Šeima / skyrybos

Skyrybos: butas su paskola ir subsidija jaunai šeimai — kam tenka paskola?

81 šaltiniai · 61 teismų sprendimai · nuoroda į kiekvieną pirminį šaltinį

Klausimas

Sveiki, noriu pasiteirauti patyrusių tokią situaciją ir profesionalų! Situacija tokia: Skyrybos, butas imtas su paskola plius su subsidija jaunom šeimom, yra mažametis vaikas. Kaip skyrybų atveju, ar vyrui priklauso kokia nors dalis mokėti už paskolą ir komunalinius? Vistiek ten lieka ir jo vaikas gyventi kartu su mama.

Trumpai: taip, vyrui gali tekti dalis paskolos, jeigu butas ir paskolos įsipareigojimas laikomi bendrais sutuoktinių turtiniais klausimais, bet tai nėra automatiška vien todėl, kad bute lieka gyventi vaikas su mama. Komunaliniai ir būsto paskola turi būti atskirai aptarti skyrybų sutartyje arba išspręsti teisme kartu su vaiko išlaikymu, gyvenamąja vieta ir turto padalijimu [6, 9, 47].

Teisinis pagrindimas

Jeigu santuoka nutraukiama bendru sutikimu, būtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įskaitant turto padalijimą ir vaikų išlaikymą [1]. Kadangi yra nepilnametis vaikas, notarinė bendro sutikimo skyrybų tvarka netinka: pagal CK 3.51 straipsnio 3 dalį notarinė tvarka galima tik tada, kai sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų [1].

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi patvirtinti sutartį dėl pasekmių, kurioje aptariami nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir sutuoktinių turtinių teisių bei pareigų klausimai [6]. Jeigu sutartis iš esmės pažeistų vaiko ar vieno sutuoktinio teises, teismas jos netvirtintų [6].

Nutraukiant santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo [9]. LAT praktikoje nurodyta, kad nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo nutraukimo būdo, turi būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas [21, 22, 26].

Jeigu butas įgytas santuokos metu ir nėra įrodyta, kad jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija [20]. Dalijant sutuoktinių turtą vertinamas ne tik aktyvas, bet ir pasyvas, t. y. skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, todėl paskolos likutis turi būti įvertintas turto padalijime [47].

Dėl komunalinių mokesčių atskiros automatinės taisyklės šiuose oficialiuose šaltiniuose neradau. Praktiškai jų mokėjimas turėtų būti sutartas skyrybų pasekmių sutartyje arba sprendžiamas kaip dalis turtinių pareigų ir vaiko išlaikymo klausimų [6, 9].

Patikslinimui

Kad atsakyčiau tiksliau, reikėtų žinoti:

• Ar butas pirktas santuokos metu?
• Ar paskolos sutartyje skolininkai abu sutuoktiniai, ar tik vienas?
• Ar yra vedybų sutartis?
• Ar sutariate, kad mama su vaiku lieka gyventi bute?
• Ar norima butą palikti vienam sutuoktiniui, parduoti, ar dalinti kitaip?
• Ar skyrybos planuojamos bendru sutikimu, ar yra ginčas?

Šis atsakymas automatiškai sugeneruotas remiantis viešais oficialiais šaltiniais. Tai nėra individuali teisinė konsultacija. Konkrečiu atveju kreipkitės į kvalifikuotą teisės ar mokesčių specialistą.

Šaltiniai (81)

[1] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 3 str.

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

3.51 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos

1. Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai;

2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);

3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.

2. Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka.

3. Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.

[2] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 3 str.

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

1. Sutuoktinių
bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) nuo santuokos
sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai;
2) abu
sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto
padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);
3) abu
sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.

[3] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 3 str.

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

1. Sutuoktinių
bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) nuo santuokos
sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai;
2) abu
sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto
padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);
3) abu
sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.

[4] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 3 str.

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

3. Teismas, savo
sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl
santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo
nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios
vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir
pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus
aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę
sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo
pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

[5] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 3 str.

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

3. Teismas, savo
sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl
santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo
nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios
vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir
pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus
aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę
sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo
pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

[6] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 3 str.

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

3.53 straipsnis. Santuokos nutraukimo teisme tvarka

1. Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

2. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.

3. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.
3 dalis taikoma tik po įstatymo Nr. XII-2552 įsigaliojimo (2017-01-02) pradėtoms byloms.

4. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

[7] Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas , 364 str.

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

1. Priimdamas
sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų
dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio
išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas
pareikštas, klausimą. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi
išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios
vietos nustatymo klausimus.

[8] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492, 6.493 st , 3 str.

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

3 straipsnis. 3.51 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.51 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3.51 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos

1. Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai;

2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);

3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.

2. Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka.

3. Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.“

[9] Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas , 385 str.

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

385 straipsnis. Teismo sprendimas

1. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus.
Iki įstatymo Nr. XII-2553 įsigaliojimo (2017-01-02) pradėtos bylos, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso IV dalies XIX skyriaus antrajame skirsnyje ir V dalies XXXV skyriuje, nagrinėjamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas.

2. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Iki įstatymo Nr. XII-2113 įsigaliojimo (2017-01-01) pradėtos nagrinėti bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis.

[10] Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo

↗ Šaltinis

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

…būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą;
14.15. nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka;
14.16. nustatyta sąlyga turto perleidėją išlaikyti iki gyvos galvos;
14.17. nustatytas bendrojo naudojimo objektų administravimas;
14.18. nustatytas bendrojo naudojimo objektų valdymas (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija);
14.19. nustatytas bendrojo naudojimo objektų valdymas (įsteigta kitos paskirties pastato savininkų bendrija);
14.20. nustatytas bendrojo naudojimo objektų valdymas (sudaryta jungtinės veiklos sutartis);
14.21. nustatytas palikimo valdymas;
14.22. nustatytas turto administravimas;
14.23. patalpa yra pastate, kuris įrašytas į Kultūros vertybių registrą;
14.24. patvirtinta sutartis dėl gyvenimo skyrium pasekmių;
14.25. patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių;

[11] Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo

↗ Šaltinis

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

…būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą;
14.15. nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka;
14.16. nustatyta sąlyga turto perleidėją išlaikyti iki gyvos galvos;
14.17. nustatytas bendrojo naudojimo objektų administravimas;
14.18. nustatytas bendrojo naudojimo objektų valdymas (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija);
14.19. nustatytas bendrojo naudojimo objektų valdymas (įsteigta kitos paskirties pastato savininkų bendrija);
14.20. nustatytas bendrojo naudojimo objektų valdymas (sudaryta jungtinės veiklos sutartis);
14.21. nustatytas palikimo valdymas;
14.22. nustatytas turto administravimas;
14.23. patalpa yra pastate, kuris įrašytas į Kultūros vertybių registrą;
14.24. patvirtinta sutartis dėl gyvenimo skyrium pasekmių;
14.25. patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių;

[12] Dėl metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų formų bei jų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo

↗ Šaltinis

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

…Punkto pakeitimai:
Nr. VA-6, 2018-01-18,
10. GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 26 punkte nurodyti gyventojai turėtą deklaruotiną turtą deklaruoja, pateikdami atskiras gyventojo deklaracijas.
Kartu gyvenantys (bendrą ūkį turintys) sutuoktiniai (nurodyti GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5–24, 29–33, 35, 38 punktuose) gali užpildyti ir teikti vieną bendrą šeimos deklaraciją arba atskiras gyventojo deklaracijas.
Kartu gyvenantiems (bendrą ūkį turintiems) sutuoktiniams, pageidaujantiems gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti arba finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, ir jų šeimų nariams rekomenduojama pateikti bendrą šeimos deklaraciją.
Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti arba finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, nutraukę santuoką ataskaitiniais metais arba einamaisiais metais, kuriais kreipiasi dėl paramos ar finansinės paskatos suteikimo, turi pateikti gyventojo deklaraciją.
Kai gyventojas pateikia:

