Nuosavybė

Savivaldybė reikalauja 30 metų valdyto sandėliuko prie daugiabučio kaip bešeimininkio turto — ar gali?

89 šaltiniai · 64 teismų sprendimai · nuoroda į kiekvieną pirminį šaltinį

Klausimas

žmogus valdo sandėliuką, kuris yra šalia jo gyvenamojo daugiabučio namo, kuriame yra jo butas. Bute gyvena ir sandėliuką valdo daugiau kaip 30 metų. Savivaldybė kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės savivaldybei pripažinimo kaip bešeimininkio turto. Pateik kaip analogiškas situacijas sprendė teismai (nurodyk aktualią teismų praktiką, citatas)

Analogiška teismų praktika: sandėliukas šalia daugiabučio, savivaldybė reikalauja kaip bešeimininkio turto

Šioje situacijoje susikerta kelios teisinės linijos: (1) ar sandėliukas apskritai gali būti pripažintas bešeimininkiu, (2) koks jo ryšys su butu ir privatizavimo procesu, (3) ar ilgalaikis valdymas suteikia teises. Teismų praktika šiuose klausimuose yra gana gausi.

1. Bešeimininkio turto sąlyga: savininkas turi būti tikrai nežinomas

LVAT, eA-2646-662/2016, 2016-11-11 [37, 40]:

„Būtina turto pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros sąlyga yra faktas (sąlyga), jog turtas neturi savininko ar savininkas nežinomas. Taigi, sprendžiant kilusį ginčą, pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo juridinis pagrindas vertinti, jog statiniai neturi savininko ar savininkas yra nežinomas."

Jei sandėliukas turi funkcinį ryšį su butu ir butas buvo privatizuotas — savininkas gali būti žinomas, todėl bešeimininkio statuso suteikimas būtų nepagrįstas.

2. Sąžiningai valdomas daiktas — ne bešeimininkis

LAT, 3K-3-57-701/2015, 2015-02-18 [36]:

„Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo."

Tačiau LAT, 157057fe, 2011-02-08 [35] pateikia svarbią priešpriešą:

„Sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą, nelaikomas bešeimininkiu (CK 4.56 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas."

Taip pat Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai, 2-368-825, 2012-04-24 [47]:

„Bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas — tokia nuostata yra ginamas sąžiningas daikto valdytojas, kuris nėra ir dar netapo savininku, tačiau daiktą valdo kaip savo."

3. Sandėliukas ir privatizavimas — funkcinės paskirties argumentas

Šis argumentas gali būti stipriausias gynybai. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai, 2-34-964, 2015-01-29 [34] analogiškoje sandėliuko byloje konstatavo:

„Atsižvelgiant į tai, kad sandėliukas buvo pastatytas su konkrečia funkcine paskirtimi – tarnauti daugiabučiam namui, jis turėjo būti privatizuojamas, t. y. perkamas iš valstybės, kartu su pagrindiniu daiktu – butu. Taip ir buvo nagrinėjamu atveju."

Tą patį principą taikė ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai, 2-26-964, 2015-01-05 [45]:

„Sandėliukai buvo pastatyti 1969 m., kartu su daugiabučiu namu jam tarnauti; butai daugiabučiame name buvo privatizuojami, t. y. perkami iš valstybės."

Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2-983-816, 2016-09-13 [39] taip pat konstatavo:

„Teismų nuomone, neįmanoma priklausinio įgyti nuosavybės teise (ar išlaikyti į jį nuosavybės teisę ar teisėtą valdymą) atskirai nuo pagrindinio daikto."

4. Bešeimininkio ir įgyjamosios senaties santykis: LAT išplėstinės kolegijos pozicija

LAT, b1cb6361, 2011-02-21 (išplėstinė kolegija) [25, 27, 29, 50] — kertinė byla:

Savivaldybė teigė, kad ji patikėjimo teise valdo ūkinį pastatą (analogišką sandėliukui) pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą, kurio 3 str. 3 d. 1 punkte nustatyta, kad savivaldybėms perduodami „gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys." LAT konstatavo:

„Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti."

„Tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata."

Ši byla rodo, kad teismai pripažįsta savivaldybės teisinę padėtį tokio tipo pastatų atžvilgiu — net jei registracijos nebuvo.

5. Teismo pareiga patikrinti, ar turtas nepriklauso valstybei/savivaldybei

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai, 2-26-964 ir 2-34-964 [34, 45]:

„Teismas, nagrinėdamas bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, privalo patikrinti, ar daiktas, į kurį pretenduoja asmuo, nepriklauso valstybei ar savivaldybei, nepriklausomai nuo tokio daikto registracijos buvimo viešame registre fakto."

6. Valdymo fakto patvirtinimas — ne galutinė nuosavybė

LAT, eff7c344, 2010-12-21 [23]:

„Bylų dėl valdymo fakto patvirtinimo teisminio nagrinėjimo dalykas yra faktinio valdymo, t. y. kad asmuo faktiškai turi daiktą ir jį valdo kaip savą, konstatavimas. Valdymo fakto patvirtinimas taip pat gali būti siejamas su eliminavimu galimybės tą daiktą pripažinti bešeimininkiu (CK 4.57 straipsnio 2 dalis)."

Praktinė išvada pagal teismų praktiką

Teismai šiose bylose sprendžia ne mechaniškai, o patikrina keletą aplinkybių:

Klausimas	Reikšmė bylai
Ar sandėliukas funkciniu ryšiu siejamas su butu?	Jei taip — turėjo būti privatizuotas kartu, savivaldybė negali reikalauti kaip bešeimininkio
Ar žinoma, kas buvo sandėliuko savininkas istoriškai?	Jei savininkas žinomas — bešeimininkio statuso suteikti negalima
Ar asmuo valdė sąžiningai ir teisėtai?	Teisėtas valdymas sąžiningai trukdantis pripažinti turtą bešeimininkiu (CK 4.56 str. 2 d.)
Ar turtas priklauso savivaldybei pagal TVPSNĮST 3 str.?	Jei priklauso — įgyjamoji senatis draudžiama (CK 4.69 str. 3 d.), bet ir bešeimininkio statuso klausimas nyksta — turtas turi savininką

Pagal analogiškas bylas asmeniui rekomenduotina: (1) patikrinti privatizavimo dokumentus ir sandėliuko funkcinį ryšį su butu, (2) jei sandėliukas buvo priklausinys — teikti argumentą, kad jis privatizuotas arba turėjo būti privatizuotas kartu su butu, (3) valdymo fakto patvirtinimas teismine tvarka gali padėti užkirsti kelią bešeimininkio statuso suteikimui.

Šis atsakymas automatiškai sugeneruotas remiantis viešais oficialiais šaltiniais. Tai nėra individuali teisinė konsultacija. Konkrečiu atveju kreipkitės į kvalifikuotą teisės ar mokesčių specialistą.

Šaltiniai (89)

[1] Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas , 6 str.

↗ Šaltinis

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

6 straipsnis. Savivaldybių turto įgijimo būdai

Savivaldybė turtą įgyja:

1) perimdama valstybės turtą, kuris perduodamas savivaldybių nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka;

2) savivaldybės tarybos sutikimu perimdama savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti valstybės turtą, kai šis turtas perduodamas savivaldybių nuosavybėn Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) gaudama pajamų iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų;

4) gaudama pajamų iš savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo;

5) pagal sandorius;

6) pagal testamentą paveldėdama turtą;

7) pagal teismo sprendimą perimdama bešeimininkį turtą;

8) kitais įstatymų nustatytais būdais.

III SKYRIUS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO

[2] Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas , 26 str.

↗ Šaltinis

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

26 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto pripažinimas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti
1. Nematerialusis, ilgalaikis materialusis ir trumpalaikis materialusis turtas pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai:
1) fiziškai nusidėvi;
2) funkciškai (technologiškai) nusidėvi;
3) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažįstamas avariniu;
4) sugenda ar yra sugadinamas;
5) ekstremaliųjų įvykių, avarijų metu yra sunaikinamas (sugadinamas) ir šis faktas yra įformintas;
6) negalima jo naudoti dėl trečiųjų asmenų veikos ir šis faktas yra įformintas. Pripažinto negalimu naudoti dėl trečiųjų asmenų veikos materialiojo turto vertė perkeliama į finansinį turtą (gautinas lėšas);

[3] Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas , 11 str.

↗ Šaltinis

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

11 straipsnis. Savivaldybėms perduodamo valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise
1. Savivaldybės patikėjimo teise valdo, naudoja valstybės turtą ir disponuoja valstybės turtu, kuris:
1) pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą priskirtas savivaldybių nuosavybei, bet dar neperimtas jų nuosavybėn;
2) savivaldybės tarybos sutikimu Vyriausybės nutarimais savivaldybėms perduodamas valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti;
3) įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduotas savivaldybėms patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo.

[4] Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas , 15 str.

↗ Šaltinis

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

15 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuoma
1. Sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, o sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos – savivaldybės taryba arba jos įgaliotas savivaldybės turto valdytojas, jeigu:
1) valstybės ar savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas neskirtas valstybės gynybai ar saugumui užtikrinti, išskyrus atvejus, kai turtas nuomojamas karinių pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių metu ar nuomojama elektroninių ryšių infrastruktūra, skirta valstybės gynybai ar saugumui užtikrinti;
2) valstybės ar savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas nenaudojamas valstybinėms arba savivaldybių funkcijoms įgyvendinti;

[5] Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas , 17 str.

↗ Šaltinis

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

17 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių nuosavybėn įgytas turtas

1. Valstybės turto patikėjimo teisės subjektai, nurodyti šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte, įstatymų nustatyta tvarka įgiję turtą valstybės nuosavybėn, jį valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Įgytas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei.

2. Savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektai, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte, įstatymų nustatyta tvarka įgiję turtą savivaldybės nuosavybėn, jį valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise. Įgytas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei.

[6] Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 11 straipsnio pakeitimo įstatymas , 1 str.

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) valstybės turtu, kuris pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą priskirtas savivaldybių nuosavybei, bet dar neperimtas jų nuosavybėn. Jeigu valstybės turtas, priskirtas savivaldybių nuosavybei, nenaudojamas savivaldybės funkcijoms atlikti ir (arba) savivaldybė atsisako jį perimti savo nuosavybėn, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka šis turtas gali būti perduotas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, valstybės institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms;“.

[7] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 4.58 str.

↗ Šaltinis

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

4.58 straipsnis. Nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas

1. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

2. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė.

3. Nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą negali būti įgyjama, jeigu tai draudžia įstatymas arba tokio daikto pasisavinimu pažeidžiama kito asmens teisė pasisavinti daiktą (teisė į lobį, radinį ir pan.).

4. Kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe.

[8] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 4.38 str.

↗ Šaltinis

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

1. Bešeimininkis
daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo
sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos
pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos,
kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

[9] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 4.55 str.

↗ Šaltinis

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

1. Bešeimininkis
daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo
sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos
pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos,
kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

[10] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 3.202 str.

↗ Šaltinis

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

1. Bešeimininkis
daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo
sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos
pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos,
kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

[11] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 4.68 str.

↗ Šaltinis

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

4.68 straipsnis. Įgyjamosios senaties samprata

1. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

2. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

[12] Dėl Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projekto Nr. XIP-3944, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įst

↗ Šaltinis

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

11 d. komiteto išvada Nr. 109-P-11), siūlyti Seimui tobulinti Projektą Nr. XIP-3945 pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
2.1. Projekto Nr. XIP-3945 3 straipsniu keičiamo Turto valdymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad Vyriausybė nustato konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar perduoto turto, daiktinių įrodymų, radinių ir valstybei priklausančių lobių perdavimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir šio turto, pripažinto atliekomis, nurašymo ir grąžinimo tvarką. Vadovaudamasi Turto valdymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (Žin., 2004, Nr. 86-3119) patvirtino Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles. Pagal šias taisykles turto grąžinimas vykdomas, kai įsiteisėja civilinėje, administracinėje ar baudžiamojoje byloje priimtas atitinkamas sprendimas, kuris yra pagrindas grąžinti savininkui turtą. Grąžinamas ne tik pripažintas atliekomis, bet ir bet kuriuo būdu valstybei perduotas turtas (konfiskuotas turtas, daiktiniai įrodymai ir panašiai). Todėl siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3945 3 straipsniu keičiamo Turto valdymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

[13] Dėl Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projekto Nr. XIP-3944, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įst

↗ Šaltinis

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

…2.2. Šiuo metu galiojantis Turto valdymo įstatymas numato 2 valstybės turto perdavimo savivaldybėms galimybes: pagal 6 straipsnio 2 punktą savivaldybės nuosavybėn gali būti perduotas tik savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti reikalingas turtas, o pagal 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą valstybės turtas gali būti perduotas savivaldybėms patikėjimo teise ir savarankiškosioms, ir valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Šios Turto valdymo įstatyme numatytos galimybės perkeltos ir į Projekto Nr. XIP-3945 4 ir 6 straipsnius. Kadangi iš šių straipsnių nuostatų neaišku, kuriais atvejais valstybės turtas savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti perduodamas jų nuosavybėn, o kuriais – patikėjimo teise, siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo, siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3945 6 straipsniu keičiamo Turto valdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą – nustatyti, kad Vyriausybės nutarimais patikėjimo teise savivaldybėms perduodamas tas valstybės turtas, kuris reikalingas savivaldybių valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, ir jį išdėstyti taip:

[14] Dėl Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projekto Nr. XIP-3944, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įst
↗ Šaltinis

Poįstatyminis aktas
Rodyti šaltinio tekstą
```
…Keičiamo Turto valdymo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas:
1) privatizuojant akcijas pagal įstatymus;
```

[15] Dėl Su valstybei perduoto (perduotino) turto perėmimu, apskaitymu, saugojimu, realizavimu, grąžinimu ir pripažinimu atliekomis susijusių dokumentų formų ir jų užpildymo taisyklių patvirtinimo

↗ Šaltinis

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

…6. Turto pripažinimo atliekomis akto FR1103 forma turi būti užpildoma, kai į VMI apskaitą perimtas turtas pripažįstamas atliekomis.
7. Sprendimo dėl konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto ar kitaip valstybei perduotino turto neapskaitymo FR1104 forma turi būti užpildoma, kai turtas yra nerealizuotinas ir į VMI apskaitą neperimamas.

[16] Dėl ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Lietuvos aukščiausiajam teismui ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos fina

↗ Šaltinis

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

…Perduoti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausantį ir šiuo metu valstybės įmonės Registrų centro patikėjimo teise valdomą trumpalaikį materialųjį turtą, nurodytą šio nutarimo 1 priede.
2. Perduoti Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausantį ir šiuo metu valstybės įmonės Registrų centro patikėjimo teise valdomą ilgalaikį materialųjį turtą, nurodytą šio nutarimo 2 priede, ir trumpalaikį materialųjį turtą, nurodytą šio nutarimo 3 priede.

[17] STR 1.07.03:2017 , 104 str.

↗ Šaltinis

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

…104.7. pagal kompetenciją išduoda Reglamento 14 ir 15 prieduose nustatytos formos pažymas apie patalpų ar statinio naudojimą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį – pagal viešojo administravimo subjektų pateiktus prašymus.

[18] Dėl ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Lietuvos aukščiausiajam teismui ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos fina

↗ Šaltinis

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL ILGALAIKIO IR TRUMPALAIKIO MATERIALIOJO TURTO PERDAVIMO VALDYTI, NAUDOTI IR DISPONUOTI JUO PATIKĖJIMO TEISE LIETUVOS AUKŠČIAUSIAJAM TEISMUI IR MUITINĖS DEPARTAMENTUI
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
2025 m. rugsėjo 3 d. Nr. 631
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir įgyvendindama Valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 „Dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:

[19] Dėl Daiktinių įrodymų, konfiskuotų, į valstybės pajamas perduotų, pripažintų bešeimininkėmis prekių, neturinčių sąjungos prekių muitinio statuso, realizavimo taisyklių patvirtinimo

↗ Šaltinis

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu;
2.6. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu;
2.7. Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“;
2.8. kitais teisės aktais, reglamentuojančiais prekių apskaitymą, įvertinimą ir realizavimą.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Taisyklių 2 punkte nurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

[20] LVAT administracines teises praktikos biuletenis Nr. 46

↗ Šaltinis

Komentaras

Rodyti šaltinio tekstą

Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

dybių tarybos. Tai, kad turto savininko funkcijas įgyvendina savivaldybės taryba, nurodyta ir Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje – savivaldybei nuosavybės teise
priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) (2018 m.
gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1742 redakcija (nuo 2019 m. liepos 1 d.), TAR, 2018-1218, Nr. 2018-20715) (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisė – tai teisė
savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti
nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik
konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises. CK 4.106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Patikėjimo teisė, kaip išvestinė
daiktinė teisė, yra nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, suteikiant daiktines teises paskirtam turto valdytojui. Todėl akivaizdu, kad sprendimus dėl turto patikėjimo priima
(patikėtoju gali būti) turto savininkas.
7. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktu išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas. To paties straipsnio 6 dalis nustato, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali
perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.
8. Vyriausybės atstovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, jog savivaldybės turtas turi būti valdomas, naudojamas, disponuojama juo vadovaujantis viešosios teisės principu – galima tik tai, kas leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose teisės aktuose. Sistemiškai vertinant anksčiau
paminėtų teisės aktų nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad įstatymai expressis verbis (aiškiais
žodžiais, tiesiogiai) nustato, kad savininko funkcijas įgyvendina savivaldybės taryba, kad
sprendimų dėl disponavimo turtu priėmimas yra išimtinė tarybos kompetencija, kurios
niekam negalima perduoti, ir nei Įstatymo 12 straipsnyje, nei kituose įstatymuose nėra
expressis verbis nustatyta, kad sprendimus, susijusius su turto perdavimu patikėjimo teise, gali priimti ne tik savininkas, bet ir kitas (įgaliotas) asmuo, darytina išvada, kad tik
savivaldybės taryba, įgyvendindama turto savininko funkcijas, turi teisę priimti sprendimus, susijusius su savivaldybės turto perdavimu patikėjimo teise. O nesant įstatyme tiesiogiai įtvirtintų išimčių, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą patikėjimo
teise gali perduoti savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, toks įgaliojimas nėra galimas.
Teisėtumo bei įstatymų viršenybės principai draudžia savivaldybės tarybos sprendimu
pakeisti įstatymuose nustatytą reglamentavimą.
9. Pareiškėjas pažymėjo, kad viešojo turto patikėjimo teisė yra daiktinė teisė, jai
galioja visi daiktinėms teisėms būdingi požymiai. Vienas iš jų – daiktinės teisės turinio
apibrėžtumas, kuris reiškia, kad konkrečios daiktinės teisės turinys turi būti įtvirtintas
įstatyme. Iš teisės aktais apibrėžto patikėjimo teisės turinio darytina išvada, kad teisę priimti sprendimus dėl savivaldybės nuosavybės teise valdomo turto perdavimo patikėjimo
teise teisės aktuose išvardytiems turto patikėtiniams turi savivaldybė, kuri turto savininko teises įgyvendina per atstovaujamąją instituciją – tarybą. Taigi, galima teigti, kad
Savivaldybės tarybos patvirtinto Aprašo 6 punkto pagrindu savivaldybės administracijos

[21] Rekomendacijos dėl pinigų plovimo nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo

↗ Šaltinis

Komentaras

Rodyti šaltinio tekstą

44. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą, daiktai, neatitinkantys BPK 94 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų požymių, grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. BPK detaliai nereglamentuoja daiktų, kurių teisėti savininkai nenustatyti, perdavimo valstybės nuosavybėn procedūros. Šį klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas). Nutarime nustatyta, kad turtą, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), apskaito mokesčių inspekcijos arba pagal kompetenciją valstybės ar savivaldybės institucijos, jei turtą sudaro specialios paskirties objektai. Per įstatymo nustatytą terminą neatsiradus turto savininkui, šių institucijų pareigūnai kreipiasi į teismą dėl šio turto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo valstybės nuosavybėn.

