Išrašas Išrašas
2012-02-24 Nr. 100-P-12 Vilnius
9) Komiteto narių dėmesiui pridedamas Europos Komisijos pasiūlymų, nuo 2006 m. rugsėjo mėn. siunčiamų tiesiogiai parlamentams, kuriais Lietuvos Respublikos Seimas kviečiamas pareikšti savo nuomonę, sąrašas (gauti 2012 m. vasario 8–22 d.).
projektų, kuriems pagal Lisabonos sutartį nacionaliniams parlamentams yra pradėtas skaičiuoti 8 sav. terminas dėl pagrįstos nuomonės dėl atitikimo subsidiarumo principui pateikimo:
<...>
1.5. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Nr. COM/2012/1.
Pasiūlymą perduoti Seimo Žmogaus teisių bei Teisės ir teisėtvarkos komitetams.
<...>
Posėdžio pirmininkas Česlovas Vytautas Stankevičius Posėdžio sekretorė Agnė Pribišauskaitė
ŽMOGAUS TEISIŲ komitetas Specializuoto komiteto
Dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis Duomenų apsaugos reglamentas) (ES-12-46) Dokumento Nr.: KOM (2012) 11 galutinis. 2012 m. kovo 28 d.
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka, Komiteto nariai Valerijus Simulik, Česlovas Juršėnas, Dalia Kuodytė, Evaldas Lementauskas, Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Onutė Valiukevičiūtė, Mantas Varaška; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė.
K viestieji asmenys: Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas, Europos teisės departamento prie TM vyriausioji specialistė Aistė Svinkūnaitė, LR Seimo Teisės departamento vyresnioji patarėja Inga Jarukaitienė.
narys, atsakingas už dalyvavimą pozicijos rengimo ir derinimo procese (išvados rengėjas): Arminas Lydeka.
3Vyriausybės ar už pozicijos rengimą atsakingos institucijos parengta ar aprobuota pozicija:
Institucija Turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija Pozicija: POZ-158 2012-03-19 Siūloma Lietuvos Respublikos pozicija ir jos svarstymo eiga Lietuvos Respublikos institucijose: Tikslesnė Lietuvos Respublikos pozicija dėl Reglamento projekto nuostatų bus formuojama tolesnėse Reglamento projekto svarstymo ES institucijose stadijose.
Inspekcija mato pozityvius elementus Reglamente: vienoda duomenų apsaugos praktika visose valstybėse narėse ir dėl to vienodi reikalavimai duomenų valdytojams ir tvarkytojams bei vienodai užtikrinamos duomenų subjektų teisės, priežiūros institucijos funkcijos, pareigos ir statusas. Kita vertus yra nemažai nuostatų, kurios kelią abejonę. Tai ir EK deklaruojamas administracinės naštos mažinimas, kurį tame tarpe žadama pasiekti atsisakant dabar egzistuojančio duomenų valdytojų registravimo. Tačiau atsisakius vienos prievolės yra įvedamos kitos. Tai ir atliktas poveikio duomenų apsaugai įvertinimas, išankstinės konsultacijos, leidimai, duomenų apsaugos pareigūno paskyrimas ir kita. Abejonių kelia ir EK teisė priimti deleguotuosius teisės aktus bei tokių teisės aktų teisinė galia ir privalomumas. Neaišku ar tokie teisės aktai nebus priešingi dabar siekiamam vienodo reglamentavimo tikslui. Taip pat Europos duomenų apsaugos valdybos, kuri keis 29 straipsnio darbo grupę, vaidmuo bei teisės, tokiais klausimais, kaip nacionalinių duomenų apsaugos priežiūros institucijų nagrinėjami pažeidimai, leidimų teikti duomenis į trečiąsias šalis ir kt.
Taip pat galimybė vienai duomenų apsaugos institucijai kreiptis į šią valdybą, jei kita duomenų apsaugos institucija atsiako nagrinėti kokį nors klausimą. Tai, kaip pagrįstai pažymėjo ir TM, kelia duomenų apsaugos institucijos nepriklausomumo klausimą.