[13] Dėl metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų formų bei jų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo

↗ Šaltinis

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

TAR 2018-08-23, i. k. 2018-13318
Punkto pakeitimai:
Nr. VA-92, 2023-12-11,
11. Jeigu gyventojas, nurodytas GTDĮ 2 straipsnio 1 dalyje, ataskaitiniais metais nutraukė santuoką (mirė), tai buvęs (mirusįjį pergyvenęs) sutuoktinis turto tų ataskaitinių metų, kuriais santuoka buvo nutraukta (kuriais sutuoktinis mirė), deklaruoti neprivalo, jeigu tokia prievolė jam neatsiranda dėl jo paties tais metais eitų pareigų, paramos būstui įsigyti (išsinuomoti), piniginės socialinės paramos arba finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavimo, sumokėto politinės organizacijos nario mokesčio, taip pat kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje ar referendumo iniciatoriaus teikiamos aukos savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti.
Punkto pakeitimai:
Nr. VA-6, 2018-01-18,
Nr. VA-63, 2018-08-23,
Nr. VA-92, 2023-12-11,
Nr. VA-78, 2024-09-26,

[14] Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. VA-13 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos u

↗ Šaltinis

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

…2.6. Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:
„11. Jeigu gyventojas, nurodytas GTDĮ 2 straipsnio 1 dalyje, ataskaitiniais metais nutraukė santuoką (mirė), tai buvęs (mirusįjį pergyvenęs) sutuoktinis turto tų ataskaitinių metų, kuriais santuoka buvo nutraukta (kuriais sutuoktinis mirė), deklaruoti neprivalo, jeigu tokia prievolė jam neatsiranda dėl jo paties tais metais eitų pareigų, paramos būstui įsigyti (išsinuomoti), piniginės socialinės paramos arba finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavimo, sumokėto politinės organizacijos nario mokesčio, taip pat kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje ar referendumo iniciatoriaus teikiamos aukos savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti.“
2.7. Pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip: „12.

[15] Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. VA-13 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos u

↗ Šaltinis

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

…Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:
„11. Jeigu gyventojas, nurodytas GTDĮ 2 straipsnio 1 dalyje, ataskaitiniais metais nutraukė santuoką (mirė), tai buvęs (mirusįjį pergyvenęs) sutuoktinis turto tų ataskaitinių metų, kuriais santuoka buvo nutraukta (kuriais sutuoktinis mirė), deklaruoti neprivalo, jeigu tokia prievolė jam neatsiranda dėl jo paties tais metais eitų pareigų, paramos būstui įsigyti (išsinuomoti), piniginės socialinės paramos arba finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavimo, savarankiškam politinės kampanijos dalyviui teikiamų aukų arba sumokėto politinės organizacijos nario mokesčio.“
11. Pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip: „12.

[16] Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. VA-13 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos u

↗ Šaltinis

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

…Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:
„11. Jeigu gyventojas, nurodytas GTDĮ 2 straipsnio 1 dalyje, ataskaitiniais metais nutraukė santuoką (mirė), tai buvęs (mirusįjį pergyvenęs) sutuoktinis turto tų ataskaitinių metų, kuriais santuoka buvo nutraukta (kuriais sutuoktinis mirė), deklaruoti neprivalo, jeigu tokia prievolė jam neatsiranda dėl jo paties tais metais eitų pareigų, paramos būstui įsigyti (išsinuomoti), piniginės socialinės paramos arba finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavimo, savarankiškam politinės kampanijos dalyviui teikiamų aukų arba sumokėto politinės partijos nario mokesčio.“
1.5. Pakeičiu 77.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

[17] Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. VA-13 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos u

↗ Šaltinis

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

…Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:
„10. GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 26 punkte nurodyti gyventojai turėtą deklaruotiną turtą deklaruoja, pateikdami atskiras gyventojo deklaracijas.
Kartu gyvenantys (bendrą ūkį turintys) sutuoktiniai (nurodyti GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 1–24, 27, 29–33, 35, 37 punktuose) gali užpildyti ir teikti vieną bendrą šeimos deklaraciją arba atskiras gyventojo deklaracijas.
Kartu gyvenantiems (bendrą ūkį turintiems) sutuoktiniams, pageidaujantiems gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti arba finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, ir jų šeimų nariams rekomenduojama pateikti bendrą šeimos deklaraciją.
Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti arba finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, nutraukę santuoką ataskaitiniais metais arba einamaisiais metais, kuriais kreipiasi dėl paramos ar finansinės paskatos suteikimo, turi pateikti gyventojo deklaraciją.
Kai gyventojas pateikia:

[18] LAT civilinių bylų apžvalgos — 2025-09-24-ieskinio-elementai-ir-pazeistu-asmens-teisiu-gynybos-budai

↗ Šaltinis

Komentaras

Rodyti šaltinio tekstą

…Teismas, nustatęs, jog vaikų išlaikymo prievolės realiam įvykdymui užtikrinti tikslinga
taikyti priverstinį įkeitimą (hipoteką), vadovaudamasis CK 3.197 straipsniu, gali tiek šalies,
tiek savo iniciatyva nustatyti priverstinį konkretaus skolininko turto įkeitimą (hipoteką).
Paprastai priverstinė hipoteka yra nustatoma kreditoriaus prašymu, tačiau išimtiniais
įstatymų nurodytais atvejais (CK 3.197 straipsnis) teismas gali nustatyti priverstinį įkeitimą
(hipoteką) savo iniciatyva.193
117. Vienoje santuokos nutraukimo byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl
turto, kuris buvo šalių ir jų vaikų gyvenamasis būstas, padalijimo, priteisiant turtą natūra
ieškovui, o atsakovei – kompensaciją, kartu išsprendė ir klausimą dėl šalių nepilnamečių
vaikų teisės į būstą užtikrinimo – nustatė uzufruktą atsakovei naudotis ieškovui
priklausančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais, iki vaikai sulauks pilnametystės.
Ieškovas kasaciniame skunde teigė, kad apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva
nustatydamas uzufruktą ieškovo turtui, pažeidė CPK 376 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiau

[19] GPM aktualus komentaras (aktuali redakcija 2025-10-10)

↗ Šaltinis

Komentaras

Rodyti šaltinio tekstą

# GPM aktualus komentaras (aktuali redakcija 2025-10-10)
## I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS > 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
_Type: commentary_

228
tik darbdavio atlygintos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Tuo tarpu atlyginamos darbuotojo
negautos pajamos (pvz., atlyginimas) būtų apmokestinamos bendra GPMĮ nustatyta tvarka, t.y.
taikant 15 proc. mokesčio tarifą (jei nebūtų priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms pagal
kitus GPMĮ 17 str. 1 d. punktus).
(GPMĮ 17 str. 1 d. 31 punkto komentaras išdėstytas pagal VMI prie FM 2015 -08-21 raštą
Nr.(32.42-31-1)RM-18304)
32) teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas;
((Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo
ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą Nr. XI -111, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant
2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas).
Komentaras
1. Lietuvoje išlaikymą apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, o užsienio
valstybėse - tų užsienio valstybių įstatymai.
Pavyzdžiai
1. Lietuvoje santuoką nutraukus bendru susitarimu arba nutarus gyventi atskirai sudaroma
rašytinė tarpusavio sutartis, kurioje susitariama materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kitą
sutuoktinį. Šia sutartimi nustatoma tokio išlaikymo tvarka, dydis bei forma. Tokią sutartį turi
patvirtinti teismas. Pagal tokią sutartį gautas išlaikymas gyventojų pajamų mokesčiu
neapmokestinamas. Jeigu tėvai nesilaiko sutartyje nustatytų sąlygų, teismas išlaikymą (alimentus)
priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos
ieškinį. Išlaikymas (alimentai) taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami
gyventi atskirai, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų bei kito sutuoktinio išlaikymo
2. Pagal vaikų motinos ieškinį teismas iš vaikų tėvo priteisė dviejų nepilnamečių vaikų
išlaikymą (alimentus). Motinos gaunamas išlaikymas gyventojų pajamų mokesčiu
neapmokestinamos.

[20] LVAT administracines teises praktikos biuletenis Nr. 47

↗ Šaltinis

Komentaras

Rodyti šaltinio tekstą

…Įstatymas numato, kad nesant pagal sutartį nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo, sutuoktinių turtui taikomas įstatymų nustatytas teisinis režimas (CK
3.81–3.82 str.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po
santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas
yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė tol, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš
sutuoktinių asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str.). Atsakovas neįrodė, kad pareiškėjo ir jo
sutuoktinės turtas nėra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, yra
bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.91 str.). Turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.).
19. Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teisme nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-32-308/2023, iškeltoje 2021 metų pabaigoje, sutuoktiniai turtines
teises pagal pareiškėjo sutuoktinės vardu sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis
įtraukė į dalintino turto sudėtį. Agentūra patvirtino, kad dvigubo deklaravimo paramai
už tapačius žemės sklypus gauti nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas
laikėsi pozicijos, jog aptariamu atveju nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su
pareiškėjo argumentais, jog sutuoktiniai bendru sutarimu valdė, naudojosi valstybinės
žemės sklypais, dėl kurių nuomos sutartys sudarytos ar leidimai suteikti pareiškėjo sutuoktinės vardu. Pareiškėjas jo ūkininko ūkio steigimo ir Paraiškos pateikimo metu buvo
sudaręs santuoką su A. U., Paraiškoje nurodytu deklaravimo laikotarpiu santuoka nebuvo
pasibaigusi, pareiškėjas ir jo sutuoktinė nebuvo sudarę vedybų sutarties, taigi sutartinis
sutuoktinių turto režimas pagal CK 3.104 straipsnį nebuvo taikomas. Turtinės nuomos
teisės pareiškėjo sutuoktinės vardu buvo įgytos pagal valstybinės žemės nuomos sutartis. Vadovaujantis CK normomis dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimo, nėra teisinio pagrindo teigti, jog pareiškėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu nebuvo įgijęs turtinių teisių, kylančių iš pareiškėjo sutuoktinės
vardu sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių. Valstybinės žemės nuomos sutartys
nenumatė ir negali pakeisti įstatymo įtvirtinto sutuoktinių turto teisinio režimo. Byloje
nėra duomenų, jog valstybinės žemės nuomos sutartys, sudarytos dėl ginčo sklypų (plotų), Paraiškos deklaravimo laikotarpiu negaliojo. Tokių duomenų nepateikė ir valstybinės žemės patikėtinis – Tarnyba. Pagal CK 1.2 straipsnio 2 dalį civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai
tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms
ir teisėtiems interesams apsaugoti. Šeimos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos
Respublikos Konstitucija, CK ir kiti įstatymai, taip pat tarptautinės sutartys (CK 3.2 str. 1
d.), todėl žemesnės galios teisės aktai ar administraciniai aktai (sutartys) negali nustatyti kitokio reglamentavimo, nes tai neatitiktų aukščiausioms konstitucinėms vertybėms –
privataus gyvenimo apsaugos, šeimos, kaip valstybės ir visuomenės pagrindo, gerbimo –
taikomos apsaugos.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Agentūra Sprendime netinkamai
aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias teisės normos, paneigdama CK
įtvirtintą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės institutą, todėl nepagrįstai darė
475

[21] LAT, e3K-3-489-687/2018 (Nutartis, 2018-12-13) · e3K-3-489-687/2018 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…16. Remiantis CPK 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. 17. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad, nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo (vieno sutuoktinio prašymu, abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, dėl vieno (abiejų) sutuoktinio kaltės), privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas. 18.

[22] LAT, e3K-3-4-916/2019 (Nutartis, 2019-02-06) · e3K-3-4-916/2019 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…15. Analogiškas reikalavimas yra įtvirtintas ir CPK 385 straipsnio 1 dalyje, nu st atančioje, jog, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. 16. Pirmi au į vard y tas teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad, nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas.

[23] LAT, 3K-3-445/2014 (Nutartis, 2014-10-17) · 3K-3-445/2014 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Teismas, nutraukdamas santuoką, visais atvejais turi išspręsti santuokos nutraukimo teisinių padarinių klausimus: sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ( CK 3.59 straipsnis). Kaip nurodyta šioje nutartyje, sutuoktinių S. santuokos nutraukimo byloje patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių buvo išspręstas tik sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas – V. S. įsipareigojo teikti išlaikymą buvusiai sutuoktinei S. S. (bendro turto ar nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi). Civilinė byla, kurioje buvo patvirtinta V. ir S. S.

[24] LAT, 39c0aaae-e77a-4cc9-ba7e-74475afbe716 (Nutartis, 2011-12-19) · 39c0aaae-e77a-4cc9-ba7e-74475afbe716 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų ( CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas ( CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt. , bylos Nr. 3K-P-186/2010).

[25] LAT, e3K-3-141-378/2017 (Nutartis, 2017-03-24) · e3K-3-141-378/2017 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnio redakcija, galiojusi priešieškinio pateikimo metu, 3. 62 straipsnio 3 dalis). Šie reikalavimai koreliuoja su proceso teisės normomis – pagal CPK 385 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą.

[26] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-81-781/2023 (Nutartis, 2023-03-02) · e3K-3-81-781/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…23. Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. 24. Pirmiau įvardytas teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad, nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas.

[27] LAT, 77fcc73c-174a-4721-8905-0da5b319b722 (Nutartis, 2008-09-23) · 77fcc73c-174a-4721-8905-0da5b319b722 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Taigi santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus juridiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu.

[28] Panevėžio apygardos teismas, 2A-323-212 (Nutartis, 2011-09-16) · 2A-323-212 (Panevėžio apygardos teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką teismas turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 382, CK 3. 59, 3.61, 3. 67 str.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai. Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CPK 178, 382 str. 4 p., CK 3.100 str. 4 p.). Bendro turto padalijimo tvarką nustato CK 3.118 straipsnis. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas. Turto sąvoka apima kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigus, reikalavimo teises, kitą materialųjį ir nematerialųjį turtą (aktyvas) ir skolinius įsipareigojimus kreditoriams (pasyvas).

[29] LAT, e3K-3-489-687/2018 (Nutartis, 2018-12-13) · e3K-3-489-687/2018 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu ( CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių. Šios taisyklės (santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje) išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr.

[30] LAT, 6cfa49f1-a0b5-42b3-b806-f7e8366e7bca (Nutartis, 2011-01-31) · 6cfa49f1-a0b5-42b3-b806-f7e8366e7bca (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka ( CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ( CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo ( CPK 385 straipsnio 1 dalis). Dalinio teismo sprendimo ( CPK 261 straipsnis) priėmimas ar reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą ( CPK 136 straipsnis) taikomas tik išimtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių arba kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus.