[22] LVAT teismų praktikos apibendrinimai — lvat-biuletenis-nr.29-apibendrinimas

↗ Šaltinis

Komentaras

Rodyti šaltinio tekstą

…1 d.).
Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas. Šiuo aspektu pakartotinai primintina, jog
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ši nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, esą visi valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų
1

534

Papildomai atkreiptinas skaitytojų dėmesys į tai, kad minimame Teismų praktikos administracinėse
bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime yra apžvelgiamas iki 2006 metų galioję teisinis
reguliavimas ir administracinių teismų praktika.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo
santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, apibendrinimas

nuosavybėn, jiems valdyti ar disponuoti santykiai turi būti reguliuojami tik įstatymu
– Vyriausybė, kiti teisėkūros subjektai pagal savo kompetenciją šiuos santykius gali
reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais, kurie yra grindžiami įstaty

[23] LAT, eff7c344-cd9d-47ff-85a3-86f2798daa22 (Nutartis, 2010-12-21) · eff7c344-cd9d-47ff-85a3-86f2798daa22 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Bylose dėl valdymo fakto patvirtinimo teisminio nagrinėjimo dalykas yra faktinio valdymo, t. y. kad asmuo faktiškai turi daiktą ir jį valdo kaip savą, konstatavimas. Valdymo fakto į tam tikrą daiktą patvirtinimas taip pat gali būti siejamas, pavyzdžiui, su eliminavimu galimybės tą daiktą pripažinti bešeimininkiu ( CK 4.57 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 326 straipsnio 3 dalį pareiškimas teismui dėl valdymo fakto patvirtinimo gali būti paduotas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Fakto, kad asmuo daiktą valdo kaip savą, išviešinimas kitiems asmenims yra to daikto valdymo savo vardu įregistravimas viešame registre.

[24] LAT, a4a7095b-f93e-4be8-b151-99f3bb248737 (Nutartis, 2011-10-24) · a4a7095b-f93e-4be8-b151-99f3bb248737 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Tokios aplinkybės sudaro pagrindą nelaikyti daikto bešeimininkiu. Jeigu pašalinis asmuo, įveikdamas kliūtis, užvaldo nenaudojamą turtą, tai nors jam turto savininkas nežinomas, bet įgijęs turtą asmuo negali būti pripaž įstamos sąžiningai įgijusiu daiktą ir teisėtai jį valdančiu. Į tokias nuostatas turi būti atsižvelgiama sprendžiant šią bylą. Dėl valdymo išviešinimo fakto kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes valdymas yra faktinė, o ne teisinė ir su teisine registracija siejama būklė (L ietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt. , bylos Nr. 3K- 7 -64/2011).

[25] LAT, b1cb6361-f1b5-40d3-95f5-e8bb2513a8c2 (Nutartis, 2011-02-21) · b1cb6361-f1b5-40d3-95f5-e8bb2513a8c2 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

[26] LAT, e3K-3-189-701/2018 (Nutartis, 2018-04-27) · e3K-3-189-701/2018 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų ( CK 4.68–4.71 straipsniai) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K -7-67/2011). Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą.

[27] LAT, b1cb6361-f1b5-40d3-95f5-e8bb2513a8c2 (Nutartis, 2011-02-21) · b1cb6361-f1b5-40d3-95f5-e8bb2513a8c2 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…2. Teismų sprendimai pažeidžia savivaldybės teises ir teisėtus interesus, nes Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamas turtas, kurį jos valdo patikėjimo teise, yra neprivatizuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos su joms priklausančiais inžineriniais tinklais ir įrenginiais, gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys. Taigi, vadovaudamasi šiomis nuostatomis, savivaldybė patikėjimo teise valdo ginčo ūkinį pastatą. 3. Teismai neteisėtai pripažino pareiškėjo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į medinį sandėlį, nes nepagrįstai nesiaiškino ir netyrė šio sandėlio statybos teisėtumo fakto.

[28] LAT, e3K-3-207-219/2018 (Nutartis, 2018-05-10) · e3K-3-207-219/2018 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Dėl sąlygų nustatyti pareiškėjų nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą įrodytumo Šią bylą nagrinėję teismai padarė skirtingas išvadas dėl būtinųjų sąlygų egzistavimo nustatyti pareiškėjų nuosavybės teisės į ginčo turtą – sandėliukus – pagal įgyjamąją senatį fakt ui.

[29] LAT, b1cb6361-f1b5-40d3-95f5-e8bb2513a8c2 (Nutartis, 2011-02-21) · b1cb6361-f1b5-40d3-95f5-e8bb2513a8c2 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų ( CK 4.68–4.71 straipsniai). Pareiškėjas nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

[30] LAT, 926d24d7-d060-492f-9863-c7427893736f (Nutartis, 2008-01-28) · 926d24d7-d060-492f-9863-c7427893736f (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti ( CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Tam, kad a smuo, kuris teisėtai valdo daiktą, galėtų šia teise visavertiškai naudotis (taip pat ir prieš trečiuosius asmenis), jis šią teisę turi įregistruoti nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 straipsnis). Asmuo, teisėtai valdantis daiktą, bet neturintis valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, turi galimybę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl valdymo fakto patvirtinimo. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįsta mas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė ( CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis).

[31] LAT, eff7c344-cd9d-47ff-85a3-86f2798daa22 (Nutartis, 2010-12-21) · eff7c344-cd9d-47ff-85a3-86f2798daa22 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Valdymas, minėta, gali būti ir viena iš nuosavybės teisės turinį sudarančių dalių ( CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė ( CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą, kai nuosavybės teisė į daiktą valdytojui nepriklauso. Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė – pareiškėjo valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas. Valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, atveju nuosavybės teisė pareiškėjui dar apskritai nebuvo atsiradusi, valdymo fakto patvirtinimas yra tik prielaida pareiškėjui ją (nuosavybės teisę) įgyti įgyjamosios senaties būdu.

[32] LAT, a09708c9-5dd5-4656-aaaa-65163d929801 (Nutartis, 2007-10-03) · a09708c9-5dd5-4656-aaaa-65163d929801 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Teismų argumentas, kad ginčo objektas nebuvo įregistruotas savivaldybės vardu, o valstybė turėjo pakankamai laiko atlikti ginčo pastatų teisinę registraciją, tačiau to nepadarė, negali būti laikomas pagrįstu. Daikto valdymo teisėtumas reiškiasi ne tik tuo, kad galima įgyti teises į turtą, kuris nėra teisiškai registruotas kito asmens vardu, bet ir tuo, kad tas teises galima įgyti į turtą, į kurį kito asmens vardu teisės negali būti registruotos, t. y. kitas asmuo į daiktą negali turėti daugiau teisių už pareiškėją. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnį savivaldybė gali pasinaudoti visomis įstatyme įtvirtintomis teisėmis teisiškai įregistruoti turtą, termino teisinei registracijai atlikti įstatyme nenustatyta.

[33] LAT, e3K-3-189-701/2018 (Nutartis, 2018-04-27) · e3K-3-189-701/2018 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas. Daikto valdymas yra viena iš daiktinių teisių ( CK 4.20, 4.22 straipsniai). Pagal CK 1.112 straipsnį daiktinės teisės yra turtinės teisės, civilinių teisų objektas, kurios gali būti perduodamos ir paveldimos. CK 4.25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę.

[34] Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai, 2-34-964 (Nutartis, 2015-01-29) · 2-34-964 (Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…3 d.). Tam, kad daiktą pripažinti valstybės ar savivaldybės nuosavybe, jis neprivalo viešame registre būti įregistruotas kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, privalo patikrinti, ar daiktas, į kurį pretenduoja asmuo, nepriklauso valstybei ar savivaldybei, nepriklausomai nuo tokio daikto registracijos buvimo viešame registre fakto. Atsižvelgiant į tai, kad sandėliukas buvo pastatytas su konnkrečia funkcine paskirtimi – tarnauti daugiabučiam namui, jis turėjo būti privatizuojamas, t.y. perkamas iš valstybės, kartu su pagrindiniu daiktu - butu. Taip ir buvo nagrinėjamu atveju.

[35] LAT, 157057fe-c972-420b-88f6-0e18bac4f199 (Nutartis, 2011-02-08) · 157057fe-c972-420b-88f6-0e18bac4f199 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra pirminis privačios nuosavybės teisės ( CK 4.69 straipsnio 1 dalis) įgijimo būdas, kurį reikia skirti nuo bešeimininkio daikto pasisavinimo, esančio pagrindu valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisei atsirasti ( CK 4.57 straipsnio 2 dalis). Sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą, nelaikomas bešeimininkiu ( CK 4.56 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas.