Dėl Reglamento 2 straipsnio 2 dalies d punkto. Iš pateikto asmeninių tikslų apibrėžimo nėra aišku, kiek siaurai ar kiek plačiai ši išimtis galės būti taikoma. Pavyzdžiui, ar ši išimtis taikoma tuo atveju, jeigu fizinis asmuo patalpina informaciją apie trečiuosius asmenis socialiniuose tinkluose, pažinčių portaluose, ko pasėkoje trečiųjų asmenų privatumo teisė gali būti pažeidžiama. Kaip asmeninių tikslų pavyzdys duodamas labai paprastas – susirašinėjimas ir adresai, nesiekiant naudos, bet pas mus pvz., teismai nusprendė, kad privataus asmens turto apsauga vykdoma to paties asmens irgi yra asmeninis tikslas. Todėl siūlytina formuluoti šią nuostatą taip: fizinis asmuo asmeniniais tikslais, jei asmens duomenys nėra teikiami tretiesiems asmenims ir (arba) skelbiami viešai.
Dėl Reglamento 2 straipsnio 2 dalies e punkto. Inspekcija laikosi pozicijos, kad toks asmens duomenų tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo arba baudžiamojo persekiojimo, arba bausmės vykdymo tikslais ir laisvo tokių duomenų judėjimo reglamentavimo išskyrimas į atskirą teisės aktą gali įnešti painiavos ir teisinio netikrumo, todėl asmens duomenų tvarkymas minėtais tikslais, turėtų būti reguliuojamas tuo pačiu teisės aktu, kaip ir kitų asmens duomenų tvarkymas. Tai atitiktu ir dabar Lietuvoje esančią situaciją.
Dėl Reglamento 3 straipsnio 2 dalies. Nėra aišku, kaip reikės taikyti Reglamentą, duomenų valdytojams įsteigtiems ne Europos Sąjungos valstybėse, bet tvarkantiems ES valstybių narių piliečių asmens duomenis. Toks reikalavimas galėtų būti užtikrinamas tik geranoriškumo pagrindu arba būtų neįgyvendinamas visai. Duomenų apsaugos priežiūros institucija neturės jokių teisinių galių priimti tokiems duomenų valdytojams privalomų sprendimų.
Dėl Reglamento 4 straipsnio 8 dalies ir 7 straipsnio. Neaišku, ar sutikimas galės būti dėl kelių asmens duomenų tvarkymo tikslų, ar dėl atskiro tikslo turės būti ir atskiras sutikimas. Taip pat neaišku, ką reiškią vertinamojo pobūdžio sąvokos („konkretus“; „aiškus“), naudojamos apibrėžiant duomenų subjekto sutikimą. Siūlytina patikslinti sutikimo sąvoką ir tokiu būdu sumažinti vertinimo laisvę. Kyla klausimas, kaip bus užtikrinamas duomenų subjekto aiškaus ir konkretaus sutikimo gavimas internete.
Dėl Reglamento 2 straipsnio 18 dalies ir 8 straipsnio. Nors 2 straipsnyje numatoma, kad vaikas yra asmuo iki 18 metų, tačiau reglamentuojant vaiko asmens duomenų tvarkymą, nustatoma 13 metų riba sutikimo gavimui iš vaiko be tėvų patvirtinimo. Nėra aišku, kuo pagrįstas būtent toks pasirinkimas, kiek jis suderinamas su CT ir BK normomis. Be to neaišku, kokiomis sąlygomis ir būdais vaikai ar jų teisėti atstovai galės įgyvendinti savo teises pagal reglamentą.
Dėl Reglamento 5 straipsnio e punkto. Straipsnyje nustatoma, kad asmens duomenis galima saugoti ilgesnį laikotarpį <,,,>, ir jeigu periodiškai atliekama peržiūra siekiant nustatyti, ar juos būtina toliau saugoti. Reglamente nenurodoma, kaip dažnai, kokių procedūrų laikantis minėta peržiūra turės būti atliekama, kokie atliktos peržiūros rezultatai leis konstatuoti, kad asmens duomenis yra būtina toliau saugoti. Kyla klausimas, ar minėta peržiūra tolimesniam asmens duomenų saugojimui yra apskritai būtina ir ar ji yra objektyviai pagrįsta, jeigu asmens duomenų tvarkymas, tame tarpe saugojimas, atitinka bent vieną iš reglamento 6 straipsnyje numatytų teisėto tvarkymo sąlygų. Be to, tokiu atveju nėra aišku, kaip turės būti įgyvendinamam Reglamento 14 straipsnio 1 dalies c punkto nuostata, įpareigojanti duomenų subjektui suteikti informaciją apie jo asmens duomenų saugojimo terminą.
