← Visi pavyzdžiai

Sutartys

Ar sąlyga apie „paslėptus trūkumus“ yra kokybės garantija pagal CK 6.333 str.?

81 šaltiniai · 58 teismų sprendimai · nuoroda į kiekvieną pirminį šaltinį

Klausimas

pagal teismų ar nuostata "pardavėjas garantuoja, kad nėra jam žinomų paslėptų daikto trūkumų" būtų laikoma garantija pagal CK 6.333 str, 3 d. dalį?

Trumpai: Ne savaime. Tokia sąlyga greičiausiai būtų laikoma pardavėjo pareiškimu tik apie jam žinomų paslėptų trūkumų nebuvimą, o ne pilna daikto kokybės garantija, kuri perkelia įrodinėjimo naštą pardavėjui. Tačiau pardavėjo atsakomybė už paslėptus trūkumus pagal įstatymą gali kilti ir be jo žinojimo apie trūkumą.

Teisinis pagrindimas

CK 6.333 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę: tokiu atveju jis atsako už trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo veiksmų, trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos [1]. LAT praktikoje nurodyta, kad tokiu atveju pirkėjui pakanka nurodyti trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis už jį neatsakingas [41].

Jūsų nurodyta formuluotė siauresnė: „pardavėjas garantuoja, kad nėra jam žinomų paslėptų daikto trūkumų“. Ji garantuoja ne objektyvią daikto kokybę, o pardavėjo žinojimo būseną. CK 6.333 straipsnio 2 dalies kokybės garantijos turinys yra platesnis: daiktai turi atitikti sutarties sąlygas ir sutarties sudarymo metu neturi būti paslėptų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal tikslą arba jo naudingumas iš esmės sumažėtų [1].

LAT yra išaiškinęs, kad pardavėjo žinojimas apie trūkumą nėra būtina pardavėjo atsakomybės už daikto trūkumus sąlyga [38]. Taip pat paslėpti trūkumai yra tokie, kurie paprastai nenustatomi priimant ir tikrinant daiktą, o paaiškėja pradėjus jį naudoti; pardavėjas neatsako tik jei pirkėjas apie juos žinojo arba jie buvo akivaizdūs [42].

Todėl praktinė išvada tokia: vien tik frazė apie „jam žinomus“ paslėptus trūkumus neturėtų būti automatiškai prilyginama CK 6.333 straipsnio 3 dalies kokybės garantijai. Bet ji nepanaikina įstatyminės pardavėjo atsakomybės už trūkumus, kurie atsirado iki perdavimo arba dėl iki perdavimo atsiradusių priežasčių, jeigu tokia atsakomybė įrodoma pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį [1].

Šis atsakymas automatiškai sugeneruotas remiantis viešais oficialiais šaltiniais. Tai nėra individuali teisinė konsultacija. Konkrečiu atveju kreipkitės į kvalifikuotą teisės ar mokesčių specialistą.

Šaltiniai (81)

[1] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 6.333 str.

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

6.333 straipsnis. Daiktų kokybė

1. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

2. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

3. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

4. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui.

5. Kai sutartis sudaryta pagal pavyzdį, modelį ar aprašymą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurie atitinka pavyzdį, modelį ar aprašymą, išskyrus sutartyje aptartas išimtis.

6. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

7. Laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba perduotas kitos rūšies, negu numatyta sutartyje, daiktas.

8. Kai daiktai parduodami teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, tai pardavėjas neprivalo garantuoti jų kokybės, o pirkėjas negali remtis tuo, kad pardavėjas pardavė netinkamos kokybės daiktą, išskyrus atvejus, kai apie parduodamo daikto trūkumus pardavėjas žinojo.

9. Kai parduodamos paveldėjimo teisės nenurodant konkretaus turto, pardavėjas privalo garantuoti tik tai, kad jis yra įpėdinis.

10. Šio straipsnio 2 dalyje numatytą daikto kokybės garantiją taip pat privalo duoti daiktų gamintojas, platintojas, tiekėjas, importuotojas ar bet koks kitas asmuo, savo vardu skirstantis daiktus.

[2] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 6.153 str.

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

2. Įstatymai ar
sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai
atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų
trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį
ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas,
apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba
nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra
paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs,
kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

[3] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 6.295 str.

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

2. Įstatymai ar
sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai
atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų
trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį
ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas,
apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba
nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra
paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs,
kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

[4] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 6.207 str.

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

2. Įstatymai ar
sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai
atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų
trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį
ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas,
apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba
nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra
paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad
bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

[5] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 6.153 str.

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

3. Kai
pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu
neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas
pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų
kaltės ar nenugalimos jėgos.

[6] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 6.312 str.

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

6.312 straipsnis. Pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje yra sąlyga dėl parduodamo daikto naudojimo

1. Asmuo, parduodamas daiktą, gali nustatyti sąlygą, kad tas daiktas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

2. Jeigu pirkėjas nevykdo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai pardavėjas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų nutraukta sutartis, daiktas grąžintas jam ir atlyginti nuostoliai.

[7] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 6.305 str.

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

6.305 straipsnis. Pirkimo–pardavimo sutarties samprata

1. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

2. Vertybinių popierių, valiutinių vertybių pirkimui–pardavimui taikomos šio skyriaus normos, jeigu kiti įstatymai nenustato specialių jų pirkimo–pardavimo taisyklių.

3. Atskirų rūšių daiktų (prekių) pirkimo–pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami įstatymai.

4. Šio skyriaus normos taikomos turtinių teisių pirkimui – pardavimui tiek, kiek tai neprieštarauja šių teisių prigimčiai ir esmei.

[8] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 6.634 str.

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

6.634 straipsnis. Panaudos davėjo atsakomybė už daikto trūkumus

1. Panaudos davėjas atsako už perduoto neatlygintinai naudotis daikto trūkumus, kurių jis tyčia ar dėl didelio neatsargumo neaptarė sutarties sudarymo metu, ir už panaudos gavėjui dėl šių trūkumų padarytą žalą.

2. Panaudos gavėjas, nustatęs neaptartus jam perduoto daikto trūkumus, savo pasirinkimu turi teisę reikalauti, kad panaudos davėjas juos neatlygintinai pašalintų arba atlygintų trūkumų šalinimo išlaidas, arba nutraukti sutartį ir atlyginti tiesioginius nuostolius.

3. Panaudos davėjas, kuriam buvo pranešta apie panaudos gavėjo reikalavimus arba ketinimą pašalinti daikto trūkumus panaudos davėjo lėšomis, turi teisę nedelsdamas pakeisti netinkamos kokybės daiktą analogišku tinkamos kokybės daiktu.

4. Panaudos davėjas neatsako už perduoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu, taip pat už trūkumus, kurie panaudos gavėjui buvo žinomi iki sutarties sudarymo arba kuriuos panaudos gavėjas turėjo pastebėti daikto perdavimo arba jo apžiūros ar išbandymo metu, kai buvo sudaroma sutartis.

[9] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas , 6.3644 str.

Įstatymas

Rodyti šaltinio tekstą

6.3644 straipsnis. Prekės kokybės garantijos (komercinės garantijos) ypatumai

1. Prekės kokybės garantija (komercinė garantija) – pardavėjo arba gamintojo (garanto) įsipareigojimas vartotojui, papildomas prekės garantijai pagal įstatymą, grąžinti sumokėtą kainą ar pakeisti, pataisyti prekes ar teikti jų priežiūros paslaugas, jeigu prekės neatitinka kokybės garantijos dokumente arba reklamoje, paskelbtoje sudarant sutartį arba iki jos sudarymo, išdėstytų sąlygų ar kitų reikalavimų, nesusijusių su nustatytaisiais šio kodekso 6.363 straipsnyje. Šiame straipsnyje gamintoju laikomas prekių gamintojas, prekių importuotojas į Europos Sąjungą ar bet koks asmuo, ant prekių nurodantis savo pavadinimą, prekės ženklą ar kitą skiriamąjį ženklą.