[36] LAT, 3K-3-57-701/2015 (Nutartis, 2015-02-18) · 3K-3-57-701/2015 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šioje byloje neįrodyta s ir egzistavimas sąlygų, jog B. V. teisėtai ir sąžiningai valdė ginčo turtą visą valdymo laiką, buvo įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į jį, nežinojo apie kliūtis, trukdančias įgyti jai tą turtą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Kaip jau minėta, draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo. Šioje byloje įgyjamąja senatimi siekiama įgyti nuosavybės teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl ginčo turto B. V. valdymas negali būti pripažįstamas teisėtu.

[37] Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, eA-2646-662 (Nutartis, 2016-11-11) · eA-2646-662 (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Taigi, sprendžiant kilusį ginčą, pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo juridinis pagrindas vertinti, jog statiniai neturi savininko ar savininkas yra nežinomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra reikšminga siekiant iš esmės atsakyti į klausimą, kas yra atsakingas už ginčo statinių techninę būklę. Nors skundu formuluojamas reikalavimas ne dėl statinių techninės priežiūros, o jų naudojimo priežiūros, t. y. dėl to, kuris viešojo administravimo subjektas yra kompetentingas tikrinti, kaip statinių naudotojai vykdo Statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus, statinių naudotojo (savininko) nustatymas šiuo atveju yra betarpiškai susijęs su ginčo esme.

[38] LAT, 7b2aff91-59bb-4d34-8e23-6ffc9662e98a (Nutartis, 2011-06-30) · 7b2aff91-59bb-4d34-8e23-6ffc9662e98a (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja sena timi dėl jų ilgalaikio valdymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt.

[39] Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2-983-816 (Nutartis, 2016-09-13) · 2-983-816 (Vilniaus miesto apylinkės teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Analogiški reikalavimai buvo keliami ir civilinėje byloje Nr. 2-3741-141/2006 pagal pareiškėjos R. S. Š. pareiškimą namo bendrijai, savivaldybės tarybai, VĮ Registrų centrui dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Teismo nuomone, teismas, nagrinėję nurodytas bylas, netiesiogiai taip pat konstatavo butų funkcinį ryšį su ginčo statiniu ir tai, kad neįmanoma priklausinio įgyti nuosavybės teise (ar išlaikyti į jį nuosavybės teisę ar teisėtą valdymą) atskirai nuo pagrindinio daikto. Be to, ieškinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo buvo reiškiamas įgyjamosios senaties pagrindu. Tad atsakovai neįrodė, o teismas ir nenustatė, prejudicinės anksčiau priimtame įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių galios nagrinėjant šią bylą.

[40] LVAT, eA-2646-662/2016 (Nutartis, 2016-11-11) · eA-2646-662/2016 (LVAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Taigi, sprendžiant kilusį ginčą, pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo juridinis pagrindas vertinti, jog statiniai neturi savininko ar savininkas yra nežinomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra reikšminga siekiant iš esmės atsakyti į klausimą, kas yra atsakingas už ginčo statinių techninę būklę. Nors skundu formuluojamas reikalavimas ne dėl statinių techninės priežiūros, o jų naudojimo priežiūros, t. y. dėl to, kuris viešojo administravimo subjektas yra kompetentingas tikrinti, kaip statinių naudotojai vykdo Statybos į statymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus, statinių naudotojo (savinink o) nustatymas šiuo atveju yra betarpiškai susijęs su ginčo esme.

[41] LAT, 331b139d-c130-465d-bb8f-55a0a8016dd1 (Nutartis, 2009-11-02) · 331b139d-c130-465d-bb8f-55a0a8016dd1 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…M. nuosavybės teisių į šį pastatą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, nenustačius ginčo pastato savininko, yra pagrindas kasatoriaus pareiškimą tenkinti, tuo tarpu nuosavybės teisei į šį pastatą įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti nėra CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų viseto; be to, neteisėtas statinys negalėjo būti įsigytas iš valstybės buto privatizavimo procese. Apeliacinės, priešingai nei pirmosios, instancijos teismas laikė, kad nustatytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo išvadai apie tai, jog ginčo ūkinis pastatas yra bešeimininkis; kolegija laikė, kad šis daiktas yra žemės sklypo pirmiau nurodytu adresu priklausinys, kuriuo faktiškai naudojasi suinteresuoti asmenys T. ir L. M.

[42] LAT, a4a7095b-f93e-4be8-b151-99f3bb248737 (Nutartis, 2011-10-24) · a4a7095b-f93e-4be8-b151-99f3bb248737 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Bylą nagrinėję teismai laikė, kad ginčo patalpos nepripažin tinos bešeimininkėmis, nes jomis „naudojasi namo gyventojai“ , tačiau tokia teismo išvada yra teisiškai nepagrįsta; teismai nenustatė negyvenamųjų patalpų nuosavybės teisės (savininko) turėtojo. Asmenys, įgiję daiktą, tapo faktiniu šio daikto valdytoju, bet ne savininku. Daikto valdymo teisė gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktinė teisė ( CK 4.27 straipsnis). Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, valdymo registravimas saistomas įstatymo nustatyto reikalavimo daiktą valdyti daiktą atvirai, nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo.

[43] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, eCIK-830/2025 (Nutartis, 2025-08-26) · eCIK-830/2025 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tam, jog būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

[44] LAT, eff7c344-cd9d-47ff-85a3-86f2798daa22 (Nutartis, 2010-12-21) · eff7c344-cd9d-47ff-85a3-86f2798daa22 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti ( CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė ( CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis).

[45] Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai, 2-26-964 (Nutartis, 2015-01-05) · 2-26-964 (Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…3 d.). Tam, kad daiktą pripažinti valstybės ar savivaldybės nuosavybe, jis neprivalo viešame registre būti įregistruotas kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, privalo patikrinti ar daiktas, į kurį pretenduoja asmuo, nepriklauso valstybei ar savivaldybei, nepriklausomai nuo tokio daikto registracijos buvimo viešame registre fakto. Atsižvelgiant į tai, kad sandėliukai buvo pastatyti 1969 m., kartu su daugiabučiu namu jam tarnauti, butai daugiabučiame name buvo privatizuojami, .t.y. perkami iš valstybės, liudytoja B.

[46] LAT, e3K-3-189-701/2018 (Nutartis, 2018-04-27) · e3K-3-189-701/2018 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Taigi, nurodytose teisės normose tiesiogiai įtvirtinta, kad daikto valdymo teisė yra paveldima turtinė teisė. Šios taisyklės išimčių dėl daikto valdymo, kaip pagrindo įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, teisės įstatymuose nenustatyta. Daikto valdymo teisė, kurios pagrindu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, nėra, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, siejama su vienu konkrečiu asmeniu, nes n ustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tai, kad po vieno iš jų mirties kiti priėmė jo palikimą, laikas, kurį šie asmenys valdė statinius, skaičiuojamas kartu ( CK 4.71 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d.

[47] Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai, 2-368-825 (Nutartis, 2012-04-24) · 2-368-825 (Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Iki tol formuota teismų praktika, pagal kurią valdymo įregistravimas viešajame registre vertintas kaip privaloma sąlyga nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį pripažinti, teisinei registracijai nepagrįstai suteikė teises į daiktą nustatančią galią ir neatitiko valdymo teisės kaip faktinės prigimties reiškinio pobūdžiui, esmei ir pagrindams. Aiškinimas, kad tik viešajame registre įregistruotas valdymas gali būti laikomas tinkamu pripažinti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi, neatitinka sisteminio įgyjamosios senaties institutą bei valdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo. Specialiosios įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios teisės normos nenustato reikalavimo registruoti daikto valdymą, kaip būtinos sąlygos siekiant pripažinti nuosavybės teisę į daiktą įgyjamosios senaties pagrindu (Civilinio kodekso 4.68 – 4.71 straipsniai). Aplinkybę, kad faktinis, sąžiningas bei teisėtas valdymas gali būti pagrindas įgyjamajai senačiai taikyti nepriklausomai nuo jo įregistravimo viešame registre, patvirtina ir kitos įstatymo normos, nustatančios tam tikrą sąžiningo valdytojo teisėtų interesų gynimą. Pavyzdžiui, Civilinio kodekso 4.57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas (tokia nuostata yra ginamas sąžiningas daikto valdytojas, kuris nėra ir dar netapo savininku, tačiau daiktą valdo kaip savo).

[48] LAT, CIK-1064/2019 (Nutartis, 2019-08-19) · CIK-1064/2019 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Šių normų netinkamas taikymas grindžiamas skunde nurodyta kasacinio teismo praktika, tačiau atrankos kolegija pažymi, kad išaiškinimai, kuriais remiasi suinteresuotas asmuo, pateikti kasacinio teismo nagrinėtose byloje, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008 nagrinėta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį reglamentuojančių teisės normų ( CK 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.68-4.71 straipsniai) taikymo, spręsta dėl atitinkamų sąlygų nuosavybės teisę įgyti šiuo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.

[49] LAT, e3K-3-54-611/2018 (Nutartis, 2018-02-21) · e3K-3-54-611/2018 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai sutapatino nuosavybės teisės atsiradimo pagrindus pagal CK 4.68 ir 6.395 straipsniu s, nes, apeliacinės instancijos teismui pasisakius dėl CK 6.395 straipsnio 1 dalies taikymo šioje byloje, buvo paneigtas pareiškimo dėl nuosavybės įgyjamąja senatimi pagrįstumas, nes nuosavybės teisės į pastatą įgijimas kartu su žeme reiškia, jog pareiškėja V. D. jau yra sandėlio patalpos savininkė ir įgyjamosios senaties institutas šiuo atveju akivaizdžiai netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d.

[50] LAT, b1cb6361-f1b5-40d3-95f5-e8bb2513a8c2 (Nutartis, 2011-02-21) · b1cb6361-f1b5-40d3-95f5-e8bb2513a8c2 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Tokia skirtinga viešąja ir privačiąja nuosavybe esančių daiktų savininko apsauga nuo nuosavybės teisės praradimo kitam asmeniui sąžiningai įgijus daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdant jį visą įgyjamosios senaties terminą išryškina draudimo įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą griežtumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d.