Dėl Reglamento 5 straipsnio f punkto. Straipsnyje nustatoma, kad duomenų valdytojas, atlikdamas atskirą duomenų tvarkymo veiksmą, privalo užtikrinti ir įrodyti, kad šis veiksmas atitinka reglamento nuostatas. Kyla klausimas, ar tai reiškia, kad duomenų valdytojui kiekvienu atskiru atveju tenka pareiga pateikti rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad atskiras duomenų tvarkymo veiksmas atitinka reglamento nuostatas. Inspekcija pritaria duomenų valdytojo atsakomybės griežtinimui, tačiau siūlo straipsnį formuluoti lanksčiau, nurodant, „kad duomenų valdytojas turi sugebėti įrodyti, kad duomenų tvarkymas atitinka šio reglamento nuostatas“.
Dėl Reglamento 6 straipsnio 1 dalies e punkto. Straipsnyje naudojamos sąvokos „viešasis interesas“ neapibrėžtumo problema lemia šio straipsnio taikymo ir aiškinimo sudėtingumą. Neaišku, kas bus kompetentingas spręsti ir vertinti viešojo intereso buvimą, siekiant tvarkyti asmens duomenis.
Dėl Reglamento 6 straipsnio 2 dalies. Kyla klausimas, ar tikslinga asmens duomenų tvarkymui istoriniais, statistiniais ir mokslinių tyrimų tikslais nustatyti vienodas taikymo sąlygas. Inspekcija laikosi pozicijos, kad asmens duomenų tvarkymui istoriniais ir moksliniais tikslais turėtų būti taikomos specialios nuostatos, kadangi šiais tikslais tvarkant asmens duomenis kyla didesnė grėsme asmens privatumui, negu tvarkant statistinius duomenis.
Dėl reglamento 6 straipsnio 3 dalies. Neaišku, kokiais konkrečiai teisės aktais - įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais valstybės narės turi siekti ginti viešąjį interesą. Kartojasi
„viešojo intereso“ sąvokos neapibrėžtumo problema. Nurodoma, kad valstybės
narės teisės aktais turi būti laikomasi esminių teisės į asmens duomenų apsaugą nuostatų. Kyla klausimų, kokios konkrečios asmens duomenų apsaugos nuostatos laikytinos esminėmis, kur jos įtvirtinamos, bei kokiais kriterijais remiantis ir kas atskiras asmens duomenų apsaugos nuostatas priskiria prie esminių.
Reglamento 6 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad asmens duomenys gali būti toliau tvarkomi su pirminiais tikslais nesuderintais būdais, kai tokiam tvarkymui teisės aktai nustato kitą teisinį pagrindą. Toks reguliavimas neatitinka bendro duomenų tvarkymo proporcingumo principo, nustatyto Reglamento 5 straipsnio b dalyje, todėl siūlytina šią dalį išbraukti iš viso arba aiškiau nustatyti kokie atvejai galėtų patekti į „...nesuderintais būdais...“.
Dėl Reglamento 6 straipsnio 5 dalies. Neaišku, kokius konkrečiai deleguotuosius aktus bus įgaliota priimti Komisija, kokia bus jų teisinė galia ir privalomumas. Pažymėtina, kad Komisijai suteikiant įgaliojimus reglamentuoti sąlygas atskiriems sektoriams ir duomenų tvarkymo atvejams, kyla grėsmė duomenų apsaugos institucijos nepriklausomumui ir privačių duomenų valdytojų laisvės suvaržymui.
Dėl Reglamento 9 straipsnio 1 dalies. Svarstytina ar atsižvelgiant į tai, kad biometriniai duomenys gali atskleisti informaciją apie asmens rasinę kilmę, sveikatą, šie duomenys neturėtų būti priskirti prie ypatingų asmens duomenų arba jiems nustatyta didesnė, nei dabar Reglamente numatoma, apsauga jų tvarkymui taikant specialias nuostatas.
Dėl Reglamento 9 straipsnio 2 dalies f punkto. Pažymėtina, kad naudojama teisinio reikalavimo sąvoka yra labai plati. Teisinis reikalavimas suprantamas kaip subjektinė teisė reikalauti tam tikro elgesio (veikimo arba neveikimo); tokios teisės įgyvendinimas, išreiškiant valią dėl konkrečių veiksmų, kuriuos kitas asmuo turi atlikti arba jų nesiimti. Taip pat reikalavimas gali būti suprantamas kaip kokia nors teisinė pareiga, pvz., reikalavimas elgtis sąžiningai (LR CK 6.158 str.).