2. Prekės kokybės garantija įpareigoja garantą pagal sąlygas, kurios nustatytos kokybės garantijos dokumente ir susijusioje reklamoje, paskelbtoje sudarant sutartį arba iki jos sudarymo. Jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip, kai gamintojas suteikia vartotojui kokybės garantiją dėl prekės patvarumo tam tikru laikotarpiu, gamintojas yra tiesiogiai atsakingas vartotojui už prekės pataisymą arba pakeitimą pagal šio kodekso 6.3642 straipsnį visą šios garantijos galiojimo laikotarpį. Gamintojas kokybės garantijos dėl prekės patvarumo dokumente gali vartotojui siūlyti palankesnes sąlygas.

3. Jeigu kokybės garantijos dokumente nustatytos sąlygos vartotojui yra ne tokios palankios kaip nurodytosios susijusioje reklamoje, taikomos reklamoje nurodytos sąlygos, išskyrus atvejus, kai iki sutarties sudarymo reklama buvo ištaisyta tokiu pačiu ar panašiu būdu, kaip buvo paskelbta.

4. Kokybės garantijos dokumentas turi būti pateikiamas vartotojui patvariojoje laikmenoje ne vėliau kaip pristatant prekes. Kokybės garantijos dokumentas turi būti išreikštas aiškia ir suprantama kalba. Jame turi būti nurodyta visa ši informacija:

1) aiškus pareiškimas, kad dėl netinkamos prekės kokybės vartotojas pagal įstatymą turi teisę reikalauti iš pardavėjo užtikrinti nemokamą šio kodekso 6.3641 straipsnyje nustatytų teisių įgyvendinimą ir kad prekės kokybės garantija neturi įtakos šių teisių įgyvendinimui;

2) garanto pavadinimas ir adresas;

3) procedūra, kurios turi laikytis vartotojas, kad būtų užtikrintas prekės kokybės garantijos įvykdymas;

4) prekė, kuriai taikoma kokybės garantija;

5) prekės kokybės garantijos sąlygos.

5. Vartotojas turi teisę reikalauti taikyti prekės kokybės garantiją neatsižvelgiant į tai, kad ji suteikta pažeidžiant šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.

[10] Dėl Prekių pirkimo ir pardavimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elektroninėje parduotuvėje ir elektroniniame konkurse taisyklių patvirtinimo

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

…3.10. Sutartis – pirkėjo ir pardavėjo sudaroma atitinkamų prekių pirkimo ir pardavimo sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo užsakymo apmokėjimo momento, kai prekė perkama elektroninėje parduotuvėje; elektroninio konkurso laimėtojo ir pardavėjo sudaroma atitinkamų prekių pirkimo ir pardavimo sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo elektroninio konkurso laimėtojo pasiūlytos kainos apmokėjimo momento.
3.11. Šalys – pirkėjas arba elektroninio konkurso laimėtojas ir pardavėjas kartu.
3.12. Užsakymas – prekių užsakymas, kuriame yra nurodomos pirkėjo pageidaujamos įsigyti prekės Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninėje parduotuvėje.

[11] Dėl Elektroninių duomenų, naudojamų eksporto ir importo muitinės formalumams atlikti, mainų taisyklių ir Elektroninių duomenų, naudojamų eksporto ir importo muitinės formalumams atlikti, mainų pavyzdi

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

…Asmuo nebus tinkamai informuotas apie jo pateiktų duomenų būklę (pateikimą priėmimą atmetimą ir kt.).
10. Muitinė neatsako už jai pateiktų duomenų teisingumą.
11. Asmuo, neužtikrinęs autentifikavimo priemonių saugumo, perdavęs jas tretiesiems asmenims ir nepranešęs Muitinei apie tai, visiškai atsako už pasekmes.
12. Asmuo atsako už elektroniniu būdu pateiktų duomenų apie prekes, kurios deklaruojamos pasirinktai eksporto ar importo procedūrai įforminti, teisingumą ir jų pateikimą nustatytu laiku.
__________________ (Muitinės atstovo parašas)
__________________________ (Asmens ar jo atstovo parašas)
13. Už šios Sutarties įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą Šalys atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
14. Ginčai, kylantys dėl šios Sutarties, sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

[12] Dėl Garantų registravimo Lietuvos Respublikos muitinėje tvarkos aprašo patvirtinimo

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

Lietuvos Respublikos muitinėje tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11 punktu, sudarė šią sutartį (toliau – Sutartis).
I. SUTARTIES OBJEKTAS
1. Sutartimi...5 suteikiamas garanto, kurio prisiimami įsipareigojimai pripažįstami muitinėje kaip vienkartinė arba bendroji garantija, statusas (toliau – garantas).
2. Garantui suteikiamas identifikuojantis kodas, kuris yra...6.
3. Sutartimi garantui suteikiama teisė kaip vienkartinę arba bendrąją garantiją teikti rašytinius ir (arba) elektroninius įsipareigojimus. Garanto elektroninis įsipareigojimas turi tokią pačią teisinę galią kaip garanto rašytinis įsipareigojimas.
II. ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
4. Garantas įsipareigoja:
4.1. vykdyti teisės aktų nustatytas ir pagal garanto įsipareigojimus jam tenkančias prievoles;

[13] Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 1B-630 „Dėl Garantų registravimo Muitinės departamente taisyklių patvi

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

Lietuvos Respublikos muitinėje tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11 punktu, sudarė šią sutartį (toliau – Sutartis).
I. SUTARTIES OBJEKTAS
1. Sutartimi...5 suteikiamas garanto, kurio prisiimami įsipareigojimai pripažįstami muitinėje kaip vienkartinė arba bendroji garantija, statusas (toliau – garantas).
2. Garantui suteikiamas identifikuojantis kodas, kuris yra...6.
3. Sutartimi garantui suteikiama teisė kaip vienkartinę arba bendrąją garantiją teikti rašytinius ir (arba) elektroninius įsipareigojimus. Garanto elektroninis įsipareigojimas turi tokią pačią teisinę galią kaip garanto rašytinis įsipareigojimas.
II. ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
4. Garantas įsipareigoja:
4.1. vykdyti teisės aktų nustatytas ir pagal garanto įsipareigojimus jam tenkančias prievoles;

[14] Dėl Garantų registravimo Lietuvos Respublikos muitinėje tvarkos aprašo patvirtinimo

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

Lietuvos Respublikos muitinėje tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11 punktu, sudarė šią sutartį (toliau – Sutartis).
I. SUTARTIES OBJEKTAS
1. Sutartimi...5 suteikiamas garanto, kurio prisiimamas įsipareigojimas pripažįstamas muitinėje kaip vienkartinė lakštų formos garantija, statusas (toliau – garantas).
2. Garantui suteikiamas identifikuojantis kodas, kuris yra...6.
3. Sutartimi garantui suteikiama teisė kaip vienkartinę lakštų formos garantiją teikti rašytinį arba elektroninį įsipareigojimą. Garanto elektroninis įsipareigojimas turi tokią pačią juridinę galią kaip garanto rašytinis įsipareigojimas.
II. ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
4. Garantas įsipareigoja:
4.1. vykdyti teisės aktų nustatytas ir pagal garanto įsipareigojimą jam tenkančias prievoles;

[15] Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 1B-630 „Dėl Garantų registravimo Muitinės departamente taisyklių patvi

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

Lietuvos Respublikos muitinėje tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11 punktu, sudarė šią sutartį (toliau – Sutartis).
I. SUTARTIES OBJEKTAS
1. Sutartimi...5 suteikiamas garanto, kurio prisiimamas įsipareigojimas pripažįstamas muitinėje kaip vienkartinė lakštų formos garantija, statusas (toliau – garantas).
2. Garantui suteikiamas identifikuojantis kodas, kuris yra...6.
3. Sutartimi garantui suteikiama teisė kaip vienkartinę lakštų formos garantiją teikti rašytinį arba elektroninį įsipareigojimą. Garanto elektroninis įsipareigojimas turi tokią pačią juridinę galią kaip garanto rašytinis įsipareigojimas.
II. ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
4. Garantas įsipareigoja:
4.1. vykdyti teisės aktų nustatytas ir pagal garanto įsipareigojimą jam tenkančias prievoles;

[16] Dėl Garantų registravimo Lietuvos Respublikos muitinėje tvarkos aprašo patvirtinimo

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

…11. Garantas, neužtikrinęs autentifikavimo priemonių saugumo, perdavęs jas tretiesiems asmenims ir nepranešęs apie tai Muitinės departamentui, visiškai atsako už pasekmes.
12. Garantas atsako už garanto įsipareigojimuose pateiktų duomenų teisingumą.
13. Už Sutarties įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą Šalys atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčuose su kitų šalių, kuriose galioja garanto įsipareigojimas, kompetentingomis institucijomis garantas pripažįsta vietų, kuriose yra jo adresai dokumentams įteikti, teismų jurisdikciją.