[51] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-71-916/2023 (Nutartis, 2023-01-26) · e3K-3-71-916/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…35. Apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą, konstatavęs, kad faktinės bylos aplinkybės nepagrindžia, jog pareiškėjas sąžiningai valdė sandėliuką, kurį prašo pripažinti kaip įgytą pagal įgyjamąją senatį, nes, valdydamas šį turtą kaip savo, neteisėtai pertvarkė ūkinį pastatą neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, taip pat kad ginčo turtas jo sukūrimo metu, t. y. 1940 metais, kaip namo priklausinys (skundžiamo sprendimo 25 punktas) priklausė valstybei, o privatizavimo sandoriu bei pirkimo–pardavimo sutartimis nebuvo perleistas pirkėjams, todėl išliko valstybės nuosavybe. 36.

[52] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-245-1120/2024 (Nutartis, 2024-12-17) · e3K-3-245-1120/2024 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…20. Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu ( CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y.

[53] LAT, a4a7095b-f93e-4be8-b151-99f3bb248737 (Nutartis, 2011-10-24) · a4a7095b-f93e-4be8-b151-99f3bb248737 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Dėl bešeimininkio turto valdymo Pagal CK 4.57 straipsnį bešeimininkiu turtu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas. Sąžiningai įg y jamu galima laikyti tokį valdymo pradėjimą, kai asmuo pradeda įgyvendinti kontrolę ar savo valdžią daiktui, nepažei sdamas teisės nuostatų, o taip pat sąžiningai manydamas, kad nėra daugiau asmenų, kurie turėtų teises į tą turtą. Jeigu negyvenamosios patalpos yra gyvenamajame name, kurio atskiri butai buvo privatizuoti, tai negyvenamųjų patalpų sąžiningas įgijimas ir teisėtas valdymas butų savininkų gali būti nustatytas tik konstatavus aplinkybes, kad jie buvo įsitikinę, jog tai ne valstybinis turtas.

[54] Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai, 2-368-825 (Nutartis, 2012-04-24) · 2-368-825 (Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Pagal Civilinio kodekso 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. Civilinio kodekso 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės.

[55] LAT, 5e6ac2b6-662c-432b-ac21-b40914440863 (Nutartis, 2012-01-31) · 5e6ac2b6-662c-432b-ac21-b40914440863 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai: 1. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisė atsiranda, kai asmuo, kuris nėra daikto savininkas, sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę ( CK 4.25 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.71 straipsnį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims, ir jei kiekvieno iš jų valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

[56] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-106-701/2024 (Nutartis, 2024-04-11) · e3K-3-106-701/2024 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, taip pat nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas). 33.

[57] LAT, 3K-3-462/2013 (Nutartis, 2013-10-09) · 3K-3-462/2013 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus. Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų ( CK 4.68–4.71 straipsniai). Pareiškėjas nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja J. T. įrodinėjo, kad tai būtent ji, o ne pareiškėjas V. S.

[58] LAT, e3K-3-54-611/2018 (Nutartis, 2018-02-21) · e3K-3-54-611/2018 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Šią apibrėžia CK 4.68 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ( CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

[59] LVAT, eA-816-415/2020 (Nutartis, 2020-04-15) · eA-816-415/2020 (LVAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…A 438 -453/2014). Tai, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, kas aktualu šios bylos ir pareiškėjo argumentų kontekste, bet faktinės situacijos vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo ir administracinėje byloje Nr. A 438 -228/2013. Pastarojoje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią ar kitokią veiklą. 21. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą įgyta paveldėjimu, taigi šios teisės turėtojui atsirado teisė s ir pareig o s, kurias suteikia nuosavybės turėjimas ( CK 4.37 str. ).

[60] LAT, e3K-3-207-219/2018 (Nutartis, 2018-05-10) · e3K-3-207-219/2018 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Pareiškėjų prašymą patenkinęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šis turtas Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso, pastatas ir daiktinės teisės į jį viešame registre neįregistruotos, nėra duomenų, jog būtų ginčijamas pareiškėjų šio turto valdymo ne mažiau kaip dešimt metų sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, be to, kitoje civilinėje byloje teismo buvo patenkintas pareiškėjos V. G. prašymas nustatyti faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo 1/10 dalį sandėliuko, esančio pastate (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas dėl ginčo turto kilmės, jo sukūrimo aplinkybių sprendime nepasisakė, t ik nurodė, kad pagal bylos duomenis jis savivaldybei nepriklauso.

[61] LAT, 3K-3-462/2013 (Nutartis, 2013-10-09) · 3K-3-462/2013 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

; kt.). Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu ( CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų ( CK 4.26 straipsnio 3 da lis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4.

[62] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-71-916/2023 (Nutartis, 2023-01-26) · e3K-3-71-916/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…27. Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu ( CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y.

[63] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-73-403/2021 (Nutartis, 2021-03-31) · e3K-3-73-403/2021 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…31.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka
CK 4.68 straipsnio
1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios
nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu.
32.
CK 4.23 straipsnio

[64] LAT, a4a7095b-f93e-4be8-b151-99f3bb248737 (Nutartis, 2011-10-24) · a4a7095b-f93e-4be8-b151-99f3bb248737 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Vien aplinkybė, kad savivaldybė ar valstybė pati ar per savo ats tovus, asmenis ar patikėtinius turto nenaudoja, nesudaro pagrindo spręsti, jog jis bešeimininkis. Turtą bešeimininkiu pripažinti ir pradėti jį naudoti sąžiningai ir teisėtai gali būti tai, kad savininkas jo nevaldo jokiu būdu, o ne tik kad jo nenaudoja. Savininkas vien laikydamas patalpas nenaudojamas, jeigu jis imasi priemonių apsaugoti, kad patalpomis nesinaudotų kiti (p avyzdžiui, uždaro, užkala, užrakina, daro perspėjamuosius užrašus ar sudaro kitokias kliūtis pašaliniams asmenims patekti ir pradėti naudojimąsi ir valdymą), taip patvirtina ir kartu įrodo, jog jis valdymo neprarado. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą nelaikyti daikto bešeimininkiu.

[65] LAT, 3cbf79fb-5407-4e52-8afc-9ff357c6bc59 (Nutartis, 2009-07-31) · 3cbf79fb-5407-4e52-8afc-9ff357c6bc59 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Taigi būtina vertinti, kaip gali pasireikšti nekilnojamojo daikto faktiškas valdymas. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.). Kolegija konstatuoja, kad šio s bylos išsprendimui esminių nustatytų bylos aplinkybių pagrindu palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti, teisines nuostatas tinkamai aiškino ir taikė apeli acinės instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų ( CPK 185 straipsnis). Iki palikėjų (pareiškėjo A. J.

[66] LAT, 3c971b3d-6233-42c4-9e47-05857c24e485 (Nutartis, 2011-04-04) · 3c971b3d-6233-42c4-9e47-05857c24e485 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; Teismų praktika 30; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt. , bylos Nr. 3K-7-67/2011; kt.). Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektas.

[67] LAT, e84df91a-7386-47be-b217-dc5b420bf699 (Nutartis, 2013-03-14) · e84df91a-7386-47be-b217-dc5b420bf699 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…3 K -3-422/2011). Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad daikto priklausomumą lemia ne jo teisinė registracija atskiru nekilnojamojo turto objektu, o jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu ar keliais pagrindiniais daiktais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. AB „Autrolis“, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-32/2007).

[68] Kauno apygardos teismas, 2A-1735-605 (Nutartis, 2011-09-27) · 2A-1735-605 (Kauno apygardos teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Pažymėtina, kad CK 4.27 straipsnio 2 dalis nepaneigia galimybės, jog nekilnojamojo daikto valdymas, kaip pagrindas įgyjamajai senačiai taikyti, gali atsirasti ne tik jį įregistravus. Ši nuostata skirta visiems atvejams, kai siekiama įregistruoti daikto valdymą, taip pat kai nėra tikslo įgyti daiktą įgyjamąja senatimi. Šioje normoje nustatyta galimybė registruoti valdymą viešajame registre reikalinga valdytojo teisių apsaugai, tačiau įgyjamoji senatis ir valdymas, kaip savarankiška teisė, yra atskiri teisiniai institutai, todėl valdymas nebūtinai turi būti siejamas su tikslu įgyti valdomą daiktą įgyjamosios senaties pagrindu.

[69] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 3K-3-270-916/2023 (Nutartis, 2023-11-07) · 3K-3-270-916/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)
↗ Šaltinis

Teismų praktika
Rodyti šaltinio tekstą
```
…30. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais.
```

[70] LAT, 3K-3-147-687/2016 (Nutartis, 2016-03-10) · 3K-3-147-687/2016 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…M. ir kt. v. R. J. ir kt. , bylos Nr. 3K-3-422- 313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. K. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-152/2006). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt. , bylos Nr.

[71] LAT, 3K-3-287-706/2016 (Nutartis, 2016-06-01) · 3K-3-287-706/2016 (LAT)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Esant įrodymų, kad egzistuoja asmuo, atsakingas už daiktą, klausimas dėl statybos įteisinimo arba neteisėtos statybos padarinių šalinimo turi būti sprendžiamas ne paimant tokį daiktą kaip bešeimininkį, o pagal Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančius neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimus. III. Kasacinio skundo ir atsiliepim oįjį teisiniai argumentai Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys K. F. ir A. A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.

[72] Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai, 2-368-825 (Nutartis, 2012-04-24) · 2-368-825 (Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

– nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Antada“ pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-32/2008).