Atsižvelgiant į tai, Inspekcija siūlo detalizuoti, kokius konkrečiai teisinius reikalavimus siekiant pagrįst, pareikšti ar apginti bus galima tvarkyti ypatingus asmens duomenis. Dėl reglamento 9 straipsnio 2 dalies g punkto. Neaišku, kokios yra „tinkamos teisėtų duomenų subjektų interesų apsaugos priemonės“ ir kaip turi būti suprantama sąvoka „viešojo intereso užduotis“.
Maksimalus siektinas derybų rezultatas arba principinė Lietuvos pozicija dėl ES dokumento, susijusio su ES teisės pažeidimo procedūra: Siekti, kad visa duomenų apsauga būtų reglamentuojama vienu teisės aktu. Minimalus būtinas derybų rezultatas
Siekti, kad Reglamento nuostatos užtikrintų kaip galima vienodesnę asmens duomenų apsaugą. Pritarti 4. Kitų komitetų (komisijų) išvados ar papildoma informacija dėl pozicijos: nepateikta.
5Seimo narių komitetui raštu pateikti pasiūlymai ir pastabos: nepateikta.
6Valstybės institucijų ir vietos savivaldos institucijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pastabos:
Institucija Turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2012-03-19 Nr. 2R-1048(3.7) Dėl Reglamento atitikimo subsidiarumo principui .
Aiškinamajame memorandume Europos Komisija (toliau – EK) konstatuoja, jog Pagrindinių teisių chartijos
užtikrinti, kad duomenų apsauga būtų vienoda visoje Europos Sąjungoje (toliau
Dėl Reglamento atitikimo proporcingumo principui .
Aiškinamajame memorandume teigiama, jog rengiant Reglamento projektą vadovautasi proporcingumo principu. Teisė į duomenų apsaugą įtvirtinta Chartijos 8 straipsnyje, Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 16 straipsnyje ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnyje. ES Teisingumo Teismas 2010 m. lapkričio 9 d. sprendime sujungtose bylose C-92/09 ir C-93/09, Volker und Markus Schecke ir Eifert konstatavo, jog teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti ir turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį.
Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatyta ir reglamente įtvirtinta galimybė apriboti naudojimąsi teise į duomenų apsaugą, jei šie apribojimai numatyti įstatyme, nekeičia teisės ir laisvių esmės ir, remiantis proporcingumo principu, yra būtini ir atitinka ES pripažintus bendrojo intereso tikslus ir reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Lietuva paprašė bendrosios tikrinimo išlygos dėl viso Reglamento – teisinės akto formos ir atskirų jo nuostatų, pvz., dėl pernelyg didelių EK suteiktų galių priimti deleguotuosius aktus, Europos duomenų apsaugos valdybos galių ir atsakomybės ir kt. Prie šio rašto pridedamoje pozicijoje dėl Reglamento nurodyta, jog toks reguliavimas kelia abejonių dėl atitikimo subsidiarumo principui. Atsižvelgiant į tai, kad Danijos prezidentavimo Europos Tarybai laikotarpiu darbo grupės E23b posėdžiai vyksta kiekvieną mėnesį ir siekiant pateikti suinteresuotų asmenų nuomonę ES institucijose, pozicija dėl Reglamento bus pastoviai atnaujinama (pildoma).
7. Ekspertų, konsultantų, specialistų nuomonė ar išvada: Institucija Turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Europos teisės departamentas 2012-03-16
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2012 m. kovo 5 d. raštu Nr. S-2012-1586 pateiktą prašymą pateikti nuomonę dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) COM(2012) 11 (toliau – Pasiūlymas COM(2012) 11) bei dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo COM(2012) 10 (toliau – Pasiūlymas COM(2012) 10), pažymime, kad šie pasiūlymai sudaro siūlomo naujojo asmens duomenų apsaugos ES teisinio reglamentavimo pagrindus. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymų atitiktį subsidiarumo principui nagrinėsime kartu.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad subsidiarumo principo vertinimas turi būti atliekamas tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas imasi veiksmų srityse, kurios nepriklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Nagrinėjami pasiūlymai yra susiję su tomis sritimis, kurios pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 4 straipsnį yra priskiriamos pasidalijamajai Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai.