[17] Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 1B-630 „Dėl Garantų registravimo Muitinės departamente taisyklių patvi

Poįstatyminis aktas

Rodyti šaltinio tekstą

…11. Garantas, neužtikrinęs autentifikavimo priemonių saugumo, perdavęs jas tretiesiems asmenims ir nepranešęs apie tai Muitinės departamentui, visiškai atsako už pasekmes.
12. Garantas atsako už garanto įsipareigojimuose pateiktų duomenų teisingumą.
13. Už Sutarties įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą Šalys atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčuose su kitų šalių, kuriose galioja garanto įsipareigojimas, kompetentingomis institucijomis garantas pripažįsta vietų, kuriose yra jo adresai dokumentams įteikti, teismų jurisdikciją.

[18] LVAT administracines teises praktikos biuletenis Nr. 28

Komentaras

Rodyti šaltinio tekstą

2.2. Bylos, nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teismuose
2.2.1. Dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos užtikrinant Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytas
garantijas, sąlygų pakeitimo
Ieškovai Kauno apylinkės teismui pateiktame ieškinyje prašė pakeisti Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyse, patvirtintose notaro, nustatytas butų su rūsio patalpomis kainas, jas sumažinant iki nurodytos sumos. Ieškovai nurodė, kad pagal
Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio,
šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat Valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įstatymą (toliau – Kompensacijų įstatymas) ir remiantis šio įstatymo 9 straipsniu, atsakovas
ieškovams suteikė valstybės garantinius dokumentus (toliau – valstybės garantija), pagal kuriuos valstybė įsipareigojo suteikti kitas didesnės vertės gyvenamąsias patalpas,
kurių dalis, atitinkanti nuomojamų patalpų vertę, nurodytą valstybės garantijoje, bus
neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį, kuri negali viršyti valstybės remiamų būsto kreditų nuostatų dydžių, ieškovai privalės išsipirkti rinkos kaina Vyriausybės
nustatyta tvarka ir terminais. Vykdant nurodytas Valstybės garantijas, atsakovas Kauno
miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, sudarė
su ieškovais nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose pardavėjas pirkėjams pareiškė ir garantavo, kad nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių
šio nekilnojamojo daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas
sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami nebūtų pirkę arba nebūtų
už juos tiek mokėję. Pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trukumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po nekilnojamojo daikto perdavimo dėl pirkėjų
ar trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Nepaisant nurodytų pareiškimų ir
garantijų, apsigyvenus atsakovo užsakymu statytuose butuose, pamažu pradėjo aiškėti
paslėpti buto trūkumai (statinių defektai). Vadovaujantis minėtomis sutartimis, paaiškėjus, kad minėti pardavėjo pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės, šis įsipareigoja savo sąskaita ir rizika atlikti visus reikiamus ir pageidautinus veiksmus trūkumams
pašalinti bei atlyginti pirkėjams visus su tuo susijusius nuostolius ir išlaidas. Civilinio
kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad tais atvejais, kai parduotas
daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų,
tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina.
Nagrinėdamas ieškinį teismas nurodė, kad byloje ieškovai nesuformulavo reikalavimų, kuriais tiesiogiai būtų keliamas ginčas dėl viešojo administravimo subjekto
(Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus) priimtų individualių administracinių aktų – valstybės garantijų, išduotų nuosavybės teisių atkūrimo procese
buvusiam savininkui grąžintame bute gyvenusiems nuomininkams, ir jų įvykdymo
tvarką nustatančių Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtų
įsakymų, tačiau nurodė, kad byloje kilusiam ginčui išspręsti turėtų būti taikomos tokių
valstybės garantijų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos, jų turėtojų teises ir pareigas bei lengvatas reglamentuojantis Kompensacijų įstatymas. Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio
696

[19] LAT civilinių bylų apžvalgos — 2024-06-19-statybos-rangos-apzvalga

Komentaras

Rodyti šaltinio tekstą

…Šioje
nuostatoje yra nurodyta, kad tuo atveju, jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą,
rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Taigi,
joje nurodyti užsakovo teisių gynimo būdai yra siejami su situacijomis, kai statybos darbų
trūkumai yra nustatomi per garantinį terminą. Tai, koks iš anksčiau minėtų užsakovo teisių
gynybos būdų gali būti taikomas konkrečioje situacijoje, priklauso, be kita ko, nuo to, ar darbų
trūkumai egzistavo jų perdavimo metu, t. y. buvo pažeista darbų rezultato kokybės garantija
pagal įstatymą, ar buvo nustatyti per garantinį terminą, buvo ar ne šalių susitarimas dėl sutartinės
garantijos, kokios buvo sutartinės garantijos sąlygos.
111.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pažeidus garantiją pagal įstatymą yra taikomi CK
6.665 straipsnyje nurodyti užsakovo teisių gynimo būdai. Pažeidus sutartinę garantiją taikomi
sutartyje ar įstatymuose nustatyti užsakovo teisių gynimo būdai, nes jos prigimtis nulemia tai,
kad šalys gali laisvai susitarti dėl taikomų teisių gynimo būdų. Tais atvejais, kai šalys nesusitaria
dėl teisių gynimo būdų, taikomi CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyti teisių gynimo būdai. Kai
esant sutartinei garantijai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, nėra svarbu,
ar daikto trūkumas buvo darbų rezultato perdavimo m

[20] PVM įstatymo komentaras , 27 str.

Komentaras

Rodyti šaltinio tekstą

…Atsakymai:
1. Nagrinėjamu atveju sutartis dėl pirkinių garantijos pratęsimo paslaugos su klientu sudaro
Partneris Bendrovės vardu. Pagal sutarties sąlygas klientas sutartyje numatytą įmoką Bendrovei
sumoka per Partnerį, o Bendrovė už vienkartinę įmoką, mokamą kliento, įsipareigoja pasitvirtinus
sutartyje numatytai rizikai – sugedus buitinei technikai bei elektroniniams prietaisams, nemokamai
sutaisyti kliento įsigytą daiktą arba pakeisti jį analogišku. Tokiu atveju darytina išvada, kad pirkinių
garantijos pratęsimo sandorio prasme tiesioginis ryšys egzistuoja tarp Bendrovės ir kliento (t. y.
klientas žino, jog tikrasis paslaugų teikėjas yra Bendrovė), o kliento mokama įmoka iš esmės yra
draudimo įmoka, kurią sumokėjęs asmuo tampa apsaugotas nuo sutartyje numatytos rizikos, kurią
397

[21] LAT, f2658551-fe72-4f3e-b0ff-39198e4fd649 (Nutartis, 2013-04-26) · f2658551-fe72-4f3e-b0ff-39198e4fd649 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

3 dalis). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę garantija pagal įstatymą. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

[22] LAT, e3K-3-5-915/2018 (Nutartis, 2018-02-07) · e3K-3-5-915/2018 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą ( CK 6.338 straipsnio 3 dalis). Pardavėjo atsakomybės ribos ir įrodinėjimo našta kokybės garantijos atveju, palyginus su situacija, kai tokio termino nėra, pasikeičia pirkėjo naudai: kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už garantijos termino metu atsiradusius daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos ( CK 6.333 straipsnio 3 dalis).

[23] LAT, 0e5dc536-1dcc-418b-92b9-0aa15764f499 (Nutartis, 2013-07-19) · 0e5dc536-1dcc-418b-92b9-0aa15764f499 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę garantija pagal įstatymą. Taigi garantija dėl daikto kokybės jų perdavimo momentu yra nepriklausomai nuo to, nustatyta ji sutartyje ar ne ( CK 6.317 straipsnio 2 dalis, 6.363 straipsnio 1 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

[24] LAT, e3K-3-205-916/2018 (Nutartis, 2018-05-10) · e3K-3-205-916/2018 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…3K-7-581/2008). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1 – 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

[25] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-193-421/2020 (Nutartis, 2020-06-17) · e3K-3-193-421/2020 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…18. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti.