[73] e2A-949-1070/2025 — Vilniaus apygardos teismas · Bylos kelionė: I inst.(e2YT-14397-1019/2024: — NEGALUTINIS) → apeliacinė(e2A-949-1070/2025: —) · e2A-949-1070/2025 (Vilniaus apygardos teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017, galima teigti, kad pagal šias taisykles ir išaiškinimus sandėliukas kaip buto priklausinys nebūtinai turi būti įkainotas atskirai. 21.3. Suinteresuoti asmenys VĮ „ Turto bankas “ ir Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, patvirtin ančių, kad valstybės įgaliotos institucijos prieštaravo pareiškėjų ir prieš tai buvusių butų savininkų valiai privatizuoti butus kartu su sandėliukais kaip butų priklausinius. Butų privatizavimo sutartyse nenustatyta išlyga dėl priklausinio neperdavimo kartu su pagrindiniu daiktu. Apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kad ginčo sandėliukai negali būti laikomi privatizuotų butų priklausiniais, nenurodyta argumentų, paneigiančių pareiškėjų nurodomas faktines aplinkybes dėl sandėliukų naudojimo, apsiribo jant tik teoriniais teiginiais. Pirminė sandėliukų paskirtis buvo kiet am kurui (angli ms, malk oms) laikyti, nes žmonės neturėjo kur jo laikyti. Ir funkcinis, ir techninis sandėliukų ryšys yra akivaizdus, jo nereikia įrodinėti. Pareiškėjų nuomone, ginčo sandėliukai atitinka abi sąlygas, keltinas daikto pripažinimui priklausiniu. 21.4. Apeliaciniame skunde pateikiama teismų praktika ( Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartis) neatitinka kasacinio teismo praktikos, nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-611/2018. Minėtoje kasacinio teismo byloje spręsta analogiška situacija ir teismas nurodė, kad s andėliuka i nuo jų sukūrimo visada buvo inventorizuoti kaip pagalbinis pastatas, buvo naudojami kietam kurui laikyti, todėl ginčo sandėliukas buvo pripažintas buto priklausiniu, nes atitiko antraeilių daiktų požymius ir priklausinių teisinio statuso reikalavimus.

albinis pastatas, buvo naudojami kietam kurui laikyti, todėl ginčo sandėliukas buvo pripažintas buto priklausiniu, nes atitiko antraeilių daiktų požymius ir priklausinių teisinio statuso reikalavimus. Kasacinio teismo nutartyje padaryta išvada, jog ginčo sandėliuko neįsigijimas privatizavimo ar kitu būdu nepaneigė nuosavybės teisės į jį perėjimo pagrindinio privatizuoto daikto (buto) savininkui. 22. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo patenkinti suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 22.1. Suinteresuotas asmuo palaiko a p eliaciniame skunde išdėstytą poziciją, jog pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog sandėliukai buvo privatizuoti įstatymų nustatyta tvarka (sutarties, įkainojimo akto, apmokėjimo kvito, prašymo leisti privatizuoti Ūkio pastatą ar kt.). Priešingai, pareiškėjai pripažino, jog privatizuojant Butus sandėliukai nebuvo įtraukti į privatizavimo sandorius ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad sandėliukai buvo įkainoti, apmokėti privatizavusių asmenų teisės aktuose nustatyta kaina. Todėl nėra pagrindo teigti, kad sandėliukai buvo tinkamai privatizuoti kaip Butų priklausiniai. 22.2. Suinteresuotas asmuo sutinka su apeliant ės pozicija, jog nesant byloje įrodymų, patvirtinančių sandėliukų privatizavimą, manytina, jog ginčo turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu. Valstybės turtas galėjo būti perleistas kitų asmenų nuosavybėn tik įstatyme specialiai numatytais pagrindais ir nustatyta tvarka, todėl nurodytu adresu esantis turtas nebuvo privati asmenų nuosavybė, o galėjo būti valstybės arba savivaldybės nuosavybė. Esant šioms aplinkybėms draudžiama tokį turtą pripažinti įgytu nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jo ilgalaikio valdymo ( CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 22.3.

valstybės arba savivaldybės nuosavybė. Esant šioms aplinkybėms draudžiama tokį turtą pripažinti įgytu nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jo ilgalaikio valdymo ( CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 22.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neidentifikavo teisinio pagrindo, kuriuo pareiškėjai prašo pripažinti sandėliukus jų nuosavybe, t. y. kaip butų priklausinius ar kaip įgytus įgyjamosios senaties pagrindu. Šioje byloje buvo prašoma nustatyti, jog sandėliukai įgyti pagal įgyjamąją senatį, tačiau kartu teigiama, jog sandėliukai yra butų priklausiniai. Teismui nustačius, kad sandėliukai priklauso pareiškėjams, minėtas turtas negalėjo būti pakartotinai įgyjamas įgyjamosios senaties pagrindu. 22.4. Nagrinėjamoje situacijoje savivaldybės veiksmai dėl turto pripažinimo bešeimininkiu savaime nesuponuoja išvados, kad toks turtas yra niekieno nuosavybė, t. y. nepriklauso nei valstyb ei, nei savivaldyb ei. 23. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą patenkinti. Suinteresuotas asmuo prit

[74] 2-33-328/2017 — Klaipėdos apylinkės teismas · 2-33-328/2017 (Klaipėdos apylinkės teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Prašo teismo pripažinti jam nuosavybės teisę į sandėliukus. Suinteresuotas asmuo UAB,,Vėtrungės būstas“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymu negauta. Suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, teisme po posėdžio gautas suinteresuoto asmens prašymas atidėti teismo posėdį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad prašymas pateiktas po baigiamųjų kalbų, pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, suinteresuoto asmens prašymas ir jame išdėstytos aplinkybės nevertintinos. Pareiškimas ne tenkintinas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui V. Z. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ( b.l. 22-23). Iš byloje pateikto 2015-10-07 Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog butui įregistruoti priklausiniai iš kito registro: pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 12/100 priklauso butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ( registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kurio 15/100 priklauso butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas 1992-03-31 Klaipėdos miesto tarybos sprendimas Nr. 52 dėl neparduotinų gyvenamųjų namų, kuriuo nustatytas neparduodamų gyvenamųjų namų ir butų sąrašas ( b.l. 32). Klaipėdos miesto tarybos 1992-03-31 sprendimo Nr. 52 priedėlio 32 punktas numatė, jog neprivatizuojami visi senamiesčio įtakos zonoje esantys ūkiniai pastatai – sandėliukai, garažai, savavališkai įrengti statiniai, gyvenami kambariai, pastogės bei virtuvės ( b.l. 33-34). Byloje taip pat pateiktas 1992-01-15 Klaipėdos miesto valdybos potvarkis Nr. 21, kuriuo papildy t as 1991-10-18 valdybos potvarkis bei jo priedėlis ( b.l. 35). 1992-01-15 Klaipėdos miesto valdybos potvarkio Nr. 21 priedėlis ( b.l.

-01-15 Klaipėdos miesto valdybos potvarkis Nr. 21, kuriuo papildy t as 1991-10-18 valdybos potvarkis bei jo priedėlis ( b.l. 35). 1992-01-15 Klaipėdos miesto valdybos potvarkio Nr. 21 priedėlis ( b.l. 36-40) taip pat numatė, jog neparduotini visi senamiesčio įtakos zonoje esantys ūkiniai pastatai – sandėliukai, garažai, savavališkai įrengti statiniai, gyvenami kambariai, pastogės bei virtuvės ( b.l. 38). 2015-10-14 perdavimo – priėmimo aktu Nr. (9-4)-300 K dėl kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn, Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn perduoti sąraše nurodyti nekilnojamojo turto objektai – inžineriniai tinklai su visomis sudėtinėmis dalimis ( b.l. 41-46). 2016-06-13 perdavimo – priėmimo aktu Nr. (9-4)-354K Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas atstovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kancleris Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn perdavė patalpą – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei patalpą – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ( b.l. 109). Įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti.

spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojama s, jeigu yra šių sąlygų visuma: pareiškėjas nėra daikto savininkas; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; a smuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžin ingai valdo visą valdymo laiką; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 27

[75] e2YT-2611-922/2024 — Alytaus apylinkės teismas · e2YT-2611-922/2024 (Alytaus apylinkės teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

Tais pačiais 1975 metais prie gyvenamojo namo buvo papildomai pristatytas 22,15 m 2 ploto priestatas, o 1976 m.- 15,7 m 2 ploto veranda. Išskirtame sklype leista statyti gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą, sklypo planą patvirtino Varėnos rajono vyr. architektas. Bendras sutuoktinių gyvenimas nenusisekė, todėl (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono liaudies teismo sprendimu J. A. ir V. A. santuoka buvo nutraukta. (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono liaudies teismo sprendimu buvo padalintas buvusių sutuoktinių turtas. Šiuo sprendimu abiems buvusiems sutuoktiniams gyvenamasis namas buvo padalintas po 1/2 dalį. Tais pačiais (duomenys neskelbtini) metais pareiškėja su tėvų pagalba žemės sklype šalia gyvenamojo namo pasistatė ūkinį pastatą su priestatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėja ištekėjo už V. Z. (suteikta Z. pavardė) ir išsikėlė iš jai priklausančios gyvenamojo namo dalies gyventi pas savo vyrą. Pastaroji santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytas (duomenys neskelbtini) Prienų rajono sav. administracijos CMS. 1986-12-13 pareiškėja ištekėjo už V. S. ir pasikeitė pavardę į šiuo metu turimą pavardę - S. . (duomenys neskelbtini) buvęs pareiškėjos vyras V. A. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, iš jo buvo konfiskuotas ir Merkinės apylinkės žinion perduotas V. A. turėtas nekilnojamasis turtas- 1/2 gyvenamojo namo, kuriam šiuo metu suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Siekdama tapti viso gyvenamojo namo savininke pareiškėja kreipėsi į Merkinės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomąjį komitetą dėl 1/2 gyvenamojo namo, konfiskuoto iš V.

