Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas reglamentuoja Kultūros rėmimo fondo (toliau – Fondas), kurio lėšos skiriamos kultūros ir menui remti administravimą ir likvidavimą, statusą, lėšų šaltinius, ir lėšų naudojimą naudojimo pagrindus, Fondo veiklos garantijas ir Fondo likvidavimą.“
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 1 dalį. ,,1. Fondo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Fondo lėšos naudojamos kultūros ir meno projektams, programoms ir kitoms priemonėms, atrinktoms viešojo konkurso būdu, finansuoti. Ekspertų paslaugoms apmokėti skiriama ne daugiau kaip 2 procentai atitinkamų metų Fondo lėšų. Fondo lėšos negali būti naudojamos jo administravimo išlaidoms. Ekspertų paslaugoms ir Fondo administravimo išlaidoms apmokėti skiriama ne daugiau kaip 4 procentai atitinkamų metų Fondo lėšų.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kultūros ministras tvirtina Fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires. Šiose gairėse nustatoma Fondo rėmimo sritys ir jų prioritetai, rėmimo ir vertinimo kriterijai, paraiškos forma, projektų teikimo, lėšų skyrimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarka.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos kultūros ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas reglamentuoja Kultūros rėmimo fondo (toliau – Fondas), kurio lėšos skiriamos kultūrai ir menui remti administravimą ir likvidavimą, statusą, lėšų šaltinius, ir lėšų naudojimą naudojimo pagrindus, Fondo veiklos garantijas ir Fondo likvidavimą.“
pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 2 straipsnio 1 dalį. ,,1. Fondo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Fondo lėšos naudojamos kultūros ir meno projektams, programoms ir kitoms priemonėms, atrinktoms viešojo konkurso būdu, finansuoti. Ekspertų paslaugoms apmokėti skiriama ne daugiau kaip 2 procentai atitinkamų metų Fondo lėšų. Fondo lėšos negali būti naudojamos jo administravimo išlaidoms. Ekspertų paslaugoms ir tyrimų išlaidoms apmokėti skiriama ne daugiau kaip 4 procentai atitinkamų metų Fondo lėšų.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kultūros ministras tvirtina Fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires. Šiose gairėse nustatoma Fondo rėmimo sritys ir jų prioritetai, rėmimo ir vertinimo kriterijai, paraiškos forma, projektų teikimo, lėšų skyrimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarka.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos kultūros ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1001(3) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas reglamentuoja Kultūros rėmimo fondo (toliau – Fondas), kurio lėšos skiriamos kultūrai ir menui remti administravimą ir likvidavimą, statusą, lėšų šaltinius, ir lėšų naudojimą naudojimo pagrindus, Fondo veiklos garantijas ir Fondo likvidavimą.“
pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 2 straipsnio 1 dalį. ,,1. Fondo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Fondo lėšos naudojamos kultūros ir meno projektams, programoms ir kitoms priemonėms, atrinktoms viešojo konkurso būdu, finansuoti. Ekspertų paslaugoms apmokėti skiriama ne daugiau kaip 2 procentai atitinkamų metų Fondo lėšų. Fondo lėšos negali būti naudojamos jo administravimo išlaidoms. Ekspertų paslaugoms ir tyrimų išlaidoms apmokėti skiriama ne daugiau kaip 4 procentai atitinkamų metų Fondo lėšų.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kultūros ministras tvirtina Fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires. Šiose gairėse nustatoma Fondo rėmimo sritys ir jų prioritetai, rėmimo ir vertinimo kriterijai, paraiškos forma, projektų teikimo, lėšų skyrimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarka.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos kultūros ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kultūros komiteto pavaduotoja Raminta Popovienė
lietuvos respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo NR. X-1260 1, 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAkeitimo įstatymo projektO AIŠKINAMASIS
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
projekto rengimą paskatinusios priežastys Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 1, 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo pakeitimo projektas) parengtas siekiant sklandesnio Lietuvos kultūros tarybos (toliau – LKT) darbo. Kiekvienais metais LKT pateikiamų paraiškų kiekis didėja, taip pat sudėtingėja jų administravimas, nes siekiama lėšų administravimo skaidrumo. Valstybei negalint skirti LKT pakankamai papildomų pareigybių, yra būtina kitais būdais spręsti Kultūros rėmimo fondo (toliau – Fondas) lėšų administravimo tobulinimo klausimus. 1.2. Įstatymo projekto tikslas Įstatymo pakeitimo projekto tikslas
Įstatymo pakeitimo projektu siekiama padidinti Fondo lėšų kiekį, kuris gali būti skiriamas ekspertų paslaugoms įsigyti bei sudaryti galimybę šias lėšas skirti Fondo administravimo išlaidoms apmokėti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo pakeitimo projektą parengė Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Profesionalaus meno skyriaus (vedėja – Elė Ona Vilkienė, tel. (8 5) 219 3438, el. paštas elena.vilkiene@)lrkm.lt) patarėja Janina Krušinskaitė, tel. (8 5) 219 3439, el. paštas [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Kultūros rėmimo fondo įstatyme yra nustatyta, kad iki 2 procentų Fondo lėšų gali būti skiriamos Fondo ekspertų paslaugoms apmokėti bei, kad Fondo lėšos negali būti naudojamos jo administravimo išlaidoms.