P asiūlyme COM(2012) 11 nurodoma, kad jo teisinis pagrindas yra SESV 16 straipsnio 2 dalis ir 114 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas COM(2012) 10 grindžiamas SESV 16 straipsnio 2 dalimi. Pastaroji SESV nuostata įtvirtina Europos Parlamento ir Tarybos teisę, sprendžiant pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustatyti fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams bei valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su Sąjungos teisės taikymo sritimi, taisykles ir laisvo tokių duomenų judėjimo taisykles. SESV 114 straipsio 1 dalyje nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos teisė, sprendžiant pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, nustatyti priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti. Atsižvelgdami į šių nuostatų turinį, manytume, kad pasiūlymuose yra nurodyti tinkami jų teisiniai pagrindai, kadangi:
COM(2012) 11 nustatomos fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir laisvo asmens duomenų judėjimo taisyklės, juo saugomos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės, visų pirma jų teisė į asmens duomenų apsaugą;
COM(2012) 11 nuostatos nebūtų taikomos asmens duomenų tvarkymui vykdant ES teisės nereglamentuojamą veiklą, valsybėms narėms atliekant Europos Sąjungos sutarties 2 skyriuje „ Konkrečios nuostatos dėl bendros užsienio ir saugumo politikos“ reglamentuojamą veiklą, nesiekiantiems pelno fiziniams asmenims tvarkant duomenis išimtinai asmeniniais ar šeimos tikslais;
COM(2012) 10 nustatomos fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais taisyklės. Remiantis šiuo pasiūlymu valstybėse narėse siekiama saugoto fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, visų pirma jų teisę į asmens duomenų apsaugą;
COM(2012) 10 nuostatos nebūtų taikomos tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma Sąjungos teisės nereglamentuojama veikla, visų pirma veikla susijusi su nacionaliniu saugumu. Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje įtvirtinta, kad ES teisės aktai bei institucijų veiksmai laikomi atitinkantys subsidiarumo principą, jei tikslai, kurių siekiama siūlomu projektu, negali būti tinkamai įgyvendinti valstybių narių (pavieniais veiksmais) ir todėl jie geriau būtų įgyvendinami Sąjungos lygiu, t. y.: 1) nagrinėjamas klausimas turi turėti tarpnacionalinių aspektų, kurie negali būti tinkamai reglamentuojami valstybių narių veiksmais; 2) pavieniai valstybių narių veiksmai arba Sąjungos veiksmų nebuvimas pažeistų Sutarties nuostatas.
Kai kurie Pasiūlymo COM(2012) 11 reguliavimo sričiai priskirtini klausimai šiuo metu yra reguliuojami 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. Pasiūlymu COM(2012) 11 ši direktyva būtų panaikinta.
Taigi tam tikra apimti Sąjunga jau yra ėmusis veiksmų Pasiūlymo COM(2012) 11 reguliavimo srityje. Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad duomenų apsauga visoje ES būtų vienoda. Kaip šio pasiūlymo aiškinamajame memorandume nurodo Komisija, Sąjungoje sparčiai auga asmens duomenų perdavimo į kitas valstybes nares ir į trečiąsias šalis mastas. Neturint bendrų ES taisyklių valstybėse narėse ir toliau būtų užtikrinama nevienoda asmens duomenų apsauga. Šie skirtingi standartai gali kelti grėsmę laisvam asmens duomenų judėjimui tarp valstybių narių, apsunkinti fizinių asmenų galimybę kontroliuoti savo asmens duomenis. Be to, valstybėse narėse galiojant skirtingam šios srities reguliavimui, kyla praktinių sunkumų valstybėms narėms bei jų institucijoms bendradarbiaujant tarpusavyje, taip pat sunkumų, susijusių su duomenų apsaugos teisės aktų vykdymu. Valstybėms narėms bendradarbiaujant tarpusavyje ne ES lygiu nurodytas problemas išspręsti pavyksta tik iš dalies. Atsižvelgdami į Pasiūlymo COM(2012) 11 aiškinamajame memorandume Komisijos nurodytą problemų, kurias siekiam išspręsti šiuo pasiūlymu, pobūdį ir mastą, manytume, kad siekiant užtikrinti sklandų asmens duomenų perdavimą ES valstybėse narėse bei fizinių asmenų apsaugą tvarkant šiuos duomenis, ES veiksmai, t. y. nuoseklių ir suderintų reglamentavimo pagrindų nustatymas, šioje srityje būtų veiksmingesni nei pavieniai valstybių narių veiksmai ar priemonės, kurių valstybės narės imasi
Asmens duomenų apsaugos priemonės nėra priskiriamos išimtinei Sąjungos kompetencijai (SESV 3 straipsnis) ar sritims, kurias Sąjungai priklauso remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus pagal SESV 6 straipsnį. Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Sąjungos kompetencijos ribų nustatymas grindžiamas suteikimo principu. Sąjungos kompetencija nustatyti fizinių asmenų apsaugos valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijus su Sąjungos teisės taikymo sritimi, taisykles ir laisvo tokių duomenų judėjimo taisykles įvirtinta SESV 16 straispnio 2 dalyje. SESV
Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai. Pagal šios sutarties 2 straipsnio
naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sąjunga nepasinaudojo savąja.
