Baudžiamasis procesas
Šaukimas į apklausą liudytoja, bet tą dieną būsiu išvykusi — ar policija privalo perkelti?
76 šaltiniai · 52 teismų sprendimai · nuoroda į kiekvieną pirminį šaltinį
Klausimas
Gegužės 18 d. gavau šaukimą atvykti į policijos komisariatą liudytojos statusu būtent birželio 26 d. Kadangi tą dieną būsiu išvykusi į Vokietiją, iš karto paprašiau pareigūnės, kuri tiria bylą, kontaktų. Man buvo suteiktas tik jos el. pašto adresas, todėl tą pačią dieną parašiau prašymą perkelti apklausos datą ir paaiškinau situaciją, kad kelionė ir koncertas buvo suplanuoti gerokai anksčiau nei gavau šaukimą. Atsakymą gavau tik šio mėnesio 10 dieną. Pareigūnė atsisakė perkelti datą ir nurodė, kad jei birželio 26 d. neatvyksiu į komisariatą, man gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Norėčiau sužinoti: 1. Ar policija turi teisę atsisakyti perkelti apklausos datą tokioje situacijoje? 2. Ar iš anksto suplanuota ir apmokėta kelionė į užsienį gali būti laikoma svarbia neatvykimo priežastimi? 3. Kokias teisines galimybes turiu šioje situacijoje? 4. Ar verta pateikti papildomus dokumentus (bilietų pirkimo įrodymus, rezervacijas ir pan.) ir kam juos reikėtų teikti?
Trumpai: policija gali neperkelti apklausos datos, jeigu pareigūnė nepripažįsta kelionės svarbia neatvykimo priežastimi. Iš anksto suplanuota ir apmokėta kelionė nėra tiesiogiai įrašyta į BPK svarbių priežasčių sąrašą, bet sąrašas nėra baigtinis, todėl ją galima prašyti pripažinti svarbia priežastimi. Praktiniu požiūriu verta nedelsiant pateikti įrodymus raštu tai pačiai tyrimą atliekančiai pareigūnei ir prašyti rašytinio sprendimo.
Teisinis pagrindimas
Liudytoja, gavusi šaukimą, privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir duoti teisingus parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes [4, 7]. Jeigu liudytoja be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, jai gali būti taikomos BPK 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės [4, 7].
BPK 37 straipsnio 1 dalyje svarbiomis neatvykimo priežastimis nurodytos, be kita ko, liga, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma, šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga pavojinga jų gyvybei būklė, šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas, taip pat kitos konkrečiai išvardytos aplinkybės [3, 29]. Iš anksto suplanuota kelionė į užsienį šiame sąraše tiesiogiai nepaminėta [3, 29].
Tačiau BPK 37 straipsnio 2 dalis leidžia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui svarbia priežastimi pripažinti ir kitokią neatvykimo priežastį [3]. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad BPK 37 straipsnio 1 dalies sąrašas nėra baigtinis, nes pagal 2 dalį svarbia gali būti pripažinta ir kita priežastis [28].
Todėl atsakymai į Jūsų klausimus būtų tokie:
-
Taip, policija gali atsisakyti perkelti apklausą, nes vien pats prašymas automatiškai neatleidžia nuo pareigos atvykti; sprendžiama, ar nurodyta priežastis pripažįstama svarbia [3, 4].
-
Iš anksto suplanuota ir apmokėta kelionė gali būti prašoma pripažinti svarbia priežastimi, bet BPK jos automatiškai tokia nelaiko [3, 28]. Kuo aiškiau įrodysite, kad kelionė objektyviai suplanuota ir apmokėta iki šaukimo gavimo, tuo pagrįstesnis prašymas pagal BPK 37 straipsnio 2 dalį [3].
-
Teisinės galimybės: pakartotinai raštu prašyti pakeisti apklausos datą, aiškiai remiantis BPK 37 straipsnio 2 dalimi; pateikti dokumentus, patvirtinančius kelionės datą, pirkimą ir negrąžinamumą; prašyti rašytinio atsakymo, ar priežastis pripažįstama svarbia; pasiūlyti kelias artimiausias alternatyvias apklausos datas [3, 4]. Mano turimuose oficialiuose šaltiniuose neradau pakankamo pagrindo tiksliai nurodyti atskiros tokio ikiteisminio tyrimo pareigūnės atsisakymo apskundimo tvarkos liudytojui.
-
Taip, papildomus dokumentus verta pateikti. Juos reikėtų teikti tyrimą atliekančiai pareigūnei raštu, nes būtent ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali spręsti, ar kitokia neatvykimo priežastis pripažįstama svarbia [3]. Pridėkite bilietų, rezervacijų, apmokėjimo ir pirkimo datos įrodymus, taip pat ankstesnio kreipimosi kopiją.
Praktinė santrauka: iki birželio 26 d. dar kartą raštu pateikite motyvuotą prašymą perkelti apklausą, pridėkite įrodymus, nurodykite, kad kelionė įsigyta iki šaukimo gavimo, ir paprašykite pripažinti neatvykimo priežastį svarbia pagal BPK 37 straipsnio 2 dalį. Kol tokio pripažinimo nėra, neatvykimas lieka rizikingas, nes liudytojui už neatvykimą be svarbios priežasties gali būti taikomos procesinės prievartos priemonės [4, 7].
Šis atsakymas automatiškai sugeneruotas remiantis viešais oficialiais šaltiniais. Tai nėra individuali teisinė konsultacija. Konkrečiu atveju kreipkitės į kvalifikuotą teisės ar mokesčių specialistą.
Šaltiniai (76)
- [1] Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas , 27 str.↗ ŠaltinisĮstatymas
Rodyti šaltinio tekstą
5. Asmuo Europos arešto orderį išdavusiai valstybei perduodamas tik dėl baudžiamojo persekiojimo už tame orderyje nurodytą nusikalstamą veiką ar paskirtos bausmės vykdymo. Jeigu užsienio valstybė kartu su išduotu Europos arešto orderiu pateikia prašymą perduoti asmenį ir dėl jo baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios negali būti išduodamas Europos arešto orderis, šis prašymas nagrinėjamas kartu su Europos arešto orderiu. Sprendimą dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį priimantis teismas gali sutikti, kad asmuo būtų perduotas ir dėl šios nusikalstamos veikos, jeigu ji pripažįstama nusikalstama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. 6. Jeigu užsienio valstybė po to, kai Lietuvos Respublika jai perdavė asmenį pagal Europos arešto orderį, pateikia prašymą dėl šio asmens baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, arba prašymą dėl šio asmens perdavimo ar išdavimo trečiajai valstybei, šį prašymą nagrinėja ir sutikimą duoda Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra gali motyvuotai nesutikti dėl asmens baudžiamojo persekiojimo ar bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios nebuvo išduotas Europos arešto orderis, arba dėl asmens perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9(1) straipsnyje nustatyti Europos arešto orderio nevykdymo pagrindai ir (ar) sąlygos. Sutikimas pagal Europos arešto orderį užsienio valstybei perduotą asmenį išduoti trečiajai (ne Europos Sąjungos) valstybei gali būti duodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra sutikimą arba nesutikimą dėl asmens baudžiamojo persekiojimo, paskirtos bausmės vykdymo arba asmens perdavimo ar išdavimo trečiajai valstybei turi duoti per dvidešimt dienų nuo prašymo gavimo dienos. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sutikimą dėl pagal Europos arešto orderį užsienio valstybei perduoto asmens baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, arba dėl šio asmens perdavimo ar išdavimo trečiajai valstybei per dešimt dienų nutartimi patvirtina Vilniaus apygardos teismo teisėjas.
- [2] Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas , 21 str.↗ ŠaltinisĮstatymas
Rodyti šaltinio tekstą
3. Kaltinamasis turi teisę: žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis. 4. Kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o kaltinamasis, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, tampa išteisintuoju. 23 straipsnis. Kaltinamasis aktas Kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką. 24 straipsnis. Kasacinė instancija Kasacinė instancija yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis nagrinėja bylas pagal skundus dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių. 25 straipsnis. Kasacinis skundas Kasacinis skundas yra skundas, paduodamas įstatymų nustatyta tvarka dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties. 26 straipsnis. Kasatorius Kasatorius yra kasacinį skundą padavęs asmuo. 27 straipsnis. Nakties metas Nakties metas yra paros laikas nuo 22 iki 6 valandos. 28 straipsnis. Nukentėjusysis 1. Nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. 2. Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. 3. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas. 29 straipsnis. Nuosprendis
- [3] Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas , 37 str.↗ ŠaltinisĮstatymas
Rodyti šaltinio tekstą
37 straipsnis. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys 1. Svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: 1) laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; 2) nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; 3) išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; 4) šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; [Punkto redakcija iki 2008-01-01] 5) sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; [Punkto redakcija nuo 2008-01-01] 5) ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; 6) šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; 7) šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. 2. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis. 38 straipsnis. Šeimos nariai Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. 39 straipsnis. Teisėjas Teisėjas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas; Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo skyriaus pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas; apygardos teismo pirmininkas, apygardos teismo skyriaus pirmininkas, apygardos teismo teisėjas; apylinkės teismo pirmininkas, apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, apylinkės teismo teisėjas. 40 straipsnis. Teismas 1. Teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardos teismas, apylinkės teismas. [Dalies redakcija iki 2007-09-01] 2. Teismas yra: apylinkės teismo teisėjas ar apylinkės teismo teisėjų kolegija, apygardos teismo teisėjas ar apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjantys baudžiamąsias bylas pirmąja instancija; apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylas apeliacine tvarka; Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjantys bylas apeliacine tvarka; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, nagrinėjančios bylas kasacine tvarka. [Dalies redakcija nuo 2007-09-01] 2. Teismas yra: apylinkės teismo teisėjas ar apylinkės teismo teisėjų kolegija, apygardos teismo teisėjas ar apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, nagrinėjantys ir priimantys sprendimus šiame Kodekse numatytais klausimais. 41 straipsnis. Teismo baudžiamasis įsakymas Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme.
- [4] Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas , 83 str.↗ ŠaltinisĮstatymas
Rodyti šaltinio tekstą
83 straipsnis. Liudytojo pareigos ir atsakomybė 1. Kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. 2. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. 3. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, teisėjas ar teismas taip pat gali paskirti šio Kodekso 163 straipsnio 1 dalyje numatytą areštą. 4. Už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. ANTRASIS SKIRSNIS Ekspertai 84 straipsnis. Ekspertas 1. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą. 2. Jeigu Lietuvos Respublikos ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo. 3. Prireikus ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisę būti ekspertu Europos Sąjungos valstybėje narėje arba valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi teisinės pagalbos sutartį. 85 straipsnis. Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašas 1. Asmenys į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą įrašomi įstatymų nustatyta tvarka. 2. Į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą įrašyti ekspertai yra įspėti dėl atsakomybės už melagingos išvados pateikimą ir proceso metu atskirai neįspėjami. 86 straipsnis. Eksperto teisės 1. Ekspertas turi teisę: 1) susipažinti su bylos medžiaga, susijusia su ekspertizės dalyku; 2) prašyti pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti; 3) dalyvauti atliekant su ekspertizės dalyku susijusius tyrimo veiksmus ir nagrinėjant bylą teisme. 2. Ekspertas atsisako pateikti išvadą, jeigu jam pateiktos medžiagos nepakanka išvadai padaryti arba ta medžiaga neatitinka specialių jo žinių. Šiais atvejais ekspertas surašo aktą, kad negalima pateikti išvados. 87 straipsnis. Eksperto pareigos ir atsakomybė 1. Ekspertas privalo šaukiamas atvykti į teismą ir pateikti nešališką išvadą jam pateiktais klausimais. 2. Ekspertui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. 3. Už melagingos išvados pateikimą ekspertas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. 88 straipsnis. Ekspertizės akto turinys 1. Atlikęs reikiamus tyrimus, ekspertas surašo ekspertizės aktą. Jis susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. 2. Ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma: akto surašymo data ir vieta; nutartis skirti ekspertizę; ekspertizei pateikta medžiaga ir klausimai; eksperto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija, darbo ekspertu stažas; tyrimų pradžios ir pabaigos datos; atliekant ekspertizę dalyvavę asmenys. 3. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: tyrimo objektų būklė; jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir jų vertinimas. 4. Išvadose suformuluojami atsakymai į pateiktus klausimus. Eksperto išvados negali peržengti jo specialių žinių ribų. TREČIASIS SKIRSNIS SPECIALIStai 89 straipsnis. Specialistas 1. Specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. 2. Specialistu gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas arba šioje įstaigoje nedirbantis asmuo. Specialistai, kurie yra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, pagal pareigas yra įspėti dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Specialistai, kurie nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. 3. Teismo medikai yra specialistai, atliekantys žmogaus kūno arba lavono tyrimą. 4. Teismo psichiatrai, teismo psichologai yra specialistai, atliekantys asmens psichinės būklės tyrimą. 5. Specialistas šaukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą ir pateikti nešališką išvadą ar paaiškinimus jam pateiktais klausimais. Specialistui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. Už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą specialistas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. 90 straipsnis. Specialisto išvada 1. Atlikęs pavestą objektų tyrimą, specialistas pateikia išvadą. 2. Specialisto išvada gali būti įrašoma į tyrimo veiksmo protokolą. Po išvada, įrašyta į tyrimo veiksmo protokolą, specialistas pasirašo. 3. Jeigu objektus būtina tirti laboratorijoje, specialisto išvada surašoma atskiru dokumentu. Specialisto išvadoje nurodoma: specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Prie specialisto išvados pridedama vaizdinė medžiaga. VI skyrius Daiktai ir dokumentai PIRMASIS SKIRSNIS Daiktai 91 straipsnis. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. 92 straipsnis. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, procesinis įforminimas ir laikymo tvarka 1. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jeigu jų nereikia tirti šio Kodekso 205 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti apžiūrimi pagal šio Kodekso 207 straipsnyje nustatytas taisykles. 2. Daiktai, kuriuos būtina tirti, apžiūrimi ir aprašomi specialisto išvadoje. 3. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi ir perduodami kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. 4. Daiktai, kurių dėl gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negalima laikyti ir perduoti kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, turi būti, jei įmanoma, nufotografuojami, užantspauduojami ir laikomi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje. 93 straipsnis. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikymo terminai 1. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos. Kai ginčas dėl teisės į daiktus yra spręstinas ieškinio tvarka, daiktai laikomi iki sprendimo, priimto toje byloje civilinio proceso tvarka, įsiteisėjimo. 2. Daiktai gali būti grąžinti jų savininkams ir nesuėjus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems terminams, jeigu tai nepakenks procesui. 3. Daiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimo, priežiūros ir laikymo išlaidos būtų aiškiai per didelės ir kurie negali būti grąžinami savininkui, tuojau parduodami (perduodami) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta areštuotam turtui realizuoti tvarka. Įstatymų nustatytais atvejais savininkui …
- [5] Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas , 58 str.Įstatymas
Rodyti šaltinio tekstą
58 straipsnis. Šaukiamų į teismą asmenų atsakomybė 1. Jeigu šaukiamas asmuo be svarbios priežasties neatvyko į teismą, jis teisėjo arba teismo nutartimi gali būti atvesdinamas. Už neatvykimą į teismą ar atsisakymą teisme duoti parodymus, paaiškinimus ar išvadą gali būti skiriama bauda iki 300 eurų arba skiriamas iki vieno mėnesio areštas. 2. Už žinomai melagingų liudytojo parodymų, eksperto melagingos išvados, specialisto melagingo paaiškinimo ar išvados davimą, žinomai neteisingą vertėjo vertimą asmenys atsako Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Apie tai liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas pasirašytinai įspėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ar teismo.
- [6] Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas , 182 str.↗ ŠaltinisĮstatymas
Rodyti šaltinio tekstą
2. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kai tam yra pagrindas, taiko nukentėjusiajam ar liudytojui anonimiškumą, taip pat imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę nurodančių duomenų slaptumui užtikrinti. 199 straipsnis. Anonimiškumo taikymo nukentėjusiajam ir liudytojui pagrindai 1. Nukentėjusiajam ir liudytojui anonimiškumas gali būti taikomas, jeigu: 1) gresia realus pavojus nukentėjusiojo, liudytojo ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui; 2) nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai yra svarbūs baudžiamajai bylai; 3) nukentėjusysis ar liudytojas dalyvauja procese dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo. 2. Nukentėjusiajam ar liudytojui anonimiškumas taikomas, jeigu yra visi šiame straipsnyje išvardyti pagrindai. 200 straipsnis. Nukentėjusiojo ar liudytojo anonimiškumo nustatymo tvarka 1. Nukentėjusysis ar liudytojas prieš apklausą gali prašyti taikyti anonimiškumą.
- [7] Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas , 80 str.↗ ŠaltinisĮstatymas
Rodyti šaltinio tekstą
80(1) straipsnis. Sprendimo atskleisti informacijos šaltinio paslaptį priėmimas Šio Kodekso 80 straipsnio 5 punkte numatytu atveju dėl būtinybės atskleisti informacijos šaltinio paslaptį ikiteisminio tyrimo metu pagal prokuroro gautą prašymą priimdamas nutartį nusprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas, o perdavus bylą į teismą – bylą nagrinėjantis teismas. Kodeksas Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21) 81 straipsnis. Liudytojo teisės Liudytojas turi teisę: 1) duoti parodymus savo gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba; 2) susipažinti su savo parodymų protokolu ir daryti jame pakeitimus bei pataisas; 3) prašyti, kad būtų daromi jo parodymų garso ir vaizdo įrašai; 4) pats surašyti parodymus; 5) įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones; 6) gauti turėtų išlaidų atlyginimą; 7) turėti atstovą. 82 straipsnis. Liudijimo ypatumai 1. Respublikos Prezidentą jo sutikimu apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas Respublikos Prezidento rezidencijoje. Į teismo posėdį Respublikos Prezidentas nešaukiamas. 2. Įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. 3. Asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta šio Kodekso 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse. 83 straipsnis. Liudytojo pareigos ir atsakomybė 1. Kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. 2. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. 3. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, teisėjas ar teismas taip pat gali paskirti šio Kodekso 163 straipsnio 1 dalyje numatytą areštą. 4. Už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. ANTRASIS SKIRSNIS Ekspertai 84 straipsnis. Ekspertas 1. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą. 2. Jeigu Lietuvos Respublikos ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo. 3. Prireikus ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisę būti ekspertu Europos Sąjungos valstybėje narėje arba valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi teisinės pagalbos sutartį. 85 straipsnis. Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašas 1. Asmenys į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą įrašomi įstatymų nustatyta tvarka. 2. Į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą įrašyti ekspertai yra įspėti dėl atsakomybės už melagingos išvados pateikimą ir proceso metu atskirai neįspėjami. 86 straipsnis. Eksperto teisės 1. Ekspertas turi teisę: 1) susipažinti su bylos medžiaga, susijusia su ekspertizės dalyku; 2) prašyti pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti; 3) dalyvauti atliekant su ekspertizės dalyku susijusius tyrimo veiksmus ir nagrinėjant bylą teisme. 2. Ekspertas atsisako pateikti išvadą, jeigu jam pateiktos medžiagos nepakanka išvadai padaryti arba ta medžiaga neatitinka specialių jo žinių. Šiais atvejais ekspertas surašo aktą, kad negalima pateikti išvados. 87 straipsnis. Eksperto pareigos ir atsakomybė 1. Ekspertas privalo šaukiamas atvykti į teismą ir pateikti nešališką išvadą jam pateiktais klausimais. 2. Ekspertui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. 3. Už melagingos išvados pateikimą ekspertas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. 88 straipsnis. Ekspertizės akto turinys 1. Atlikęs reikiamus tyrimus, ekspertas surašo ekspertizės aktą. Jis susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. 2. Ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma: akto surašymo data ir vieta; nutartis skirti ekspertizę; ekspertizei pateikta medžiaga ir klausimai; eksperto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija, darbo ekspertu stažas; tyrimų pradžios ir pabaigos datos; atliekant ekspertizę dalyvavę asmenys. 3. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: tyrimo objektų būklė; jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir jų vertinimas. 4. Išvadose suformuluojami atsakymai į pateiktus klausimus. Eksperto išvados negali peržengti jo specialių žinių ribų. TREČIASIS SKIRSNIS SPECIALIStai 89 straipsnis. Specialistas 1. Specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. 2. Specialistu gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas arba šioje įstaigoje nedirbantis asmuo. Specialistai, kurie yra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, pagal pareigas yra įspėti dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Specialistai, kurie nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. 3. Teismo medikai yra specialistai, atliekantys žmogaus kūno arba lavono tyrimą. 4. Teismo psichiatrai, teismo psichologai yra specialistai, atliekantys asmens psichinės būklės tyrimą. 5. Probuotojai yra specialistai, atliekantys asmens socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, galinčių padėti teismui individualizuoti probacijos sąlygas, tyrimą. 6. Specialistas šaukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą ir pateikti nešališką išvadą ar paaiškinimus jam pateiktais klausimais. Specialistui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. Už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą specialistas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. 90 straipsnis. Specialisto išvada 1. Atlikęs pavestą objektų tyrimą, specialistas pateikia išvadą. 2. Specialisto išvada surašoma atskiru dokumentu arba gali būti įrašoma į tyrimo veiksmo protokolą. Po išvada, įrašyta į tyrimo veiksmo protokolą, specialistas pasirašo. 3. Specialisto išvadoje, kuri surašoma kaip atskiras dokumentas, nurodoma: specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar probacijos sąlygoms individualizuoti. Prie specialisto išvados pridedama vaizdinė medžiaga. VI skyrius Daiktai ir dokumentai PIRMASIS SKIRSNIS Daiktai 91 straipsnis. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui …
- [8] Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas , 252 str.↗ ŠaltinisĮstatymas
Rodyti šaltinio tekstą
252 straipsnis. Civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ar jų atstovo neatvykimo pasekmės 1. Jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. 2. Teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant. 3. Civilinio atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nesustabdo civilinio ieškinio nagrinėjimo. 253 straipsnis. Teismo nutartys 1. Nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus teismas išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones. 2. Teismas nusprendžia, ar nutartis surašyti kaip atskirus dokumentus ir priimti pasitarimų kambaryje, ar jas priimti pačioje posėdžių salėje ir įrašyti į teisiamojo posėdžio protokolą. 3. Bylos nagrinėjimo teisme metu priimamos nutartys turi būti paskelbtos balsu. Įstatymas papildomas 2531 straipsniu nuo 2012-07-01:
- [9] Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas , 406 str.↗ ŠaltinisĮstatymas
Rodyti šaltinio tekstą
406 straipsnis. Proceso atnaujinimas asmeniui, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė 1. Jeigu asmenį, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gydytojų komisija pripažįsta pasveikusiu, teismas šio Kodekso 405 straipsnyje nustatyta tvarka priima nutartį panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę ir nusprendžia, ar bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui atlikti ar perduoti į teismą bendra tvarka, ar pasiųsti asmenį toliau atlikti bausmę. 2. Sveikatos priežiūros įstaigoje išbūtas laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės atlikimo laiką. XXX skyrius privataus kaltinimo bylų Procesas 407 straipsnis. Privataus kaltinimo bylos Baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus. 408 straipsnis. Asmenys, turintys teisę paduoti skundą ar pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme 1. Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. 2. Jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. 3. Jeigu procesas pradėtas dėl nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimo, toks atstovas teisme įgyja privataus kaltintojo statusą ir kaltinimą teisme palaiko vienas arba kartu su nukentėjusiuoju.
- [10] Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas , 80 str.↗ ŠaltinisĮstatymas
Rodyti šaltinio tekstą
80 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai Kaip liudytojas negali būti apklausiamas: 1) asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio Kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus; 2) teisėjas – apie teismo pasitarimų kambario paslaptį; 3) įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai – dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas, taip pat vertėjas – dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo atlikdamas vertėjo pareigas pagal šio Kodekso 8 straipsnio 4 dalies nuostatas; 4) dvasininkai – dėl to, kas jiems buvo patikėta per išpažintį; 5) viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, jų dalyviai, žurnalistai – dėl to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą sudaro informacijos šaltinio paslaptį, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys sutinka duoti parodymus arba kai yra priimtas teismo sprendimas, kad būtina atskleisti informacijos šaltinį dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas, ir kai kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinį nėra galimybės arba jos jau yra išnaudotos.
- [11] Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 131 "Dėl dokumentų formų patvirtinimo" pakeitimo↗ ŠaltinisPoįstatyminis aktas
Rodyti šaltinio tekstą
…į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.“ ADMINISTRACINIS NURODYMAS (rašomas esant ATPK 2601 straipsnyje nurodytiems pagrindams)
- [12] Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m sausio 8 d. įsakymo Nr. VA-2 "Dėl Dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių bei formų patvi↗ ŠaltinisPoįstatyminis aktas
Rodyti šaltinio tekstą
…Primename, jog ATPK _______ straipsnyje ( _____ straipsnio _____ dalyje) nurodytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia baudą nuo ______ litų iki ______ litų arba įspėjimą (išbraukti, jeigu nenumatytas). Vadovaujantis ATPK 2601 str. 3 dalimi, administracinis nurodymas yra neskundžiamas. Pastaba. Asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, prašymas nerašyti administracinio nurodymo pildomas administracinių teisės pažeidimų protokolo skiltyje „kitos bylai nagrinėti būtinos žinios“.
- [13] Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. VA-2 "Dėl dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių bei formų patv↗ ŠaltinisPoįstatyminis aktas
Rodyti šaltinio tekstą
…į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.“ Su administracinio teisės pažeidimo protokolu susipažinau, protokolo tekstas išverstas į man suprantamą kalbą, vieną egzempliorių gavau: ___________________________________________________________________________ (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parašas, asmens vardas, pavardė, jeigu atsisako pasirašyti – tai pažymėti) Pranešimą apie tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 20_ _ m. ___________ ___ d. _____ val. adresu: ___________________________________ , (adresas, kabineto numeris) gavau 20_ _ m. _______________ ____ d. ________________________________________ (asmens parašas) _________________
- [14] Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 131 "Dėl dokumentų formų patvirtinimo" pakeitimo↗ ŠaltinisPoįstatyminis aktas
Rodyti šaltinio tekstą
____________________________________________ ___________________________________________________________________________ Pažeidėjui išaiškintos jo teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje: „Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.“
- [15] (Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2002 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 116 atitaisymo)↗ ŠaltinisPoįstatyminis aktas
Rodyti šaltinio tekstą
…Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.“ Su administracinio teisės pažeidimo protokolu susipažinau: ________________________________________________________________________________ (administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens vardas, pavardė, parašas, jeigu atsisako pasirašyti – apie tai pažymėti)
- [16] Dėl Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje FR0333 formos ir jos užpildymo taisyklių bei nutarimo dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais FR1095 formos patvirtinimo↗ ŠaltinisPoįstatyminis aktas
Rodyti šaltinio tekstą
…12. Jeigu yra priimtas sprendimas nutraukti Bylą, tai FR0333 formos rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas pagrįstas Bylos nutraukimo pagrindas (ATPK straipsnis ir punktas). Vadovaujantis ATPK 250 ir 251 straipsniais, Byla gali būti nutraukta tokioms aplinkybėmis: 12.1. kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties; 12.2. kai asmeniui, padariusiam priešingą teisei veikimą arba neveikimą, nėra sukakę šešiolika metų; 12.3. kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje; 12.4. kai asmuo veikė būtinojo reikalingumo arba būtinosios ginties atveju; 12.5. kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracinės nuobaudos skyrimą; 12.6. kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas;
- [17] Dėl Dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių bei formų patvirtinimo↗ ŠaltinisPoįstatyminis aktas
Rodyti šaltinio tekstą
…Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, šaukiamas atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną, į teismą ar į administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kuris pagal administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno, teismo ar kitos administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos šaukimą vengia atvykti, policijos pareigūnai gali atvesdinti. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, policija ar teismas gali paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paiešką.
- [18] Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. VA-2 „Dėl Dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių bei formų patv↗ ŠaltinisPoįstatyminis aktas
Rodyti šaltinio tekstą
…Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, šaukiamas atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną, į teismą ar į administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kuris pagal administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno, teismo ar kitos administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos šaukimą vengia atvykti, policijos pareigūnai gali atvesdinti. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, policija ar teismas gali paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paiešką.
- [19] Rekomendacijos dėl liudytojo apklausos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka↗ ŠaltinisKomentaras
Rodyti šaltinio tekstą
Rekomendacijų dėl liudytojo apklausos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 1 priedas (Nutarimo formos pavyzdys) NUTARIMAS APKLAUSTI ASMENĮ KAIP LIUDYTOJĄ APIE SAVO PATIES GALIMAI PADARYTĄ NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ 200_ m. _________________ d. ____________________ (vieta) ___________________________________________________________________________ (prokuratūros, padalinio pavadinimas, prokuroro vardas ir pavardė) _________________________________________________________ baudžiamojoje byloje Nr. ________________________ dėl_____________________________________________ ___________________________________________________________________________ nustat ė: ___________________________________________________________________________ (pagrindas ir motyvai, dėl kurių asmuo apklaustinas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką) ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ Konstatuotina, kad_______________________________________________________ (vardas ir pavardė) apklausiamas kaip liudytojas gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 punktu ir 82 straipsnio 3 dalimi, nutar ė: baudžiamojoje byloje Nr. _________________________________________ apklausti ___________________________________________________________________________ (vardas ir pavardė) kaip liudytoją apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Prokuroras ______________ _________________________ (parašas) (vardas ir pavardė) Nutarimas man paskelbtas 200___ m. ______________________ d. ir išaiškinta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 str. 3 d. numatytus liudijimo ypatumus. Man išaiškinta, kad asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, gali sutikti arba nesutikti būti apklausiamas kaip liudytojas. Taip pat išaiškinta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Asmuo, kuris BPK 82 str. 3 d. nustatyta tvarka prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, teisę reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Šiam asmeniui už neatvykimą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba atsisakymą ar vengimą duoti parodymus negali būti taikomos procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 163 str., jis neatsako pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą. Taip pat išaiškinta, kad kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Be pateisinamos priežasties neatvykęs pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą, toks asmuo gali būti atvesdinamas BPK 142 straipsnio nustatyta tvarka. Už ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis BPK ar kitais įstatymais, nevykdymą ar trukdymą tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą gali būti taikomos procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 163 str. __________________________ (parašas, vardas ir pavardė) __________________________ , susipažinęs su prokuroro nutarimu ir išaiškintomis teisėmis, (vardas ir pavardė) pareiškė, kad________________________________ būti apklausiamas kaip liudytojas, kuris (asmens valia dėl jo sutikimo ar nesutikimo) gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. _____________________________ (parašas, vardas ir pavardė) __________________________________ _____________________________ (nutarimą paskelbusio pareigūno pareigos) (parašas, vardas ir pavardė)
- [20] LVAT administracines teises praktikos biuletenis Nr. 23↗ ŠaltinisKomentaras
Rodyti šaltinio tekstą
169. Liudytoju administracinėje byloje gali būti bet kuris teisiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis žinių apie bylai reikšmingas aplinkybes ir nepatenkantis į asmenų, negalinčių būti liudytojais, sąrašą. Toks sąrašas nustatytas ABTĮ 60 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad negali būti šaukiami ir apklausiami kaip liudytojai: 1) atstovai civilinėje byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo eidami atstovo ar gynėjo pareigas; 2) asmenys, kurie dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų; 3) dvasininkai apie aplinkybes, kurias sužinojo per tikinčiojo išpažintį. Jei asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra ne teisinis, o, pavyzdžiui, grįstas giminystės, draugystės, tarnybinio pavaldumo ir pan. ryšiais su vienu iš byloje dalyvaujančių asmenų, toks asmuo gali būti liudytoju, tačiau asmeninį suinteresuotumą lemiančios aplinkybės turės reikšmės vertinant jo parodymus (2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3753/2011). 170. Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus (ABTĮ 60 str. 1 d.). Tais atvejais, kai liudytojas yra įkalintas, teismas sprendžia tokio asmens konvojavimo ir pristatymo į teismo posėdį klausimą. Tai pagrindžiama ne tik paminėta liudytojo pareiga, bet ir teismui nustatytu imperatyvu bylas nagrinėti visapusiškai ir išsamiai įvertinus visas faktines aplinkybes ir įrodymus (2011 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011). Už liudytojo pareigų nevykdymą ABTĮ įtvirtina tam tikras sankcijas: už žinomai melagingų liudytojo parodymų davimą – atsakomybė BK ir ATPK nustatyta tvarka (ABTĮ 59 str. 2 d.), liudytojui be pateisinamų priežasčių neatvykus pas bylą posėdžiui rengiantį teisėją ar į teismo posėdį gali būti skiriama bauda (ABTĮ 84 str. 1 d. 2 p.). 171. Asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti (ABTĮ 60 str. 2 d.). Iš čia matyti, jog prašymas turi būti pagrįstas ir vien šio reikalavimo neišpildžius, teismas gali prašymo netenkinti. Be to, teismų praktika patvirtina, jog aptariamo prašymo tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012). 172. ABTĮ liudytojo apklausos tvarkos iš esmės nereglamentuoja, tik nurodoma, jog iki apklausos liudytojai iš posėdžių salės pašalinami (ABTĮ 82 str. 5 d.), prieš liudytojui duodant parodymus, posėdžio pirmininkas nustato jo asmens tapatybę ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus, paimamas atitinkamas pasižadėjimas (ABTĮ 82 str. 6 d.). Liudytojai parodymus duoda žodžiu konkrečios bylos teismo posėdyje, išskyrus kelias ABTĮ įtvirtintas 760
- [21] LVAT teismų praktikos apibendrinimai — 23 apibendrinimas↗ ŠaltinisKomentaras
Rodyti šaltinio tekstą
…A62-3753/2011). 170. Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus (ABTĮ 60 str. 1 d.). Tais atvejais, kai liudytojas yra įkalintas, teismas sprendžia tokio asmens konvojavimo ir pristatymo į teismo posėdį klausimą. Tai pagrindžiama ne tik paminėta liudytojo pareiga, bet ir teismui nustatytu imperatyvu bylas nagrinėti visapusiškai ir išsamiai įvertinus visas faktines aplinkybes ir įrodymus (2011 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011). Už liudytojo pareigų nevykdymą ABTĮ įtvirtina tam tikras sankcijas: už žinomai melagingų liudytojo parodymų davimą – atsakomybė BK ir ATPK nustatyta tvarka (ABTĮ 59 str. 2 d.), liudytojui be pateisinamų priežasčių neatvykus pas bylą posėdžiui rengiantį teisėją ar į teismo posėdį gali būti skiriama bauda (ABTĮ 84 str. 1 d. 2 p.). 171. Asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti (ABTĮ 60 str. 2 d.). Iš čia matyti, jog prašymas turi būti pagrįstas ir vien
- [22] LAT, d3fc3535-ac43-4fe0-b185-e9112b92b686 (Nutartis, 2009-01-06) · d3fc3535-ac43-4fe0-b185-e9112b92b686 (LAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies 7 punktą svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi yra laikoma šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas; pagal šio straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia, nei nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, neatvykimo priežastis. Pagal BPK 266 straipsnio 2 dalį, jei į teisiamąjį posėdį neatvyko liudytojas, teismas nusprendžia, ar nagrinėti bylą, ar ją atidėti, atsižvelgdamas į tai, ar galima be šio asmens išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, arba padaro pertrauką šiam asmeniui iškviesti.
- [23] LVAT, AS-556-332-13 (Nutartis, 2013-03-20) · AS-556-332-13 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
Šio straipsnio 1 dalis nustato šaukiamų į teismą asmenų atsakomybę už neatvykimą į teismą be svarbios priežasties. Ši įstatymo norma nustato, kad jeigu šaukiamas asmuo be svarbios priežasties neatvyko į teismą, jis teisėjo arba teismo nutartimi gali būti atvesdinamas. Už neatvykimą į teismą ar atsisakymą teisme duoti parodymus, paaiškinimus ar išvadą gali būti skiriama bauda iki 1000 litų ar skiriamas iki vieno mėnesio areštas. ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu liudytojas be pateisinamų priežasčių neatvyksta į teismo posėdį. Į 2013 m. vasario 19 d. teismo posėdį V. B. neatvyko, apie tai, kad yra svarbių priežasčių, kurios jam kliudo atlikti liudytojo pareigą, teismui nepranešė. Neatvykus šiam liudytojui pirmosios instancijos teismas atidėjo bylos nagrinėjimą.
- [24] LVAT, AS-146-89-10 (Nutartis, 2010-01-29) · AS-146-89-10 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…ABTĮ 60 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymu s. Šio straipsnio 3 dalyje išvardyti atvejai, kuriais asmenys negali būti šaukiami ir apklausiami kaip liudytojai. ABTĮ 59 straipsnyje numatyta šaukiamų į teismą asmenų atsakomybė. Šio straipsnio 1 dalis nustato šaukiamų į teismą asmenų atsakomybę už neatvykimą į teismą be svarbios priežasties. Ši įstatymo norma nustato, kad jeigu šaukiamas asmuo be svarbios priežasties neatvyko į teismą, jis teisėjo arba teismo nutartimi gali būti atvesdinamas. Už neatvykimą į teismą ar atsisakymą teisme duoti parodymus, paaiškinimus ar išvadą gali būti skiriama bauda iki 1000 litų ar skiriamas iki vieno mėnesio areštas.
- [25] LAT, 2K-48-788/2018 (Nutartis, 2018-03-13) · 2K-48-788/2018 (LAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
BPK 80 str. Aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai BPK 78 str. Liudytojas BPK 1 str. Baudžiamojo proceso paskirtis BPK 179 str. Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas BPK 369 str. Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai BPK 160 str. Slaptas sekimas BPK 184 str. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama liudytojo apklausa BPK 22 str. Kaltinamasis BPK 305 str. Aprašomoji nuosprendžio dalis 2K-243/2007 2K-7-228/2008 2K-34/2009 BK 183 str. Turto pasisavinimas BPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys BPK 327 str. Nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindai 2K-15/2006 2K-7-141/2008 2K-733/2007 2K-451/2013 BPK 376 str. Teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos 2K-P-221/2008 BPK 324 str.
- [26] LVAT, AS-662-983-13 (Nutartis, 2013-11-13) · AS-662-983-13 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
D. Č. nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, jog 100 Lt bauda buvo paskirta nepagrįstai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 60 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. Šio straipsnio 3 dalyje išvardyti atvejai, kuriais asmenys negali būti šaukiami ir apklausiami kaip liudytojai. ABTĮ 59 straipsnyje numatyta šaukiamų į teismą asmenų atsakomybė. Šio straipsnio 1 dalis nustato šaukiamų į teismą asmenų atsakomybę už neatvykimą į teismą be svarbios priežasties. Ši įstatymo norma nustato, kad jeigu šaukiamas asmuo be svarbios priežasties neatvyko į teismą, jis teisėjo arba teismo nutartimi gali būti atvesdinamas.
- [27] LAT, 2K-94-511/2018 (Nutartis, 2018-03-23) · 2K-94-511/2018 (LAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…A. ir J. L. apklausų, taip pat ir paties B. R. pageidavimo teikti teismui parodymus raštu. 13. BPK 242 1 straipsnis nustato, kad t eismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, ir turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. 14. Pagal BPK 247 straipsnio nuostatas, jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus šio kodekso 246 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne. Šių priemonių kaltinamajam taikymas visų pirma susijęs su priežasčių, dėl kurių jis neatvyko į teismo posėdį, įvertinimu. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys išdėstytos BPK 37 straipsnyje.
- [28] KT58-A-S53/2022 — Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą · KT58-A-S53/2022 (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Kartu pažymėtina, kad BPK 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis. Taigi BPK 37 straipsnio 1 dalyje (su 2016 m. lapkričio 3 d. pakeitimu) įtvirtintas svarbių asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių sąrašas nėra baigtinis: pagal BPK 37 straipsnio 2 dalį ir kitokios, nei nurodyta BPK 37 straipsnio 1 dalyje (su 2016 m. lapkričio 3 d. pakeitimu), neatvykimo priežastys gali būti pripažintos svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi. 5.2. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tiek Panevėžio apygardos teismas, priimdamas 2021 m. gruodžio 21 d.
- [29] KT58-A-S53/2022 — Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą · KT58-A-S53/2022 (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…5.1. BPK 37 straipsnio 1 dalyje (su 2016 m. lapkričio 3 d. pakeitimu) nustatyta, kad svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikoma: laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo (1 punktas); nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos (2 punktas); išvykimas į tolimąjį plaukiojimą (3 punktas); šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis (4 punktas); ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą (5 punktas); šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė (6 punktas); šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas (7 punktas).
- [30] LVAT, AS-522-575/2015 (Nutartis, 2015-07-22) · AS-522-575/2015 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Šio straipsnio 1 dalis nustato šaukiamų į teismą asmenų atsakomybę už neatvykimą į teismą be svarbios priežasties. Šioje įstatymo norm oje įtvirtinta, kad jeigu šaukiamas asmuo be svarbios priežasties neatvyko į teismą, jis teisėjo arba teismo nutartimi gali būti atvesdinamas. Už neatvykimą į teismą ar atsisakymą teisme duoti parodymus, paaiškinimus ar išvadą gali būti skiriama bauda iki 289 eurų ar skiriamas iki vieno mėnesio areštas. ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu liudytojas, specialistas ar ekspertas be pateisinamų priežasčių neatvyksta pas bylą posėdžiui rengiantį teisėją ar į teismo posėdį.
- [31] LVAT, N-525-442-08 (Nutartis, 2008-10-31) · N-525-442-08 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Vienu iš tokių atvejų yra ir administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, bylos nagrinėjimas. Kartu numatoma, kad jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti, o tuo atveju, jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. V. buvo įteiktas šaukimas atvykti pas teisėją, tačiau, jai neatvykus, Kauno miesto apylinkės teismas, remdamasis ATPK 272 traipsnio 2 dalimi, bylą išnagrinėjo E. V. nedalyvaujant.
- [32] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2K-30-689/2021 (Nutartis, 2021-02-18) · 2K-30-689/2021 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Taigi pagal BPK 80 straipsnio 1 punkte, 82 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką asmuo kaip liudytojas gali būti apklausiamas esant dviem sąlygoms: 1) priimtas atitinkamas prokuroro nutarimas; 2) asmuo sutinka būti apklausiamas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Toks asmuo apklausos metu turi BPK 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teises ir jam netaikoma atsakomybė už neatvykimą be svarbios priežasties pa s ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą, atsisakymą be teisėto pagrindo a r vengimą duoti parodymus bei u ž melagingų parodymų davimą.
- [33] LAT, 2AT-73-788/2016 (Nutartis, 2016-11-08) · 2AT-73-788/2016 (LAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (taip pat ir jo įgaliotas atstovas) savo teisėmis privalo naudotis sąžiningai, turi būti aktyvus ir domėtis bylos proceso eiga: atvykti į bylos nagrinėjimą; negalint atvykti į bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių laiku apie tai informuoti teismą; akivaizdžiai nevilkinti administracinio proceso ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-101-693/2015, 2AT-42-507/2016 ir kt. ).
- [34] LVAT, AS-143-232-10 (Nutartis, 2010-04-16) · AS-143-232-10 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…ABTĮ 59 straipsnio, reglamentuojančio šaukiamų į teismą asmenų atsakomybę, 1 dalis nustato, kad jeigu šaukiamas asmuo be svarbios priežasties neatvyko į teismą, jis teisėjo arba teismo nutartimi gali būti atvesdinamas. Už neatvykimą į teismą ar atsisakymą teisme duoti parodymus, paaiškinimus ar išvadą gali būti skiriama bauda iki 1 000 Lt ar skiriamas iki vieno mėnesio areštas. Iš šios teisės normos konstrukcijos matyti, kad joje, be kita ko, įtvirtinta teismo teisė skirti baudą šaukiamam asmeniui neatvykus į teismą, bet neišvardinti konkretūs šaukiami asmenys, kuriems gali būti paskirta ši teismo nuobauda. Aiškinant šią teisės normą, būtina vadovautis ABTĮ 84 straipsniu, nustatančiu administracinę bylą nagrinėjančio teismo teisę skirti baudas.
- [35] LVAT, N-143-1386-08 (Nutartis, 2008-10-10) · N-143-1386-08 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
ABTĮ 60 straipsnio 1 dalis numato, jog šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. ABTĮ 59 straipsnio 1 dalis ir 84 straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia teisę bylą nagrinėjančiam teismui ar teisėjui skirti liudytojui baudą iki 1 000 Lt, jeigu jis be pateisinamų priežasčių neatvyksta į teismo posėdį. Liudytojo neatvykimo į teismo posėdį pateisinamomis priežastimis gali būti pripažintos tik tokios aplinkybės, kurios buvo objektyvi kliūtis jam atlikti ABTĮ 60 straipsnio 1 dalyje nustatytą šaukiamo liudytoju asmens pareigą atvykti į teismo posėdį. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie 2007 m. lapkričio 12 d. 9.00 val. teismo posėdį I. N. buvo pranešta teismo šaukimu (b. l. 25). Į 2007 m. lapkričio 12 d. 9.00 val. teismo posėdį jis neatvyko (b. l. 28 – 30). Atskirajame skunde (b. l. 61) I. N.
- [36] LAT, 2AT-6-976/2016 (Nutartis, 2016-02-02) · 2AT-6-976/2016 (LAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Termino pratęsimo priežastys buvo aplinkybės, kurios neleido veiksmingai vykdyti tyrimo, t. y. kad kelis kartus siuntus šaukimą A. U. jo neatsiėmė ir neatvyko, o besibaigiant nuobaudos paskyrimo terminui pareiškė nepasitikėjimą pareigūnais, tiriančiais jo bylą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku ( ATPK 257 ¹ straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo teiginys, kad visais atvejais, kai jam buvo tinkamai įteiktas šaukimas į apklausas, jis iš karto atvykdavo, neatitinka bylos duomenų, iš kurių matyti, kad jis tiesiog neatsiimdavo jam siunčiamų šaukimų į namus, o išsiuntus šaukimą į darbovietę buvo gauta informacija, kad jis dėl ligos nedirba. 8.7.
- [37] LAT, 2K-94-511/2018 (Nutartis, 2018-03-23) · 2K-94-511/2018 (LAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys išdėstytos BPK 37 straipsnyje. Viena iš tokių priežasčių – ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. 15. Pažymėtina, kad gana dažnai pasitaiko atvejų, kai bylų nagrinėjimas atidedamas arba teismo posėdžiuose daromos pertraukos dėl byloje dalyvaujančių asmenų neatvykimo į teismo posėdžius, pateikus nors ir nustatytos formos, tačiau neišsamaus turinio medicinines pažymas apie asmens negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, ir teismui dėl pastarosios aplinkybės kyla abejonių.
- [38] LVAT, N-39-2787-08 (Nutartis, 2008-10-24) · N-39-2787-08 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. Tokia pat asmens, šaukiamo liudytoju administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiga nustatyta ir LR ATPK 276 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartimi buvo nutarta liudytojais šaukti D. S. , V. S. , V. G. , E. B. , A. K. ir V. C. (b. l. 2). Šaukimai atvykti į teismo 2008 m. balandžio 23 d. posėdį aukščiau nurodytiems asmenims buvo įteikti 2008 m. balandžio 11 d. (b. l. 40, 42, 42a, 43, 44, 45). Tačiau D. S. , V. S. , V. G. , E. B. , A. K. ir V. C. į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 23 d. posėdį neatvyko. Šie asmenys nei iki 2008 m. balandžio 23 d.
- [39] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2K-94-511 (Nutartis, 2018-03-23) · 2K-94-511 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…5814. Pagal BPK 247 straipsnio nuostatas, jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus šio kodekso 246 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne. Šių priemonių kaltinamajam taikymas visų pirma susijęs su priežasčių, dėl kurių jis neatvyko į teismo posėdį, įvertinimu. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys išdėstytos BPK 37 straipsnyje. Viena iš tokių priežasčių – ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą.
- [40] LAT, a5965d6d-4c75-4b5c-87e8-8c9b1c3162ec (Nutartis, 2008-02-19) · a5965d6d-4c75-4b5c-87e8-8c9b1c3162ec (LAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas dėl savo paties padarytos veikos, jis turi būti apklausiamas kaip kaltinamasis ir jam netaikoma atsakomybė, numatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Liudytojo apklausa teisminio nagrinėjimo metu reglamentuota BPK 277– 282 straipsniuose. Nei viename iš šių straipsnių nėra reglamentuota specifinį statusą turinčio nuteistojo apklausos procedūra. Nagrinėjant bendrininkų bylą, dėl tos pačios veikos jau nuteisti asmenys į teismo posėdį kviečiami ir apklausiami jame pagal liudytojo apklausos taisykles, tačiau neįspėjami dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus, dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus ir neprisiekia.
- [41] LVAT, A-1307-1047/2023 (Nutartis, 2023-09-13) · A-1307-1047/2023 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…2 d.). 43. ABTĮ 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Taigi prašymas turi būti pagrįstas, šio reikalavimo neišpildžius, teismas gali prašymo netenkinti. Be to, aptariamo prašymo tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 146 -115/2012). 44.
- [42] LAT, 2K-85-976/2018 (Nutartis, 2018-04-10) · 2K-85-976/2018 (LAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…15487/08, § 56). Pagal BPK, jei į teisiamąjį posėdį neatvyko liudytojas, teismas nusprendžia, ar nagrinėti bylą, ar ją atidėti, atsižvelgdamas į tai, ar galima be šio asmens išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, arba padaro pertrauką šiam asmeniui iškviesti ( BPK 266 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas klausimą, ar galima nagrinėti bylą neatvykus liudytojui, teismas atsižvelgia, ar neatvykusio liudytojo parodymai turi esminę reikšmę bylai; kokios yra liudytojo neatvykimo priežastys; ar galima užtikrinti jo dalyvavimą teisiamajame posėdyje; ar liudytojas buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir ar šią apklausą atliko ikiteisminio tyrimo teisėjas; ar liudytojas kviečiamas pirmą kartą.
- [43] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2K-131-495/2020 (Nutartis, 2020-05-28) · 2K-131-495/2020 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…28. Pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: 1) laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; 2) nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; 3) išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; 4) šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; 5) ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; 6) šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; 7) šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas.
- [44] LAT, 2K-60-303/2016 (Nutartis, 2016-01-12) · 2K-60-303/2016 (LAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…1 p.) Įrodymai ir įrodinėjimo procesas Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.) Bylų procesas pirmosios instancijos teisme Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai) Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius) Bylos išskyrimas, bylų sujungimas ir nutraukimas ar perdavimas prokurorui (BPK 234 str., 254 str.) Bylos išskyrimas į kelias ar kelių bylų sujungimas į vieną (BPK 234 str., 254 str.) Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius) Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.) Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.) Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.) Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis) Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.) Kiti apeliacinio proceso klausimai Baudžiamoji byla Nr.
- [45] Lietuvos apeliacinis teismas, 1A-86 (Nutartis, 2012-05-02) · 1A-86 (Lietuvos apeliacinis teismas)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies. BPK 80 straipsnio 1 punkte numatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Pagal BPK 82 straipsnio 3 dalį, asmeniui, kuris apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, atsakomybė, numatyta BPK 83 straipsnyje, netaikoma. Pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant bendrininkų bylą, dėl tos pačios veikos jau nuteisti asmenys į teismo posėdį kviečiami ir apklausiami pagal liudytojo apklausos taisykles, tačiau tokie asmenys neįspėjami dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus bei dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus ir neprisiekia. Apklausiant tokius asmenis, jiems išaiškinama pilietinė priedermė ir pareiga teisingai papasakoti viską, kas jiems žinoma byloje. Jeigu nagrinėjant bendrininkų bylą dėl tos pačios veikos jau nuteisti asmenys teismo posėdyje apklausiami kaip liudytojai, įspėjant juos dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, tai pripažįstama BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2007, 2K-856/2006).
- [46] LAT, 2K-350/2013 (Nutartis, 2013-09-24) · 2K-350/2013 (LAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…1 p.) Nušalinimas baudžiamajame procese Nušalinimo ir nusišalinimo pagrindai (BPK 58 str.) Nušalinimas teisme (BPK 59 str.) Įrodymai ir įrodinėjimo procesas Įrodymų leistinumas (BPK 20 str. 1 ir 4 d. ir kt. str.) Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.) Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas Civilinio ieškinio išsprendimas Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt.
- [47] LVAT, N-662-8466-09 (Nutartis, 2009-12-24) · N-662-8466-09 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 272 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, be kita ko, numatytų šio kodekso 50 straipsnyje, bylas, administr acinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas V. U. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
- [48] LVAT, N-662-9-10 (Nutartis, 2010-03-19) · N-662-9-10 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…P ažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 272 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186 1, 186 2, 186 4, 187, 188 7 straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Kaip jau minėta, apylinkės teismas nutarime, kuriuo pripažino A. B.
- [49] LAT, 25514664-29d8-45f3-b752-22157110d364 (Nutartis, 2012-12-18) · 25514664-29d8-45f3-b752-22157110d364 (LAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Pagal BPK 78 straipsnį liudytojas yra šaukiamas apklausai asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai teisingai išspręsti turinčių aplinkybių. Jis, kaip numatyta BPK 83 straipsnyje, turi pareigą šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą ir duoti parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Prieš apklausą liudytojas yra įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ( BK 235 straipsnis), atsisakymą ar vengimą be teisėto pagrindo duoti parodymus ( BPK 163 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad CK 2.
- [50] LAT, d9395f8e-260e-4b81-bd41-846b3149aafa (Nutartis, 2009-11-24) · d9395f8e-260e-4b81-bd41-846b3149aafa (LAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis gali būti pripažinti BPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, o pagal to pat i es straipsnio 2 dalį teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis. Tačiau visais atvejais teismas privalo imtis visų teisiškai reglamentuotų priemonių, kad toks nukentėjusysis atvyktų į teismo posėdį ir būtų apklaustas. Byloje buvo nustatyta, kad nukentėjusioji R. V. bylos nagrinėjimo metu buvo išvykusi į užsienį, nėra žinoma jos gyvenamoji vieta, todėl nebuvo galimybės pranešti apie teismo posėdžio vietą ir laiką. T eismas ne kartą atidėjo teismo posėdį dėl nukentėjusiosios R. V. neatvykimo.
- [51] LVAT, N-575-692-12 (Nutartis, 2012-09-07) · N-575-692-12 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186 (1), 186 (2), 186 (4), 187, 188 (7) straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti.
- [52] LVAT, N-575-389-08 (Nutartis, 2008-04-17) · N-575-389-08 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…17, 18). Taigi, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jam tinkamai nepranešus apie bylos nagrinėjimą. Tai yra esminis procesinis pažeidimas (ABTĮ 142 str. 2 d. 7 p.). Be to, ATPK 272 str. 2 d. nustato, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 174, 187, straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas; jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti; jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
- [53] LVAT, N-662-1691-10 (Nutartis, 2010-11-26) · N-662-1691-10 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi, įstatymas šios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. byla nagrinėjama tokiam asmeniui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir vengimas būti atvesdintam (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N 1 –1798/2007, N 438 -137/2008). E. P. administracinis kaltinimas pareikštas dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.
- [54] LVAT, AS-662-983-13 (Nutartis, 2013-11-13) · AS-662-983-13 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Už neatvykimą į teismą ar atsisakymą teisme duoti parodymus, paaiškinimus ar išvadą gali būti skiriama bauda iki 1 000 litų ar skiriamas iki vieno mėnesio areštas. Bylos duomenys patvirtina, jog apie 2013 m. rugpjūčio 26 d. 10.30 val. vyksiantį teismo posėdį Kauno apygardos administraciniame teisme liudytojas D. Č. 2013 m. birželio 17 d. buvo supažindintas pasirašytinai (b. l. 115). ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu liudytojas be pateisinamų priežasčių neatvyksta į teismo posėdį.
- [55] LVAT, P-261-36-08 (Nutartis, 2008-01-15) · P-261-36-08 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…20-K biuletenis Nr. 3, p. 262). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis informavimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atžvilgiu negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje (2003 m. sausio 22 d. Nr. 26.1-K biuletenis Nr. 4, p. 421). ATPK nedetalizuoja, kaip asmuo turi būti informuojamas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Tačiau LR baudžiamojo proceso kodeksas nustato, kad laisvėje esantis nuteistasis ar išteisintasis į teismo posėdį kviečiamas šaukimu. Jeigu nuteistasis ar išteisintasis laikinai išvykęs, šaukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba nuteistojo ar išteisintojo darbovietės administracijai ( BPK 375 str. 3 d.; 319 str. 2 d.).
- [56] LVAT, N-575-74-12 (Nutartis, 2012-02-17) · N-575-74-12 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…ATPK 272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186(1), 186(2), 186(4), 187, 188(7)straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvyk ti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi, įstatymas šios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y.
- [57] LVAT, N-62-955-06 (Nutartis, 2006-09-08) · N-62-955-06 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Taigi, patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo turi teisę dalyvauti jo bylos nagrinėjimo procese. Be to, ATPK 272 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant ATPK 174 ir 187 straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Iš bylos medžiagos negalima padaryti išvados, kad M. R. žinojo apie teismo posėdžio datą ir vietą, kadangi teismo šaukimas jai nebuvo įteiktas, nes ji kaip adresatas nerasta namuose.
- [58] LVAT, N-62-501-10 (Nutartis, 2010-05-14) · N-62-501-10 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…ATPK 272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186 (1), 186 (2), 186 (4), 187, 188 (7) straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra pri valomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi, įstatymas šios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y.
- [59] LVAT, AS-62-540-11 (Nutartis, 2011-08-29) · AS-62-540-11 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
00 Lt baudą, kadangi į teismo posėdį ji s neatvyko be svarbios priežasties, o dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. ABTĮ 59 straipsnio, reglamentuojančio šaukiamų į teismą asmenų atsakomybę, 1 dalis nustato, kad jeigu šaukiamas asmuo be svarbios priežasties neatvyko į teismą, jis teisėjo arba teismo nutartimi gali būti atvesdinamas. Už neatvykimą į teismą ar atsisakymą teisme duoti parodymus, paaiškinimus ar išvadą gali būti skiriama bauda iki 1000 litų ar skiriamas iki vieno mėnesio areštas. Iš šios teisės normos konstrukcijos matyti, kad joje, be kita ko, įtvirtinta teismo teisė skirti baudą šaukiamam asmeniui neatvykus į teismą, bet neišvardinti konkretūs šaukiami asmenys, kuriems gali būti paskirta ši teismo nuobauda. Aiškinant šią teisės normą, būtina vadovautis ABTĮ 84 straipsniu, nustatančiu administracinę bylą nagrinėjančio teismo teisę skirti baudas.
- [60] LVAT, N-556-72-06 (Nutartis, 2006-01-11) · N-556-72-06 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Pagal šias nuostatas, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo byla jam nedalyvaujant gali būti išnagrinėta tik tuo atveju, kai panaudotos visos įstatyme nustatytos priemonės, kad jis dalyvautų teismo posėdyje. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad E. A. būtų bandoma atvesdinti į teismo posėdį. Taigi šiuo atveju nebuvo įstatymo numatytų sąlygų nagrinėti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
- [61] LVAT, N-575-766-12 (Nutartis, 2012-10-12) · N-575-766-12 (LVAT)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Tuo tarpu, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 1 dalimi, proceso dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu; nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę. Atkreiptinas dėmesys, jog iš administracinio teisės pažeidimo protokolo aiškiai matyti, kad A. K.
- [62] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2K-245-458/2020 (Nutartis, 2020-11-04) · 2K-245-458/2020 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…BPK 79 ir 80 straipsniuose yra pateikti baigtiniai sąrašai aplinkybių, dėl kurių asmenys negali būti apklausti kaip liudytojai. Nė viename iš šių straipsnių nėra nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikę policijos pareigūnai negali būti kviečiami į teismo posėdį ir apklausiami apie jiems žinomas bylos aplinkybes pagal liudytojo apklausos taisykles. Pagal teismų praktiką pareigūnų parodymai yra svarbūs teismui tikrinant byloje esančių duomenų rinkimo būdus, jų procesinio įtvirtinimo aplinkybes, aiškinantis kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Tokie liudytojai yra prisaikdinami, įspėjami dėl atsakomybės pagal BK 163, 235 straipsnius ir teismas, priimdamas nuosprendį, jų parodymais gali remtis.
- [63] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šį tvirtinimą kasatorius argumentuoja tuo, kad T. L. parodymai buvo prieštaringi, ne kartą kei s ti; nors jis, nuteistasis, dalyvavo T. L. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, tačiau negalėjo jam užduoti tinkamų klausimų, nes jis nebuvo susipažinęs su ankstesniais šio liudytojo parodymais. T. L. ikiteisminio tyrimo metu, 2007 m. spalio 19 d. , apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad spalio 17 d. girdė jo, kaip M. Š. susitikimo su nukentėjusiuoju metu siūlė „paslaugas“ – už atitinkamą pinigų sumą „saugoti“ nukentėjusįjį, kuriam atsisakius, liepė po dviejų dienų atnešti savo asmens pasą. Spalio 19 d. T. L. taip pat matė ir gird ėjo, kaip M. Š. sugriebė nukentėjusiajam už megztinio ir norėjo jį įsitempti į laiptinę, nes šis nenorėjo atiduoti paso. Nukentėjusiajam padavus pasą, jie pasišalino, tačiau netrukus jį sulaikė policijos pareigūnas, o M. Š. pabėgo (T. 1, b. l. 104–105). 2007 m. lapkričio 16 d., vadovaujantis BPK 184 straipsniu, T. L. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (T. 1, b. l. 121–124). Šios apklausos metu T. L. iš esmės patvirtino savo pirminius parodymus apie M. Š. ir nukentėjusiojo susitikimų spalio 17 ir 19 d. aplinkybes, išsamiau paaiškindamas kai kurias detales („Kalbėjosi, kad M. užsto s tą žmogų mokykloje, kad M. padarys taip, kad jo nebeužgauliotų, <...> kad už tai reikės atsilyginti, kad reikės paduoti pasą“, „Kalbėjo apie tai, kad paso reikės tam, kad kažkoks žmogus galėtų išvažiuoti į užsienį“ , „<...>paprasčiausiai M. patraukiau, n es man pasirodė, kad gali M. jam kažką daryti“, nukentėjusysis klausė, „<...>kam bus panaudotas jo pasas, kas jam bus, ar padavus pas ą jis bus paliktas ramybėje“). Taigi, sprendžiant pagal minėtų dviejų liudytojo T. L. apklausų protokolus, priešingai kasatoriaus tvirtinimui, juose išdėstytos aplinkybės buvo iš esmės analogiškos. Liudytojo T. L. apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjo, metu dalyvavo įtariamasis M. Š. ir jo gynėjas. Š. ir jo gynėjas. Apklausos metu įtariamojo gynėjas pateikė klausimų liudytojui, o pats M. Š. klausimų jam neuždavė, pastabų dėl surašyto apklausos protokolo nei jis, nei jo gynėjas nepateikė. Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės insta n cijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos 4 punktas). Pagal susiformavusią teismų praktiką ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai turi įrodomąją reikšmę, jeigu juos duodant įtariamajam buvo suteikta tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti jam klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-242/2005, 2K-431/2006). Pagal BPK 276 straipsnio 1 dalį kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi esant įstatyme nurodytiems atvejams. Vienas iš tų atvejų yra, jei kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių ( BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies 7 punktą svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi yra laikoma šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas; pagal šio straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia, nei nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, neatvykimo priežastis. Pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies 7 punktą svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi yra laikoma šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas; pagal šio straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia, nei nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, neatvykimo priežastis. Pagal BPK 266 straipsnio 2 dalį, jei į teisiamąjį posėdį neatvyko liudytojas, teismas nusprendžia, ar nagrinėti bylą, ar ją atidėti, atsižvelgdamas į tai, ar galima be šio asmens išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, arba padaro pertrauką šiam asmeniui iškviesti. Pagal teismų praktiką, spręsdamas klausimą, ar galima nagrinėti bylą neatvykus liudytojui, teismas atsižvelgia, ar neatvykusio liudytojo parodymai turi esminės reikšmės bylai; kokios yra liudytojo neatvykimo priežastys; ar galima užtikrinti jo dalyvavimą teisiamajame posėdyje; ar liudytojas buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir ar šią apklausą atliko ikiteisminio tyrimo teisėjas; ar liudytojas kviečiamas pirmą kartą. Ar neatvykusio liudytojo parodymai reikšmingi išsamiam bylos nagrinėjimui, teismas sprendžia įvertindamas bylos specif
- [64] 1S-44-932/2021 — Vilniaus apygardos teismas · 1S-44-932/2021 (Vilniaus apygardos teismas)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
…Iš šioje nutartyje jau cituotų BPK 37 straipsnio nuostatų matyti, jog komandiruotės į užsienį darbo reikalais tiesiogiai nepatenka į šio straipsnio 1 dalyje pateikiamą svarbių priežasčių, dėl kurių asmens nedalyvavimas procese yra pateisinamas, sąrašą, kita vertus, BPK 37 straipsnio 2 dalis suteikia teisę teismui įvertinti konkretų atvejį ir, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybe s, yra pagrindas spręsti, ar komandiruotė į užsienį darbo reikalais buvo svarbi ir pateisinama kaltinamojo nedalyvavimo procese priežastis. Visgi tokiu atveju, kaip ir kiekvienu kitu atveju nepakanka vien tik deklaratyviai nurodyti nedalyvavimo procese (šiuo atveju – posėdžiuose) priežastį. Nedalyvavimo priežastis turi būti pagrindžiama abejonių nekeliančiais duomenimis. Nagrinėjamu atveju apie tai, kad yra išvykęs į komandiruotę ir negalės dalyvauti 2020 m. rugsėjo 16 d. posėdyje, kaltinamasis teismui pranešė elektroniniu paštu (1 t., b. l. 169), tačiau nepridėjo jokio tokią aplinkybę pagrindžiančio dokumento. Dėl nedalyvavimo 2020 m. rugsėjo 28 d. ir 2020 m. lapkričio 9 d. posėdžiuose kaltinamasis yra pateikęs darbdavio įsakymus dėl komandiruočių (1 t., b. l. 171, 2 t., b. l. 20-21). Analizuodamas tokius byloje esančius duomenis, aukštesnysis teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamojo nurodyta informacija iš dalies yra prieštaringa. Štai 2020 m. rugsėjo 14 d., 20.04 val. , siųstame elektroniniame laiške (1 t., b. l. 169) kaltinamasis nurodo, kad iki rugsėjo 25 d. yra išvykęs į komandiruotę, tuo tarpu į bylą pateiktame jo darbdavio įsakyme dėl komandiruotės (1 t., b. l. 171) komandiruotės laikotarpis įvardijamas nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 27 d. a išvykęs į komandiruotę, tuo tarpu į bylą pateiktame jo darbdavio įsakyme dėl komandiruotės (1 t., b. l. 171) komandiruotės laikotarpis įvardijamas nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 27 d. Siekdamas pašalinti abejones dėl to, ar kaltinamasis iš tiesų realiai buvo išvykęs į komandiruotes ir būtent dėl to nedalyvavo posėdžiuose, ž emesnysis teismas ne kartą ragino kaltinamąjį pateikti duomenis, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, kad pastarasis buvo realiai išvykęs (pvz., 1 t., b. l. 172). Pažymėtina, kad tokiais duomenimis galėtų būti ne tik skunde paminėti lėktuvų bilietai, o ir bet kokie kit i duomenys, pvz., kuro pirkimo čekiai, duomenys dėl nakvynės paslaugų suteikimo ir t. t. , juolab, įvertinus paties kaltinamojo nurodomą komandiruočių trukmę, keliavimo būdą (automobiliu), pastarasis neabejotinai turėjo turėti bent kažkokius dokumentus, liudijančius jo buvimą užsienyje (po to, kai gavo teismo šaukimą dėl posėdžio ir nurodė, kad neatvyks į jį dėl komandiruotės, iš esmės turėjo būti ypač suinteresuotas pasirūpinti tokiais dokumentais), ką be didesnių sunkumų galėjo pateikti teismui. Pabrėžtina, kad 2020 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku (2 t., b. l. 30) kaltinamasis buvo įspėtas, jog komandiruotės nėra pagrindas nuolat neatvykti į posėdžius, be to, jis buvo paragintas pateikti ne tik darbdavio įsakymus, bet ir realų išvykimą į komandiruotes patvirtinančius duomenis. Nepaisant to, kaltinamasis vis tiek neatvyko į 2020 m. lapkričio 9 d. posėdį, o realų išvykimą į komandiruotes užsienyje patvirtinančių duomenų taip ir nepateikė iki pat skundžiamos 2021 m. sausio 21 d. nutart ies priėmimo. Pabrėžtina, jog šiuo atveju nėra sprendžiamas kaltinamojo kaltumo klausimas, o vertinama, ar pastarasis turėjo pagrįstą ir svarbią priežastį neatvykti į teismo posėdžius. io 21 d. nutart ies priėmimo. Pabrėžtina, jog šiuo atveju nėra sprendžiamas kaltinamojo kaltumo klausimas, o vertinama, ar pastarasis turėjo pagrįstą ir svarbią priežastį neatvykti į teismo posėdžius. Pareiga įrodyti šią aplinkybę tenka pačiam kaltina majam ir šiuo atveju kaltinamasis ne pagrindė, kad jis iš ties buvo realiai išvykęs į komandiruotes užsienyje, taip pat negalima spręsti, kad tokios komandiruotės, ypač pakartotinės, po to, kai teismas išaiškino, kad jos neatleidžia nuo pareigos dalyvauti teismo posėdžiuose, buvo neišvengiamai būtinos. Atitinkamai nėra pagrindo išvadai, jog kaltinamajam buvo kilusi pareiga saviizoliuotis grįžus iš užsienio valstybės. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nepateikė duomenų dėl anksčiau įvardintų aplinkybių buvimo, laikytina, kad jis 2020 m. rugsėjo 16 d., rugsėjo 28 d. ir lapkričio 9 d. posėdžiuose nedalyvavo dėl svarbios priežasties. 10. Toliau analizuodamas skundo argumentus teismas pažymi, kad BPK 236 straipsnio 1 dalyje yra nus tatyta, jog nagrinėjimo teisme dalyviai, taip pat liudytojai, ekspertai, specialistai ir vertėjai į teisiamąjį posėdį iškviečiami šaukimu. Šaukimo į teisiamąjį posėdį turinį nustato BPK 182 straipsnis. BPK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo iškviečiamas į apklausą šaukimu. Jame nurodoma: kas ir dėl ko šaukiamas, kur i
- [65] 1N-68-202/2015 — Lietuvos apeliacinis teismas · Bylos kelionė: I inst.(1-95-806/2015: — NEGALUTINIS) → apeliacinė(1N-68-202/2015: —) · 1N-68-202/2015 (Lietuvos apeliacinis teismas)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano, teisėjų Rūtos Mickevičienės ir Violetos Ra žinskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo advokato M. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atmestas advokato M. P. prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį, kuria advokatas M. P. nubaustas 5 MGL (188,30 Eur) dydžio bauda. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą, nustat ė: Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla pagal nuteistųjų I. P. ( I. P. ), A. F. ( A. F. ) ir nuteistojo D. F. ( D. F. ) bei jo gynėjo advokato M. P. apeliacinius skundus. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi advokatui M. P. už neatvykimą į teismo posėdį ir trukdymą baudžiamosios bylos nagrinėjimui paskyrė 5 MGL (188,30 Eur) dydžio baudą. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad teismo posėdžio data buvo suderinta su visais byloje dalyvaujančiais asmenimis. Be to, advokatas prašyme nurodė 4 dienas iš eilės, kada jis negali dalyvauti teismo posėdyje. Teismas konstatavo, kad advokatas M. P. prisiėmė įsipareigojimus ginti D. F. apeliacinės instancijos teisme, iš anksto žinodamas, kad būdamas užimtas kitoje civilinėje byloje jis nesugebės jų tinkamai atlikti. Dėl to buvo atidėtas teismo posėdis ir sutrukdytas baudžiamosios bylos nagrinėjimas. 2015 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos teisme gautas advokato M. P. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti nutartį ir jam paskirtą baudą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi tokį advokato skundą atmetė. Skundžiamoje nutartyje remiamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 242 1 straipsnio 1 dal ies, BPK 321 straipsnio nuostatomis ir nurodoma, kad teismo posėdžio data su advokatu buvo derinta. M. M. P. nurodė keturi a s dat a s iš eilės, kada jis negali dalyvauti teismo posėdyje. M. P. , sutikdamas ginti D. F. , pažeidė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas, kuriose teigiama, kad advokatas neturi priimti pavedimų, jeigu žino ir supranta, kad nesugebės jų tinkamai ar laiku atlikti; privalo atsisakyti teikti teisines paslaugas dėl savo užimtumo, ir būtent šie pažeidimai nurodomi kaip esminiai. Be to, BPK 37 straipsnio 3 dalyje svarbia atstovo ir gynėjo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi paprastai nelaikomas jų užimtumas kitoje byloje. Skunde advokatas M. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį. Skunde nurodoma, kad, priešingai nei konstatavo teismas skundžiamoje nutartyje, teismo posėdžio data nebuvo suderinta su byloje dalyvaujančiais asmenimis. J i buvo paskirta bylą persiunčiant iš pirmosios instancijos teismo į apeliacinės instancijos teism ą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismo posėdyje negalėjo dalyvauti ir advokatas A. Č. , kuris buvo priverstas prašyti kito advokato, kad jį pavaduotų. Apie teismo posėdžio dat ą advokatas M. P. sužino jo tik kovo mė n. pradžioje. Koordinatorius advokatą M. P. parinko kaip nuteistojo D. F. gynėją, siekdamas taupyti valstybės lėšas bei užtikrinti asmens teisę į gynybą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ( M. P. gynė D. F. pirmosios instancijos teisme bei surašė apeliacinį skundą). Skunde taip pat teigiama, kad teismas nutartyje formaliai, net nebandęs rasti kitos tinkamos datos, konstatavo, kad advokatas daugiau kaip keturias dienas iš eilės negali dalyvauti procese, nors tomis dienomis net nebuvo bandoma paskirti teismo posė džio. Posėdis paskirtas 2015 m. balandžio 8 d. 8.30 val. Advokatas mano, kad BPK 50 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pagrindas gynėjo pakeitimui galėtų būti konstatuotas tik tada, jei būtent dėl M. P. kaltės teismas 3 kartus iš eilės negalėtų paskirti teismo posėdžio. P. kaltės teismas 3 kartus iš eilės negalėtų paskirti teismo posėdžio. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši procesinė prievartos priemonė taikoma siekiant išvengti piktnaudžiavimo. Advokatas M. P. nagrinėjamu atveju nurodė visas dienas, kuriomis jis yra laisvas, ir toks elgesys, siekiant jam atstovauti apeliacinėje instancijoje ir užtikrinant realią teisę į gynybą, negali būti laikomas bylos vilkinimu. Skundas tenkinamas. BPK 37 straipsnio 1 dalyje išvardintos svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys. Svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arb
- [66] 1N-36-483/2015 — Lietuvos apeliacinis teismas · 1N-36-483/2015 (Lietuvos apeliacinis teismas)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo O. K. prašymas atnaujinti 2014 m. gruodžio 19 d. teismo nuosprendžio apskundimo terminą. Nuteistasis nurodė, kad neteisingai apskaičiavo apeliacinio skundo padavimo terminą, skaičiuodamas tik darbo dienas. Teigė, kad atsisakymą priimti jo apeliacinį skundą gavo kartu su kitų nuteistųjų E. S. ir O. J. apeliaciniais skundais, todėl nelaukė šių nuteistųjų skundų, kuriuos galėtų panaudoti savo gynybai, rašydamas savo apeliacinį skundą. Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi atmetė nuteistojo O. K. prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo ir nutarė grąžinti skundą nuteistajam. Teismas nurodė, kad nuteistasis O. K. dalyvavo, paskelbiant apkaltinamąjį nuosprendį, kurio nuorašas jam įteiktas pasirašytinai nuosprendžio paskelbimo dieną. Pasak teismo, O. K. apeliacinis skundas paduotas praleidus nuosprendžio apskundimo terminą, t. y. 2015-01-19 (ant voko atžyma, kad išsiųstas 2015-01-16); nuosprendžio apskundimo terminas baigėsi 2015-01-09. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nuteistojo O. K. prašyme atnaujinti praleistą apskundimo terminą nurodytos termino praleidimo priežastys ( kad neteisingai apskaičiavo skundui paduoti dienas, kad laukė kitų nuteistųjų skundų kopijų, kad galėtų jais naudotis kaip gynyba rašant savo apeliacinį skundą) negali būti pripažįstamos svarbiomis (Lietuvos Respublikos BPK 102 str. 1 d.). Teismas konstatavo, jog nuteistojo O. K. apeliacinis skundas yra paduotas praleidus nuosprendžio apskundimo terminą be svarbių priežasčių, ir terminas paduoti apeliacinį skundą neatnaujinamas. Nuteistasis O. K. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį ir atnaujinti jam 2014 m. gruodžio 19 d. teismo nuosprendžio apskundimo terminą. O. K. teigimu, Kauno apygardos teismas neteisingai nustatė, kad nuteistasis prašyme dėl termino atnaujinimo nurodė, jog jis laukė kitų nuteistųjų skundų kopijų, kad galėtų jomis pasinaudoti, rašydamas savo apeliacinį skundą. K. teigimu, Kauno apygardos teismas neteisingai nustatė, kad nuteistasis prašyme dėl termino atnaujinimo nurodė, jog jis laukė kitų nuteistųjų skundų kopijų, kad galėtų jomis pasinaudoti, rašydamas savo apeliacinį skundą. Pasak nuteistojo, jis savo prašyme nurodė, jog nelaukė kitų nuteistųjų apeliacinių skundų. Nuteistojo O. K. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos BK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos. Lietuvos Respublikos BPK 314 straipsnio 1 dalis numato, kad turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą. Dėl praleisto termino atnaujinimo teismas ar teisėjas sprendžia šio Lietuvos Respublikos BPK 102 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos BPK 102 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas. Lietuvos Respublikos BPK konkrečiai nenumato, kokios priežastys laikytinos svarbiomis BPK nustatytų terminų praleidimo priežastimis. Lietuvos Respublikos BPK konkrečiai nenumato, kokios priežastys laikytinos svarbiomis BPK nustatytų terminų praleidimo priežastimis. Tačiau svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys nurodytos Lietuvos Respublikos BPK 37 straipsnio 1 dalyje, tai: 1) laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; 2) nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; 3) išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; 4) šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; 5) ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; 6) šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; 7) šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis (Lietuvos Respublikos BPK 37 str. 2 d.). Nuteistasis neginčija skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis O. K. dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo paskelbta s jį apkaltinamasis nuosprendis, kad šis nuosprendis jam buvo įteiktas pasirašytinai jo paskelbimo dieną. Nuteistajam buvo sudarytos visos aplinkybės kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą dėl tikslesnio jo apskundimo termino išaiškinimo tuo atveju, jeigu jam kilo abejonių dėl nuosprendžio apskundimo termino skai
- [67] 1S-191-449/2017 — Lietuvos apeliacinis teismas · Bylos kelionė: byla(1-18-300/2018: —) → apeliacinė(1A-235-318/2018: —) · 1S-191-449/2017 (Lietuvos apeliacinis teismas)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
2.14.4. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. S. gynėjo Daliaus Vaičiulio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas kaltinamojo S. S. gynėjo skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties ir šia nutartimi kaltinamajam S. S. už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties skirta 20 MGL dydžio bauda sumažinta iki 10 MGL dydžio (376,60 Eur) nustatė: 1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje S. S. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje. 2. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi kaltinamajam S. S. už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties paskyrė 20 MGL dydžio (753,20 Eur) baudą. 3. Nesutikdamas su šia nutartimi kaltinamojo S. S. gynėjas teismui padavė skundą ir prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį arba sumažinti kaltinamajam S. S. paskirtą baudą iki 1 MGL. 4. Šiaulių apygardos teismas skundžiama 2017 m. birželio 6 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo skundą patenkino iš dalies, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi kaltinam ajam S. S. už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties pa skirtą 20 MGL dydžių baudą sumažino iki 10 MGL dydžių ( 376,60 Eur). Teismas įvertinęs, kad 2017 m. gegužės 15 d. 8.15 val. , posėdžio sekretorė telefonu susisiekė su kaltinamuoju ir pranešė apie tą pačią dieną vyksiantį teismo posėdį, tačiau kaltinamasis nurodė, jog šaukimo negavo ir atvykti negali, nes jau yra susiplanavęs dieną, padarė išvadą, kad k a ltinam ajam S. S. buvo pranešta apie teismo posėdį, į kurį jis atvykti atsisakė dėl akivaizdžiai nesvarbios priežasties. S. buvo pranešta apie teismo posėdį, į kurį jis atvykti atsisakė dėl akivaizdžiai nesvarbios priežasties. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis S. S. žinojo, kad jo baudžiamoji byla yra perduota teismui, nepaisant to, jis nesidomėjo tiesiogiai jį liečiančiu baudžiamuoju procesu, kadangi iš kaltinamojo nurodytu adresu siųstų trijų teismo šaukimų, jis neatsiėmė nė vieno. Teismo nuomone, toks kaltinamojo elgesys, kai jis be svarbios priežasties neatvyko dalyvauti procese, vertinamas kaip trukdymas operatyviam bylos nagrinėjimui. Įvertinęs, kad kaltinamas is į 2017 m. gegužės 15 d. teismo posėdį neatvyko pirmą kartą, atvyko į kitą, 2017 m. gegužės 22 d. vykusį teismo posėdį, teismas nusprendė, kad kaltinamajam paskirta 20 MGL dydžių bauda turi būti mažinama iki 10 MGL dydžių baudos. 5. Kaltinamojo S. S. gynėjas skunde prašo panaikinti kaltinamajam S. S. Šiaulių apygardos teismo 2017-06-06 ( skunde 2017-06-01 – past. ) nutartimi paskirtą baudą. 5.1. Skunde nurodo, kad t eismas į vertino, jog kaltinamasis S. S. negavo teismo šaukimo, tačiau padarė išvadą, kad kaltinamasis žinojo apie posėdžio laiką ir vietą, ir į teismo posėdį neatvyko b e svarbios priežasties. Gynėjas nurodo, kad kaltinamasis į teisiamąjį posėdį neatvyko po 2017-05-158.15 va l. pranešimo telefonu, todėl jo neatvykimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas, o taip pat, kaip pakankamas pagrindas skirti baudą. Aplinkybė, kad kaltinamajam keletą kartų nebuvo įteikti šaukimai, taip pat nerodo jo vengimo vykti į teismo posėdžius. Byloje nėra duomenų, kad S. S. buvo informuotas apie teismo posėdį, kaip tai numatyta BPK 236 straipsnyje. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, svarbi a asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi laikoma ir šaukimo negavimas ar pavėluotas gavimas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, svarbi a asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi laikoma ir šaukimo negavimas ar pavėluotas gavimas. Gynėjas nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad pranešimas telefonu posėdžio dieną laikomas tinkamu informavimu, o neatvykimas į teismo posėdį vertinamas kaip neatvykimas be svarbios priežasties. Be to, teismas neanaliz avo, kur telefoninio skambučio metu buvo kaltinamasis S. S. ir, ar jis objektyviai būtų galėjęs atvykti į teismo posėdį. 6. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta. 7. Skundas atmetamas. 8. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. 9. Byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti į teismą privaloma ( BPK 246 straipsnio 1 dalis). BPK 247 straipsnyje numatytos kaltinamojo neatvykimo pasekmės, t. y. , j ei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti ja
- [68] 1S-312-361/2016 — Klaipėdos apygardos teismas · Bylos kelionė: I inst.(1S-286-361/2016: — NEGALUTINIS) → kasacinė(2K-14-648/2019: —) · 1S-312-361/2016 (Klaipėdos apygardos teismas)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį ir D. J. skirtą baudą panaikinti. Taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl galbūt suklastoto 2016 m. spalio 10 d. ekspertizės akto Nr. EG 1843/2016(03). Argumentuoja, kad t eismas 2016 m. spalio 25 d. nutartyje konstatuoja, jog kaltinamasis pateikė Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-679 patvirtintas asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinines pažymas, o ekspertizės akte nurodyta, kad jis pagal savo sveikatos būklę galėjo dalyvauti teismo posėdžiuose. Teigia, jog ekspertizė atlikta netinkamai ir nekom petentingai. Netinkamai taikomi teisės aktai, nenurodytas joks teisinis ekspertizės atlikimo pagrindas, neatlikta analizė. Minėtame Sveikatos apsaugos ministro įsakyme, kuriuo patvirtinta asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicininių pažymų ir jų išdavimo tvarka, nurodyta, kad: „18. Siekdamas užtikrinti tinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės valdymą ir gerinimą, įstaigos vadovas tvirtina: 18.5.5. medicininių pažymų (forma Nr. 094/a ir forma Nr. 094-1/a) išdavimo tvarką, kurioje turi būti nustatyta pažymų registravimo žurnalų forma, pažymų išdavimo terminai, išduodančių pažymas asmenų atsakomybė ir funkcijos, įskaitant pažymos išdavimo pagrindimą medicinos dokumentuose.“ Taigi akivaizdu, kad šiame įsakyme nėra jokios nuorodos, jog pažyma forma Nr. 094-1/a išduodama tik sergant sunkiomis ligomis. Byloje nėra įrodymų apie tai, ar medikai, išdavę kaltinamajam pažymas, pažeidė tokių pažymų išdavimo tvarką. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2003 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. V-177 „ Dėl sunkių ligų sąrašo patvirtinimo “ priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymą. šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymą. Net neturinčiam medicininio išsilavinimo akivaizdu, kad sergant infekcine liga negalima būti masinio susibūrimo vietose, nes yra keliamas didelis pavojus užkrėsti virusu aplinkinius asmenis. Tokiu būdu, ekspertas peržengė savo kompetencijos ribas, surašė akivaizdžiai netinkamą ekspertizės aktą, kuriuo negalima vadovautis. Teigia, jog kaltinamasis nėra medikas ir nėra atsakingas už tai, kokias medicinines pažymas išduoda gydymo įstaigos ir jeigu pažymos netinkamai išduotos, atsakomybė už tai atitenka pažymas išdavusiai įstaigai ir medikui. Teismas neadekvačiai įvertino situaciją ir nepagrįstai nubaudė kaltinamąjį. Paaiškina suprat ęs, kad tik gavęs nustatytos formos pažymą gali nedalyvauti teismo posėdžiuose. Š ias pažymas kaltinamasis gavo ir jas pateikė teismui, todėl jo nedalyvavimo teismo posėdžiuose priežastys turėjo būti laikomos svarbi omis. Teismas nepasisakė dėl kaltinamojo skundo motyvų, nepriėmė atskirosios nutarties ir tai parodo teismo šališkumą. Skundas atmestinas. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys išvard ytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 37 straipsnio 1 dalyje. teismo šališkumą. Skundas atmestinas. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys išvard ytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 37 straipsnio 1 dalyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Pažymėtina, kad šis sąrašas nėra baigtinis – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis, tačiau ši priežastis turi būti pakankamai svarbi, objektyvi ir nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios. Nagrinėjamu atveju, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad kaltinamasis D. J. neatvyko į 2015-01-27, 2016-02-26, 2016-03-02, 2016-03-09, 2016-08-29, 2016-08-30, 2016-08-31, 2016-09-06 teismo posėdžius be pateisinamos priežasties. Byloje nustatyta, kad apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nutarė skirti kaltinamojo D. 03-09, 2016-08-29, 2016-08-30, 2016-08-31, 2016-09-06 teismo posėdžius be pateisinamos priež
- [69] A2.11.-204-724/2014 — Utenos apylinkės teismas · A2.11.-204-724/2014 (Utenos apylinkės teismas)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
S. procesinė padėtis nenurodyta, teismas preziumuoja, kad E. S. buvo kviečiamas kaip liudytojas, todėl jis, už neatvykimą į apklausą atsako ne administracine tvarka. Liudytojo, šaukiamo į apklausą baudžiamojoje byloje, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 163 str. Teisėjas, vadovaudamasis LR ATPK 250 str. 1p., 287 str. 1d.2p. NUTARĖ: Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas E. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti. Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui. Teisėjas Giedrius Avinas
- [70] 1N-40/2008 — Lietuvos apeliacinis teismas · 1N-40/2008 (Lietuvos apeliacinis teismas)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
Tačiau į teismo posėdį jis neatvyko ir teismui nenurodė jokių pateisinamų neatvykimo priežasčių. Teismas atmetė skundo argumentą, kad pateisinama neatvykimo priežastis yra šaukimo negavimas ar pavėluotas gavimas, nes liudytojas teismo šaukimą imti atsisakė, o apie teismo posėdį buvo teismo informuotas tel efonu. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai nustatė, kad A. J. į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. BPK 163 str. nu ma to, kad liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (M GL) dydžio bauda. Todėl teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad 5 MGL dydžio bauda už neatvykimą į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių A. J. skirta pagrįstai. A. J. skunde nurodo, kad nesutinka su nutartimi. Teismo nutartyje minima aplinkybė apie tai, jog šaukime pažymėta, kad jis atsisakė imti šaukimą, neatitinka tikrovės. Teismo šaukimas buvo atneštas, kai jo namuose nebuvo, tuo metu namuose buvo tik žmona, kuri dėl ligos negali judėti, ir jos slaugytoja. Slaugytoja nepriėmė teismo šaukimo, nes nėra įgaliota tai daryti, todėl kito žmogaus atsisakymas negali būti vertinamas kaip jo atsisakymas priimti šaukimą. Jis asmeniškai negavo teismo šaukimo į 2007 m. rugsėjo 5 d. įvyksiantį teismo posėdį Kauno apygardos teisme ir jo priimti neatsisakė. BPK 37 str. 1 d. 7 p. numato, kad svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi laikomas šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Informavimas telefonu negali būti vertinamas tinkamu pranešimu apie priva lomą dalyvavimą teismo posėdyje, nes BPK 236 str. nurodyta, kad liudytojai į teismo posėdį kviečiami šaukimu.
- [71] 2-365/2011 — Lietuvos apeliacinis teismas · 2-365/2011 (Lietuvos apeliacinis teismas)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
Liudytojai į teismo posėdžius kviečiami teismo šaukimais. Šaukimai pagal Lietuvos Respublikos CPK 116 straipsnį yra teismo procesiniai dokumentai, kurie yra surašomi, priimami ir įteikiami šio Kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos CPK 133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šaukimas liudytojui turi būti įteiktas šio Kodekso 117 – 132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jis turėtų pakankamai laiko atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Fiziniam asmeniui - liudytojui šaukimas įteikiamas asmeniškai, o jeigu šaukimą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (Lietuvos Respublikos CPK 123 straipsnio 1, 3 dalys). Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (Lietuvos Respublikos CPK 123 straipsnio 5 dalis). Jeigu nustatyta tvarka gavęs šaukimą liudytojas be svarbios priežasties neatvyko į teismą, jam gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda (Lietuvos Respublikos CPK 248 straipsnio 2 dalis). Taigi, bauda liudytojui gali būti skiriama tik tais atvejais, jeigu jis nustatyta tvarka gavo šaukimą ir be svarbios priežasties neatvyko į teismą. Atskirajame skunde V.Ž. nurodo, kad jis šaukimo į teismo posėdį, įvykusį 2010 m. balandžio 30 d., negavo, nes nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki 2010 m. gegužės 1 d. buvo išvykęs į Austriją ir dėl to į teismo posėdį neatvyko. Teisėjų kolegija mano, kad V.Ž. bauda nubaustas nepagrįstai. Bauda gali būti skiriama esant įrodymams, kad liudytojui šaukimas į teismą įteiktas įstatymo (Lietuvos Respublikos CPK 123 straipsnio 1, 3 dalyse) nustatyta tvarka. Nesant tokių įrodymų, bauda negali būti skiriama. Byloje nėra įrodymų, kad V.Ž. nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki 2010 m. gegužės 1 d. buvo savo gyvenamojoje vietoje ir jo motina A.Ž. 2010 m. balandžio 12 d. gautą šaukimą jam perdavė.
- [72] 1S-76-449/2018 — Lietuvos apeliacinis teismas · Bylos kelionė: I inst.(1-32-350/2018: — NEGALUTINIS) → apeliacinė(1S-76-449/2018: —) · 1S-76-449/2018 (Lietuvos apeliacinis teismas)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
G. skundas tenkinamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese gali būti nubaustas iki 30 MGL dydžio bauda arba areštu iki vieno mėnesio ( BPK 82 straipsnio 2 ir 3 dalys, 163 straipsnio 1 dalis). Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys išvardytos BPK 37 straipsnio 1 dalyje. Tai laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo, nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos, išvykimas į tolimąjį plaukiojimą, šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis, ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė, šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šis sąrašas nėra baigtinis. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis ( BPK 37 straipsnio 2 dalis), tačiau ji turi būti pakankamai svarbi, objektyvi ir nepriklaus anti nuo neatvykusiojo valios. Bylos duomenimis, J. G. buvo šaukiama kaip liudytoja į 2017 m. gruodžio 19 d. 9 val. numatytą teisiamąjį posėdį, tačiau neatvyko, elektroniniu laišku informavo teismą, kad dėl sveikatos sutrikimų atvykti ne gali ir prašė vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 71). Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja J.
- [73] 1N-180-202/2015 — Lietuvos apeliacinis teismas · Bylos kelionė: I inst.(1-134-579/2015: — NEGALUTINIS) → apeliacinė(1N-180-202/2015: —) · 1N-180-202/2015 (Lietuvos apeliacinis teismas)↗ ŠaltinisTeismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
Svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šis sąrašas nėra baigtinis – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis, tačiau ši priežastis turi būti pakankamai svarbi, objektyvi ir nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios. Remiantis BPK 83 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės, taip pat ir areštas. Sprendžiant, ar BPK 163 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė – areštas, liudytojui paskirta pagrįstai, būtina įvertinti aplinkybes, ar į teisiamąjį posėdį j i s neatvyko dėl svarbios priežasties, taip pat ar apie tai tinkamai informavo teismą. Byloje nustatyta, kad liudytojas E. P. neatvyko į iš anksto numatytą Vilniaus apygardos teismo posėdį, vykusį 2015 m. gegužės 21 d. 13.30 val. Iš 2015 m. gegužės 21 d. teisiamojo posėdžio protokolo (9 t., 112 b. l.) matyti, kad liudytojas E. P. apie neatvykimą į teismo posėdį ir jo priežastis teismą informavo telefonu. Šią aplinkybę pareiškėjas nurodo ir skunde Lietuvos apeliaciniam teismui, t. y. kad 2015 m. gegužės 19 d. jis teismo posėdžių sekretorei A. K. telefonu pranešė, jog negalės dalyvauti teismo posėdyje.
- [74] Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas · keičiamas akto: TAR.42837E5A79DD↗ ŠaltinisKomentaras
Rodyti šaltinio tekstą
2 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta apklausa gali būti neatliekama, kai: 1 ) sprendimas suteikti pabėgėlio statusą gali būti priimtas remiantis surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis; 2 ) dėl sveikatos būklės arba ilgalaikių nuo prieglobsčio prašytojo nepriklausančių aplinkybių pokalbio vykdyti neįmanoma. 3 . Prieglobsčio prašytojas turi būti jam suprantama kalba supažindinamas su visais dėl jo priimtais sprendimais ir gauti jų kopijas. 4 . Jeigu šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju apklausa neatliekama, prieglobsčio prašytojas, jo atstovas ar teisėtas atstovas gali pateikti Migracijos departamentui papildomą informaciją. Tai, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais apklausa neatliekama, nedraudžia Migracijos departamentui priimti sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį, o apklausos neatlikimas neturi neigiamos įtakos sprendimui dėl prašymo suteikti prieglobstį priimti. 5 . Kai prieglobsčio prašytojas kviečiamas neatvyko į apklausą arba neatsakė į prašymą pateikti informaciją, būtiną jo prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti, ir nėra tam pateisinamų priežasčių, Migracijos departamentas gali priimti sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, jeigu pagal šio Įstatymo 85 straipsnio 1 dalį prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nenutrauktas. 82 1 straipsnis. Medicininė apžiūra 1 . Kai nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį iš esmės nustatoma, kad medicininės apžiūros rezultatai gali patvirtinti arba paneigti prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, kurie gali turėti esminės įtakos nustatant, ar prieglobsčio atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, Migracijos departamentas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka organizuoja ir apmoka prieglobsčio prašytojo medicininės apžiūros atlikimą. 2 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta medicininė apžiūra gali būti atliekama tik prieglobsčio prašytojo sutikimu.
- [75] Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas · keičiamas akto: TAR.42837E5A79DD↗ ŠaltinisKomentaras
Rodyti šaltinio tekstą
Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 2 . Šio Įstatymo 116 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl kreipimosi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę netaikomos. 140 21 straipsnis. Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas 1 . Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, išskyrus atvejus, kai užsienietis iš sulaikymo vietos paleidžiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. 2 . Šio Įstatymo 118 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinio svarstymo netaikomos. 140 22 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui 1 . Jeigu sprendimas dėl užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos neįvykdomas per 5 metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi. 2 .
- [76] Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas · keičiamas akto: TAR.42837E5A79DD↗ ŠaltinisKomentaras
Rodyti šaltinio tekstą
4 . Prašymas suteikti prieglobstį gali būti grindžiamas įvykiais, įvykusiais po to, kai prieglobsčio prašytojas išvyko iš kilmės valstybės, arba veikla, kurią prieglobsčio prašytojas vykdė po to, kai išvyko iš kilmės valstybės, ypač jeigu nustatoma, kad ta veikla yra kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis. Jeigu prieglobsčio prašytojas pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats, pabėgėlio statusas jam paprastai nesuteikiamas. 5 . Šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti. 85 78 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį Tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo nutraukimas ir atnaujinimas 1 . Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu: 1 ) prieglobsčio prašytojas raštu pareiškia norą nutraukti prašymo nagrinėjimą; 2 ) prieglobsčio prašytojas be leidimo išvyko iš laikino apgyvendinimo vietos ar kitos jam paskirtos apgyvendinimo vietos arba negrįžo į šias apgyvendinimo vietas ilgiau kaip 72 valandas; 3 ) su prieglobsčio prašytoju, kuriam leista apsigyventi jo pasirinktoje vietoje, nėra galimybės susisiekti ilgiau kaip 72 valandas arba, turimais duomenimis, prieglobsčio prašytojas yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos be Migracijos departamento leidimo; 4 ) prieglobsčio prašytojas mirė, išskyrus atvejus, kai jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį kitų šeimos narių vardu.
Tai pilnos versijos pavyzdys. Tokius atsakymus — su visais šaltiniais, nuorodomis ir teismų praktika — gausite prisijungę. Pirmi klausimai nemokami.
Informacinio pobūdžio paaiškinimas, ne teisinė konsultacija.