[26] LAT, e3K-3-5-915/2018 (Nutartis, 2018-02-07) · e3K-3-5-915/2018 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…3K-7-581/2008). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

[27] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-238-421/2023 (Nutartis, 2023-10-05) · e3K-3-238-421/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…29. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 27 punktas).

[28] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-52-611/2026 (Nutartis, 2026-02-26) · e3K-3-52-611/2026 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…34. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 35.

[29] Klaipėdos apygardos teismas, 1A-53-107-2012 (Nutartis, 2012-03-01) · 1A-53-107-2012 (Klaipėdos apygardos teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.

[30] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-251-943/2022 (Nutartis, 2022-11-16) · e3K-3-251-943/2022 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) ( CK 6.363 straipsnio 1 dalis, 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-700 redakcija). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

[31] LAT, e3K-3-158-469/2019 (Nutartis, 2019-04-25) · e3K-3-158-469/2019 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…31. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). 32.

[32] LAT, e3K-3-505-686/2016 (Nutartis, 2016-12-09) · e3K-3-505-686/2016 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Teismai nepagrįstai taikė CK 6. 328 straipsnio 1 dalies nuostatas kaip tariamai šalinančias atsakovų atsakomybę. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, jog pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu ( CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikos analizė leidžia teigti, kad pardavėjo prievolė užtikrinti daikto kokybę nėra ribojama atsižvelgiant į tai, ar pardavėjas pardavė pirkėjui naują, ar naudotą daiktą. atsiliepimo į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.

[33] LAT, e3K-3-106-421/2019 (Nutartis, 2019-04-25) · e3K-3-106-421/2019 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo ( CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

[34] LAT, e3K-3-60-701/2019 (Nutartis, 2019-02-21) · e3K-3-60-701/2019 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo ( CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas, 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

[35] LAT, 3K-3-329-611/2016 (Nutartis, 2016-06-23) · 3K-3-329-611/2016 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. CK 6.334 straipsnyje nustatytos netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės, kurias įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu.

[36] LAT, e3K-3-239-378/2019 (Nutartis, 2019-07-11) · e3K-3-239-378/2019 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). 25. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

[37] LAT, 3K-3-450/2013 (Nutartis, 2013-09-19) · 3K-3-450/2013 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai pardavėjas garantuoja daikto kokybę, jis už daikto trūkumus atsako visais atvejais, išskyrus, kai įrodo, jog šie trūkumai atsirado jau po daiktų perdavimo pirkėjui, ir dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ir saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaitės ar nenugalimos jėgos. Teismų praktikoje (žr. , pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3 - 133/2010, 2 009 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009) laikoma, k ad pareiga įrodyti CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, atleidžiančias daikto pardavėją nuo atsakomybės, tenka pardavėjui.

[38] LAT, b9a9a3ad-1ea0-40fe-9f6b-07ef9b8c3ba6 (Nutartis, 2011-04-05) · b9a9a3ad-1ea0-40fe-9f6b-07ef9b8c3ba6 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Remdamasi CK 6.327 straipsnio 3 dalies norma, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokią neatitiktį, kuri buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu ta neatitiktis paaiškėja vėliau, teisėjų kolegija nurodė, jog pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės pagal CK 6.334 straipsnio 3 dalį už šio daikto trūkumus sąlyga. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas privalėjo įrodyti, jog daiktas žuvo dėl paslėpto jo trūkumo ir, be to, pardavėjas apie jį žinojo arba turėjo žinoti.

[39] LAT, e3K-3-505-686/2016 (Nutartis, 2016-12-09) · e3K-3-505-686/2016 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą ( CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi p ardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma ( CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Reikalavimai pagal pirkimo – pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje.

[40] LAT, e3K-3-212-611/2019 (Nutartis, 2019-06-05) · e3K-3-212-611/2019 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…31. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

[41] LAT, b9a9a3ad-1ea0-40fe-9f6b-07ef9b8c3ba6 (Nutartis, 2011-04-05) · b9a9a3ad-1ea0-40fe-9f6b-07ef9b8c3ba6 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui, ir jis nėra atsakingas už trūkumų atsiradimą. Pagal šią įstatymo normą pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. 2004 m. sausio 24 d.

[42] LAT, 3c5a5594-39fa-41e5-a19b-167a586ac179 (Nutartis, 2012-11-02) · 3c5a5594-39fa-41e5-a19b-167a586ac179 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Paslėptais laikomi daikto trūkumai, kurie negali būti paprastai nustatomi priimant ir tikrina n t daiktą (pvz. , apžiūrint jį, trumpalaikiai įjungiant), o paaiškėja pradėjus daiktą eksploatuoti ar kitaip pagal paskirtį naudoti. Pareigos garantuoti paslėptų trūkumų nebuvimą pardavėjas neturi tik tais atvejais, jeigu pirkėjas, sudarydamas sutartį, žino apie juos arba paslėpti daikto trūkumai yra akivaizdūs, t. y. juos galima pastebėti apžiūrint daiktus be jokio specialaus tikrinimo ar t y rimo. Be to, tokie paslėpti daiktų trūkumai pirkėjui turi būti žinomi jau sudarant sutartį, o ne po jos sudary mo. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu j ų atsirado prieš parduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų pardavimo.

[43] LAT, e3K-3-454-611/2018 (Nutartis, 2018-12-04) · e3K-3-454-611/2018 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…24. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

[44] Klaipėdos apylinkės teismas, 2-980-901 (Nutartis, 2018-05-10) · 2-980-901 (Klaipėdos apylinkės teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

[45] LAT, 3K-3-65/2014 (Nutartis, 2014-03-04) · 3K-3-65/2014 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. Jau buvo minėta, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pardavėjas pardavė netinkamos kokybės prekę, jis sutinka atlyginti visus dėl šios prekės netinkamos kokybės tiesiogiai atsiradusius nuostolius.

[46] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-326-701/2020 (Nutartis, 2020-12-02) · e3K-3-326-701/2020 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

[47] LAT, e3K-3-239-378/2019 (Nutartis, 2019-07-11) · e3K-3-239-378/2019 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…24. Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) ( CK 6.363 straipsnio 1 dalis). Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį ( CK 6.363 straipsnio 2 dalis).

[48] LAT, b12619c3-9db6-4f87-82e7-9c2a2f844910 (Nutartis, 2009-11-10) · b12619c3-9db6-4f87-82e7-9c2a2f844910 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

, ne turi atsakyti, o turi atsakyti kiti asmenys. Pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti. Jau minėta, kad atsakomybė už paslėptus trūkumus tenka pardavėjui, bet CK 6.327 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, kuriai esant pardavėjas neatsako už parduodamo daikto kokybę. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti, kad parduodami daiktai neatiti n k a reikalaujamos kokybės, tai ši aplinkybė pagal įstatymą šalina pardavėjo atsakomybę. Kokybės reikalavimų neatitikimas - tai paslėpti trūkumai. Jeigu pirkėjas yra informuojamas ar kitu būdu jam tampa žinoma ar ba negali nežinoti apie tokius trūkumus, tai pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį pardavėjas už juos neatsako.

[49] LAT, 3c5a5594-39fa-41e5-a19b-167a586ac179 (Nutartis, 2012-11-02) · 3c5a5594-39fa-41e5-a19b-167a586ac179 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo – pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma tiek iš sutarties sąlygų, tiek ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje detalizuojama pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui daikto kokybę, t. y. daikto atitiktį sutarties sąlygoms ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti. Paslėptais laikomi daikto trūkumai, kurie negali būti paprastai nustatomi priimant ir tikrina n t daiktą (pvz.

[50] Klaipėdos apylinkės teismas, 2-980-901 (Nutartis, 2018-05-10) · 2-980-901 (Klaipėdos apylinkės teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

1, 2 dalys). CK 6.333 straipsnis detalizuoja nuostatas dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės. Pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

[51] Klaipėdos apygardos teismas, 2-304-730 (Sprendimas, 2017-06-19) · 2-304-730 (Klaipėdos apygardos teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…7341. Remiantis CK 6.317 straipsnio 2 dalies nuostata, pardavėjo garantija dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne. Taigi pardavėjas garantuoja parduodamo daikto kokybę pagal sutartį, o jeigu tokia garantija nenustatyta sutartyje, tai ši pareiga garantuoti kokybę atsiranda įstatymo pagrindu. Garantija galioja tam tikrą nustatytą laiką ir visoms parduoto daikto dalims. CK 6.338 straipsnio 3 dalies normos pagrindu, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Kokybės garantijos terminai turi svarbią reikšmę pirkimo–pardavimo santykiuose. Garantijos terminas – tai laiko tarpas, per kurį daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Kai įstatyme ir (arba) sutartyje (CK 6.335 straipsnio 1 dalis) nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu šie nustatyti per garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-706/2015).