bendradarbiaudamos tarpusavyje ne ES lygiu. Vis dėlto, atkreipiame dėmesį į tai, kad Pasiūlyme COM(2012) 11 Komisijai yra deleguojami įgaliojimai visuotinai taikomuose ne teisėkūros procedūra priimtuose ES teisės aktuose reglamentuoti įvairius šio pasiūlymo reguliavimo srities aspektus. Deleguotieji aktai turėtų būti priimti, pavyzdžiui, dėl duomenų tvarkymo teisėtumo, vaiko sutikimo kriterijų ir sąlygų nustatymo, ypatingų kategorijų duomenų tvarkymo, duomenų subjekto informavimo ir teisės susipažinti su duomenimis kriterijų bei reikalavimų, teisės būti pamirštam ir teisės reikalauti ištrinti duomenis, duomenų valdytojo atsakomybės ir pritaikytosios bei standartizuotosios duomenų apsaugos kriterijų ir reikalavimų, duomenų tvarkymo operacijų, kurioms reikalingas duomenų apsaugos poveikio įvertinimas, kriterijų ir sąlygų. Atsižvelgiant į šiuos plačius Pasiūlyme COM(2012) 11 Komisijai deleguojamus įgaliojimus, kyla klausimas, ar visos remiantis šiais įgaliojimais Komisijos priimtos nuostatos pagal savo pobūdį būtų tik papildančios pagrindinį teisės aktą ir nereglamentuotų esminių Pasiūlymo COM(2012) 11 taikymo sričiai priskirtinų klausimų, taip pat ar šios nuostatos yra būtinos Pasiūlymo COM(2012) 11 tikslams pasiekti bei ar šie tikslai negalėtų būti tinkamai pasiekti priimant šių sričių nuostatas nacionaliniu lygiu. Manytume, kad tai įvertinti yra kompetentingos už Pasiūlymo COM(2012) 11 reguliavimo sritį atsakingos Lietuvos Respublikos institucijos.
Vertinant Komisijos pasiūlymų atitiktį subsidiarumo principui atkreiptinas dėmesys į procedūrinius pasiūlymo priėmimo aspektus. SESV Protokolas dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo numato tokius Komisijos projektų vertinimo kriterijus:
1) prieš teikdama teisės aktų projektus, Komisija turi plačiai konsultuotis;
2) teikiamame teisės akto projekte turi būti paaiškinimai, suteikiantys galimybę patikrinti atitiktį proporcingumo ir subsidiarumo principams;
3) geresnio veiksmų pasiekimo Sąjungos lygiu pagrindimas turi būti paremtas kokybiniais ir kiekybiniais kriterijais;
4) turi būti atsižvelgiama į finansinę ir administracinę naštą tiek Sąjungai, tiek nacionalinėms institucijoms, ūkio subjektams ir piliečiams;
5) turi būti įvertinamas poveikis reguliavimui. Vertinant nagrinėjamus pasiūlymus pagal išvardytus kriterijus konstatuotina, jog jie visi yra išpildyti ir aptariami pasiūlymų aiškinamuosiuose memorandumuose, jų poveikio vertinime SEC(2012) 73 ir poveikio vertinimo santraukoje SEC(2012) 73.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, jog kartu vertinant Komisijos su Pasiūlymu COM(2012) 10 ir Pasiūlymu COM(2012) 11 pateiktus dokumentus ir pasiūlymų nuostatas, galima daryti išvadą, jog pasiūlymai subsidiarumo principui neprieštarauja , o siūlomų ES teisės aktų teisiniai pagrindai - priimtini. Tačiau kartu su pasiūlymais Komisijos pateikti jų vertinimai valstybių narių neįpareigoja, todėl už pasiūlymo reguliavimo sritį atsakingos Lietuvos Respublikos institucijos gali pagal savo kompetenciją savarankiškai įvertinti pasiūlymus ir pateikti kontrargumentus, atsižvelgiant į kuriuos atliktas subsidiarumo principo vertinimas gali skirtis nuo to, kuris yra pateikiamas remiantis tik Komisijos nurodytais duomenimis ir argumentais.