Kultūros rėmimo fondo įstatyme taip pat numatyta, kad Fondo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Kultūros ministerija turi tvirtinti paraiškos formą, kurią LKT teikia asmenys siekiantys gauti Fondo finansavimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimo projektu siūloma nuo 2 iki 4 procentų padidinti Fondo lėšų kiekį, kuris galės būti skiriamas ekspertų paslaugoms apmokėti, bei siūloma sudaryti galimybę šias lėšas skirti Fondo administravimo išlaidoms (duomenų rinkimo ir sisteminimo, analitinių studijų ir dokumentų projektų rengimo, leidybos ir kitoms Fondo administravimo paslaugų išlaidoms padengti, materialinei bazei atnaujinti ir plėtoti). Siekiant užtikrinti Fondo lėšų (apie 17 mln. EUR kiekvienais metais) racionalų naudojimą bei kelti Lietuvoje ir užsienyje vykdomų kultūros ar meno projektų kokybę, kartu reikšmingai prisidedant prie kultūrinio visuomenės ugdymo, LKT yra būtinas didesnis darbuotojų skaičius. Šiuo metu LKT numatytas maksimalus pareigybių skaičius yra 23, iš kurių Fondo administravimo funkciją tiesiogiai vykdo 14 Kultūros ir meno skyriaus darbuotojų ir 3 Finansų, apskaitos ir atskaitomybės skyriaus darbuotojai, o netiesiogiai (rengia administravimui būtinus dokumentus, jų formas, teisės aktus ir jų projektus, teikia konsultacijas, dalyvauja su Fondo administravimu susijusių tarpinstitucinių darbo grupių veikloje ir kt.) – pirmininko patarėjas, teisininkas ir administratorius, t. y. Fondo administravimo procese didesne ar mažesne apimtimi dalyvauja visi įstaigos darbuotojai.
Vadovaujantis 2014–2015 m. patirtimi, įgyvendindama Fondo administravimo funkciją, LKT per šiuos dvejus metus jau yra administravusi daugiau nei 14 tūkst. paraiškų ir beveik 5,4 tūkst. finansuotų projektų. Kadangi LKT turimi žmogiškieji ištekliai šiuo metu yra optimizuoti maksimaliai ir nesant galimybės padidinti LKT darbuotojų skaičiaus, Įstatymo pakeitimo projektu siūloma sudaryti galimybę dalį Fondo lėšų panaudoti Fondo administravimo išlaidoms apmokėti. Tokiu būdu būtų paskirstytas šiuo metu vienam LKT valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojai), tenkantis darbo krūvis ir atitinkamai sudarytos sąlygos efektyvesniam Fondo lėšų administravimui. Pažymėtina, kad efektyvus Fondo lėšų administravimas apima ne tik Fondo lėšomis finansuotų projektų įgyvendinimo ir lėšų panaudojimo tikslingumo, pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, bet ir stebėseną bei analizę, kurių pagrindu formuojamos svarbios nacionaliniu lygmeniu išvados. Siekiant įgyvendinti tikslą, dėl kurio buvo įkurta LKT – reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, LKT darbuotojai turi turėti galimybę analizuoti kultūros ir meno procesus, darančius įtaką kultūros politikai, pasitelkiant finansuotų projektų stebėseną, kryptingų analizei būtinų rodiklių identifikavimą ir jų rinkimo būdo nustatymą, užtikrinti racionalų skirstomų lėšų panaudojimą, tobulinant lėšų skyrimo ir atsiskaitymo už jas procesus, didžiausią dėmesį sutelkiant į finansuojamų projektų kokybę, lėšų panaudojimo efektyvumo kontrolę. Kadangi Fondo lėšas administruoja LKT, visas reikalingas teisinis reglamentavimas jau yra nustatytas Lietuvos kultūros tarybos įstatymo antrame ir trečiame skirsnyje bei Lietuvos kultūros tarybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. ĮV-882 „Dėl Lietuvos kultūros tarybos nuostatų“.
Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti reikalavimo, kad Fondo nuostatus tvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. (Nėra teisinio reguliavimo, kuris jau nebūtų apibrėžtas aukščiau paminėtuose šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose ir galėtų būti įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamus Fondo nuostatus). Taip pat yra tikslinga atsisakyti reikalavimo, jog paraiškos formą turėtų tvirtinti Kultūros ministerija. Įgyvendinus tokį teisinį reglamentavimą, LKT galėtų operatyviau reaguoti į poreikį koreguoti šio dokumento formą. Siūloma, kad įstatymo pakeitimo projekto nuostata leidžianti naudoti ekspertų paslaugoms ir fondo administravimo išlaidoms apmokėti ne daugiau kaip 4 procentus atitinkamų metų Fondo lėšų įsigaliotų iš karto priėmus projektą. Tokiu būdu Lietuvos kultūros taryba iš karto galėtų reaguoti į kintančią administracinę naštą ir optimaliai organizuoti savo veiklą. Fondo lėšos neperduodamos į valstybės biudžetą, todėl planuojant išlaidas visuomet yra paliekamas rezervas, taip pat dalis kultūros ir meno projektų neįsisavina arba netinkamai įsisavina lėšas, todėl dalis jų yra grąžinamos ir gali būti panaudotos kitiems tikslams, tame tarpe ir apmokėti ekspertų paslaugas ar administravimo išlaidas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Remiantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 36 punktu, poveikio vertinimo rezultatai atskira Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma neįforminami.
Numatoma, jog iki 2 procentų gali mažėti Fondo lėšos skiriamos Fondo veiklai. Tačiau, Fondui užtikrinant racionalų skirstomų lėšų panaudojimą, sutelkiant dėmesį į finansuojamų projektų kokybę ir lėšų panaudojimo efektyvumą, 2 procentų Fondo lėšų veiklai sumažėjimas nebus ženklus. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo pakeitimo projektas įtakos korupcijai ir šalies kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo pakeitimo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Keisti kitų įstatymų, priimti naujus ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo pakeitimo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo pakeitimo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisės aktams. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 70 „Dėl Kultūros rėmimo fondo nuostatų patvirtinimo“ . Lietuvos Respublikos kultūros ministras turės keisti šiuo metu galiojančias Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires, o LKT turės patvirtinti paraiškos formą. Įstatymo projekto pakeitimo įgyvendinamieji teisės aktai turės būti priimti iki 2017 m. gruodžio 31 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais);
papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės
13Specialistų vertinimai,
rekomendacijos ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo pakeitimo projekto žodžiai: „Kultūros rėmimo fondas“, „projektų finansavimas“
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
lietuvos respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo NR. X-1260 1, 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAkeitimo įstatymo projektO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
projekto rengimą paskatinusios priežastys Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 1, 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo pakeitimo projektas) parengtas siekiant sklandesnio Lietuvos kultūros tarybos (toliau – LKT) darbo. Kiekvienais metais LKT pateikiamos apie 7000 paraiškų, kurias reikia įvertinti ir užtikrinti skaidrų ir efektyvų Kultūros rėmimo fondo (toliau – Fondas) lėšų panaudojimą. Taip pat, siekiant efektyviai naudoti Fondo lėšas, yra būtina nuolat atlikti didesnės apimties tyrimus, kad išsiaiškinti, ar pasirinktos finansavimo kryptys ir finansavimo procedūros yra tinkamos, ar pasiekiami užsibrėžti rezultatai. Tokio pobūdžio tyrimų atlikimas yra numatytas Lietuvos kultūros tarybos įstatyme, kaip viena iš LKT funkcijų. Šiuo metu atlygis ekspertui už vienos projekto paraiškos vertinimą siekia 5 - 7 EUR už paraišką. Šie įkainiai nėra pakankami norint pritraukti geriausius kultūros ar meno sričių ekspertus, todėl yra būtina nustatyti didesnius įkainius paraiškų vertinimui. LKT kultūros ir meno srities ar programos paraiškų vertinimą atlieka ekspertų darbo grupė, kurią sudaro 3, 5 arba 7 ekspertai. Norint pateikti kuo objektyvesnes ir daugiau nuomonių atstovaujančias ekspertų išvadas dėl finansavimo skyrimo arba neskyrimo, planuojama dažniau naudotis didesnių ekspertų grupių paslaugomis (5 ar 7 ekspertų), o 3 ekspertų darbo grupės sudėtį taikyti tik išskirtiniais atvejais, t. y. kuomet srities ar programos tikslai bei pateikiamų paraiškų charakteristika leistų tai padaryti. Pažymėtina, jog analogiško pobūdžio kultūros rėmimui skirtų fondų Latvijoje ir Estijoje skiriama lėšų dalis administravimui (įskaitant ir ekspertų darbo apmokėjimą) yra didesnė.