[52] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-112-1075/2023 (Nutartis, 2023-04-06) · e3K-3-112-1075/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose. 17. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, a t siradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas).

[53] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-297-378/2023 (Nutartis, 2023-11-16) · e3K-3-297-378/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo– pardavimo sutartyje nu st atyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvi rtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/ 2023, 16 punktas). 18. Remiantis CK 6.327 straipsniu, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (1 dalis).

[54] LAT, 3K-3-569-611/2015 (Nutartis, 2015-10-30) · 3K-3-569-611/2015 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį.

[55] LAT, 3K-3-76-706/2017 (Nutartis, 2017-01-11) · 3K-3-76-706/2017 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija pagal įstatymą visoms pirkimo– pardavimo sutartims, t. y. kad pardavėjas patvirtina ( garantuoja) tiek parduodamo daikto kokybę, tiek nuosavybės teisę į parduodamą daiktą. Tinkamas pardavėjo pareigos patvirtinti d aikto, kuris yra pirkimo –pardavimo sutarties dalykas, nuosavybės teisę vykdymas reglamentuo t as CK 6.321 straipsnyje. Pardavėjas turi patvirtinti ne tik tai, kad jis turi nuosavybės teisę į daiktą, bet ir tai, kad jo nuosavybės teisės į daiktą neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, aiškinant šią teisės normą dėl trečiųjų asmenų teisių ir pretenzijų, pažymėta, kad trečiųjų asmenų teisės ir pretenz ijos į daiktą suprantamos kaip bet kokios trečiųjų asmenų daiktinės, prievolinės ar intelektinės teisės į daiktą.

[56] LAT, e3K-3-226-695/2017 (Nutartis, 2017-05-17) · e3K-3-226-695/2017 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…3K-3-530/2010; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011). Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo ( CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti.

[57] LAT, e3K-3-180-695/2018 (Nutartis, 2018-05-11) · e3K-3-180-695/2018 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutar čiai sudaryti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo ( CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti.

[58] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-232-684/2023 (Nutartis, 2023-09-12) · e3K-3-232-684/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…48. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. 49.

[59] LAT, 5c111d39-d223-40e1-a52a-c0f5ca31685b (Nutartis, 2012-12-21) · 5c111d39-d223-40e1-a52a-c0f5ca31685b (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti.

[60] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, e3K-3-127-381/2022 (Nutartis, 2022-01-05) · e3K-3-127-381/2022 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios reikalavimus daikto kokybei nustatančios nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d.

[61] LAT, 3K-3-545-916/2015 (Nutartis, 2015-10-21) · 3K-3-545-916/2015 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį.

[62] LAT, 3K-3-540-611/2015 (Nutartis, 2015-11-11) · 3K-3-540-611/2015 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį.

[63] LAT, 3K-3-730/2013 (Nutartis, 2013-12-18) · 3K-3-730/2013 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Tokiu atveju pardavėjas laikomas atsakingu už parduodamo daikto kokybę ne pagal visus įstatyme nustatytus reikalavimus, bet tik ta apimtimi, kiek jis pats įsipareigojo atsakyti. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

[64] Klaipėdos apygardos teismas, 2-304-730 (Sprendimas, 2017-06-19) · 2-304-730 (Klaipėdos apygardos teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-706/2015).
7442. Šalių sudarytų ginčo pirkimo–pardavimo sutarčių 4.5 punkte nustatyta, kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jei neįrodo, kad jų atsirado po turto perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos. Sutarties 5 punktu numatyta, kad pardavėjo atstovas garantuoja pirkėjams, kad jiems bus atlyginti visi nuostoliai, tiesiogiai kylantys dėl šioje sutartyje numatytų pardavėjo pateiktų pareiškimų ir (ar) garantijų neatitikties faktinėms aplinkybėms (b. l. 12–66, 1 tomas).

[65] LAT, 3K-3-576-684/2015 (Nutartis, 2015-11-12) · 3K-3-576-684/2015 (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį.

[66] LAT, 019dac0e-12ad-41b1-9f25-6dffa81541cd (Nutartis, 2009-02-09) · 019dac0e-12ad-41b1-9f25-6dffa81541cd (LAT)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Pažymėtina, kad CK 6.317 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo garantija pagal įstatymą: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija yra nustatyta pirkimo – pardavimo sutartyje, ar ne.

[67] e2A-43-912/2025 — Lietuvos apeliacinis teismas · e2A-43-912/2025 (Lietuvos apeliacinis teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

UAB „Vakarų krova“ taip pat nurodė, kad dėl visų sąnaudų, susijusių su įrangos panaudojimu, bus pateikta sąskaita. UAB „Vakarų krova“ 2023 m. kovo 11 d., 2023 m. gegužės 2 d., 2023 m. gegužės 26 d. elektroniniais laiškais informavo apeliantę, kad jos metalo kordo krūva dega atvira liepsna, todėl iškvietė gaisrinę (1 t., b. l. 149–157). 40. Apeliantė 2024 m. vasario 26 d. pardavė UAB „ Ruvis “ 343,1 t juodojo metalo laužo su priemaišomis už 33 212,08 Eur (2024 m. vasario 26 d. PVM sąskaita faktūra ir 2024 m. vasario 27 d. pirkimo – pardavimo aktas (2 t., b. l. 68, 69). 41. Apeliantė nuo 2022 m. rugpjūčio31 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. sumokėjo UAB „Vakarų krova“ 19 582,50 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras už perkrovimo, sandėliavimo, metalo kordo aušinimo ir kit a s paslaugas (2 t., b. l. 70–83). 42. Apeliantė nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. vasario 23 d. sumokėjo UAB „ Kamineros krovinių terminalas“ 9 972,78 Eur pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, paslaugų priėmimo–perdavimo aktus už metalo laužo krovos, sandėliavimo ir kit as paslaugas (2 t., b. l. 84–124). 43. Apeliantė nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. iki 2023 m. vasario 23 d. sumokėjo UAB „ Samogitas “ 1 588,16 Eur pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras už krovinių pervežimo paslaugas (2 t., b. l. 125–134). 44. Šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Šalys nesudarė rašytinės deginto metalo laužo pirkimo–pardavimo sutarties, jos bendravo telefonu, elektroniniais laiškais. Šalių santykius taip pat pagrindžia sąskaitos faktūros, krovinio pristatymo pranešimai (pristatymo bilietai), pardavimų patvirtinimo dokumentai. Ieškovė nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. birželio 8 d. pardavė apeliantei 438,91 t metalo laužo už 121 607,78 Eur.

Ieškovė nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. birželio 8 d. pardavė apeliantei 438,91 t metalo laužo už 121 607,78 Eur. Apeliantė nesutinka, kad ji turi sumokėti 70 905,08 Eur už 2022 m. gegužės 3, 6, 11, 12, 16, 17, 19 ir 22 d. pristatytą metalo laužą pagal 2022 m. gegužės 10, 19, 27 d. ir birželio 8 d. sąskaitas faktūras, nes jis buvo netinkamos kokybės, nesaugus (savaime užsidegantis) ir netinkamas disponuoti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su byloje esančių įrodymu vertinimu, pardavėjo pareiga perduoti šalių sulygtos kokybės prekes ir pirkėjo pareiga už jas sumokėti. Dėl pirkėjos teisės pareikšti pretenziją dėl įsigytų prekių kokybės ir jos pareigos už jas sumokėti aiškinimo ir vertinimo 45. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl ieškovės parduoto apeliantei juodojo metalo laužo kokybės. Apeliantė nurodo, kad įsigytas metalo laužas buvo netinkamos kokybės, komplektacijos, todėl ji atsisakė jį priimti ir atmetė ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras. Įstatyme nenustatytas konkretus valandomis, dienomis ar mėnesiais skaičiuojamas terminas, todėl apeliantė teigia, kad nepraleido bendro dvejų metų garantijos termino ir ji laiku pasinaudojo CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo teisėmis. 46. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnio 1 dal į p ardavėj as turi pareigą perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą, t. y. pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta. 47.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 27 punktas). Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas). Taigi garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja perduotų daikt

[68] e2-65-1177/2025 — Tauragės apylinkės teismas · e2-65-1177/2025 (Tauragės apylinkės teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

T. , kuris pateikė pažymą Nr. 24-013/T, iš kurios matyti, jog 2024 m. balandžio 30 d. apžiūrėtas sėjamosios volas, nustatyti paslėpti defektai. Sėjamosios volo kairės pusės ašies sriegis nepataisomai sugadintas, guolį priveržianti veržlė privirinta. Sėjamosios volas eksploatuoti netinkamas. Norint atrestauruoti sėjamosios volą reikia keisti ašį, guolį ir guolį priveržiančią veržlę. Atsakovo atstovui pateikus skundą dėl teismo eksperto pažymos Nr. 24-013/T, kreipėsi į UAB „ Dous agro “ dėl volo apžiūros, atvyko šios įmonės darbuotojas, kuris surašė Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. D-M-2024-11-12-Y134, iš kurio matyti, kad sėjamosios volui nustatyta, jog yra per didelis volo guolių laisvumas, guolius reikia keisti, tačiau guolį palaikanti veržlė yra užvirinta, todėl guolio pakeisti taip, kaip numatyta gamintojo (atsukant veržlę ir nuimant guolį), nėra galimybės. 17. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas iš atsakovo 2024 m. balandžio 11 d. žodine pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo naudotą daiktą ( sėjamosios volą). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto sėjamosios volo, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas). 18. Kasacinis teismas dėl naudoto daikto kokybei keliamų reikalavimų yra pasisakęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio savininko naudojimo sąlygų ir ypatybių, savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo analogiško daikto kokybės savybių ir dėl to gali būti mažiau efektyvi ir trumpesnė jo naudojimo trukmė, tačiau toks (naudotas) daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. 19. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę.

CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus ( CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami ( CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį ( CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 p. ). 20. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti ( Lietuvos Aukščiausiojo Tei

[69] e2A-1060-464/2021 — Lietuvos apeliacinis teismas · Bylos kelionė: I inst.(e2-9832-217/2018: — NEGALUTINIS) → apeliacinė(e2A-282-781/2020: —) · e2A-1060-464/2021 (Lietuvos apeliacinis teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

D. tenka pareiga atlyginti jų apeliantui T. J. už 76 000 Eur bendrą kainą parduoto nekilnojamojo daikto – 228,1447 kv. m. ploto gyvenamojo namo su 0,2482 ha žemės sklypu bei priklausiniais (pagalbinio ūkio paskirties pastato bei kitų inžinerinių statinių), trūkumų šalinimo 43 212,77 Eur dydžio išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokia atsakovų pareiga šiuo konkrečiu atveju nekyla. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka, o apeliacinio skundo argumentai kitokio šios konkrečios situacijos vertinimo nesuponuoja. 20. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą ( CK 6.305 straipsnio 1 dalis). 21. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį.

Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Tai, ar šalys aptarė daikto individualius trūkumus, sprendžiama vertinant, kokią informaciją turėjo pardavėjas ir pirkėjas sutarties sudarymo metu. Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Kitaip tariant, yra s varbu, kad pardavėjas, vykdydamas šią pareigą, elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 26-27 punktai). 23. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo ( CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Visgi dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 32 punktas). 24.

24. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste aktuali yra CK 6.333 straipsnio 2 dalis, kurioje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi, minėta, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti ir netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis,

[70] e2-57-305/2020 — Marijampolės apylinkės teismas · e2-57-305/2020 (Marijampolės apylinkės teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

Jeigu ginčo namo stogas būtų beasbestis, skelbime jis tai pabrėžtų, nes tai yra privalumas. Tačiau jis skelbime niekad nebuvo nurodęs, kad ginčo objekto stogas beasbestis. Kadangi stogo danga jam atrodė asbestinė, tai jis net nesigilo į dokumentus, t. y. kokia yra namo stogo danga nurodyta dokumentuose. Vertintojas, kuris atliko namo vertinimą, jo to taip pat neklausė, o vertinimo akto jis net nematė, nes jis buvo tiesiai atiduotas užsakovams nešti į banką. Jam nebuvo žinoma, kad VĮ Registrų centro išraše namo stogo danga nurodyta beasbestinė. Jis pats niekuomet nesakė ieškovams, kad namo stogas yra beasbestinis. Pažymi, kad namo dokumentai, kadastrinių duomenų byla buvo pas jį biure, ir po kažkurio susitikimo su savininku ieškovas, atėjęs pas jį, žiūrėjo tuos dokumentus. Be to, kai rugsėjo mėnesį pasirašinėjo avanso sutartį, jis aiškiai paklausė, ar tai daro pas jį biure, ar susitinka name, ieškovai name susitikti nepageidavo, viskas ieškovams buvo aišku ( 2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 9 sek. – 48 min. 8 sek. ). Teismas konstatuoja: 8. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 19 d. Pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. 8854, pagrindu atsakovas R. M. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą (unikalus N r. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus N r. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), – o ieškovai L. L. ir I. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šį turtą nupirko už bendrą 77 500,00 Eur kainą, iš kurios – 7 000,00 Eur už žemės sklypą ir 70 500,00 Eur už gyvenamąjį namą (1 t., e. b. l. 8-18). Taigi tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo sutartiniai santykiai, todėl dėl šalių tarpusavio įsipareigojimų turinio bei jų nevykdymo pasekmių spręstina pagal pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančias CK XXIII skyriaus teisės normas. 9.

9. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pardavėjo pareiga: pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus ir jų kokybę; to paties straipsnio 2 dalyje ši pardavėjo pareiga detalizuota įtvirtinant įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne. Įstatymu nustatytas šios garantijos taikymo privalomumas pasireiškia ir tuo, kad pardavėjas neturi teisės riboti tokios garantijos apimties. 10. Nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti ne tik tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, bet apie parduodamam daiktui keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių. Todėl aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo-pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-180-695/2018). Jei parduodamų daiktų kokybė nėra nurodyta sutartyje, daiktas turi atitikti įprastus reikalavimus ( CK 6.327 straipsnio 1 dalis). O į prasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama ( CK 6.333 straipsnio 4 dalis). 11.

11. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, pasirašydamas Sutartį, taip pat patvirtino ir garantavo, kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamų daiktų trūkumų, dėl kurių daiktų negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, ieškovai, apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų jų visai pirkę, arba nebūtų tiek už juos mokėję ( Sutarties 8.1.2 punktas). Minėtame Sutarties punkte taip pat numatyta, kad pardavėjas, atsakovas, įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po turto perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Taigi, atsakovui jo atsakomybė dėl daiktų kokybės garantijos pažeidimo buvo žinoma. 12.

[71] e2-232-607/2025 — Tauragės apylinkės teismas · e2-232-607/2025 (Tauragės apylinkės teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

P. automobilis MB “ Autorūpestis ’ buvo remontuojamas mėnesį laiko. Liudytojo T. L. parodymais nustatyta, kad MB “ Autorūpestis ”, kurio vadovu jis buvo, buvo atlikti remonto darbai: atliktas programavim as, paruoštas DTPACK (defektinis aktas), Test Drive (akumuliatoriaus įkrovimas/iškrovimas; automobilio važiavimo bandymai), TP (nustatinėjama baterijos talpa) į krovimas. 2024-05-27 MB “ Autorūpestis ” PVM sąskaita-faktūra serija Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2024-05-27 MB „ Autorūpestis išrašė PVM sąskaitą -faktūrą E. L. už atliktus darbus- automobilio Chevrolet Volt, v/n (duomenys neskelbtini) 1) programavimą, 2) DTPACK 3) Test Drive, 4) TP įkrovimą, 5) degalus -740,33 Eur. 2024-05-24 MB " Autorūpestis " komisija, atlikusi automobilio Chevrolet Volt apžiūrą, surašė defektin į transporto priemonės apžiūros aktą Nr. 7, patvirtintą įmonės direktoriaus T. L. , kuriame konstatuota: transporto priemones savininko nusiskundimai: atsi ė mus Automobilį iš remonto UAB Minauta. nebepavyko pakrauti automobilio. Pagrindinis trukumas: negalima pakrauti baterijos. Service High Vottage system Plug-in sistemos gedimas, Defektų aprašymas-PD ( PD-paslėpti defektai) -netinkamos programinės įrangos įrašymas, kuri atnaujinama nekeičiant HW sistemos aušinimo skysčio daviklio; PD-netinkamai pakrautos baterijos paleidimas; PD-neatnaujinti SH parametrai; PD-nutrynus klaidas iki sekančio bandymo krauti nedega pranešimas apie negalimą pakrovimą (nepatikrintas pilnas automobilio krovimo darbas po remonto); HW baterijos degradacija, nerodoma prietaisų skydelyje. Baterijos defektų aprašymas: talpa išmatuota GC POWERBOX; modelis EV15, serijos Nr. (duomenys neskelbtini); duota: originali talpa (nauja baterija)= 18,4 kW; dabartinė talpa (po degradacijos) =10,85 kW, Degradacija -41,03 proc. Komisija teigia, kad minėto automobilio baterija sugadinta, remontas netikslingas ir siūlo ją pakeisti į kokybišką, kai minimali reikšmė – 70 procentų. Ieškovo E.

Ieškovo E. L. paaiškinimu nustatyta, kad parvykus namo iš remonto įmonės MB “ Autorūpestis ”, po dviejų krovimų pasikartojo tas pats gedimas - „ Service Hight Voltage Charging System“ (baterijos krovimas negalimas), be to, ir benzininis variklis neveikė kaip turėtų veikti- atsirado vibracija, netolygus variklio darbas. Automobilis nuo 2024 m. birželio mėn. iki šiol nenaudojamas. Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad ieškovė D. P. nebegali pagal paskirtį naudotis nusipirktu dėvėtu automobiliu dėl negalėjimo pakrauti automobilio baterijos, kurį nulėmė paslėptas defektas ( vietoj pirmos kartos gamyklinės baterijos (akumuliatoriaus) sumontuotos antros kartos baterijos (akumuliatoriaus); baterijos (akumuliatoriaus) degradacija (41 proc. ), nerodoma prietaisų skydelyje; buvęs pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, apie kurį atsakovas ieškovų neinformavo. Naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas gali patirti trikdžių, susijusių su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, bet tai nebūtinai reiškia, kad automobilis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, kadangi trikdžiai gali būti nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo intensyvumo ir pan. Ieškovė, manydama, kad parduoto daikto trūkumai yra esminiai, siekia pasinaudoti savo kaip pirkėjo teise nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį bei prašo taikyti restituciją. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami ( CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys).

Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami ( CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo ( CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo proti

[72] e2-1863-356/2024 — Utenos apylinkės teismas · e2-1863-356/2024 (Utenos apylinkės teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, o atsakovas šios aplinkybės neginčija, kad jis yra verslininkas – (duomenys neskelbtini). Kad atsakovas jų sudarytame sandoryje veikė kaip verslininkas, ieškovas pateikė ir prašė vertinti tik duomenis iš VMI, kad atsakovas vykdo (duomenys neskelbtini) (individualios veiklos pažymos N r. (duomenys neskelbtini), veiklos pažyma galioja nuo (duomenys neskelbtini)). Šalių 2023-01-12 sudarytoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, be transporto priemonės konkrečių duomenų, nurodyta automobilio kaina – 3 500 Eur, mokėtina bankiniu pavedimu, atžymėta, kad transporto priemonės techninė apžiūra galioja, duomenų apie kokius nors trūkumus nėra. Automobilio pardavimo skelbime, be kt. automobilio duomenų, nurodyta rida – 337 200 km, kaina – 3 600 Eur, skelbimą Autoplius.lt patalpino „ (duomenys neskelbtini) “. Mokėjimo pavedimais už perkamą automobilį atsakovui R. I. , o ne „ (duomenys neskelbtini) “, sumokėjo ieškovo gyvenimo draugė M. M. , o 100 Eur, kaip nurodė ieškovas, perdavė grynais. Atsakovas nurodė faktines aplinkybes ir teikė įrodymus, kad pagrįsti, jog būtent šį automobilį jis buvo įgijęs asmeniniam s poreikiams tenkinti, šiais tikslais juo naudojosi 2 metus, nu važiavo 21 700 km, ką patvirtina duomenys apie odometro parodymus (315 500 km), esančius automobilio (duomenys neskelbtini) nuosavybės liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo skelbime apie parduodamą automobilį (337 200 km). Liudytojai N. J. , atsakovo gyvenimo d rau gė, ir G. R. , asmuo, susijęs su atsakovu darbo santykiais, patvirtino, kad šis automobilis buvo naudojamas atsakovo šeimos poreikiams, su juo vyk davo atostogauti, į darbą, pavėžėdavo vaikus į mokyklą ir kt. , automobilio neremontavo, nes tam nebuvo poreikio.

R. , asmuo, susijęs su atsakovu darbo santykiais, patvirtino, kad šis automobilis buvo naudojamas atsakovo šeimos poreikiams, su juo vyk davo atostogauti, į darbą, pavėžėdavo vaikus į mokyklą ir kt. , automobilio neremontavo, nes tam nebuvo poreikio. Ieškovo nurodyto įrodymo – išrašo iš VMI apie tai, atsakovas (duomenys neskelbtini), nep a kankant patvirtinti, kad atsakovas sandoryje su ieškovu veikė kaip verslininkas, įvertinus atsakovo paaiškinimus ir liudytojų parodymus, atsižvelgiant į tai, kad šeimos poreikių tenkinimo tikslu automobiliu naudojosi 2 metus, nuvažiavo 21 700 km, daroma išvada, kad nėra įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti, kad atsakovas automobilį įsigijo ir pardavė ieškovui siekdamas verslo tikslų. Nenustačius, kad šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovą galima būtų pripažinti verslininku, nėra pagrindo ir tarp šalių susiklosčiusius pirkimo-pardavimo teisinius santykius kvalifikuoti kaip vartojimo teisinius santykius bei ieškovo galimai pažeistas teises ginti kaip vartotojo. Pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį privalo perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę ( CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką šiuo klausimu ir išaiškinęs, kad „šios pardavėjo pareigos įgyvendinimo užtikrinimo tikslu įstatymas įtvirtina įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne ( CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose.

CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Taigi garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja perduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų ( CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo ( CK 6.333 straipsn

[73] e2-341-314/2023 — Alytaus apylinkės teismas · e2-341-314/2023 (Alytaus apylinkės teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

Šios pardavėjo pareigos įgyvendinimo užtikrinimo tikslu įstatymas įtvirtina įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą - esminė pardavėjo pareiga pirkimo - pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas). Taigi garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

[74] e2A-191-577/2025 — Lietuvos apeliacinis teismas · Bylos kelionė: I inst.(e2-231-1042/2024: — NEGALUTINIS) → apeliacinė(e2A-191-577/2025: —) · e2A-191-577/2025 (Lietuvos apeliacinis teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

31. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas). Taigi, garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų ( CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo ( CK 6.333 straipsnio 1 dalis). 32. Pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktus įvykdymas vertinamas kitaip, be kita ko, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai, tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų ( CK 6.333 straipsnio 2 dalis); tokiu atveju, kai pardavėjas tiesiogiai garantuoja daiktų kokybę (sutartinė garantija), jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo netinkamo daikto naudojimo ar saugojimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos ( CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 24 punktas).

[75] e2A-295-910/2024 — Lietuvos apeliacinis teismas · Bylos kelionė: I inst.(e2-961-854/2023: — NEGALUTINIS) → apeliacinė(e2A-567-464/2023: — NEGALUTINIS) → kasacinė(e3K-3-71-823/2024: —) · e2A-295-910/2024 (Lietuvos apeliacinis teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

46. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. 47. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji pirkėjui yra priimtina, jog šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019). 48. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei gu sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatytos parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus.

[76] e2-2132-607/2018 — Tauragės apylinkės teismas · e2-2132-607/2018 (Tauragės apylinkės teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ( CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą ter miną, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. kovo 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

[77] e2A-331-567/2025 — Lietuvos apeliacinis teismas · e2A-331-567/2025 (Lietuvos apeliacinis teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

34. Pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktus įvykdymas vertinamas kitaip, be kita ko, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai, tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje tiesiogiai nustatyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų ( CK 6.333 straipsnio 2 dalis); tokiu atveju, kai pardavėjas tiesiogiai garantuoja daiktų kokybę (sutartinė garantija), jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo netinkamo daikto naudojimo ar saugojimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos ( CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019). 35. Tiesioginės pardavėjo garantijos atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų ( CK 6.327 straipsnio 1 dalis), o pardavėjas – kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos ( CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023). 36. Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį.

