Treneriai ir sporto specialistai

… 2 ir 3 punktuose ir 21 straipsnio 9 dalyje nurodytiems projektams (toliau – projektai) įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:

1) juridinio asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;

2) juridinis asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokestinių ir (ar) nemokestinių prievolių mokėjimu išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės ir (ar) nemokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta juridinio asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis

42 straipsnis. Kreipimasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu:

1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą;

2) Civilinio kodekso 3. 2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

2. Prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. 3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą užregistravimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotame teritoriniame skyriuje dienos raštu teikia nurodymą globos centrui parinkti vaikui laikinąjį globėją (rūpintoją).

4. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius organizuoja vaiko grąžinimą vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir, bendradarbiaudamas su atvejo vadybininku, organizuoja pagalbos plano peržiūrą, kurios metu patikslinamos įgyvendinamos pagalbos plane nustatytos priemonės ir vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą teikiamos paslaugos.

5. Nustačius, kad patikslintos pagalbos plano priemonės ir teiktos paslaugos nepadėjo vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą pasiekti teigiamų pokyčių, jie toliau piktnaudžiauja tėvų valdžia, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius:

1) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo;

2) jeigu kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir Civilinio kodekso 3. 2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo;

3) teismui priėmus nutartį leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais, atlieka šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus.

… sporto ministro sprendimu antrajai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso.

4. Sportininkų atstovo veikla grindžiama nešališkumo principu. Sportininkų atstovas, įgyvendindamas šiame įstatyme jam pavestas funkcijas ir priimdamas sprendimus ar siūlymus (rekomendacijas), yra nepriklausomas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos sporto organizacijos ir kiti juridiniai ar fiziniai asmenys neturi teisės sportininkų atstovui daryti jokio politinio, ekonominio, psichologinio, socialinio spaudimo ar kitokio neteisėto poveikio. Švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, veiklai reikalingus išteklius

… taisyklių ir paskelbtų nuostatų (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms) laikymąsi tos sporto šakos aukšto meistriškumo sporto varžybose.

34. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, Pasauliniame antidopingo kodekse, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme

… lėšų, nacionalinių fizinio aktyvumo programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas.

5. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti projektai, sudarius Sporto rėmimo fondą, finansuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka Nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo projektus rengia fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto organizacijos Nacionalinis fizinio aktyvumo projektas turi būti įgyvendinamas ne mažiau kaip penkiose savivaldybėse iš ne mažiau kaip dviejų Lietuvos apskričių, regioninis fizinio aktyvumo projektas – vienoje Lietuvos apskrityje. Ne mažiau kaip 10 procentų valstybės biudžeto lėšų, skirtų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams finansuoti, skiriama asmenų su negalia fizinio aktyvumo plėtros skatinimo projektams įgyvendinti.

6. Nacionaliniai ir regioniniai fizinio aktyvumo projektai ir sporto bazių pagerinimo projektai atrenkami konkurso būdu taikant šiuos bendruosius vertinimo kriterijus:

1) projekto aktualumo ir svarbos;

2) projekto veiksmingumo, poveikio ir tęstinumo;

3) projekto finansinio ir ekonominio pagrindimo;

4) projekto valdymo efektyvumo.

7. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, administruodama šio straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodytas programas ir projektus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka:

1) organizuoja ir atlieka projektų atranką (vertina administracinę atitiktį ir turinio bei išlaidų pagrįstumą), priima sprendimus dėl projektų atitikties švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytiems administracinės atitikties kriterijams, rengia išvadas dėl projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ir teikia jas komisijai;

2) organizuoja ir atlieka programų atranką (vertina administracinę atitiktį ir turinio bei išlaidų pagrįstumą) ir priima sprendimus dėl programų atitikties švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytiems reikalavimams;

3) priima sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo projektams ir programoms įgyvendinti;

4) sudaro švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų ir programų įgyvendinimo sutartis;

5) vykdo projektų ir programų įgyvendinimo priežiūrą, šių projektų ir programų išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą ir dėl jų priima sprendimus;

6) prižiūri projektų tęstinumo įsipareigojimų vykdymą įgyvendinus projektus;

7) nustato pažeidimus, priima sprendimus dėl veiksmų, susijusių su nustatytais pažeidimais, atlieka pažeidimų tyrimus dėl projektų ir programų įgyvendinimo ir projektų tęstinumo įsipareigojimų vykdymo;

8) atlieka kitas šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas funkcijas.

8. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai lėšos šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams administruoti skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai fiziniam aktyvumui finansuoti skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir negali viršyti 4 procentų atitinkamai šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams skiriamų lėšų metinės dalies.

9. Komisija įvertina jai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktus tinkamus valstybės biudžeto lėšomis finansuoti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus projektus ir teikia rekomendacinius pasiūlymus švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo.

10. Komisijos personalinę sudėtį ir komisijos nuostatus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Komisiją sudaro 7 nariai. Į komisiją po vieną skiriami trijų valstybės institucijų atstovai ir vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas. Tris atstovus į komisijos narius, atstovaujančius sporto organizacijoms, įskaitant vieną asmenų su negalia sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovą, skiria Nacionalinė sporto taryba.

11. Komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip …

13 straipsnis. Sportininkų, aukšto meistriškumo sporto trenerių ir teisėjų veikla 1. Sportininkui, aukšto meistriškumo sporto treneriui ar teisėjui darbo užmokestis ar atlygis už jų vykdomą veiklą gali būti mokamas pagal darbo, sporto veiklos arba paslaugų sutartis. 2. Regos klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir sporto šakų federacijos, įgyvendinančios sporto programas, privalo sudaryti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie yra suaugusiųjų ar jaunimo amžiaus grupių nacionalinių rinktinių nariai ir (ar) gauna valstybės stipendiją.

3. Sporto veiklos sutartis turi būti rašytinė. Sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, atsakomybės, susijusios su sportininkų rengimu ir dalyvavimu sporto varžybose atstovaujant Lietuvos Respublikai, nacionalinių antidopingo taisyklių laikymusi, atlygis, sutarties šalių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, sutarties galiojimo terminas, sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, kuriose turi būti numatyta, kad sutartis nutraukiama, kai atsiranda šio įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nustatyti valstybės stipendijos nemokėjimo pagrindai, ginčų nagrinėjimo tvarka. Sporto veiklos sutartis gali būti neatlygintinė.

III SKYRIUS FIZINIO AKTYVUMO IR AUKŠTO MEISTRIŠKUMO SPORTO TRENERIAI, FIZINIO AKTYVUMO IR AUKŠTO MEISTRIŠKUMO SPORTO INSTRUKTORIAI

… turi laikytis organizatoriaus nustatytų saugumo reikalavimų ir draudimų, nurodytų sporto renginio saugumo taisyklėse.

10. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių, vykstančių vandenyje, metu turi būti asmuo, atsakingas už asmenų saugumą vandenyje. V1 SKYRIUS PASAULIO LIETUVIŲ SPORTO ŽAIDYNĖS

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija sporto srityje 1. Seimas nustato sporto politikos kryptis, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus.

2. Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane nustato sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir šiems uždaviniams įgyvendinti skirtas nacionalines plėtros programas, jose nustato pažangos priemones.

3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės sporto politiką, dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą ir jame nustatant sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, rengia sporto politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

4. Valstybės sporto politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, kuri yra biudžetinė įstaiga ir kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

5. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

1) administruoja ir finansuoja sporto programas;

2) administruoja ir finansuoja nacionalines fizinio aktyvumo programas, nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo projektus, sporto bazių pagerinimo projektus;

3) administruoja ir finansuoja tarptautinių sporto varžybų projektus;

4) administruoja ir finansuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, vykdomą kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams;

5) teikia sporto šakų federacijų konsultavimo paslaugas, stiprina sporto šakų federacijų kompetencijas;

6) skatina sportininkus ir jų aukšto meistriškumo sporto trenerius už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus; 7) administruoja ir finansuoja pasaulio lietuvių sporto žaidynes; 8) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas ar švietimo, mokslo ir sporto ministro pavestas funkcijas.

6. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, jų valdomų valstybės informacinių išteklių, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.

7. Kitos valstybės institucijos ir įstaigos atlieka šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose, reguliuojančiuose sporto sritį, joms pavestas funkcijas sporto srityje ir sudaro sąlygas plėtoti sportą.