Latvijos kultūros kapitalo fondo skiriama lėšų dalis administravimui siekia 5-6 procentus, o Estijos Kultūros rėmimo fondo – 4 procentus. Įstatymo pakeitimo projektas teikiamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolą Nr. SPP-93. 1.2. Įstatymo projekto tikslas Įstatymo pakeitimo projekto tikslas
Įstatymo pakeitimo projektu siekiama padidinti Fondo lėšų kiekį, kuris gali būti skiriamas ekspertų paslaugoms įsigyti bei sudaryti galimybę šias lėšas skirti tyrimų išlaidoms apmokėti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimų projektus parengė Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Profesionalaus meno skyriaus (vedėja – Elė Ona Vilkienė, tel. 8 608 45 496, el. paštas elena.vilkiene@)lrkm.lt) patarėja Janina Krušinskaitė, tel. 8 608 45 515, el. paštas [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Kultūros rėmimo fondo įstatyme yra nustatyta, kad iki 2 procentų Fondo lėšų gali būti skiriamos Fondo ekspertų paslaugoms apmokėti. Įstatyme nėra numatyta galimybė Fondo lėšomis apmokėti atliekamų tyrimų išlaidas. Kultūros rėmimo fondo įstatyme taip pat numatyta, kad Fondo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o kultūros ministras turi tvirtinti paraiškos formą, kurią LKT teikia asmenys, siekiantys gauti Fondo finansavimą. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimo projektu siūloma nuo 2 iki 4 procentų padidinti Fondo lėšų kiekį, kuris galės būti skiriamas ekspertų paslaugoms apmokėti, bei siūloma sudaryti galimybę šias lėšas skirti tyrimų išlaidoms finansuoti. Lėšų ekspertų paslaugoms apmokėti padidinimas užtikrins galimybę pritraukti geriausius kultūros ir meno ekspertus ir sudarys galimybę jiems nustatyti aukštesnius reikalavimus, pvz. teikti visuomenei išsamesnius komentarus ir argumentaciją dėl projektų finansavimo arba nefinansavimo. Įstatymo projekte nėra siūloma konkrečiai išskirti, koks procentas lėšų galėtų būti skiriamas ekspertų paslaugoms apmokėti, o koks – tyrimams, nes kintant paraiškų skaičiui (kiekvienais metais atitinkamai didėjant arba mažėjant paraiškų kiekiui) yra būtina turėti galimybę lėšas planuoti lanksčiai, atsižvelgiant į poreikį. Planuojama iki 2,5 procentų skirti ekspertiniam vertinimui bei iki 1,5 procento skirti tyrimams atlikti. Siūloma, jog nuostata leidžianti padidinti Fondo lėšų kiekį, kuris galėtų būti skiriamas ekspertų išlaidoms finansuoti ir tyrimams atlikti, įsigaliotų iš karto priėmus įstatymo projektą ir LKT iš karto turėtų galimybę pradėti skirti didesnes lėšas šioms reikmėms. (LKT dėl savo veiklos specifikos – keletą kartų per metus skelbiamų projektų finansavimo konkursų, esant reikalui, gali suplanuoti didesnes lėšas ekspertų paslaugoms apmokėti ir einamaisiais metais.) Šiuo metu LKT Stebėsenos ir analizės skyriuje dirba 3 darbuotojai. Siekiant užtikrinti Fondo lėšų (apie 17 mln. EUR kiekvienais metais) racionalų naudojimą bei kelti Lietuvoje ir užsienyje vykdomų kultūros ar meno projektų kokybę, kartu reikšmingai prisidedant prie kultūrinio visuomenės ugdymo, LKT, atliekant veiklos analizę, yra būtina pasitelkti išorės ekspertus.
