12 straipsnis. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimas 1. Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ir (ar) finansų įstaigos suteikiama finansine garantija
2. Kelionių organizatorius privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai draudimo įmonės pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir (ar) finansų įstaigos suteiktą finansinę garantiją, pagal kurias atitinkamai draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Vyriausybės įgaliotos institucijos reikalaujamą pagrįstą sumą keliautojų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje ir (ar) finansų įstaigos suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytos sumos, jeigu kelionių organizatorius nevykdys šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių.
3. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties ir (ar) finansų įstaigos suteiktos finansinės garantijos trumpiausias galiojimo terminas yra 3 mėnesiai.
4. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
12 straipsnis. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimas 1. Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ir (ar) kredito įstaigos suteikiama finansine garantija Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo būti išduotas Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominėje erdvėje įsisteigusios kredito įstaigos ar draudimo įmonės
2. Kelionių organizatorius privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai draudimo įmonės pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir (ar) kredito įstaigos suteiktą finansinę garantiją, pagal kurias atitinkamai draudimo įmonė arba kredito įstaiga įsipareigoja sumokėti Vyriausybės įgaliotos institucijos reikalaujamą pagrįstą sumą keliautojų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje ir (ar) kredito įstaigos suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytos sumos, jeigu kelionių organizatorius nevykdys šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių.
3. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties ir (ar) kredito įstaigos suteiktos finansinės garantijos trumpiausias galiojimo terminas yra 3 mėnesiai.
4. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
22 straipsnis. Nutarimų vykdymas 1. Tarnybos nutarimas dėl baudos skyrimo įvykdomas sumokant baudą į valstybės biudžetą. Tarnybos nutarimas dėl baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią komercinės veiklos subjektui jis buvo įteiktas.
2. Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tarnybos nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek, kokiam laikui teismo sprendimu buvo sustabdytas Tarnybos nutarimo skirti baudą vykdymas.
22 straipsnis. Nutarimų vykdymas 1. Tarnybos nutarimas dėl baudos skyrimo įvykdomas sumokant baudą į valstybės biudžetą. Tarnybos nutarimas dėl baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią komercinės veiklos subjektui jis buvo įteiktas.
2. Tarnybos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Baudų išieškojimas 1. Priežiūros institucijos paskirta bauda sumokama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo priėmimo dienos.
2. Motyvuotu reklaminės veiklos subjekto prašymu priežiūros institucija turi teisę baudos arba jos dalies sumokėjimą atidėti iki trijų mėnesių, jeigu reklaminės veiklos subjektas sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių.
3. Priežiūros institucijos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Baudų išieškojimas 1. Priežiūros institucijos paskirta bauda sumokama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo priėmimo dienos.
2. Motyvuotu reklaminės veiklos subjekto prašymu priežiūros institucija turi teisę baudos arba jos dalies sumokėjimą atidėti iki trijų mėnesių, jeigu reklaminės veiklos subjektas sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių.
3. Priežiūros institucijos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.
… nurodytų aplinkybių, atsiradusių laidavimo draudimo sutarties ir (ar) finansų įstaigos suteiktos finansinės garantijos galiojimo laikotarpiu:
1) kelionių organizatoriaus nemokumo;
2) bankroto bylos kelionių organizatoriui iškėlimo, bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo arba likvidavimo procedūros pradėjimo;
3) kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo, atlikto šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu;
4) kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – mirties atveju.
3. Prievolių įvykdymo užtikrinimas neapima:
1) žalos, kurią keliautojas patyrė dėl netinkamos kelionių organizatoriaus suteiktų paslaugų kokybės;
2) neturtinės žalos, kurią patyrė keliautojas;
3) žalos, kurią patyrė keliautojas, kai Civilinio kodekso ir (ar) organizuotos turistinės kelionės sutartyje nustatytais atvejais kelionių organizatorius atleidžiamas nuo atsakomybės už prisiimtų prievolių keliautojui neįvykdymą;
4) žalos, kurią keliautojas patyrė dėl kelionių organizatoriaus nesuteiktų į organizuotą turistinę kelionę neįtrauktų paslaugų.
4. Keliautojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos informacijos apie prašymų dėl žalos atlyginimo pateikimą ir nagrinėjimą paskelbimo dienos turi kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją. Nuostoliai atlyginami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
5. Prievolių įvykdymo užtikrinimo suma naudojama laikantis šio eiliškumo:
1) keliautojo grąžinimo, įskaitant sumą už būtiną organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatytą apgyvendinimą tol, kol keliautojas grąžinamas, nuostoliams kompensuoti;
2) kitiems, negu nurodyti šios dalies 1 punkte, šio straipsnio 1 dalyje numatytiems nuostoliams kompensuoti ir išlaidoms padengti.
6. Prievolių įvykdymo laidavimo draudimo išmoka arba finansinėje garantijoje nustatyta suma mokama laikantis šių terminų:
1) draudimo įmonė laidavimo draudimo išmoką ir (ar) finansų įstaiga suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytą sumą, skirtą keliautojo grąžinimui, įskaitant būtiną organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatytą apgyvendinimą tol, kol keliautojas grąžinamas, išmoka nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos rašytinio reikalavimo ir jį patvirtinančių dokumentų gavimo dienos; šiuo atveju dokumentus ir su jais susijusią informaciją draudimo įmonei ir (ar) finansų įstaigai Vyriausybės įgaliota institucija pateikia nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo rašytinio reikalavimo ir jį patvirtinančių dokumentų gavimo dienos;
2) draudimo įmonė laidavimo draudimo išmoką ir (ar) finansų įstaiga suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytą sumą, skirtą kitiems šiame straipsnyje nurodytiems nuostoliams kompensuoti, išmoka ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos rašytinio reikalavimo ir jį patvirtinančių dokumentų gavimo dienos.
7. Draudimo įmonė laidavimo draudimo išmokos ir (ar) finansų įstaiga suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytos sumos turi teisę nemokėti, kai turėtus nuostolius visiškai kompensuoja kelionių organizatorius, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas arba trečiasis asmuo, arba sumažinti laidavimo draudimo išmoką proporcingai kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo arba trečiojo asmens atlygintų nuostolių sumos …
… organizatorius negalės pradėti vykdyti organizuotos turistinės kelionės sutarties;
3) kupono keliautojui išdavimą šio įstatymo 18 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
2. Vyriausybės įgaliota institucija, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą bent dėl vienos iš šioje dalyje nurodytų aplinkybių, atsiradusių laidavimo draudimo sutarties ir (ar) kredito įstaigos suteiktos finansinės garantijos galiojimo laikotarpiu:
1) kelionių organizatoriaus nemokumo;
2) bankroto bylos kelionių organizatoriui iškėlimo, bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo arba likvidavimo procedūros pradėjimo;
3) kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo, atlikto šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu;
4) kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – mirties atveju.
3. Prievolių įvykdymo užtikrinimas neapima:
1) žalos, kurią keliautojas patyrė dėl netinkamos kelionių organizatoriaus suteiktų paslaugų kokybės;
2) neturtinės žalos, kurią patyrė keliautojas;
3) žalos, kurią patyrė keliautojas, kai Civilinio kodekso ir (ar) organizuotos turistinės kelionės sutartyje nustatytais atvejais kelionių organizatorius atleidžiamas nuo atsakomybės už prisiimtų prievolių keliautojui neįvykdymą;
4) žalos, kurią keliautojas patyrė dėl kelionių organizatoriaus nesuteiktų į organizuotą turistinę kelionę neįtrauktų paslaugų.
4. Keliautojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos informacijos apie prašymų dėl žalos atlyginimo pateikimą ir nagrinėjimą paskelbimo dienos turi kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją. Nuostoliai atlyginami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
5. Prievolių įvykdymo užtikrinimo suma naudojama laikantis šio eiliškumo:
1) keliautojo grąžinimo, įskaitant sumą už būtiną organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatytą apgyvendinimą tol, kol keliautojas grąžinamas, nuostoliams kompensuoti;
2) kitiems, negu nurodyti šios dalies 1 punkte, šio straipsnio 1 dalyje numatytiems nuostoliams kompensuoti ir išlaidoms padengti.
6. Prievolių įvykdymo laidavimo draudimo išmoka arba finansinėje garantijoje nustatyta suma mokama laikantis šių terminų:
1) draudimo įmonė laidavimo draudimo išmoką ir (ar) kredito įstaiga suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytą sumą, skirtą keliautojo grąžinimui, įskaitant būtiną organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatytą apgyvendinimą tol, kol keliautojas grąžinamas, išmoka nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos rašytinio reikalavimo ir jį patvirtinančių dokumentų gavimo dienos; šiuo atveju dokumentus ir su jais susijusią informaciją draudimo įmonei ir (ar) kredito įstaigai Vyriausybės įgaliota institucija pateikia nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo rašytinio reikalavimo ir jį patvirtinančių dokumentų gavimo dienos;
2) draudimo įmonė laidavimo draudimo išmoką ir (ar) kredito įstaiga suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytą sumą, skirtą kitiems šiame straipsnyje nurodytiems nuostoliams kompensuoti, išmoka ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos rašytinio reikalavimo ir jį patvirtinančių dokumentų gavimo dienos.
7. Draudimo įmonė laidavimo draudimo išmokos ir (ar) kredito įstaiga suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytos sumos turi teisę nemokėti, kai turėtus nuostolius visiškai kompensuoja kelionių organizatorius, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas arba trečiasis asmuo, arba sumažinti laidavimo draudimo išmoką proporcingai kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo arba trečiojo asmens atlygintų nuostolių sumos …
… sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų keliautojams, tačiau privalo vykdyti visus iki Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimo apie sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos prisiimtus įsipareigojimus keliautojams.
5. Vyriausybės įgaliota institucija kelionių organizatoriaus prašymu per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų sprendimui priimti būtinų dokumentų gavimo dienos iki 12 mėnesių sustabdo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, jeigu kelionių organizatorius yra įvykdęs visus savo organizuotų turistinių kelionių įsipareigojimus keliautojams, pateikia tai pagrindžiančius dokumentus ir jeigu nėra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas kelionių organizatoriaus prašymu pratęsiamas …
… dalyje nurodytuose dokumentuose nurodytų duomenų pasikeitimą;
4) viešai skelbti aktualią informaciją apie parduodamas organizuotas turistines keliones, kitas turizmo paslaugas;
5) kai jis yra išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius ir (ar) atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi kelionių organizatoriaus veiklos priežiūrai atlikti
… dalyje nurodytuose dokumentuose nurodytų duomenų pasikeitimą;
4) viešai skelbti aktualią informaciją apie parduodamas organizuotas turistines keliones, kitas turizmo paslaugas;
5) kai jis yra išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius ir (ar) atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi kelionių organizatoriaus veiklos priežiūrai atlikti (toliau – kelionių organizatoriaus ataskaita);
6) kai jis yra išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius ir (ar) atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais, pasibaigus atitinkamam mėnesiui, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paskutinės mėnesio dienos …
11 straipsnis. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas 1. Kai paaiškėja, kad kelionių organizatorius neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytų reikalavimų, arba kai įstatymų, reglamentuojančių finansinę atskaitomybę, nustatytais atvejais kelionių organizatorius Juridinių asmenų registro tvarkytojui Civilinio kodekso 2. 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, Vyriausybės įgaliota institucija raštu įspėja kelionių organizatorių apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą, jeigu kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo gavimo dienos nepašalina šioje dalyje nurodyto trūkumo.
2. Vyriausybės įgaliota institucija kitą darbo dieną nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo momento panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą kai
1) kelionių organizatorius per šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje nustatytą terminą arba šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pratęstą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas;
2) kelionių organizatorius pažeidžia šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą;
3) kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą gavimo dienos nepašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodyto trūkumo;
4) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimas priima sprendimą kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – bankroto procedūras atlikti ne teismo tvarka;
5) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui – fiziniam asmeniui – iškelti bankroto bylą, tačiau jis per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo nepateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai teismo leidimo vykdyti individualią veiklą, arba įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtinamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriame nenumatyta, kad fizinis asmuo vykdys individualią veiklą;
6) paaiškėja, kad kelionių organizatorius – juridinis asmuo – yra likviduojamas arba pasibaigia kitais įstatymų, reglamentuojančių juridinių asmenų veiklą, nustatytais pagrindais;
7) kelionių organizatorius – fizinis asmuo – miršta;
8) Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad kelionių organizatorius – juridinis asmuo – turi finansinių sunkumų.
3. Vyriausybės įgaliota institucija kelionių organizatoriaus prašymu panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, jeigu kelionių organizatorius yra įvykdęs visus savo organizuotų turistinių kelionių įsipareigojimus keliautojams ir pateikia tai pagrindžiančius dokumentus.
4. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą priėmimo dienos raštu praneša kelionių organizatoriui apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą.
TREČIASIS SKIRSNIS KELIONIŲ ORGANIZATORIAUS PRIEVOLIŲ ĮVYKDYMO UŽTIKRINIMAS
11 straipsnis. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas 1. Kai paaiškėja, kad kelionių organizatorius neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytų reikalavimų, arba kai įstatymų, reglamentuojančių finansinę atskaitomybę, nustatytais atvejais kelionių organizatorius Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui Civilinio kodekso 2. 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos) ir, kai taikytina, deklaracijos, nurodytos Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaitos arba metinės ataskaitos, Vyriausybės įgaliota institucija raštu įspėja kelionių organizatorių apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą, jeigu kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo gavimo dienos nepašalina šioje dalyje nurodyto trūkumo.
2. Vyriausybės įgaliota institucija kitą darbo dieną nuo bent vienos iš šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo momento panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą
1) kelionių organizatorius per šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje nustatytą terminą arba šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pratęstą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas;
2) kelionių organizatorius pažeidžia šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą;
3) kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą gavimo dienos nepašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodyto trūkumo;
4) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimas priima sprendimą kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – bankroto procedūras atlikti ne teismo tvarka;
5) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui – fiziniam asmeniui – iškelti bankroto bylą, tačiau jis per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo nepateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai teismo leidimo vykdyti individualią veiklą, arba įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtinamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriame nenumatyta, kad fizinis asmuo vykdys individualią veiklą;
6) paaiškėja, kad kelionių organizatorius – juridinis asmuo – yra likviduojamas arba pasibaigia kitais įstatymų, reglamentuojančių juridinių asmenų veiklą, nustatytais pagrindais;
7) kelionių organizatorius – fizinis asmuo – miršta;
8) Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad kelionių organizatorius – juridinis asmuo – turi finansinių sunkumų.
3. Vyriausybės įgaliota institucija kelionių organizatoriaus prašymu per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų sprendimui priimti būtinų dokumentų gavimo dienos panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, jeigu kelionių organizatorius yra įvykdęs visus savo organizuotų turistinių kelionių įsipareigojimus keliautojams ir pateikia tai pagrindžiančius dokumentus.
4. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą priėmimo dienos raštu praneša kelionių organizatoriui apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą.
TREČIASIS SKIRSNIS KELIONIŲ ORGANIZATORIAUS PRIEVOLIŲ ĮVYKDYMO UŽTIKRINIMAS
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1 Elgesio kodeksas – vienos arba kelių konkrečių komercinės veiklos arba verslo sričių komercinės veiklos subjektų susitarimo pagrindu nustatytos ir įstatymais arba kitais teisės aktais nepatvirtintos jų elgesio normos (taisyklės). 2 Informacijos perdavimo priemonė – priemonė, kuria vartotojui teikiama informacija apie produktus (televizijos ir radijo reklamos, skelbimai spaudoje, trumposios žinutės, skrajutės ir kt.). 3 Iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį – vykdant komercinę veiklą vartotojų atžvilgiu stebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. 4 Komercinė veikla vartotojams (toliau – komercinė veikla) – komercinės veiklos subjekto veiksmai, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, įskaitant reklamą ir rinkodarą, tiesiogiai susiję su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba teikimu vartotojams. 5 Komercinės veiklos subjektas – fizinis arba juridinis asmuo ar kita organizacija, veikiantys komercinėje veikloje, kuriai taikomas šis įstatymas, siekdami savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslų, ar tokių asmenų vardu arba jų naudai veikiantis bet kuris asmuo. 6 Komercinis pasiūlymas – pranešimas, kuris produkto savybes ir kainą, ir (arba) standartinio vieneto kainą nurodo tokiu būdu, kuris yra įprastas informacijos perdavimo priemonėms, ir taip suteikia vartotojui galimybę pirkti. 7 Pernelyg didelė įtaka – komercinės veiklos subjekto pasinaudojimas pranašesne padėtimi vartotojo atžvilgiu, darant jam spaudimą, net ir nenaudojant arba negrasinant panaudoti fizinę jėgą, tokiu būdu, kuris labai apriboja vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą. 8 Produktas – prekė arba paslauga (veikla ir (arba) jos rezultatas), įskaitant nekilnojamuosius daiktus, skaitmenines paslaugas ir skaitmeninį turinį, teises ir pareigas. 9 Profesinis atidumas – specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. 10 Sprendimas dėl sandorio – vartotojo sprendimas veikti ar neveikti, kurį vartotojas priima dėl produkto pirkimo, pirkimo būdo ir sąlygų, visos kainos sumokėjimo ar mokėjimo dalimis, produkto įsigijimo ar atsisakymo, ar pasinaudojimo su produktu susijusia sutartine teise. 11 Už elgesio kodeksą atsakingas subjektas – asmuo, įskaitant komercinės veiklos subjektą, komercinės veiklos subjektų grupę ar jų įsteigtą savanoriškos kontrolės instituciją, kurie atsakingi už elgesio kodekso sudarymą ir peržiūrą, ir (arba) elgesio kodekso saistomų subjektų kontrolę. 12 Vartotojas – fizinis asmuo, veikiantis komercinėje veikloje, kuriai taikomas šis įstatymas, siekdamas su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusių tikslų (vartojimo tikslų). 13 Vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. 14 Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „ elektroninės prekyvietės paslauga “, „ elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas “ ir „ produktų reitingas “ yra suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
ANTRASIS SKIRSNIS NESĄŽININGA KOMERCINĖ VEIKLA
… 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1 Bendrasis ekologiškumo teiginys – raštu arba žodžiu pateikiamas, įskaitant audiovizualinės žiniasklaidos priemonėmis pateikiamą, ekologiškumo teiginys, kuris nėra įtrauktas į tvarumo ženklą ir nėra aiškiai ir pastebimai pagrįstas tomis pačiomis priemonėmis.
2. Ekologiškumo teiginys – bet kokios formos pranešimas ar pareiškimas, įskaitant tekstus, paveikslus, grafinius vaizdus ar simbolius, pavyzdžiui, žymenis, ženklus, komercinės veiklos subjekto ar produkto pavadinimus, kurio pateikimas nėra privalomas pagal Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktus ir kuris teikiamas kaip komercinis pareiškimas, kad produktas, produkto kategorija, žymuo ar komercinės veiklos subjektas daro teigiamą poveikį, nedaro jokio poveikio aplinkai, aplinkai kenkia mažiau nei kiti produktai, produktų kategorijos, žymenys ar komercinės veiklos subjektai arba neigiamas poveikis ilgainiui sumažėjo. 3 Elgesio kodeksas – vienos arba kelių konkrečių komercinės veiklos arba verslo sričių komercinės veiklos subjektų susitarimo pagrindu nustatytos ir įstatymais arba kitais teisės aktais nepatvirtintos jų elgesio normos (taisyklės). 4 Informacijos perdavimo priemonė – priemonė, kuria vartotojui teikiama informacija apie produktus (televizijos ir radijo reklamos, skelbimai spaudoje, trumposios žinutės, skrajutės ir kt.). 5 Iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį – vykdant komercinę veiklą vartotojų atžvilgiu stebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. 6. Keičiamoji priemonė – prekės komponentas, kuris naudojamas pakartotinai ir kuris turi būti pakeistas ar papildytas, kad prekė veiktų, kaip numatyta. 7 Komercinė veikla vartotojams (toliau – komercinė veikla) – komercinės veiklos subjekto veiksmai, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, įskaitant reklamą ir rinkodarą, tiesiogiai susiję su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba teikimu vartotojams. 8 Komercinės veiklos subjektas – fizinis arba juridinis asmuo ar kita organizacija, veikiantys komercinėje veikloje, kuriai taikomas šis įstatymas, siekdami savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslų, ar tokių asmenų vardu arba jų naudai veikiantis bet kuris asmuo. 9 Komercinis pasiūlymas – pranešimas, kuris produkto savybes ir kainą, ir (arba) standartinio vieneto kainą nurodo tokiu būdu, kuris yra įprastas informacijos perdavimo priemonėms, ir taip suteikia vartotojui galimybę pirkti. 10. Naujinys – programinės įrangos naujinimo priemonė, kuri būtina skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų kokybės reikalavimams pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą užtikrinti. Prie naujinių priskiriami ir saugumo ir funkcionalumo naujiniai. 11 Pernelyg didelė įtaka – komercinės veiklos subjekto pasinaudojimas pranašesne padėtimi vartotojo atžvilgiu, darant jam spaudimą, net ir nenaudojant arba negrasinant panaudoti fizinę jėgą, tokiu būdu, kuris labai apriboja vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą. 12. Pripažintas puikus aplinkosauginis veiksmingumas – aplinkosauginis veiksmingumas, atitinkantis 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 66 / 2010 dėl ES ekologinio ženklo su visais pakeitimais reikalavimus, I tipo ekologinio ženklo reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14024 ar kitą standarto EN ISO 14024 perimtąjį standartą arba aukščiausią aplinkosauginį veiksmingumą pagal kitą taikomą Europos Sąjungos teisės aktą. 13 Produktas – prekė arba paslauga (veikla ir (arba) jos rezultatas), įskaitant nekilnojamuosius daiktus, skaitmenines paslaugas ir skaitmeninį turinį, teises ir pareigas. 14 Profesinis atidumas – specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. 15 Sprendimas dėl sandorio – vartotojo sprendimas veikti ar neveikti, kurį vartotojas priima dėl produkto pirkimo, pirkimo būdo ir sąlygų, visos kainos sumokėjimo ar mokėjimo dalimis, produkto įsigijimo ar atsisakymo, ar pasinaudojimo su produktu susijusia sutartine teise. 16. Tvarumo ženklas – savanoriškai naudojamas viešas ar privatus patikimumo, kokybės ar kitoks lygiavertis ženklas, kuriuo siekiama išskirti ir reklamuoti produktą, procesą, komercinės veiklos subjektą ar jo veiklą dėl aplinkosauginių ir (ar) socialinių savybių. Tvarumo ženklu nelaikomas ženklas, kurį naudoti privaloma pagal Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktus.
17. Tvarumo ženklo sertifikavimo sistema – atitikties vertinimo įstaigos patikrinimo sistema, kuria patvirtinama, kad produktas, procesas ar komercinės veiklos subjektas atitinka tvarumo ženklo naudojimo reikalavimus, kurie kartu su kitomis sąlygomis yra viešai prieinami, ir kuri atitinka visus šiuos kriterijus:
1) sistema skaidriomis, sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis gali naudotis visi komercinės veiklos subjektai;
2) sistemos reikalavimus nustato tvarumo ženklo savininkas, konsultuodamasis su ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais;
3) sistemoje nustatytos procedūros, kurios taikomos, kai nesilaikoma sistemos reikalavimų, numatant leidimo komercinės veiklos subjektui naudoti tvarumo ženklą panaikinimą ar galiojimo sustabdymą;
4) komercinės veiklos subjekto atitikties sistemos reikalavimams stebėsenai taikoma objektyvi procedūra ir ją atlieka nacionalinė akreditacijos įstaiga ar kitas asmuo, kurio kompetencija ir nepriklausomumas nuo tvarumo ženklo savininko ir komercinės veiklos subjekto grindžiami tarptautiniais, Europos Sąjungos ar nacionaliniais standartais ir procedūromis. 18 Už elgesio kodeksą atsakingas subjektas – asmuo, įskaitant komercinės veiklos subjektą, komercinės veiklos subjektų grupę ar jų įsteigtą savanoriškos kontrolės instituciją, kurie atsakingi už elgesio kodekso sudarymą ir peržiūrą, ir (arba) elgesio kodekso saistomų subjektų kontrolę. 19 Vartotojas – fizinis asmuo, veikiantis komercinėje veikloje, kuriai taikomas šis įstatymas, siekdamas su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusių tikslų (vartojimo tikslų). 20 Vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. 21 Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „ elektroninės prekyvietės paslauga “, „ elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas “ „ funkcionalumas “, „ patvarumas “, „ prekė “ ir „ produktų reitingas “ yra suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Civiliniame kodekse.
ANTRASIS SKIRSNIS NESĄŽININGA KOMERCINĖ VEIKLA
5 straipsnis. Klaidinantys veiksmai 1. Klaidinantys veiksmai – apgaulingos informacijos pateikimas arba toks informacijos, kuri nors ir faktiškai tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių šioje dalyje išvardytų elementų apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas (įskaitant bendrą pristatymą), kuriuo vartotojas gali būti ar yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs:
1) produkto egzistavimo arba pobūdžio;
2) pagrindinių produkto savybių, pavyzdžiui, prieinamumo, naudingumo, pavojingumo, atlikimo, sudėties, priedų, pagalbos ir skundų nagrinėjimo vartotojui įsigijus produktą pagaminimo ar pateikimo metodo ir datos, pristatymo, tinkamumo paskirčiai, vartojimo (naudojimo) sąlygų, kiekio, techninių reikalavimų, geografinės arba komercinės kilmės, rezultatų, kurių galima tikėtis jį vartojant (naudojant), arba produkto bandymų ar patikrų rezultatų;
3) komercinės veiklos subjekto įsipareigojimų, komercinės veiklos tikslų ir produkto pardavimo būdų, pareiškimo arba žymens, susijusio su komercinės veiklos subjekto ar produkto tiesioginiu ar netiesioginiu rėmimu arba produkto patvirtinimu;
4) produkto kainos ar jos apskaičiavimo būdo arba ypatingo kainos pranašumo;
5) produkto priežiūros, dalių, keitimo ar taisymo poreikio;
6) komercinės veiklos subjekto arba jo atstovo pavadinimo ar tapatybės, teisinės formos, turto, kvalifikacijos, teisinio statuso, leidimų, narystės ar ryšių, komercinių teisių, pramoninės ar intelektinės nuosavybės teisių, taip pat apdovanojimų ir nuopelnų;
7) vartotojo teisių, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose, arba rizikos, su kuria vartotojas gali susidurti.
2. Klaidinančiais veiksmais taip pat laikoma komercinė veikla, kuri skatina arba gali paskatinti vidutinį vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Tokia veikla apima:
1) produkto rinkodarą, įskaitant lyginamąją reklamą, kurioje produktas painiojamas su kitais produktais, prekių ženklais, komercinės veiklos subjekto pavadinimais ar kitais žymenimis su skiriamaisiais požymiais;
2) komercinės veiklos subjekto įsipareigojimų, įtvirtintų elgesio kodeksuose, kurių komercinės veiklos subjektas įsipareigojo laikytis, nesilaikymą, jeigu tokie įsipareigojimai nėra tik siekiamybė, jų laikymąsi galima patikrinti ir jeigu komercinės veiklos subjektas, užsiimdamas komercine veikla, nurodo, kad yra saistomas tokio kodekso;
3) bet kokį prekės pateikimą, siūlymą ar pardavimą vartotojams Lietuvos Respublikoje kaip tapačios kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse parduodamai prekei, nors šių prekių sudėtis ar savybės reikšmingai skiriasi, išskyrus atvejus, kai tai pagrįsta teisėtomis ir objektyviomis priežastimis
5 straipsnis. Klaidinantys veiksmai 1. Klaidinantys veiksmai – apgaulingos informacijos pateikimas arba toks informacijos, kuri nors ir faktiškai tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių šioje dalyje išvardytų elementų apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas (įskaitant bendrą pristatymą), kuriuo vartotojas gali būti ar yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs:
1) produkto egzistavimo arba pobūdžio;
2) pagrindinių produkto savybių, pavyzdžiui, prieinamumo, naudingumo, pavojingumo, atlikimo, sudėties, aplinkosauginių arba socialinių savybių, priedų, žiediškumo aspektų, pavyzdžiui, patvarumo, taisomumo ar perdirbamumo, vartotojui teikiamos garantinės priežiūros, skundų nagrinėjimo pagaminimo ar pateikimo metodo ir datos, pristatymo, tinkamumo paskirčiai, vartojimo (naudojimo) sąlygų, kiekio, techninių reikalavimų, geografinės arba komercinės kilmės, rezultatų, kurių galima tikėtis jį vartojant (naudojant), arba produkto bandymų ar patikrų esminių bruožų ir rezultatų;
3) komercinės veiklos subjekto įsipareigojimų, komercinės veiklos tikslų ir produkto pardavimo būdų, pareiškimo arba žymens, susijusio su komercinės veiklos subjekto ar produkto tiesioginiu ar netiesioginiu rėmimu arba produkto patvirtinimu;
4) produkto kainos ar jos apskaičiavimo būdo arba ypatingo kainos pranašumo;
5) produkto priežiūros, dalių, keitimo ar taisymo poreikio;
6) komercinės veiklos subjekto arba jo atstovo pavadinimo ar tapatybės, teisinės formos, turto, kvalifikacijos, teisinio statuso, leidimų, narystės ar ryšių, komercinių teisių, pramoninės ar intelektinės nuosavybės teisių, taip pat apdovanojimų ir nuopelnų;
7) vartotojo teisių, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose, arba rizikos, su kuria vartotojas gali susidurti.
2. Klaidinančiais veiksmais taip pat laikoma komercinė veikla, kuri skatina arba gali paskatinti vidutinį vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Tokia veikla apima:
1) produkto rinkodarą, įskaitant lyginamąją reklamą, kurioje produktas painiojamas su kitais produktais, prekių ženklais, komercinės veiklos subjekto pavadinimais ar kitais žymenimis su skiriamaisiais požymiais;
2) komercinės veiklos subjekto įsipareigojimų, įtvirtintų elgesio kodeksuose, kurių komercinės veiklos subjektas įsipareigojo laikytis, nesilaikymą, jeigu tokie įsipareigojimai nėra tik siekiamybė, jų laikymąsi galima patikrinti ir jeigu komercinės veiklos subjektas, užsiimdamas komercine veikla, nurodo, kad yra saistomas tokio kodekso;
3) bet kokį prekės pateikimą, siūlymą ar pardavimą vartotojams Lietuvos Respublikoje kaip tapačios kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse parduodamai prekei, nors šių prekių sudėtis ar savybės reikšmingai skiriasi, išskyrus atvejus, kai tai pagrįsta teisėtomis ir objektyviomis priežastimis
4) ekologiškumo teiginio, susijusio su būsimu aplinkosauginiu veiksmingumu, skelbimą nenustačius aiškių, objektyvių, viešai prieinamų ir patikrinamų įsipareigojimų, nustatytų išsamiame ir realistiškame įgyvendinimo plane, į kurį įtraukti išmatuojami ir per nustatytą laiką įvykdytini tikslai ir kiti aktualūs elementai, būtini jo įgyvendinimui užtikrinti, pavyzdžiui, išteklių skyrimas, ir kurį reguliariai tikrina nepriklausomas trečiojo asmens ekspertas, kurio išvados pateikiamos vartotojams;
5) pranašumų, kurie yra nereikšmingi ir nėra susiję su jokia produkto ar komercinės veiklos subjekto ypatybe, reklamą vartotojams
… kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip:
1) apgaulingas tvirtinimas, kad komercinės veiklos subjektas yra saistomas elgesio kodekso;
2) patikimumo, kokybės ar lygiaverčio ženklo nurodymas, kai teisė nurodyti tokį ženklą nėra suteikta; 3) tvarumo ženklo, kuris nėra pagrįstas tvarumo ženklo sertifikavimo sistema arba nėra patvirtintas kompetentingos institucijos ar įstaigos, nurodymas; 4) apgaulingas tvirtinimas, kad elgesio kodeksui pritarė kompetentinga institucija ar įstaiga; 5 apgaulingas tvirtinimas, kad komercinės veiklos subjektui (įskaitant jo vykdomą komercinę veiklą) yra suteikta licencija (leidimas), arba apgaulingas tvirtinimas, kad produktas yra patvirtintas (atlikta produkto atitikties nustatytiems reikalavimams (teisės aktams, standartams ir pan.) procedūra), arba tvirtinimas apie suteiktą licenciją (leidimą) arba apie produkto patvirtinimą, nors komercinės veiklos subjektas nesilaiko licencijos (leidimo) suteikimo ar produkto patvirtinimo sąlygų; 6) bendrojo ekologiškumo teiginio pateikimas, jeigu komercinės veiklos subjektas negali pagrįsti su teiginiu susijusio pripažinto puikaus aplinkosauginio veiksmingumo;
7) ekologiškumo teiginio apie visą produktą arba visą komercinės veiklos subjekto veiklą skelbimas, jeigu jis iš tikrųjų susijęs tik su tam tikru produkto aspektu ar konkrečiu komercinės veiklos subjekto veiklos aspektu;
8) tvirtinimas, kad produktas turi neutralų, sumažintą arba teigiamą poveikį aplinkai, kiek tai susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu, kuris grindžiamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kompensavimu; 9 komercinis pasiūlymas nurodant kainą, tačiau neinformuojant, kad komercinės veiklos subjektas turi pagrįstų priežasčių manyti, kad jis negalės pateikti arba nurodyti kitą komercinės veiklos subjektą, kuris galėtų pateikti tų pačių ar lygiaverčių produktų už tą pačią kainą tokiu laikotarpiu ir kiekiu, kurie atitiktų protingumo kriterijus atsižvelgiant į produktą, jo reklamos mastą ir siūlomą kainą; 10 komercinis pasiūlymas nurodyta kaina, kai vėliau vartotojams atsisakoma parodyti reklamuotą produktą arba priimti to produkto užsakymą, arba pristatyti jį per protingumo kriterijus atitinkantį laiką, arba netinkamos kokybės to produkto pavyzdžio rodymas ketinant reklamuoti kitą produktą; 11 apgaulingas tvirtinimas, kad produktą bus galima įsigyti tik per ypač trumpą laikotarpį arba kad tik tuo laikotarpiu jį bus galima įsigyti nustatytomis sąlygomis, taip siekiant paskatinti vartotoją nedelsiant priimti sprendimą, nesuteikiant vartotojui galimybės ar pakankamai laiko priimti informacija paremtą sprendimą; 12 įsipareigojimas teikti parduoto produkto priežiūros paslaugas vartotojams, su kuriais komercinės veiklos subjektas iki sandorio sudarymo bendravo ne valstybės narės, kurioje įsikūręs komercinės veiklos subjektas, valstybine kalba, o vėliau priežiūros paslaugų teikimas tik kita kalba, apie tai aiškiai neinformavus vartotojo iki sandorio sudarymo; 13 apgaulingas tvirtinimas arba įspūdžio sudarymas, kad produktas gali būti teisėtai parduotas; 14 teisės aktuose numatytų vartotojo teisių nurodymas kaip išskirtinė komercinės veiklos subjekto pasiūlymo sąlyga; 15) teisės aktais visiems tam tikros kategorijos produktams Europos Sąjungos rinkoje nustatytų reikalavimų pateikimas kaip komercinės veiklos subjekto pasiūlymo išskirtinės savybės; 16 iš esmės netikslus tvirtinimas apie pavojaus vartotojo ar jo šeimos asmeniniam saugumui pobūdį ir mastą, jeigu vartotojas nepirks produkto; 17 produkto, panašaus į kito gamintojo produktą, reklamavimas siekiant sąmoningai suklaidinti vartotojus, kad produktą pagamino tas kitas gamintojas; 18 apgaulingas tvirtinimas, kad komercinės veiklos subjektas ketina netrukus nutraukti prekybą arba pakeisti prekybos vietą; 19 tvirtinimas, kad produktai gali padėti laimėti žaidimuose, grindžiamuose atsitiktinumu; 20 apgaulingas tvirtinimas, kad produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus; 21 iš esmės netikslios informacijos apie rinkos sąlygas arba informacijos, kur galima rasti produktą, teikimas siekiant paskatinti vartotoją įsigyti produktą mažiau palankiomis negu įprastinės rinkos sąlygos; 22 komercinėje veikloje naudojamas tvirtinimas, kad siūloma dalyvauti konkurse ar gauti prizą, nesuteikiant nurodytų prizų ar jų tinkamų atitikmenų; 23 produkto apibūdinimas kaip „ nemokamas “ ar panašiai, jeigu vartotojas turi mokėti, išskyrus neišvengiamas išlaidas, susidarančias dėl vartotojo reakcijos į komercinę veiklą (pavyzdžiui, vartotojo pašto ar telefono ryšio išlaidos pagal įprastus tarifus ir panašiai), ir išlaidas dėl produkto paėmimo ar mokėjimo už jo pristatymą; 24 sąskaitos ar panašaus mokėjimo dokumento įtraukimas į rinkodaros medžiagą, sukeliantis vartotojui apgaulingą įspūdį, kad jis jau užsakė parduodamą produktą; 25 apgaulingas tvirtinimas arba įspūdžio, kad komercinės veiklos subjektas veikia ne su savo prekyba, verslu, amatu arba profesija susijusiais tikslais, sudarymas ar apgaulingas prisistatymas vartotoju; 26 apgaulingo įspūdžio sudarymas, kad produktui bus suteikiamos priežiūros paslaugos kitoje valstybėje narėje, negu jis buvo parduotas; 27 piramidės pobūdžio skatinimo sistemos sukūrimas, kai vartotojas sumoka už galimybę gauti atlygį pirmiausia už kitų vartotojų įtraukimą į tą sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą, taip pat šios sistemos naudojimas ar reklamavimas; 28 produkto reklama per visuomenės informavimo priemones už komercinės veiklos subjekto užmokestį ar kitokį atlygį, kai tokia reklama nėra tinkamai pažymėta arba atskirta nuo kitos redakcinio pobūdžio informacijos vaizdo ar garso priemonėmis, kuriomis vartotojas galėtų aiškiai atpažinti, kad tai reklama; 29 paieškos rezultatų pagal vartotojo interneto paieškos užklausą pateikimas aiškiai neatskleidžiant jokios apmokėtos reklamos ar mokėjimo, kuriuo siekiama aukštesnio produktų reitingo paieškos rezultatuose; 30 bilietų į renginius, kuriuos komercinės veiklos subjektas įsigijo naudodamasis automatizuotomis priemonėmis, kad išvengtų nustatyto bilietų, kuriuos asmuo gali nusipirkti, kiekio apribojimo arba kitų bilietų pirkimui – pardavimui taikomų taisyklių, pardavimas vartotojams (perpardavimas); 31 skelbimas, kad atsiliepimus apie produktą pateikė vartotojai, kurie iš tikrųjų juo naudojosi ar jį įsigijo, – kai komercinės veiklos subjektas nesiima pagrįstų ir proporcingų veiksmų patikrinti, ar atsiliepimus pateikė tokie vartotojai; 32 neteisingų vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų pateikimas ar pavedimas tai padaryti kitam juridiniam arba fiziniam asmeniui, vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų socialinėse medijose iškraipymas, siekiant reklamuoti produktus. 33) nesuteikimas vartotojui informacijos apie tai, kad naujinys turės neigiamą poveikį skaitmeninių elementų turinčių prekių veikimui arba skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų naudojimui;
34) nurodymas, kad naujinys yra būtinas, nors jis tik pagerina funkcionalumą;
35) bet kokio pobūdžio komercinis pranešimas dėl prekės, kurioje įdiegta ypatybė siekiant sumažinti tos prekės patvarumą, nepaisant to, kad komercinės veiklos subjektas turi informacijos apie tą ypatybę ir jos poveikį prekės patvarumui;
36) apgaulingas tvirtinimas, kad įprastomis naudojimo sąlygomis prekei būdingas patvarumas tam tikrą naudojimo laiką ar ją naudojant tam tikru intensyvumu;
37) tvirtinimas, kad prekes galima taisyti, nors iš tikrųjų taip nėra;
38) vartotojo skatinimas pakeisti ar papildyti prekės keičiamąsias priemones anksčiau, nei būtina tai padaryti dėl techninių priežasčių;
39) nesuteikimas vartotojui informacijos apie prekės funkcionalumo pablogėjimą, jei bus naudojamos ne pirminio gamintojo teikiamos keičiamosios priemonės, atsarginės dalys ar priedai, arba apgaulingas tvirtinimas, kad toks prekės funkcionalumas pablogės.
6 straipsnis. Klaidinantis informacijos neatskleidimas 1. Atsižvelgiant į informacijos perdavimo priemonių ribotumą, klaidinančiu informacijos neatskleidimu laikomi tokie veiksmai, dėl kurių vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs:
1) esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, neatskleidimas arba 2) esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, nuslėpimas ar jos pateikimas neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku, arba 3) komercinės veiklos tikslo, jeigu jis neaiškus pagal kitas aplinkybes, neatskleidimas.
2. Jeigu vykdant komercinę veiklą informacijai perduoti naudojamos informacijos perdavimo priemonės yra ribotos apimties arba laiko atžvilgiu, sprendžiant, ar informacija buvo neatskleista, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą ir kitas priemones, kurių komercinės veiklos subjektas ėmėsi siekdamas, kad informacija būtų prieinama vartotojams kitais būdais.
3. Jeigu neaišku pagal kitas aplinkybes, esmine laikoma ši komercinio pasiūlymo informacija:
1) pagrindinės produkto savybės (kiek tai tikslinga naudojamų informacijos perdavimo priemonių ir produkto atžvilgiu);
2) komercinės veiklos subjekto buveinės, gyvenamosios vietos ar prekybos vietos adresas ir vardas, pavardė ar pavadinimas ir, jei reikia, komercinės veiklos subjekto, kurio vardu jis veikia, buveinės, gyvenamosios vietos ar prekybos vietos adresas ir vardas, pavardė ar pavadinimas;
3) galutinė produkto kaina arba apskaičiavimo būdas (jeigu dėl produkto pobūdžio ši kaina pagrįstai negali būti apskaičiuota iš anksto), galimos papildomos vartotojo išlaidos, pristatymo ar pašto išlaidos arba informacija apie tai, kad gali tekti patirti tokių papildomų išlaidų (jeigu šios išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos iš anksto);
4) apmokėjimo, pristatymo, komercinės veiklos vykdymo tvarka, jeigu ji skiriasi nuo profesinio atidumo reikalavimų;
5) jeigu suteikiama teisė vienašališkai nutraukti sandorį arba jo atsisakyti, – informacija apie šios teisės buvimą;
6) kai produktai siūlomi elektroninėse prekyvietėse, – informacija, ar asmuo, teikiantis produktus, yra komercinės veiklos subjektas, ar ne, remiantis to asmens elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjui pateikta deklaracija.
4. Jeigu vartotojams suteikiama galimybė remiantis užklausa pagal raktažodį, frazę arba kitas įvesties priemones ieškoti produktų, kuriuos siūlo skirtingi komercinės veiklos subjektai arba vartotojai, neatsižvelgiant į tai, kaip sudaromos sutartys, esmine laikoma elektroninės sąsajos dalyje, tiesiogiai ir lengvai prieinamoje iš interneto puslapio, kuriame pateikiami užklausos rezultatai, pateikta bendroji informacija apie pagrindinius parametrus, kurie lemia vartotojui pagal paieškos užklausą pateikiamų produktų reitingą, ir šių parametrų santykinį reikšmingumą, palyginti su kitais parametrais. Šios nuostatos netaikomos interneto paieškos sistemų teikėjams, kaip jie apibrėžti 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019 / 1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo 2 straipsnio 6 punkte.
5. Jeigu komercinės veiklos subjektas leidžia vartotojui susipažinti su atsiliepimais apie produktus, informacija apie tai, ar komercinės veiklos subjektas užtikrina, kad skelbiami atsiliepimai yra gauti iš vartotojų, kurie iš tikrųjų naudojo arba įsigijo produktą, ir kaip tai užtikrina, laikoma esmine.
6. Jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose nustatoma, kad vykdant komercinę veiklą privaloma pateikti ir kitą informaciją, ta informacija laikoma esmine.
… leidžia vartotojui susipažinti su atsiliepimais apie produktus, informacija apie tai, ar komercinės veiklos subjektas užtikrina, kad skelbiami atsiliepimai yra gauti iš vartotojų, kurie iš tikrųjų naudojo arba įsigijo produktą, ir kaip tai užtikrina, laikoma esmine.
6. Jeigu komercinės veiklos subjektas teikia paslaugą, kurią teikiant galima palyginti projektus, ir vartotojui teikia informaciją apie produktų arba tų produktų tiekėjų veiklos aplinkosaugines ir (ar) socialines savybes arba žiediškumo aspektus, pavyzdžiui, patvarumą, taisomumą ar perdirbamumą, informacija apie lyginamąjį metodą, lyginamus produktus ir jų tiekėjus, taip pat šios informacijos atnaujinimo priemones laikoma esmine.
7. Jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose nustatoma, kad vykdant komercinę veiklą privaloma pateikti ir kitą informaciją, ta informacija laikoma esmine.