Siekdama tapti viso gyvenamojo namo savininke pareiškėja kreipėsi į Merkinės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomąjį komitetą dėl 1/2 gyvenamojo namo, konfiskuoto iš V. A. , pardavimo pareiškėjai. (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono vykdomojo komiteto potvarkiu sudaryta komisija įvertino 1/2 gyvenamojo namo 1684 rubliais, (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) įkainojimo aktas patvirtintas ir pusę gyvenamojo namo leista parduoti pareiškėjai J. A. . (duomenys neskelbtini) Varėnos valstybinės notarinė kontoros vyr. notarė D. K. patvirtino 1/2 gyvenamojo namo, esančio Merkinės tarybinio ūkio teritorijoje, pirkimo-pardavimo sutartį tarp Merkinės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto ir pareiškėjos J. S. . Nuo (duomenys neskelbtini), t. y., pastaruosius 35 (trisdešimt penkerius metus) pareiškėja vienintelė nepertraukiamai valdė ir iki šiol tebevaldo minėtą nekilnojamąjį turtą, rūpinasi jo išlaikymu. Įgyvendindama savo, kaip turto savininko teises, norėdama įregistruoti priklausantį turtą viešajame registre, 2022 m. pareiškėja kreipėsi dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos parengimo. Su parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įregistravimo, tačiau 2023-01-16 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jos prašymas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą buvo atmestas, nes nepakanka duomenų, patvirtinančių nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą bei turto įsigijimo aplinkybes. Teismui pateikiami dokumentai patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų pabaigos pareiškėja J. S. atvirai ir sąžiningai valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, ir nėra apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 str.

S. atvirai ir sąžiningai valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, ir nėra apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 str. 5 p. nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, bylą prašo nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Teismas

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą

[76] e2A-1214-921/2023 — Kauno apygardos teismas · Bylos kelionė: I inst.(e2YT-2443-384/2023: — NEGALUTINIS) → apeliacinė(e2A-1214-921/2023: —) · e2A-1214-921/2023 (Kauno apygardos teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

. R. pasistatė gyvenamąjį namą, kadangi praėjo daug metų, dokumentų jau nėra išlikusių. Į bylą pateiktos archyvo pažymos patvirtina, kad ir archyve nėra išlikusių dokumentų apie šį gyvenamąjį namą. V. R. nėra gyvo, kuris galėtų paaiškinti kaip gyvenamąjį namą statė, kas jam išdavė statybai reikiamus dokumentus. Tai, kad iki pareiškėjo jau buvo pasikeitę keli gyvenamojo namo savininkai, patvirtino visi byloje apklausti liud ytojai, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. 1.2. Pareiškėjas pažymi, kad gyvenamajame name gyvena nuo 1991 m. , kad yra sąžiningas ir teisėtas namo valdytojas. Tai patvirtina elektros energijos paslaugų teikimo sutartis, sudaryta apelianto vardu. Namo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pateikta pažyma patvirtina, kad name buvo kilęs gaisras. Pažymoje nurodyta, kad namas yra apelianto nuosavybė. Po gaisro namą apeliantas pilnai suremontavo savo lėšomis. Aplinkybę, kad apeliantas gyvenamajame name gyvena daugiau kaip 20 m. patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių faktų nevertino. 10. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo vadovautis pirmosios instancijos teisme išdėstyta pozicija. 11. Suint e resuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliac i nį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktine s aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesi nės teisės normų. Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. 13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 14. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). 15.

amą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). 15. Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-

[77] 2A-608-611/2011 — Vilniaus apygardos teismas · 2A-608-611/2011 (Vilniaus apygardos teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja pagal 1992-03-28 sutartį nuosavybės teise įgijo trijų kambarių, 56,48 kv.m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.5), sutartyje taip pat nurodoma, kad kartu su butu pareiškėjai perleistas rūsys, tačiau rūsio patalpos nėra identifikuotos. Pareiškėja nurodo, kad buto pardavėja kartu su butų perleido jai ir namo kieme esantį medinį sandėliuką, kuriame ji laikė malkas bei kitokius namų apyvokos daiktus. Taip pat nurodė, kad tuo metu ir kiti namo gyventojai turėjo jiems pr i skirtus sandėliukus, nes kol namas nebuvo centralizuotai šildomas, juose namo gyventojai laikydavo malkas, anglis ir pan.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų bei apklaustų liudytojų parodymų darytina išvada, kad gyvenamasis namas, kuriame pareiškėja nuosavybės teise valdo butą, ir sandėliuka i, įskaitant ir pareiškėjos naudojamą sandėliuką, buvo statyti iki 1940 m., 1940 m. buvo nacionalizuoti, iki 1960 m. šiame gyvenamajame name nebuvo centrinio šildymo, o sandėliukai buvo gyventojų naudojami krosnių kurui laikyti. Taigi, akivaizdu, kad iki pareiškėjos įgyto buto privatizavimo pareiškėjos naudojamas sandėliukas, kaip ir butas, priklausė valstybei (savivaldybei).

ai buvo gyventojų naudojami krosnių kurui laikyti. Taigi, akivaizdu, kad iki pareiškėjos įgyto buto privatizavimo pareiškėjos naudojamas sandėliukas, kaip ir butas, priklausė valstybei (savivaldybei). Atsižvelgiant į sandėliukų paskirtį, šalia gyvenamojo namo, kuriame pareiškėja nuosavybės teise valdo butą, esantys sandėliukai, įskaitant ir ieškovės valdomą sandėliuką, galėjo būti šio gyvenamojo namo butų priklausiniai, kuriuos ištinka pagrindinio daikto likimas (1964 m. LR CK 153 str. 1 d., 2000 m. LR CK 4.19 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė nebuvo tiriama. LR CK 4.47 str. nustato nuosavybės teisės įgijimo būdus. Kaip matyti iš minėtos normos, vienas iš savarankiškų ir pirminių nuosavybės teisės įgijimo būdų yra įgyjamoji senatis (LR CK 4.47 str. 11 p.). Tačiau šiuo pagrindu nuosavybės teisė negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (LR CK 4.69 str. 3 d.). Tam, kad daiktą pripažinti valstybės ar savivaldybės nuosavybe, jis neprivalo viešame registre būti įregistruotas kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, privalo patikrinti ar daiktas, į kurį pretenduoja asmuo, nepriklauso valstybei ar savivaldybei, nepriklausomai nuo tokio daikto registracijos buvimo viešame registre fakto. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos įgytas butas iki privatizavimo priklausė valstybei (savivaldybei), pagrįstai pripažino, kad pareiškėja neturi teisės įgyti nuosavybė s teisės į jos prašomą sandėliuką pagal įgyjamąją senatį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė į daiktą gali būti įgyjama, jeigu nuosavybės teisė į daiktą nėra įgyta kitokiu būdu (LR CK 4.47 str. , 4.68 str.).

gyjamąją senatį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė į daiktą gali būti įgyjama, jeigu nuosavybės teisė į daiktą nėra įgyta kitokiu būdu (LR CK 4.47 str. , 4.68 str.). Kadangi nagrinėjamu atveju sandėliukas, į kurį pretenduoja pareiškėja, nuosavybės teise priklauso valstybei, pareiškėja gali įgyti nuosavybės teises į jį įrodydama, kad šis sandėliukas yra jos valdomo buto priklausinys, tuo pačiu paneigdama valstybės nuosavybės teises į šį sandėliuką, priešingu atveju ji galėtų minėtą sandėliuką iš valstybės įgyti pagal pirkimo-pardavimo ar kitokį perleidimo sandorį. Kadangi nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl ginčo sandėliuko, kaip pareiškėjos buto priklausinio, nepasisako, nes šioje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo į ginčo sandėliuką kaip į jos buto priklausinį ir toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad nuosavybės teisei įgyti pagal įgyjamąją senatį valdymo faktas neprivalo būti įregistruotas viešame registre. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. vasario 21 d. nutartyje Nr

[78] e2YT-2288-1125/2023 — Vilniaus miesto apylinkės teismas · e2YT-2288-1125/2023 (Vilniaus miesto apylinkės teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Teikiant paaiškinimus buto ginčo name savininkė bei bendrijos pirmininkė I. L. nurodė, kad patys namo gyventojai rūpinosi užsemto rūsio valymo darbais. 2021 m. vasario 26 d. UAB „ Santechmos ranga“ išrašyta PVM sąskaita faktūra namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, atliktų darbų aktas patvirtina, kad už vandens išsiurbimo iš rūsio darbus bei vandens siurblio sutvarkymą apmokėjo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija. 37. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo patalpomis nuolat ir nepertraukiamai rūpinosi namo gyventojai, t. y. jas prižiūrėjo, šalino susikaupusį vandenį, taip pat ne tik jomis rūpinosi, bet ir naudojosi – laikė maisto produktus. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, ne tik tai, kad gyventojai, kaip minėta, naudojosi patalpomis ir jomis rūpinosi, bet ir tai, kad patalpų paskirtis išviešinta VĮ „Registrų“ centras išraše „slėptuvė“ nesutampa su ta, kuriai buvo naudojama patalpa. 38. Dar paminėtina ir tai, kad valstybė atstovaujama VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nenurodė ir nepateikė duomenų, kad minėtas ginčo objektas yra valstybės nuosavybė ar yra įtrauktas į oficialų slėptuvių sąrašą bei atitinka slėptuvei keliamus teisės aktų reikalavimus, tokių duomenų nepateikė ir Vilniaus miesto savivaldybė, o priešingai šį turtą prašo pripažinti bešeimininkiu, t. y. neįrodinėja, kad turtas yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. 39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

uose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgą laiką ir išlieka sąžiningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). 40. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; 3) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; 4) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 5) visą valdymo laiką daiktas valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas; 6) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2011). 41. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į pareiškime nurodomą nekilnojamąjį turtą suinteresuoti asmenys būtų įgij ę vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Nagrinėjant bylą nenustatyta, jog nurodytas nekilnojamasis turtas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad suinteresuoti asmenys būtų atsisak ę valdymo ar kad šį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į šiuos objektus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 42.

isak ę valdymo ar kad šį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į šiuos objektus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 42. CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas; bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą (CK 4.57 straipsnio 2 dalis). Tokios bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus ( CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010; 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009). CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014). 43. Šioje byloje nustačius, kad namo adresu (duomenys neskelbtini

[79] 2A-182-921/2026 — Kauno apygardos teismas · Bylos kelionė: I inst.(2YT-14424-841/2025: — NEGALUTINIS) → apeliacinė(2A-182-921/2026: —) · 2A-182-921/2026 (Kauno apygardos teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Minėti įrodymai, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad J. N. ir E. N. yra pareiškėjo seneliai. 16. CPK normos nustato, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai). 17. Apeliantė ir pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl nauji įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui. Įvertinęs teikiamų naujų įrodymų turinį, jų datas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad objektyvių kliūčių pateikti šiuos įrodymus anksčiau nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su argumentu, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po ginčijamo sprendimo priėmimo.

kad objektyvių kliūčių pateikti šiuos įrodymus anksčiau nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su argumentu, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po ginčijamo sprendimo priėmimo. Kadangi faktinės aplinkybės buvo nurodytos pareiškime, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, j as pagrindžiantys įrodymai privalėjo būti pateikti bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Be to, naujų įrodymų turinys nėra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, todėl šiuo aspektu jie neat itinka ir sąsajumo reikalavimų ( CPK 180 straipsnis). 18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatyta sąlygų CPK 314 straipsnyje įtvirtintai išimčiai taikyti, todėl apeliantės su apeliaciniu skundu ir pareiškėjo su atsiliepimu į jį teikiamus įrodymus atsisakoma priimti. Dėl apeliacinio skundo argumentų 14. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, tvartą, klėtį, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 15.

eipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, tvartą, klėtį, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 15. Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu ( CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje Nr. e3K-3-71-916/2023 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas; 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-245-1120/2024, 20 punktas). 16.

tuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas; 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-245-1120/2024, 20 punktas). 16. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai turi įrodyti, kad yra daiktų valdytojai, kad valdymas ati

[80] 2A-1310-777/2017 — Klaipėdos apygardos teismas · 2A-1310-777/2017 (Klaipėdos apygardos teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Nurodė, kad pastatas įregistruotas kaip ŽŪB „ Milašaičiai “ nuosavybė, kuri yra likviduota, tačiau nesant visų būtinų sąlygų pripažinti įgyjamąją senatį ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 stra ipsnio 3 dalis) turto registracija galima tik teismo sprendimo pagrindu, panaikinus ŽŪB „ Milašaičiai “ nuosavybės teisę. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ( CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismų praktikoje pažymima, jog įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

oceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Pareiškėja (toliau – apeliantė) nepateikė argumentų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad apeliantė dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Dėl nuosavybės teisės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ( CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

i atskleistas jų turinys ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Taigi, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu ( CK 4.69 straipsnio 3 dalis); a smuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų ( CK 4.26 straipsnio 3 d alis, 4.70 straipsnio 1 dalis); visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pači

[81] e2YT-4409-671/2023 — Telšių apylinkės teismas · e2YT-4409-671/2023 (Telšių apylinkės teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

3K-3-41/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nėra 51/100 dalies gyvenamojo namo bei 2 ūkinės paskirties pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, daiktinės teisės į šiuos pastatus neįregistruotos.

[82] e2A-215-390/2026 — Kauno apygardos teismas · e2A-215-390/2026 (Kauno apygardos teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu atmetė. Tenkino suinteresuoto asmens L. R. pareiškimą dėl turto įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo L. R. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sandėliuką - ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), , pažymėjimas plane 11I1/ž. 9. Teismas nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; 3) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; 4) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 5) visą valdymo laiką daiktas valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas; 6) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2011). 10. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, darė išvadą, kad L. R. nėra ūkinio pastato (sandėliuko) savininkė, ūkinis pastatas (sandėliukas) nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu. Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą sandėliuką pripažinti bešeimininkiu daiktu, taigi nelaiko jo savo nuosavybe, VĮ Turto bankas taip pat nelaiko sandėliuko ir valstybės nuosavybe. 11. Pažymėjo, kad L.

[83] e2YT-5884-922/2024 — Alytaus apylinkės teismas · e2YT-5884-922/2024 (Alytaus apylinkės teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

Teismas konstatuoja: pareiškimas tenkintinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu ( CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų ( CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas ( CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai ( CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai ( CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.

[84] e2YT-2235-922/2022 — Alytaus apylinkės teismas · e2YT-2235-922/2022 (Alytaus apylinkės teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

[85] e2YT-519-922/2021 — Alytaus apylinkės teismas · e2YT-519-922/2021 (Alytaus apylinkės teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

Teismas konstatuoja: pareiškimas tenkintinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu ( CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų ( CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas ( CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai ( CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai ( CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.

[86] 2YT-4924-922/2019 — Alytaus apylinkės teismas · 2YT-4924-922/2019 (Alytaus apylinkės teismas)

↗ Šaltinis

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

Teismas konstatuoja: pareiškimas tenkintinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu ( CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų ( CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas ( CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai ( CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai ( CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.

[87] Komiteto išvada

↗ Šaltinis

Rodyti šaltinio tekstą

Vertinant
keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad tam tikri
duomenų tvarkytojo sprendimai dėl registro objektų registravimo gali būti
priimami automatizuotai, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei
atsižvelgiant į įstatymo viršenybės principą, neturėtų būti įtvirtinti
pagrindas (-ai), kuriam (-iems) esant duomenų tvarkytojo sprendimai gali būti
priimami automatizuotai, pavyzdžiui, nurodant, kad tokie sprendimai gali būti
priimami tada, kai jie
grindžiamas tik
duomenimis, jau patikrintais ir tvarkomais informacinėse sistemose, t. y. kai
atitinkamam sprendimui duomenų tikrinimas nebereikalingas. Taip pat neaišku,
kaip būtų autorizuojamas automatizuotai suformuotas sprendimas atsisakyti
registruoti ar išregistruoti registro objektą, nes pagal Viešojo
administravimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, tuo atveju, kai administracinis
sprendimas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis,
sprendimo pasirašymui prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės
informacinėje sistemoje (o atsisakymo registruoti registro objektą atveju
sprendimas pačioje registro informacinėje sistemoje turbūt nebūtų
formuojamas). Be to, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio
27 d. reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos, tvarkant asmens
duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento)
22 straipsniu, keičiamame įstatyme reikėtų įtvirtinti asmens, kurio atžvilgiu
įregistruotas turto arešto aktas, teisę reikalauti žmogaus įsikišimo ir
automatizuotai priimto duomenų tvarkytojo sprendimo peržiūros. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pastaruoju metu Seimui
pateikiami įstatymų projektai, kuriais siekiama nustatyti automatizuotų
sprendimų priėmimo tvarką tam tikrose viešo administravimo srityse. Projektais (pavyzdžiui, XVP-417, XVP-925) teikiami skirtingo pobūdžio
teisinio reguliavimo būdai, susiję su automatizuotu administracinių sprendimų
priėmimu.

[88] Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas · keičiamas akto: TAR.42837E5A79DD

↗ Šaltinis

Komentaras

Rodyti šaltinio tekstą

5
. Užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, nemokamo apgyvendinimo tikslais valstybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti gali būti perduodamas savivaldybių administracijoms, koordinuojančioms užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinimą savivaldybės teritorijoje. Su užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, nemokamu apgyvendinimu valstybės ar savivaldybių įstaigų pasiūlytose apgyvendinimo vietose susijusios išlaidos kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Informacijos apie valstybės ar savivaldybių įstaigų siūlomą nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinti pateikimo ir šio turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti, taip pat išlaidų, susijusių su užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinimu, kompensavimo valstybės ir (ar) savivaldybės turto valdytojams arba naudotojams sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Už fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose teikiamą nemokamą
apgyvendinimą gali būti skiriamos kompensacijos, kurių dydžius, skyrimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šioje dalyje nurodyta kompensacija neturi įtakos kitoms fiziniam asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti arba apmokėjimui už socialines paslaugas. 6
.

[89] Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas · keičiamas akto: TAR.075D49C59279

↗ Šaltinis

Komentaras

Rodyti šaltinio tekstą

Vienas iš atvejų, kuomet valstybė įgyja savo vardu sodo valstybinius žemės sklypus yra, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba arba NŽT) valstybės vardu paveldi ir perima valdyti žemės sklypus be statinių. Turtas valstybės vardu gali būti perimtas tik po to, kai, neatsiradus teisėtiems įpėdiniams, notaras išduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018)
Siekiama, kad teisinis reguliavimas leistų valstybės įgytus ar neprivatizuotus, nenaudojamus mėgėjų sodo žemės sklypus (jų dalis) parduoti aukcione visiems norintiems.

Tai pilnos versijos pavyzdys. Tokius atsakymus — su visais šaltiniais, nuorodomis ir teismų praktika — gausite prisijungę. Pirmi klausimai nemokami.

Išbandyti su savo klausimu Naršyti teismų praktiką

Informacinio pobūdžio paaiškinimas, ne teisinė konsultacija.