Pažymėtina, kad efektyvus Fondo lėšų administravimas apima ne tik Fondo lėšomis finansuotų projektų įgyvendinimo ir lėšų panaudojimo tikslingumo, pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, bet ir stebėseną bei analizę, kurių pagrindu formuojamos svarbios nacionaliniu lygmeniu išvados dėl kultūros politikos formavimo. Siekiant įgyvendinti tikslą, dėl kurio buvo įkurta LKT – reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, LKT darbuotojai turi turėti galimybę analizuoti kultūros ir meno procesus, darančius įtaką kultūros politikai, pasitelkiant finansuotų projektų stebėseną, kryptingų analizei būtinų rodiklių identifikavimą ir jų rinkimo būdo nustatymą, užtikrinti racionalų skirstomų lėšų panaudojimą, tobulinant lėšų skyrimo ir atsiskaitymo už jų panaudojimą procesus, didžiausią dėmesį sutelkiant į finansuojamų projektų kokybę, lėšų panaudojimo efektyvumo kontrolę. Šiuo metu lėšos tyrimų įgyvendinimui yra numatomos Lietuvos kultūros tarybos biudžete, jos nėra pakankamos siekiant užtikrinti Kultūros rėmimo lėšų naudojimą efektyviausiu būdu. Kadangi Fondo lėšas administruoja LKT, visas reikalingas teisinis reglamentavimas jau yra nustatytas Lietuvos kultūros tarybos įstatymo antrajame ir trečiajame skirsniuose bei Lietuvos kultūros tarybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. ĮV-882 „Dėl Lietuvos kultūros tarybos nuostatų“. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti reikalavimo, kad Fondo nuostatus tvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. (Nėra teisinio reguliavimo, kuris jau nebūtų nustatytas aukščiau paminėtuose šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose ir galėtų būti įtrauktas į Vyriausybės tvirtinamus Fondo nuostatus).
Taip pat yra tikslinga atsisakyti reikalavimo, jog paraiškos formą turėtų tvirtinti Lietuvos Respublikos kultūros ministras (toliau – kultūros ministras). Įgyvendinus tokį teisinį reglamentavimą, LKT galėtų operatyviau reaguoti į poreikį koreguoti šio dokumento formą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Remiantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 36 punktu, poveikio vertinimo rezultatai atskira Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma neįforminami. Numatoma, jog iki 2 procentų gali mažėti Fondo lėšos skiriamos Fondo veiklai. Tačiau, Fondui užtikrinant racionalų skirstomų lėšų panaudojimą, sutelkiant dėmesį į finansuojamų projektų kokybę ir lėšų panaudojimo efektyvumą, 2 procentų Fondo lėšų veiklai sumažėjimas neturės ženklios neigiamos įtakos Fondo veiklai. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo pakeitimo projektas įtakos korupcijai ir šalies kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo pakeitimo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Keisti kitų įstatymų, priimti naujus ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo pakeitimo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo pakeitimo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 70 „Dėl Kultūros rėmimo fondo nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 380 „Dėl kultūros rėmimo fondo tarybos sudėties“. Kultūros ministras turės keisti šiuo metu galiojančias Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires, o LKT turės patvirtinti paraiškos formą. Įstatymo projekto pakeitimo įgyvendinamieji teisės aktai turės būti priimti iki 2018 m. gruodžio 31 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais);
Įstatymo pakeitimo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės 13.
Specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo pakeitimo projekto žodžiai: „Kultūros rėmimo fondas“, „projektų finansavimas“
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalį, joje numatant, kad ne daugiau kaip 4 procentai atitinkamų metų Fondo lėšų gali būti ne tik ekspertų paslaugoms apmokėti, kaip yra šiuo metu galiojančiame įstatyme, tačiau ir Fondo administravimo išlaidoms apmokėti. Vertinant tokį reguliavimą, atkreiptinas dėmesys, kad Kultūros rėmimo fondą administruoja biudžetinė įstaiga prie Kultūros ministerijos – Lietuvos kultūros taryba. Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 4 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad Kultūros rėmimo fondo administravimas yra viena iš šios biudžetinės įstaigos vykdomų viešojo administravimo funkcijų. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Fondo administravimo funkciją tiesiogiai vykdo didžioji dalis įstaigos darbuotojų ir šiuo metu žmogiškieji ištekliai yra optimizuoti maksimaliai. Be to, nesant galimybės padidinti Lietuvos kultūros tarybos darbuotojų skaičiaus, projektu siūloma sudaryti galimybę dalį Fondo lėšų panaudoti administravimo išlaidoms apmokėti. Kitaip sakant, projekte numatytas reguliavimas įgalintų viešojo administravimo funkcijas įgyvendinantiems valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams iš Fondo lėšų mokėti dalį darbo užmokesčio.
Svarstytina, ar toks reguliavimas, pagal kurį Fondo lėšos, kurias sudaro tam tikri procentas nuo akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką bei dalis lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio, ir kurios skirtos kultūros ir meno projektams, programoms ir kitoms priemonėms, atrinktoms viešojo konkurso būdu, finansuoti, būtų naudojamos biudžetinės įstaigos valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų, vykdančių tiesiogines, įstatyme numatytas viešojo administravimo funkcijas, darbo užmokesčiui, dera su racionalaus ir skaidraus valstybės biudžeto lėšų naudojimo principais. Be to, neatsižvelgus į šią pastabą, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina konkrečiai nurodyti, kuri Fondo lėšų dalis galėtų būti skiriama ekspertų paslaugoms, o kuri administravimo išlaidoms apmokėti. 2. Projekto 3 straipsnio 1 dalis, leidžianti naudoti ekspertų paslaugoms ir fondo administravimo išlaidoms apmokėti ne daugiau kaip 4 procentus atitinkamų metų Fondo lėšų, įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „tokiu būdu Lietuvos kultūros taryba iš karto galėtų reaguoti į kintančią administracinę naštą ir optimaliai organizuoti savo veiklą <...> planuojant išlaidas visuomet yra paliekamas rezervas, taip pat dalis kultūros ir meno projektų neįsisavina arba netinkamai įsisavina lėšas, todėl dalis jų yra grąžinamos ir gali būti panaudotos kitiems tikslams, tame tarpe ir apmokėti ekspertų paslaugas ar administravimo išlaidas“.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš pateiktų duomenų nėra aišku, kokia einamaisiais metais suplanuoto Fondo biudžeto dalis yra nepanaudota ir galėtų būti skiriama papildomoms ekspertų paslaugoms bei fondo administravimo išlaidoms apmokėti ir ar nereikės papildomų lėšų šios nuostatos įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina koreguoti projekto nuostatas, kad jos būtų taikomos planuojant kitų metų Fondo biudžetą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Kultūros komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS kultūros rėmimo fondo įstatymo NR. X-1260 1, 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAkeitimo įstatymo projektO Nr. XIIIP-1001(2) 2018-06-21
posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: Raminta Popovienė, Gediminas Kirkilas, Vytautas Juozapaitis, Vytautas Kernagis, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė; kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-01-31 Įvertinę projektą dėl jo atitikties
taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Vytautas Juozapaitis, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Vytautas Kernagis 2018-06-211
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte išbraukiamos esminės nuostatos, siūloma pakeisti projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis Šis įstatymas reglamentuoja Kultūros rėmimo fondo (toliau – Fondas), kurio lėšos skiriamos kultūrai ir menui remti, statusą, lėšų šaltinius, lėšų naudojimo pagrindus, Fondo veiklos garantijas ir Fondo likvidavimą.“
pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 1,
komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kultūros komitetas 2018-06-211
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas reglamentuoja Kultūros rėmimo fondo (toliau
pritarta. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Kernagis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotoja (Parašas) Raminta Popovienė Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė