata neseniai įstatymų leidėjo jau buvo pakeista – 2015 m. birželio 30 d. įstatymu, Reg. Nr. XII-1911 (įsigaliojo 2015 m. liepos 4 d.) (toliau – Įstatymas Nr. XII-1911). Teikiamo projekto, keičiančio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, turinys ir tikslas iš esmės skiriasi nuo Įstatymu Nr. XII-1911 priimtų pataisų. Įstatymu Nr. XII-1911, priešingai teikiamam projektui, įtvirtintas maksimalus įstatymų leistinas užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktos informacijos bei duomenų saugojimo terminas – 75 metai. Pabrėžtina ir tai, kad Vyriausybė, kuri pateikė įstatymo Nr. XII-1911 projekto pirmąjį variantą (Reg. Nr. XIIP-3061), siūlė užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktą informaciją ir duomenis apskritai įslaptinti neribotam laikui, siekiant apsaugoti asmenų, kurie savanoriškai prisipažino slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, interesus. 1990 m. kovo 27 d.
pareiškime, kuriuo asmenys buvo raginami prisipažinti bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, buvo garantuojama, kad informacija apie šiuos asmenis niekada nebus oficialiai skelbiama. Be to, Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 1 straipsnyje vienu iš šio įstatymo tikslų skelbiamas siekis apginti žmogaus ir piliečio teises, laisves bei asmens saugumą, apsaugant nuo užsienio specialiųjų tarnybų poveikio, šantažo ir verbavimo ar bandymo įtraukti į neteisėtą veiklą[1]. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teikiamam projektui trūksta pagrįstumo, detalizuojant aplinkybes (past. – naujas ar pasikeitusias), dėl kurių užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktos informacijos ir duomenų išslaptinimas nepažeistų asmens ir piliečio teisių, laisvių bei asmens saugumo. Vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. 2. Teikiamo projekto 1 straipsniu, keičiančiu Įstatymo
į įskaitą asmenų pateiktos informacijos ir duomenų apie juos išslaptinimo terminą (datą), numatant, jog atitinkama informacija ir duomenys „išslaptinami nuo 2018 m. sausio 1 d.“ Projekto 2 straipsniu nustatoma įstatymo įsigaliojimo nuostata – „Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.“ Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teikiamo projekto 1 ir 2 straipsnio nuostatų turinys iš esmės dubliuojasi. Kita vertus, informacijos ir duomenų išslaptinimo datą nustatanti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata nėra reguliacinio pobūdžio ir yra perteklinė.
Kitaip sakant, teikiamo projekto 1 straipsnio pakeitimuose turi atsispindėti tik tai, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra išslaptinami, o šios informacijos ir duomenų išslaptinimo data, sutampanti su įstatymo įsigaliojimu, turi atsispindėti tik projekto 2 straipsnyje. Be to, akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (Žin., 2013, Nr. 137-6952) (toliau – Rekomendacijos) 25 punktu, teisės akto įsigaliojimas turi būti nurodomas teisės akto pabaigoje. 3. Pabrėžtina, kad teikiamu projektu nepakanka nustatyti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktos informacijos ir duomenų apie juos išslaptinimo datos, bet šios informacijos ir duomenų išslaptinimo procedūra turi būti vykdoma įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi,
„informacija turi būti įslaptinama ir išslaptinama vadovaujantis teisėtumo,
pagrįstumo ir savalaikiškumo principais“. Vadovaujantis keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, „prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka.“ Keltina prielaida, kad teikiamo projekto nuostatos neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo, taip pat jo sistemingumo, teisėtumo, pagrįstumo, savalaikiškumo ir proporcingumo principų.
Remiantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi „Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklai vertinti ir sprendimams dėl asmenų įrašymo į įskaitą arba viešo duomenų apie slaptą bendradarbiavimą paskelbimo priimti sudaroma tarpžinybinė komisija (toliau – Komisija) iš 5 narių. <...> Teikiami į Komisiją kandidatai privalo turėti įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, pažymėta slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. <...>“ Informacija, žymima slaptumo žyma
„Visiškai slaptai“, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 8
straipsnio 1 dalies 1 punktu, įslaptinama 30 metų. Teigtina, jog atitinkamas projekte minimos informacijos ir duomenų išslaptinimo terminas dar nėra suėjęs. Be to, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio („Įslaptintos informacijos išslaptinimas“) 1 –
pasibaigia šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytas įslaptinimo terminas; 2) išnyksta įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs. 2. Įslaptinta informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs, išslaptinama tik įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. 3. Pasibaigus nustatytam įslaptinimo terminui, informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“,
„Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, išslaptinama įslaptintos informacijos rengėjo
sprendimu.
Sprendimas išslaptinti informaciją turi būti priimtas ne vėliau kaip atliekant artimiausią įslaptintos informacijos inventorizaciją.“ Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siekiant įtvirtinti bendrą užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktos informacijos ir duomenų apie juos išslaptinimo principą, būtina sistemingai peržiūrėti ir panaikinti galiojančias keičiamo Įstatymo išimtis, numatančias atitinkamos informacijos išslaptinimą atskirais atvejais. Pavyzdžiui, Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje numatyta, kad „Asmenų įrašymas į įskaitą ir jų pateikti duomenys išslaptinami, jeigu šie asmenys įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra apkaltinti padarę veikas, pripažintas nusikaltimais žmoniškumui, karo ar genocido nusikaltimais, bei kitais įstatymų nustatytais įslaptintos informacijos išslaptinimo atvejais.“ Šio straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje įtvirtinta nuostata, jog „Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis taip pat išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.“
pertekliniai vartojamas žodis „įgyvendinimas“, nes šio straipsnio turinys yra susijęs tik su įstatymo įsigaliojimu. Kita vertus, keltina prielaida, kad teikiamame projekte turėtų būti numatomos ne tik įstatymo įsigaliojimo nuostatos, bet ir nuostatos dėl įstatymo įgyvendinimo tvarkos. 5. Vadovaujantis Rekomendacijų 35.5. papunkčiu, „jei įstatymo straipsnį sudaro tik viena dalis, ji nenumeruojama“. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas teikiamo projekto 2 straipsnis. 6.
lyginamasis variantas“ įrašoma pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Žr. projekto Reg. Nr. XIIP-3061 aiškinamąjį raštą.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-08- Nr. Į 2017-07-26 Nr. S-2017-7251 Lietuvos Respublikos Seimui
PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1436 8 straipsnio PAKEITIMO įstatymo projekto nr. XIIIP-1004 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1004 (toliau – Projektas), kuriuo keičiama galiojančio Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 (toliau
Pažymėtina, jog teisė į asmens duomenų apsaugą, kuri yra glaudžiai susijusi su teise į privatų gyvenimą, yra garantuojama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (22 straipsnis), tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – EŽTK; 8 straipsnis), tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija; 7 ir 8 straipsniai). Chartijos 8 straipsnis grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsniu ir Europos Sąjungos sutarties 39 straipsniu, taip pat 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau
Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti ir turi būti vertinama atsižvelgiant į jos socialinį tikslą[²]. Tačiau šios teisės ribojimas yra galimas tik įvykdžius tam tikras sąlygas. EŽTK
atveju, jei jis yra būtinas demokratinėje visuomenėje, užtikrinant valstybės ir visuomenės saugumą ir interesus bei žmonių sveikatos, moralės ir kitų teisių apsaugą. Chartijos 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys „turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais“.
Be to, Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė apriboti naudojimąsi Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintomis teisėmis, jei šie apribojimai numatyti įstatymo, nekeičia minėtų teisių ir laisvių esmės ir, remiantis proporcingumo principu, yra būtini ir reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Direktyvos 95/46/EB 13 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti atvejai, kada valstybės narės gali apriboti teisę į asmens duomenų apsaugą. Tai yra visų pirma siekis užtikrinti nacionalinį saugumą; gynybą; visuomenės saugumą; kriminalinių nusikaltimų prevenciją, tyrimą, išaiškinimą ir persekiojimą; kontrolės, tikrinimo ar taisyklių nustatymo funkciją, kuri susijusi, bent atsitiktinai, su įgaliojimų vykdymu; duomenų subjekto apsaugą arba kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą. Taip pat pažymėtina, jog pagal šios direktyvos 7 straipsnio e punktą asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, kai tvarkyti reikia vykdant užduotį, atliekamą visuomenės labui[3]. Šis sąrašas papildomas ir patikslinamas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679), kuris įsigalios nuo 2018 m. gegužės 25 d. Be jau išdėstytų pagrindų, Reglamento (ES) 2016/679 23 straipsnyje įtvirtinama, kad asmens teisė į duomenų apsaugą gali būti ribojama siekiant užtikrinti kitus Sąjungos ar valstybės narės svarbius tikslus, susijusius su bendrais viešaisiais interesais; stebėsenos, tikrinimo ar reguliavimo funkcija, kuri yra susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu ir kt.