[78] e2-1904-819/2020 — Vilniaus miesto apylinkės teismas · e2-1904-819/2020 (Vilniaus miesto apylinkės teismas)

Teismų praktika

Rodyti šaltinio tekstą

…Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo ( CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje, aiškinant šią CK 6.333 straipsnio nuostatą, yra nurodoma, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-530/2010). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui ( CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui.

[79] Lydimasis dokumentas

Komentaras

Rodyti šaltinio tekstą

Nr. Kriterijus
Pagrindimas
(nurodomos konkrečios teisės akto projekto ar kitų teisės aktų nuostatos,
pagrindžiančios teigiamą atsakymą, arba pateikiamos antikorupcinį teisės
akto projekto vertinimą atliekančio specialisto pastabos ir pasiūlymai dėl
korupcijos rizikos mažinimo)
(
pildo
teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą atliekantis asmuo)
Teisės
akto projekto pakeitimas, mažinantis korupcijos riziką, arba teisės akto
projekto tiesioginio rengėjo argumentai, kodėl neatsižvelgta į pastabą
(
pildo
teisės akto projekto tiesioginis rengėjas)
Išvada dėl
teisės akto projekto pakeitimų arba argumentų, kodėl neatsižvelgta į pastabą
(
pildo
teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą atliekantis asmuo)
1. Teisės akto projektas nesudaro
išskirtinių ar nevienodų sąlygų subjektams, su kuriais susijęs teisės akto
įgyvendinimas
Nesudaro, kriterijų atitinka. Teisės akto projektas
neturi tiesioginio ryšio su šiuo kriterijumi
.
□ tenkina
□ netenkina
2. Teisės akto
projekte nėra spragų ar nuostatų, leisiančių dviprasmiškai aiškinti ir
taikyti teisės aktą
Teisės akto projekte nėra
spragų ar nuostatų, leisiančių dviprasmiškai aiškinti ir taikyti teisės aktą,
kadangi visos nuostatos aiškios ir nedviprasmiškos.
□ tenkina
□ netenkina
3. Teisės akto projekte nustatyta, kad
sprendimą dėl teisių suteikimo, apribojimų nustatymo, sankcijų taikymo ir
pan. priimantis subjektas atskirtas nuo šių sprendimų teisėtumą ir
įgyvendinimą kontroliuojančio (prižiūrinčio) subjekto
Nenustatyta, kadangi teisės akto projektas neturi
tiesioginio ryšio su šiuo kriterijumi
.
□ tenkina
□ netenkina
4. Teisės akto projekte nustatyti
subjekto įgaliojimai (teisės) atitinka subjekto atliekamas funkcijas
(pareigas)
Nustatyta, kriterijų atitinka.
□ tenkina
□ netenkina
5. Teisės
akto projekte nustatytas baigtinis sprendimų priėmimo kriterijų (atvejų)
sąrašas
Nustatyta, kriterijų atitinka.
□
tenkina
□ netenkina
6.

[80] Nacionalinio plėtros banko įstatymo Nr. XIV-3098 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija)

Rodyti šaltinio tekstą

8
5
29. Kadangi
keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi NPB yra suteikiama teisė gauti daug
jautrių duomenų iš informacinių sistemų ir kitų oficialių šaltinių, siūlytina
šioje dalyje po formuluotės „turi teisę“ įrašyti formuluotę „laikydamasis
asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų“. Pritarti. Tikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamo
įstatymo 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
5. NPB,
siekdamas užtikrinti skatinamojo finansavimo poreikio vertinimą, skatinamųjų
finansinių priemonių įgyvendinimą ir rizikų valdymą, dotacijų ir (ar)
subsidijų, kuriomis prisidedama prie NPB įgyvendinamų skatinamųjų finansinių
priemonių, teikimą, finansavimo tinkamumo vertinimą, taip pat pinigų plovimo
ir teroristų finansavimo prevenciją, tarptautinių sankcijų taikymą bei su tuo
susijusių rizikų vertinimą, turi teisę
laikydamasis asmens duomenų apsaugą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų
gauti iš informacinių sistemų
ir kitų oficialių šaltinių:
“
30. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2026 m. gegužės 18 d. 15
1
30. Keičiamo
įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punkte vartojama sąvoka „rinkos finansavimo
trūkumas“, o 15 straipsnio 1 dalyje sąvoka „rinkos trūkumas“. Atkreiptinas
dėmesys, kad keičiamame įstatyme yra vartojama sąvoka „finansavimo rinkos
sąlygomis nepakankamumas ir (ar) neoptimalumas“. Siekiant teisinio aiškumo,
siūlytina suvienodinti keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas. Pritarti. Tikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamo
įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
1. NPB,
vykdydamas skatinamojo finansavimo veiklą ir siekdamas užpildyti rinkos
finansavimo
trūkumus finansuojant įvairaus rizikos profilio projektus, turi derinti
mandatinę veiklą ir balansinę veiklą NPB finansiniam tvarumui, nuosavų
lėšų išsaugojimui ir rizikos diversifikavimui užtikrinti.
“
31. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2026 m. gegužės 18 d. 9
1
31.

[81] Lydimasis dokumentas

Komentaras

Rodyti šaltinio tekstą

Kriterijus
Pagrindimas
(nurodomos konkrečios teisės akto projekto ar kitų teisės aktų nuostatos,
pagrindžiančios teigiamą atsakymą, arba pateikiamos antikorupcinį teisės
akto projekto vertinimą atliekančio specialisto pastabos ir pasiūlymai dėl
korupcijos rizikos mažinimo)
(
pildo
teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą atliekantis asmuo)
Teisės
akto projekto pakeitimas, mažinantis korupcijos riziką, arba teisės akto
projekto tiesioginio rengėjo argumentai, kodėl neatsižvelgta į pastabą
(
pildo
teisės akto projekto tiesioginis rengėjas)
Išvada dėl
teisės akto projekto pakeitimų arba argumentų, kodėl neatsižvelgta į pastabą
(
pildo
teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą atliekantis asmuo)
1. Teisės akto projektas nesudaro
išskirtinių ar nevienodų sąlygų subjektams, su kuriais susijęs teisės akto
įgyvendinimas
Nesudaro, kriterijų atitinka. Teisės akto projektas
neturi tiesioginio ryšio su šiuo kriterijumi
.
□ tenkina
□ netenkina
2. Teisės akto
projekte nėra spragų ar nuostatų, leisiančių dviprasmiškai aiškinti ir
taikyti teisės aktą
Teisės akto projekte nėra
spragų ar nuostatų, leisiančių dviprasmiškai aiškinti ir taikyti teisės aktą,
kadangi visos nuostatos aiškios ir nedviprasmiškos.
□ tenkina
□ netenkina
3. Teisės akto projekte nustatyta, kad
sprendimą dėl teisių suteikimo, apribojimų nustatymo, sankcijų taikymo ir
pan. priimantis subjektas atskirtas nuo šių sprendimų teisėtumą ir
įgyvendinimą kontroliuojančio (prižiūrinčio) subjekto
Nenustatyta, kadangi teisės akto projektas neturi
tiesioginio ryšio su šiuo kriterijumi
.
□ tenkina
□ netenkina
4. Teisės akto projekte nustatyti
subjekto įgaliojimai (teisės) atitinka subjekto atliekamas funkcijas
(pareigas)
Nustatyta, kriterijų atitinka.
□ tenkina
□ netenkina
5. Teisės
akto projekte nustatytas baigtinis sprendimų priėmimo kriterijų (atvejų)
sąrašas
Nustatyta,
kriterijų atitinka.
□
tenkina
□
netenkina
6.

Tai pilnos versijos pavyzdys. Tokius atsakymus — su visais šaltiniais, nuorodomis ir teismų praktika — gausite prisijungę. Pirmi klausimai nemokami.

Išbandyti su savo klausimu Naršyti teismų praktiką

Informacinio pobūdžio paaiškinimas, ne teisinė konsultacija.