Pritarti LR Seimo Teisės departamentas
Vadovaudamiesi Seimo statuto
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (KOM(2012) 11) (toliau – Pasiūlymas KOM(2012) 11 ) ir Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (KOM(2012) 10) (toliau – Pasiūlymas KOM(2012) 10 ) atitiktį subsidiarumo principui. Pažymime, kad Teisės departamentas vertina tik teisinius subsidiarumo principo aspektus.
Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ,,pagal subsidiarumo principą tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų geriau”.
Šios Europos Sąjungos sutarties nuostatos reiškia, kad:
1) siūlomo įstatymo galią turinčio teisės akto reguliavimo dalykas turi turėti transnacionalinių aspektų;
2) pavieniai valstybių narių veiksmai ar veiksmų Sąjungos mastu nebuvimas neatitiktų Sutarties tikslų;
3) veiksmai Sąjungos lygiu turi turėti didesnę pridėtinę vertę nei atskiri valstybių narių veiksmai. Tai turi būti pagrįsta kokybiniais ir, jei įmanoma – kiekybiniais rodikliais;
4) turi būti pateiktas išsamus paaiškinimas, leidžiantis įvertinti įstatymo galią turinčio teisės akto finansinį poveikį.
Pasiūlymo KOM(2012) 11 pagrindinis tikslas – įtvirtinti suderintas pagrindines taisykles, užtikrinančias sustiprintą vieningą asmens pagrindinių teisių apsaugą, valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis, ir reglamentuojančias laisvą asmens duomenų judėjimą, tokiu būdu pagerinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą.
Pasiūlymo KOM(2012) 10 pagrindinis tikslas – užtikrinti vienodą aukšto lygio duomenų apsaugą policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo srityje, padidinti skirtingų valstybių narių policijos ir teisminių institucijų tarpusavio pasitikėjimą, palengvinti laisvą asmens duomenų judėjimą ir policijos bei teisminių institucijų bendradarbiavimą.
Pasiūlymais KOM(2012) 11 ir KOM(2012) 10 Komisija siūlo reformuoti Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos teisinę sistemą, keičiant šiuo metu asmens duomenų apsaugą Europos Sąjungoje reglamentuojančią 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo bei konkrečias duomenų apsaugos taisykles, taikomas vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, nustačiusį 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos.
Vadovaudamasi Pasiūlymais KOM(2012) 11 ir KOM(2012) 10 keliamais tikslais ir siekiais, Komisija siūlo:
I. Pasiūlymu KOM(2012) 11 jau galiojančias taisykles dar labiau suvienodinti Europos Sąjungos mastu, nustatant tvirtesnius ir nuoseklesnius ES asmens duomenų apsaugos reglamentavimo pagrindus, pašalinant egzistuojančias kliūtis naudotis naujomis technologinėmis tendencijomis ekonomikoje, palengvinant tarpvalstybinį asmens duomenų judėjimą, stiprinant duomenų apsaugos institucijų nepriklausomumą, pasitikėjimą bei tarpusavio bendradarbiavimą ES lygmeniu:
II. Pasiūlymu KOM(2012) 10 priimti atskirą Europos Sąjungos teisės aktą, įtvirtinantį taisykles, susijusias su asmens duomenų tvarkymu nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais:
Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 16 straipsniu, įtvirtinančiu kiekvieno teisę į asmens duomenų apsaugą bei siekį nustatyti fizinių asmenų apsaugą, tvarkant jų duomenis, ir garantuoti tokių duomenų laisvą judėjimą, priimant atitinkamas tai reglamentuojančias taisykles Europos Sąjungos lygmeniu, taip pat atsižvelgiant į aukščiau išvardytų Pasiūlymuose KOM(2012) 11 ir KOM(2012) 10 numatomų įtvirtinti priemonių pobūdį, akivaizdu, jog šių Pasiūlymų nuostatos yra transnacionalinio pobūdžio.