Aiškindamas Direktyvos 95/46/EB nuostatas Teisingumo Teismas pažymėjo, kad jos turi būti būtinai aiškinamos atsižvelgiant į pagrindines teises, kurios pagal nusistovėjusią teismo praktiką yra bendrų teisės principų, kurių laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas, dalis[4]. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad siekiant Direktyvos 95/46/EB pagrindinio tikslo – užtikrinti laisvą asmens duomenų judėjimą, turi būti vadovaujamasi EŽTK 8 straipsnyje įtvirtintais principais[⁵]. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nagrinėdamas bylas dėl teisės į privataus gyvenimo gerbimą galimų pažeidimų, yra konstatavęs, kad pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama, kai yra tokių sąlygų visuma: pirma, galimybė riboti tokią teisę (pagrindas) nustatyta įstatyme; antra, tokiu ribojimu siekiama teisėto tikslo (valstybės saugumo, viešosios tvarkos, valstybės ekonominės gerovės interesų apsaugos, užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti gyventojų sveikatą ar dorovę arba kitų žmonių teises ir laisves); trečia, toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje[6]. Be to, EŽTT ne kartą yra pabrėžęs būtinybę nustatyti sąžiningą pusiausvyrą tarp skirtingų interesų[7]. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti, tačiau bet koks privatumo ribojimas turi atitikti tam tikras sąlygas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) riboti teisę į privatumą galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo[8]. Vis dėlto, Konstitucijos 22 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios privataus gyvenimo neliečiamumą, yra susijusios su kitomis Konstitucijos nuostatomis ir aiškintinos atsižvelgiant į jas, nagrinėjamu atveju – į Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teisę į informaciją. Kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, tarp Konstitucijos 22 ir 25 straipsniuose įtvirtintų vertybių yra pusiausvyra ir įstatymų leidėjui reguliuojant visuomenės informavimo santykius taip pat kyla pareiga paisyti minėtų konstitucinių vertybių pusiausvyros[9]. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pažymėtina, jog turi būti atliktas nuostatos, ribojančios pagrindinę teisę į asmens duomenų apsaugą, atitikties būtinumo principui įvertinimas. Pabrėžtina, jog Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad nuo duomenų apsaugos nukrypstančios nuostatos ir apribojimai turi griežtai atitikti būtinumo sąlygą, ir kad automatiškai teikti pirmenybės vienam iš kurių nors tikslų, palyginti su teise į asmens duomenų apsaugą, negalima[¹⁰].
Kaip matyti, Projekto aiškinamajame rašte nėra pateiktas siūlomų pakeitimų įvertinimas būtinumo principo požiūriu, t. y. nenurodyti pagrįsti argumentai, kokią didelę pridėtinę vertę visuomenei turės siūlomas reguliavimas (pavyzdžiui, ar viešai paskelbus asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis bus galima geriau užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, teisės pažeidimų prevenciją ir tyrimą, sudaryti sąlygas visuomenei aktyviai prisidėti prie valstybės stabilumo palaikymo), kad būtų galima apriboti teisę į asmens duomenų apsaugą. Be to, pažymime, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodomas argumentas, kad „šiandien žmonės dažnai girdi apie politikų, visuomenės veikėjų buvusį galimą bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau jokio pagrindimo ar to įrodančių faktų neišgirsta“, mūsų nuomone, kelia abejonių. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatose, be kita ko, nustatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis taip pat išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar Savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja. Atsižvelgdami į tai manome, kad visuomenė ir šiuo metu turi galimybę susipažinti su informacija, ar valstybės politikai, teisėjai ir prokurorai bendradarbiavo su KGB struktūromis.
Pažymėtina, kad ypatingi asmens duomenys, tokie kaip informacija apie asmens teistumą, pagal Direktyvos 95/46/EB nuostatas net ir baudžiamajame procese yra saugomi (pavyzdžiui, nuasmeninami teismų sprendimai). Tačiau Projekte aprašoma veikla (slaptas bendradarbiavimas su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis), kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės aktus netgi nelaikoma nusikalstama, būtų paviešinta. Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, manome, kad Projektu siekiant išslaptinti ir viešai skelbti asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis, turėtų būti pateikti pagrindžiantys argumentai, kodėl šiuo atveju tokio masto teisės į asmens duomenų apsaugą ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected] Gintarė Taluntytė, tel. 8 706 63 699, el. p. [email protected] [1] Žr., be kita ko, 2000 m. vasario 16 d. EŽTT sprendimo Amann prieš Šveicariją, Recueil des arrêts et décisions 2000‑II, 65 punktą ir 2000 m. gegužės 4 d. Sprendimo Rotaru prieš Rumuniją, Recueil des arrêts et décisions 2000‑V, 43 punktą. [2] Žr. 2010 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Volker und Markus Schecke ir Eifert, C-92/09 ir C-93/09, EU:C:2010:662, 48 punktą ir nurodytą teismų praktiką. [3] Žr. Sprendimo Österreichischer Rundfunk ir kt., C-465/00, EU:C:2003:294, 66 punktą. [4] Žr. Sprendimo Österreichischer Rundfunk ir kt., C-465/00, EU:C:2003:294, 68 punktą bei nurodytą teismų praktiką. [5] Žr. Sprendimo Österreichischer Rundfunk ir kt., C-465/00, EU:C:2003:294, 70-71 punktus. [6] Pvz., EŽTT 2000 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje L. prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 25651/94;, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.
[7] Pvz., EŽTT 2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Barbulescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08. [8] Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas. [9] Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas. [10] Žr. Sprendimo Volker und Markus Schecke ir Eifert, EU:C:2010:662, 77 ir 85 punktą bei nurodytą teismų praktiką.