[31] LAT, c88ba1cf-e276-4ead-9644-380aa0f75cbd (Nutartis, 2013-04-26) · c88ba1cf-e276-4ead-9644-380aa0f75cbd (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Apibendrindama išdėstytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentais nepaneigtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimu ir nutartimi apskaičiuotas bei priteistas išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pagrįstumas. Dėl turto pripažinimo įgytu sutuoktinių bendrojon nuosavybėn Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl to, ar pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovės A. J. (ieškovės uošvės) įgytas butas ir ar atsakovų A. J. bei A. A. J. (ieškovės uošvių) vardu turimi indėliai kredito įstaigose pripažintini įgytais abiejų sutuoktinių, t. y. ieškovės ir atsakovo, bendrojon nuosavybėn. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas kartu turi išspręsti vieną iš santuokos nutraukimo padarinių – padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

[32] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-252-421/2023 (Nutartis, 2023-09-28) · e3K-3-252-421/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

Nr. 3K-3-39/2014). Dėl kompensacijos už sutuoktiniui tekusią didesnę bendro turto dalį sumokėjimo termino atidėjimo 32. CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Taigi, nutraukdamas šalių santuoką, teismas turi išspręsti visus klausimus dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio turtinių ir neturtinių santykių, įskaitant ir klausimus dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo.

[33] LAT, 577704c1-9d57-4a63-8028-fea3088537a2 (Nutartis, 2013-03-14) · 577704c1-9d57-4a63-8028-fea3088537a2 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl turto, kuris įgytas ir įregistruotas vieno sutuoktinio vardu iki santuokos sudarymo, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir bendrąja jungtine nuosavybe, kai santuokos metu turtas iš esmės pagerinamas, bei jo padalijimo, nutraukiant santuoką Santuokos nutraukimas reiškia asmeninių ir turtinių sutuoktinių teisinių santykių pasibaigimą. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi pasisakyti ir nuspręsti dėl visų įstatyme nustatytų santuokos nutraukimo padarinių: sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems, taip pat vienam iš sutuoktinių priteisimo, ir – nesant notarine tvarka patvirtinto sutuoktinių susitarimo – jų bendro turto padalijimo ( CK 3.59 straipsnis).

[34] LAT, e3K-3-141-378/2017 (Nutartis, 2017-03-24) · e3K-3-141-378/2017 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Atsa kovas priešieškiniu prašė nutraukti jo ir ieškovės sudarytą santuoką dėl ieško vės kaltės; nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; patvirtinti bendra vimo su vaikais tvarką; priteisti iš ieškovės vaikų išlaikymui po 175 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, paskirti atsakovą lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką; nenustatyti tarpusavio išlaikymo pareigos; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę jos pasirinkimu; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d.

[35] LAT, e3K-3-141-378/2017 (Nutartis, 2017-03-24) · e3K-3-141-378/2017 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Taigi, sant uokos nutraukimo byloje yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu. Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/09; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/ 2011).

[36] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-142-943/2023 (Nutartis, 2023-04-27) · e3K-3-142-943/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Taigi, nutraukdamas šalių santuoką, teismas turi išspręsti visus klausimus dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio turtinių ir neturtinių santykių, įskaitant ir klausimus dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo.

[37] LAT, 3K-3-95-403/2018 (Nutartis, 2018-03-26) · 3K-3-95-403/2018 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu ( CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 15 punktas).

[38] LAT, 3K-3-375/2014 (Nutartis, 2014-07-24) · 3K-3-375/2014 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Išimtis, kai santuoka nutraukiama, tačiau bendras turtas nepadalijamas, neturėtų būti išplečiama ir taikoma tokiu būdu, kad turtas apskritai nebūtų dalijamas arba jo padalijimas nusitęstų neapibrėžtam laikui. Išreikšta sutuoktinių valia tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek dėl jos nutraukimo padarinių yra viena iš esminių CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų, leidžiančių bylą nagrinėti supaprastinto proceso tvarka. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį ( CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

[39] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-142-943/2023 (Nutartis, 2023-04-27) · e3K-3-142-943/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Tokia pozicija yra grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu ( CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių. Į santuokos nutraukimo padarinių apimtį patenka ir sutuoktinių dalyvavimo auklėjant vaikus bei nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais tvarkos nustatymo klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). 19.

[40] LAT, e3K-3-4-916/2019 (Nutartis, 2019-02-06) · e3K-3-4-916/2019 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. 14. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką vieno sutuoktinio prašymu, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. 15.

[41] LAT, 3K-3-37/2013 (Nutartis, 2013-02-20) · 3K-3-37/2013 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Šalių iki santuokos įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalis), todėl, nutraukiant santuoką ir nesant kitų įstatyme nustatytų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą pripažinti šį turtą bendrąja jungtine nuosavybe (pvz., CK 3.90 straipsnis), nedalijamas. Tačiau šeimos teisinių santykių reglamentavimas lemia, kad tiek galiojant santuokai, tiek ir ją nutraukiant vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teisė gali būti suvaržoma. Vienas suvaržymo pagrindų įtvirtintas CK 3.84 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad šeimos gyvenamoji patalpa ir teisė į ją, kilnojamieji daiktai, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė jie yra, pripažįstami šeimos turtu.

[42] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-132-378/2023 (Nutartis, 2023-04-25) · e3K-3-132-378/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

Toks įpareigojimas leidžia apsaugoti siekiančių nutraukti santuoką sutuoktinių, jų vaikų bei kreditorių interesus. 25. Tokios pat pozicijos laikomasi ir nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje kasacinio teismo praktikoje: visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje; santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų ( CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr.

[43] LAT, e6de9f01-a4b3-4575-981e-2a2f642169d8 (Nutartis, 2006-05-17) · e6de9f01-a4b3-4575-981e-2a2f642169d8 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…CK 3.51 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sąlygos. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad sutuoktiniai, sutardami, kad jų santuoka iširo, ir norėdami pasinaudoti supaprastinta santuokos nutraukimo tvarka, privalo susitarti ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių. Jeigu sutuoktiniai sutaria, kad jų santuoka iširo, tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių, nutraukti santuokos CK 3.51 straipsnio tvarka negalima. Skundžiamais teismų sprendimais nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Joje šalių susitarimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina ir nustatytas išlaikymas vaikams kas mėnesį po 1000 Lt kiekvienam. T. M.

[44] LAT, 11d7e510-44eb-4379-be17-63819e8026b1 (Nutartis, 2010-11-29) · 11d7e510-44eb-4379-be17-63819e8026b1 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Pažymėtina, kad tą patvirtina ir ginčo atveju Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlyga, jog, teismui patvirtinus sutartį, šalys neturės viena kitai šioje sutartyje nenumatytų turtinių reikalavimų, įsipareigojimų ir pretenzijų, susijusių su bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu turtu bei santuokos nutraukimu. Ši iš esmės yra dėl santuokos nutraukimo sąlygų ir šalių tarpusavio santykių po to. Tuo tarpu ieškinio dėl išlaikymo vaikui skolos, atsiradusios iki santuokos nutraukimo, priteisimo dalykas yra skolos išreikalavimas.

[45] LAT, 3K-3-357-248/2015 (Nutartis, 2015-06-05) · 3K-3-357-248/2015 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Tokio nagrinėjimo galimybė priklauso tiek nuo to, ar galiojantys įstatymai vieno iš reikalavimų sprendimą teisme sieja su kito reikalavimo išsprendimu, tiek nuo pareikštų reikalavimų esmės bei tarpusavio ryšio. Dėl reikalavimų, nagrinėtinų santuokos nutraukimo byloje, ir jų nagrinėjimo specifikos Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ( CK 3.59 straipsnis, 362 straipsnio 3 dalis).

[46] LAT, 05259a71-f58c-4fd8-a6f9-1c661c6cecb6 (Nutartis, 2007-02-27) · 05259a71-f58c-4fd8-a6f9-1c661c6cecb6 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Šie klausimai apima santuokos, kaip dviejų asmenų sudaryto laisvanoriško susitarimo, pabaigos pasekmes: asmeninių, turtinių teisių pasibaigimą ar pasikeitimą po santuokos išlikusių sutuoktinių prievolių vykdymą. Viena iš tokių prievolių yra vaikų ir buvusio sutuoktinio išlaikymas. Tais atvejais, kai gaunamas ieškinys, prašant nutraukti santuoką dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, kuriame nėra sutuoktinio išlaikymo reikalavimo, bet pagal ieškovo pateiktus duomenis (pvz., invalidumo pažymą) būtų pagrindas tokiam reikalavimui, teismas pasiūlo ieškovui pašalinti ieškinio trūkumus arba viršija pareikštus reikalavimus ir priteisia reikalingą išlaikymą sutuoktiniui, kurio kaltės dėl santuokos nutraukimo nekonstatuota (CPK 3.76 straipsnio 3 dalis, CK 3.72 straipsnis)“.

[47] LAT, 3K-3-398-421/2015 (Nutartis, 2015-07-31) · 3K-3-398-421/2015 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga, todėl spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą teismas taip pat privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, taigi ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Kasacinis t eismas taip pat išaiškino, kad CK 3.118 straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių.

[48] LAT, 3K-3-357-248/2015 (Nutartis, 2015-06-05) · 3K-3-357-248/2015 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Šiame kontekste pažymėtina, kad CK trečiosios knygos ( „Š eimos teisė “ ) normos, reglamentuojančios santuokos nutraukimą, nustato specialias laikinąsias apsaugos priemones, skirtas vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesams apginti, kol bus priimtas teismo sprendimas: įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui ( CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktai) ir kt.

[49] LAT, 7b75c6f1-9989-4432-97b1-80383d10d76a (Nutartis, 2010-07-30) · 7b75c6f1-9989-4432-97b1-80383d10d76a (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Nutraukdami santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai turi aptarti nepilnamečių vaikų išlaikymo – periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ar priteisiant tam tikrą turtą – klausimus ( CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai), tačiau įstatymu nėra ribojama jų teisė susitarti dėl kelių teiktino išlaikymo vaikui formų ar kitų sąlygų, kurios neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų ( CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Taigi aplinkybė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d.

[50] LAT, b55088c5-fdf3-49b2-9a35-5d7f3e6d27f7 (Nutartis, 2006-05-22) · b55088c5-fdf3-49b2-9a35-5d7f3e6d27f7 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodyta, jog vaikų būtinų poreikių patenkinimas susijęs su didesnėmis pagrįstomis specifinėmis išlaidomis, ieškovė nepateikė konkrečių vaikų poreikius patvirtinančių įrodymų, pataisė teismo sprendime išlaikymo gavėją – išlaikymą priteisė vaikams, nes pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį teisės į išlaikymą subjektas yra v aikas. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai I eškovė J. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 8 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimą. Ieškovė kasacinį skundą grindžia šiais teisiniais argumentais: 1.

[51] LAT, e3K-3-141-378/2017 (Nutartis, 2017-03-24) · e3K-3-141-378/2017 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…3K-3-491/09; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/ 2011). Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių. Į santuokos nutraukimo padarinių apimtį patenka ir sutuoktinių dalyvavimo vaikus auklėjant bei nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais tvarkos nustatymo klausimai. Nors priešieškinio pateikimo metu galiojusioje CK 3.59 straipsnio redakcijoje (priimta 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr.

[52] LAT, e6de9f01-a4b3-4575-981e-2a2f642169d8 (Nutartis, 2006-05-17) · e6de9f01-a4b3-4575-981e-2a2f642169d8 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Byloje teismų nustatytos aplinkybės Santuoka nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtino ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo, turto padalijimo ir kiti klausimai. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina, šalių susitarimu patvirtintas išlaikymas po 1000 Lt kiekvienam kas mėnesį. Teismai netenkino ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nes nenustatė, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. V.

[53] LAT, e3K-3-489-687/2018 (Nutartis, 2018-12-13) · e3K-3-489-687/2018 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…18. Tokio s pat pozicijos laikomasi ir nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje kasacinio teismo praktikoje: visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje; santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų ( CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.

[54] LAT, 3K-3-280-916/2015 (Nutartis, 2015-05-13) · 3K-3-280-916/2015 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių ( CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą ( CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad gali susidaryti situacija, kai, nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas jiems nepadalijamas, pvz., kai nesąžiningi sutuoktiniai nurodo, jog bendro turto neturi, nors vėliau paaiškėja, kad tokio turto yra, ir pan.

[55] LAT, 9cab23eb-1a2a-4b71-b26e-b976c55fc3ae (Nutartis, 2011-10-04) · 9cab23eb-1a2a-4b71-b26e-b976c55fc3ae (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Vienas iš jų yra toks, kad, nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo ( CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių ( CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą ( CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią.

[56] LAT, 3K-3-491/2013 (Nutartis, 2013-10-21) · 3K-3-491/2013 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl bendrąja sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga ( CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pi r ma teismas turi nustatyti dalytiną turt ą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis.

[57] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-142-943/2023 (Nutartis, 2023-04-27) · e3K-3-142-943/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Šie klausimai turi būti išspręsti nutraukiant šalių santuoką nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu (abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ar dėl sutuoktinio kaltės) ji yra nutraukiama ( CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis ir 3.62 straipsnio 3 dalis). 18. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje.

[58] LAT, e3K-3-489-687/2018 (Nutartis, 2018-12-13) · e3K-3-489-687/2018 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…15. Pagal CK 3.59 straipsnį, reglamentuojantį klausimus, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką vieno sutuoktinio prašymu, t eismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. 16.

[59] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-81-781/2023 (Nutartis, 2023-03-02) · e3K-3-81-781/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…21. CK 3.53 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas; sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą; iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.

[60] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-7-36-943/2026 (Nutartis, 2026-03-23) · e3K-7-36-943/2026 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…28. CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtin ta, kad, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Pagal CK 3.118 straipsnio 1 dalį, byloje dėl santuokos nutraukimo dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.

[61] LAT, 18c05e1e-7196-4fe1-86c3-fb74063ca4af (Nutartis, 2008-12-01) · 18c05e1e-7196-4fe1-86c3-fb74063ca4af (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl galimybės keisti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių CK normose, reglamentuojančiose santuokos nutraukimą, įtvirtinta taisyklė, kad nutraukiant santuoką toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu ( CPK 385 straipsnio 1 dalis). Į tokių spręstinų klausimų sąrašą įtrauktas ir sutuoktinių turto padalijimas. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ( CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis).

[62] Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai, 2-159-835 (Nutartis, 2013-06-07) · 2-159-835 (Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

1000,00 Lt kas mėnesį mokamos periodinės išmokomis, todėl iš atsakovo priteistinas 3900,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas.
Nutraukiant santuoką padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str., 382 str. 4 p.).

[63] LAT, 454a8965-ed26-4e11-87f0-83fb43b9848b (Nutartis, 2010-05-20) · 454a8965-ed26-4e11-87f0-83fb43b9848b (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka ( CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ( CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo ( CPK 385 straipsnio 1 dalis).

[64] LAT, 3K-3-170-378/2017 (Nutartis, 2017-04-07) · 3K-3-170-378/2017 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Tai reiškia, kad šioje sutartyje turi būti aptarti klausimai dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos. Taigi, santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio klausimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu.

[65] LAT, 3f849d87-1523-4138-aa5c-2d9113934e2e (Nutartis, 2008-10-27) · 3f849d87-1523-4138-aa5c-2d9113934e2e (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenimo, jų bei sutuoktinio išlaikymo ir bendro turto padalijimo klausimus ( CK 3.59 straipsnis, CPK 541 straipsnis).

[66] LAT, 3K-3-49-969/2017 (Nutartis, 2017-01-30) · 3K-3-49-969/2017 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad t eismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus ( CPK 376 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006).

[67] LAT, e3K-3-489-687/2018 (Nutartis, 2018-12-13) · e3K-3-489-687/2018 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…CK 3.53 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad t eismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas; sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą; i š esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.

[68] LAT, 77fcc73c-174a-4721-8905-0da5b319b722 (Nutartis, 2008-09-23) · 77fcc73c-174a-4721-8905-0da5b319b722 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, susijusias su dalytino turto dalių, vertės nustatymu ir kompensacijos priteisimu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad šie kasaciniame skunde iškelti klausimai yra kasacijos dalykas šioje byloje. Nagrinėjamoje byloje šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina (kasatore), o iš atsakovo dukteriai priteistas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį (1300 Lt). Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys, dalijant šį turtą, yra lygios ( CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

[69] LAT, 7b75c6f1-9989-4432-97b1-80383d10d76a (Nutartis, 2010-07-30) · 7b75c6f1-9989-4432-97b1-80383d10d76a (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

1, 2 dalyse, ir ne tik tais atvejais, kai išlaikymas vaikui priteisiamas CK 3.194 straipsnio nustatytais atvejais. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) galima keisti ir teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį, susijusią su nepilnamečių vaikų išlaikymu ( CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 538 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-495/2008). Sutarties sąlygų pakeitimo klausimus teismas sprendžia ypatingąja teisena mutatis mutandis taikydamas CPK XXXV skyriaus nuostatas ( CPK 538 straipsnio 5 dalis).

[70] 2A-541-71/2011 — Šiaulių apygardos teismas · 2A-541-71/2011 (Šiaulių apygardos teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Š. priskirti šiuos daiktus: vaiko kambario baldus už 2700 Lt; fotelį už 700 Lt; filmavimo kamerą už 4000 Lt; 2 šviestuv us už 300 Lt; v irtuvinis stiklinį stalą su 6 kėdėmis ir šviestuvu už 876 Lt; kilimas (pilką su dryžuotais raštais) už 100 Lt; lyginimo l entą už 200 Lt; viso turto už 8876 Lt. c) Priteisti iš ieškovės V. Š. atsakovui G. Š. 12747 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį ir i š ieškovės V. Š. atsakovui G. Š. visas jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylin ėjimosi ir atstovavimo išlaidas ( 4 t., 133-138 b. l.). Apeliantas nurodė, kad t eismas neteisingai padalino santuokoje įgytą turtą, neįvertino bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, jog šalys turi įsigijusios du spausdintuvus po 100 Lt vertės. Teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei net 5361 Lt didesnę turto dalį, o atsakovui kompensacijos nepriteisė. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-07-07 papildomu sprendimu bendravimo su vaiku tvarką išdėstė nauja redakcija. Su šia tvarka atsakovas sutinka tik iš dalies. Pažymi, jog pradėjus vykdyti skundžiamu sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką išryškėjo jos trūkumai. Atsiliepi m u į apeliacinį skundą atsakovas G. Š. prašo ieškovės apeliacinį skundą dėl sprendimo ir papildomo sprendimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas ( 4 t., 142-149, 161-162 b. l). Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. Š. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti (4 t., 155-156 b. l). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

umentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Ieškovės apeliacinis skundas dėl sprendimo atmestinas, o apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo tenkintinas iš dalies Dėl bylinėjimosi išlaidų Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui nusprendus, jog santuoka nutraukiama dėl atsakovo G. Š. kaltės, visos patirtos ieškovės bylinėjimosi išlaidos turi būti vertintinos kaip patirta žala, susijusi su santuokos nutraukimu, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir žyminio mokesčio bei teismo išlaidų priteisimą. Nagrinėjamos bylos atveju aktualus yra bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Visų pirma, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai aptarti ir detalizuotai reglamentuoti LR CPK normų. LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas ( LR CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir visus kitus su santuoka susijusius kla usimus, kaip antai: nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir jo išlaikymo, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, be to ir priešieškiniu pareikštus reikalavimus santuokos nutraukimo byloje.

a usimus, kaip antai: nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir jo išlaikymo, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, be to ir priešieškiniu pareikštus reikalavimus santuokos nutraukimo byloje. Suprantama, kad santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, o visi kiti šalutiniai ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo i r su juo tiesiogiai susiję, tačiau jie apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsiradus juridiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprend ime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti ne turtinę žalą, tačiau ne bylinėjimosi išlaidas susijusia s su santuokos nutra ukimu. Teisėjų kolegija laiko, kad š io teismo priimto sprendimo įvertinimui įtakos turi visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsp rendimo modifikacijos (išlaikymas vaikui dydis ir tvarka, bendro turto padalijimo variantai – ne tik iešk inio, bet ir priešieškinio kontekste), todėl tenkinus ieškinio pareiškimą ir priešieškin

[71] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

3K-3-474/2006, šalys kreipėsi į teismą, prašydamos padalyti pastatą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe, šios aplinkybės neginčijo ir nutartyje nenurodyta, kurios šalies vardu turtas įregistruotas, todėl nepagrįstas kasatoriaus teiginys, jog nurodytoje nutartyje ginčo turtas buvo vienos šalių asmeninė nuosavybė. Be to, atsakovė pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė dėl sprendimo nutraukti santuoką ir tokiu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių reikšmės, t. y. jog šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus tam tikras išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. M. v. R. M. , bylos Nr. 3K-3-350/2006; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. notaras M. S. , bylos Nr. 3K-3-522/2007; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. P. B. , bylos Nr. 3K-3-576/2008). Atsakovės teigimu, teismui nagrinėjant sutuoktinių prašymą nutraukti santuoką, kartu sprendžiamas turto padalijimo klausimas. Dėl to nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimas nebuvo išspręstas. Atsakovės nuomone, kasatorius neteisingai aiškina CK 3.100 straipsnio 4 punkto normos turinį. Bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia tik tada, kai, nutraukiant santuoką, turtas padalijamas, priešingu atveju, net ir nutraukus santuoką, jis išsaugo bendrosios jungt inės nuosavybės teisinį statusą. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl kasacinio skundo ribų peržengimo nagrinėjamoje byloje Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu.

Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl kasacinio skundo ribų peržengimo nagrinėjamoje byloje Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas ( CPK 353 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartis nutraukti bylą. Pažymėtina, kad šie teismų procesiniai sprendimai priimti po to, kai byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos ir šios kolegijos 2010 m. liepos 21 d. nutartimi panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimas dėl to, jog buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, ir byla perduota Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šios teismo nutarties kasatorius neskundė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 353 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis dėl bylos kasacinio nagrinėjimo ribų ir pagrindo jas peržengti bei atsižvelgdama į CPK 376 nuostatas dėl aktyvaus teismo vaidmens šeimos teisinių santykių bylose, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas peržengti kasacinio skundo ribas ir pasisakyti ne tik dėl kasacine tvarka skundžiamos, bet ir dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 21 d. nutarties teisėtumo. Dėl turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo, nutraukus santuoką Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais.

Dėl turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo, nutraukus santuoką Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais. Vienas iš jų yra toks, kad, nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo ( CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių ( CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą ( CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir

[72] 2-19193-800/2016 — Kauno apylinkės teismas · 2-19193-800/2016 (Kauno apylinkės teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškėjai patvirtino prašyme išdėstytas aplinkybes, prašė jį tenkinti. Prašymas tenkintinas. Nustatyta, kad sąlygos santuokai nutraukti yra: pareiškėjų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, sutuoktiniai pateikė teismui tvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodė, jog abu yra visiškai veiksnūs (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 1 dalis). Santuoka nutrauktina supaprastinto proceso tvarka ( CK 3.51 straipsnio 2 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 540 straipsnis). Santuoka nutrauktina, kadangi nustatyta ir įsitikinta, kad santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad pareiškėjai vėl pradės gyventi kartu santuokinį gyvenimą ir tvarkyti bendrą ūkį ( CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys). Terminas susitaikymui nenustatytinas, kadangi nustatyta, jog pareiškėjai negyvena kartu, neketina taikytis, prašo nagrinėti bylą iš esmės ir neskirti termino susitaikymui ( CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Tvirtintina pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi nustatyta, jog ji atitinka įstatymų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia abiejų sutuoktinių, kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ( CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

asmenų teisių ir teisėtų interesų. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ( CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Valstybė šioje byloje patyrė 3,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios iš šalių nepriteistinos, kadangi šios išlaidos, jas priteisiant iš kiekvieno pareiškėjo po lygiai būtų mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, ( CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 541 straipsniu, teismas nusprendžia: prašymą tenkinti visiškai. A. N. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. N. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes: „ N. “, „ N. “. Patvirtinti 2016 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tokiomis sąlygomis: „1. SUTARTIES DALYKAS 1.1. Šia sutartimi šalys susitaria dėl santuokos nutraukimo pasekmių: nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo tvarkos, bendro sutuoktinių turto, prievolių padalijimo bei kitų klausimų. 1.2. Šalys patvirtina, kad santuoka tarp šalių buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). 1.3. Šalys patvirtina, jog santuokoje augina du nepilnamečius vaikus - (duomenys neskelbtini). mums gimė duktė D. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mums gimė duktė S.

btini)). 1.3. Šalys patvirtina, jog santuokoje augina du nepilnamečius vaikus - (duomenys neskelbtini). mums gimė duktė D. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mums gimė duktė S. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) 2. BENDRO TURTO IR KREDITORINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PADALIJIMAS 2.1. Pareiškėjams gyvenant santuokoje nebuvo įgytas joks nekilnojamas turtas. 2.2. Pareiškėjams gyvenant santuokoje nebuvo įgytas joks nekilnojamas privalomai registruotinas turtas. 2.3. Pareiškėjai patvirtina, jog visas kitas santuokoje įgytas kilnojamasis turtas yra pasidalintas iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo dienos. 2.4. Parei škėjai susit aria, kad įsiskolinimas Lietuvos Valstybei atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos pagal 2007-11-08 išduotą nutarimą Nr. E720582 ir visos su skolos išieškojimu susijusios išlaidos antstoliui M. P. po santuokos nutraukimo lieka asmenine G. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) prievole. 2.5. Pareiškėjai patvirtina, jog gyvendami santuokoje nei kartu kaip sutuoktiniai, nei kiekvienas atskirai nėra įgiję jokių kitų kreditorinių įsipareigojimu. 2.6. Pareiškėjai susitaria, kad bet kokios prievolės prisiimtos kiekvieno iš pareiškėjų, iki santuokos sudarymo ir po santuokos nutraukimo lieka to pareiškėjo asmeninėmis prievolėmis, kurio vardu yra sudaryta s

[73] e2S-1643-854/2023 — Vilniaus apygardos teismas · e2S-1643-854/2023 (Vilniaus apygardos teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

Š. apeliacinį skundą nutrauktas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 12. Ieškovas A. B. 2023 m. gegužės 26 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės S. Š. 1 000 Eur sumą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 13. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad jo santuokos su atsakove nutraukimo byloje nebuvo išspręsti visi šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai. Pažymi, kad atsakovė, turėdama pareigą santuokos nutraukimo byloje tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodyti visus su santuokos nutraukimu susijusius teisinius klausimus, visgi sąmoningai klausimo dėl iki santuokos įgyto turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo ir mokesčių, sumokėtų (sutaupytų) už šiam butui suteiktas komunalines paslaugas, neįtraukė ir jis liko neišspręstas. Ieškovas nurodo, kad jam pateikus ieškinį atsakovei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-2663-566/2018, atsakovė 2018 m. kovo 18 d. pateikė procesinį dokumentą „Paaiškinimai dėl 2018-03-12 A. B. papildomų dokumentų prijungimo civ. byloje Nr. e2-2662-566/2018“ iš kurio ir priedo Nr. 11 – atsakovės ir L. S. 2015 m. spalio 1 d. sutarties 2015-10-01, jis ir sužinojo, kad atsakovė, būdama santuokoje su ieškovu, gavo pajamas iš asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kuri o s pripažintinos bendr ąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) ir kurios liko nepadalint os, dėl ko ir yra reiškiamas naujas ieškinys. 14. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynybos būdą, t. y. nepagrįstai tokį ieškinio reikalavimą pareiškė naujoje, o ne santuokos nutraukimo byloje, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškovo ieškinį atsisakė priimti.

teisių gynybos būdą, t. y. nepagrįstai tokį ieškinio reikalavimą pareiškė naujoje, o ne santuokos nutraukimo byloje, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ribojimas atnaujinti procesą yra taikomas tik santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, todėl procesinių kliūčių spręsti santuokos nutraukimo byloje turto dalijimo klausimą, nėra. 15. Ieškovas atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad jis, remiantis kasacinio teismo praktika, šiuo atveju turi teisę pareikšti atsakovei ieškinį naujoje byloje, juolab, ka i ieškinio pateikimo teismui metu jau buvo suėjęs 5 metų naikinamasis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje pateikti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovo pozicija sutinka tik iš dalies dėl žemiau nurodomų motyvų. 16. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. 17. Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. 18.

epilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. 18. Pirmiau įvardytas teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje; santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, 20 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 36 punktas). 19. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio

[74] N2-5097-131/2014 — Vilniaus miesto apylinkės teismas · N2-5097-131/2014 (Vilniaus miesto apylinkės teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 17 d. Vilnius Viln iaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladas Leonas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. P. ir R. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nustatė: Pareiškėjai prašo nutraukti santuoką, sudarytą 1999-07-24 Vilniaus m. CM skyriuje (įrašo Nr. 1667) ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai nurodė, jog nuo 2013 m. spalio mėnesio netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nesitiki vėl pradėti gyv enti kartu. Gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingas požiūris į gyvenimą, paaštrėjo tarpusavio santykiai. Pareiškėjai nurodė, jog santuokoje gimė du vaikai A. P. ir N. P. , kurie yra nepilnamečiai. Nurodė, jog yra visos sąlygos nutraukti santuoką bendru sutikimu, kadangi pareiškėjai abu yra veiksnūs, nuo santuokos sudarymo praėjo daugiau nei vieneri metai, yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė turto pasidalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, gyvenimo sąlygų, išlaikymo klausimus. Pažymėjo, jog kreditorių neturi. Teismas nustatė, kad yra visos sąlygos, kurioms esant, įstatymas leidžia santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl pareiškėjų santuoka nutrauktina ( CK 3.53 str. 1 d., 2 d.). Pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos neprieštarauja viešėjai tvarkai, nepažeidžia pareiškėjų bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjai bendru susitarimu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarė vienas kito išlai kymo bei kitas savo turtines teises ir pareigas, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, gyvenimo sąlygų, išlaikymo klausimus, todėl teismas tvirtina šią sutartį ( CK 3.53 str. 3 d.). Pareiškėjai R. P. ir R. P. po santuokos nutrauk imo pageidavo pasilikti santuokos metu turėtas pavardes – P. ir P. . Šie prašymai tenkintini ( CK 3.69 str. ).

virtina šią sutartį ( CK 3.53 str. 3 d.). Pareiškėjai R. P. ir R. P. po santuokos nutrauk imo pageidavo pasilikti santuokos metu turėtas pavardes – P. ir P. . Šie prašymai tenkintini ( CK 3.69 str. ). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 ir 538-541 str. , teismas nusprendži a: Prašymą tenkinti. Pareiškėjų R. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą 1999 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto Centrinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1667) nutraukti. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai R. P. palikti santuokinę pavardę – P. , pareiškėju i R. P. palikti pavardę – P. . Patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šiomis sąlygomis: Mes, R. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys n eskelbtini), ir R. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), toliau tekste kiekvienas atskirai vadinamas Šalimi arba kartu Šalimis, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3.52 straipsnio 2 dalimi, 3.53 straipsnio 3 dalimi, susitarėme nutraukti santuoką Šalių susitarimu ir susitarėme dėl tokių santuokos nutraukimo pasekmių: 1. Šalių pareiškimai ir garantijos Mes, R. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P. , asmens kodas (duo menys neskelbtini) sudarėme santuoką: 1999 m. liepos 24 d. Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1667). 1.2.Mes turime nepilnamečius vaikus: A. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) N. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) 1.3.Pareiškiame, jog nutraukiame santuoką Šalių susitarimu, laisva valia, šia sutartimi numatydami bendro turto pasidalinimo, vaikų išlaikymo ir jų auklėjimo klausimus bei kitas mūsų santuokos nutraukimo teisines pasekmes. 2. Turto pasidalinimas 2.1. Mums bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą pasidaliname tokiu būdu: 2.1.1.Po santuokos nutraukimo R.

santuokos nutraukimo teisines pasekmes. 2. Turto pasidalinimas 2.1. Mums bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą pasidaliname tokiu būdu: 2.1.1.Po santuokos nutraukimo R. P. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis santuokoje įgytas turtas: automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2.Pareiškiame, jog daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturime, o namų apyvokos daiktus pasidalinome, kai pradėjome gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturime. 2.3. Pareiškiame, jog jokių kreditorių, nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai neturime. 3. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, gyvenimo sąlygos, išlaikymas 3.1.Šalys susitaria, jog nepilnamečių vaikų A. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) N. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kar

[75] e2S-1758-430/2020 — Vilniaus apygardos teismas · e2S-1758-430/2020 (Vilniaus apygardos teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Tokios pat pozicijos laikomasi ir nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje; santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų ( CK 3.100 straipsnio 4 punktas), dėl to, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir turtinių prievolių kreditoriams padalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179-259/2019).

[76] 2-519-841/2013 — Šiaulių apylinkės teismas · 2-519-841/2013 (Šiaulių apylinkės teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…2.1. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti pavardes: (duomenys neskelbtini). 3. Vaiko gyvenamoji vieta, vaiko išlaikymas, vaiko auklėjimas ir sutuoktinių išlaikymas. 3.1. Nepilnametis vaikas E. Š. (gimusio (duomenys neskelbtini)) gyvens dvi savaites su tėvu S. Š. ir dvi savaites su motina S. Š. . 3.2. Nepilnamečio vaiko – sūnaus E. Š. (gimusio (duomenys neskelbtini)) išlaikymui tėvai jokių išmokų nemoka, nes gyvenant pas vieną iš tėvų, pastarasis suteikia išlaikymą. 3.3. Vaiko auklėjime abu tėvai dalyvauja lygiomis teisėmis ir sutaria geruoju. 3.4. Nutraukus santuoką tarp šalių, šalys susitaria, jog viena kitai išlaikymo neteikia. 4. Turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė balansas: 4.1. Santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas: 4.1.1. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas. 4.1.2. Butas su bendro naudojimosi patalpomis, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 4.1.3. Butas su bendro naudojimosi patalpomis, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 5. Santuokoje įgyto turto padalijimas: 5.1. S. Š. ir S. Š. ( (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka: 5.1.1 Po 1/2 Žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). 5.2. Po 1/2 Buto su bendro naudojimosi patalpomis, esantis adresu (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 8989 Lt. 5.2.2. po 1/2 Buto su bendro naudojimosi patalpomis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3988 Lt. 5.3. S. Š. ir S. Š. jokios kompensacijos už kilnojamąjį turtą nereikalauja ir ateityje nereikalaus. 6. Kreditoriai. 7.1. Šalys bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi. 7.2 Šalys patvirtina, jog jokių kitų kreditorinių įsipareigojimų, prisiimtų santuokos metu, neaptartų šioje sutartyje, vienas kitam ir tretiesiems asmenims neturi. 8. Šalių kompensacijos ir sutarties sąlygų pakeitimas. 8.1. Šalys sutaria, kad vienas iš kito jokių kompensacijų nereikalauja ir ateityje nereikalaus. 8.2.

[77] e2A-1728-896/2019 — Kauno apygardos teismas · e2A-1728-896/2019 (Kauno apygardos teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Todėl darytina išvada, kad atsakovas prisidėjo prie dukros išlaikymo. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo 33. Nutraukiant santuoką dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise ( CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma. 34. Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga ( CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pirma teismas turi nustatyti dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją ( CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis ( CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. 35. Vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo.

[78] e2A-5-603/2018 — Vilniaus apygardos teismas · e2A-5-603/2018 (Vilniaus apygardos teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei kompensacijų priteisimo Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu, ieškovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė šalims priklausančio namo padalijimo būdą, todėl ši sprendimo dalis naikintina. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, sudarytinas turto bei kompensacijų balansas ( CK 3.118 str. ). Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga ( CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą ( CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Ieškovas reikalavimų bei argumentų dėl turto priskyrimo bendrajai ar asmeninei sutuoktinių nuosavybei nepateikė, taigi, darytina išvada, jog sutinka su teismo sprendimu šioje dalyje, tuo tarpu atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog namas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

[79] e2S-98-657/2026 — Kauno apygardos teismas · e2S-98-657/2026 (Kauno apygardos teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…1 d. 3 p.) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių. Į santuokos nutraukimo padarinių apimtį patenka ir sutuoktinių dalyvavimo auklėjant vaikus bei nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais tvarkos nustatymo klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Nurodyta taisyklė, kad santuokos nutraukimo byloje turi būti išspręsti visi santuokos nutraukimo padarinių klausimai, reiškia ne tik tai, kad teismas, nutraukdamas šalių santuoką, turi išspręsti visus CPK 385 straipsnio 1 dalyje išvardytus klausimus, tačiau taip pat ir tai, kad šioje byloje turi būti padalytas visas buvusių sutuoktinių bendras turtas. Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Pagal bendrą taisyklę toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja teismo galutinai išspręst o klausimo galią. Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018). 18. Santuokos nutraukimo byloje neišsprendus visų klausimų, susijusių su bendro turto padalijimu, buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo ( CPK 365 str. ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-450/2007).

[80] e2-260-1094/2023 — Vilniaus miesto apylinkės teismas · Bylos kelionė: I inst.(e2S-2655-933/2021: — NEGALUTINIS) → apeliacinė(e2A-2220-562/2023: —) · e2-260-1094/2023 (Vilniaus miesto apylinkės teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…109. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo ne tenkinamas. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

110. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). 111. Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). 1.1. Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo

112.

[81] e2A-120-372/2025 — Šiaulių apygardos teismas · e2A-120-372/2025 (Šiaulių apygardos teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…32. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ( CK 3.59 straipsnis). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu ( CK 3.116 straipsnio 1 dalis). 33. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ( CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu ( CK 3.87 straipsnio 2 dalis). 34. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. priimtame nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka. Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo ( CPK 385 straipsnio 1 dalis). 35. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad, nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo (vieno sutuoktinio prašymu, abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, dėl vieno (abiejų) sutuoktinio (- ių) kaltės), privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas.

Tai pilnos versijos pavyzdys. Tokius atsakymus — su visais šaltiniais, nuorodomis ir teismų praktika — gausite prisijungę. Pirmi klausimai nemokami.

Išbandyti su savo klausimu Naršyti teismų praktiką

Informacinio pobūdžio paaiškinimas, ne teisinė konsultacija.