Atsižvelgiant į pagrindinius Pasiūlymais KOM(2012) 11 ir KOM(2012) 10 siekiamus tikslus bei į Komisijos siūlomas įtvirtinti ar pakeisti priemones, siekiant gerinti duomenų apsaugos vidaus rinkos aspektą, skatinti fizinius asmenis veiksmingiau naudotis teisėmis į duomenų apsaugą ir sukurti nuoseklius reglamentavimo pagrindus visoms Sąjungos kompetencijos sritims, įskaitant policijos bei teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, manytina, kad tiek SESV, tiek Pasiūlymuose KOM(2012) 11 ir KOM(2012) 10 numatytus tikslus pasiekti ir įgyvendinti Sąjunga galėtų geriau ir veiksmingiau nei atskiros valstybės narės pavieniais nacionaliniais teisės aktais. Nepaisant to, norėtume atkreipti dėmesį, jog Pasiūlymu KOM(2012) 11 siekiant nustatyti nuoseklią asmens duomenų apsaugą Europos Sąjungos mastu bei užtikrinti laisvą asmens duomenų judėjimą Sąjungoje, pagal numatomų priemonių mastą bei pobūdį, svarstytina, ar Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti atitinkamus deleguotuosius aktus nėra per daug platūs. Kadangi ta apimtimi, kiek tai susiję su įgaliojimų suteikimu Komisijai pagal SESV 290 ir 291 straipsnius dėl atitinkamų klausimų reglamentavimo, Pasiūlymo KOM(2012)
principui požiūriu, siūlytume atkreipti atsakingos Lietuvos Respublikos institucijos dėmesį į siūlomų perduoti Komisijai reglamentuoti nuostatų pobūdį bei jų atitikimą SESV 290 straipsnyje įtvirtintiems kriterijams, formuojant Lietuvos poziciją bei svarstant šį Pasiūlymą tolesnėse jo svarstymo ES institucijose stadijose.
Atlikę aukščiau minėtų Pasiūlymų analizę, vadovaujantis Europos Sąjungos sutartyje bei Protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo įtvirtintais teisiniais kriterijais, manome, kad Pasiūlymai subsidiarumo principui neprieštarauja.
sprendimas: Dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą galimo prieštaravimo subsidiarumo principui: Priėmus šį Pasiūlymą būtų panaikinta Europos Tarybos ir Parlamento direktyva 95/46/EB. Reglamentu siekiama nustatyti vieningą duomenų apsaugos sistemą visoje ES. Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į asmens duomenų apsaugą, tad siekiant užtikrinti, kad duomenų apsauga būtų vienoda visoje Europos Sąjungoje (toliau – ES) reikia bendrų, užtikrinančių vienodą žmogaus teisių apsaugą visose valstybėse narėse (toliau – VN) asmens duomenų apsaugos taisyklių, kad dėl skirtingų standartų nebūtų ribojamas asmens duomenų judėjimas tarp VN. Šiuo metu valstybių narių teisės aktai, kuriais įgyvndinama galiojanti ES duomenų apsaugos reguliavimo sistema skiriasi. Pasiūlymo teisinis pagrindas yra SESV 16 straipsnio 2 dalis ir 114 straipsnio 1 dalis.
SESV 16 straipsnyje įtvirtina Europos Parlamento ir Tarybos teisė, sprendžiant pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustatyti fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams bei valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su Sąjungos teisės taikymo sritimi, taisykles ir laisvo tokių duomenų judėjimo taisykles. SESV 114 straipsio 1 dalyje nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos teisė, sprendžiant pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, nustatyti priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti. Komitetas, atsižvelgdamas į šių nuostatų turinį, mano, kad Pasiūlyme yra nurodyti tinkami teisiniai pagrindai, pasiūlymo nuostatos atitinka nurodytąjį teisinį pagrindą ir yra tarpnacionalinio pobūdžio. Siūlomo reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir, atsižvelgiant į veiksmo mastą bei aprėptį, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu.
Komiteto nuomone, Pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui. Dėl pozicijos:
Iš esmės pritarti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2012-03-19 d. pozicijai Nr. POZ-158.
9Balsavimo rezultatai:
9.1 . pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui: ,,už“ – 5, ,,prieš“ -0, ,,susilaikė“ – 2. 9.2. iš esmės pritarti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2012-03-19 d. pozicijai Nr. POZ-158: pritarta bendru sutarimu.
10Komiteto paskirtas pranešėjas: Arminas Lydeka.
11Komiteto narių (ne mažiau kaip 3) atskiroji nuomonė: nepareikšta Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka